Pavadinimas: [2016-06-06][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-559-795-2016].docx
Bylos nr.: 1-559-795/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Bauda ( BK 47 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas

Baudžiamoji byla Nr. 1-559-795/2016

Proceso Nr. 1-04-6-00019-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.;

1.2.18.10.; 1.2.18.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.

(S)

dokpaieska

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. Y. (asm. dok. V. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rumunijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - 48 MGL, t. y. 6000,00 Lt (1737,72 Eur) dydžio bauda;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį - 20 MGL, t. y. 2500,00 Lt (724,05 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-12 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 60 MGL, t. y. 7500,00 Lt (2172,15 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, ir

S. K. (asm. dok. S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė

V. Y. sunaikino apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

V. Y., nuo 2014-11-18 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas - Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“; Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad “<...> nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad dokumentų „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ minimalus saugojimo terminas 10 metų, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose Klaipėdos mieste, tyčia sunaikino - susmulkino popieriaus naikinimo aparatu - (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-11-20, iš jų:

- 137 vnt. (duomenys neskelbtini) išrašytų laikotarpio nuo 2013-01-14 iki 2014-11-05 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė prekių ir paslaugų pardavimą ūkio subjektams iš viso už 596180,19 Lt (172665,72 Eur) (prekių ir paslaugų vertė be PVM 492710,86 Lt, PVM 103469,33 Lt);

- 10 vnt. kitų ūkio subjektų išrašytų laikotarpio nuo 2013-01-14 iki 2013-10-28 PVM sąskaitų faktūrų, kurias (duomenys neskelbtini) panaudojo pagrįsti paslaugų įsigijimui iš viso už 59075,88 Lt (17109,56 Eur) (paslaugų vertė be PVM 48836,16 Lt, PVM 10239,72 Lt);

- iš viso 378 vnt. laikotarpio nuo 2014-01-09 iki 2014-11-20 pirkimo iš ES ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų, kurias (duomenys neskelbtini) panaudojo pagrįsti prekių įsigijimui iš viso už 6115112,34 Lt (1771058,95 Eur) (iš jų: 371 vnt. laikotarpio nuo 2014-01-09 iki 2014-11-17 viso už 5943068,78 Lt; 7 vnt. 2014-11-20 dienos viso už 172043,56 Lt);

- 24 vnt. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2013-01-31 iki 2014-09-25 kasos pajamų orderių, kuriais (duomenys neskelbtini) pagrindė iš viso 100385,87 Lt (29073,76 Eur) įnešimo į kasą ūkines operacijas;

- 3 banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-11-18, kuriais pagrindė 222 atvejus piniginių lėšų gavimo į bankų sąskaitas iš viso 884819,60 Lt (256261,47 Eur) ūkines operacijas ir 935 atvejus piniginių lėšų mokėjimo iš banko sąskaitų viso 961229,26 Lt (278391,24 Eur) ūkines operacijas;

- laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-11-17 (duomenys neskelbtini) atsargų- prekių už 6128373,88 Lt (1774899,76 Eur) panaudojimo dokumentus.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. K. siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

S. K., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004 m. balandžio 13 d., 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad “Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, ir 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”; 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad “Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, turėdamas tikslą išvengti 51377,01 Lt (14879,81 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2014-11-05, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę M. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl ko buhalterė PVM sąskaitomis faktūromis įformindama prekių tiekimą ir paslaugų teikimą iš viso už 296035,27 Lt (iš jų prekės, paslaugos 244658,26 Lt, pardavimo PVM 51377,01 Lt), Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose 15 PVM deklaracijų (forma FR0600) už 2013 m. sausio, vasario, balandžio – birželio, rugpjūčio – gruodžio mėn., 2014 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, tai yra nedeklaravo 11 eilutėje iš viso 244658,26 Lt (70857,93 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių (pajamų), 29 eilutėje iš viso 51377,01 Lt (14879,81 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM ir 36 eilutėje iš viso 51377,01 Lt (14879,81 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, S. K., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdamas tikslą išvengti 21834,56 Lt (6323,73 Eur) Pelno mokesčio, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę M. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl ko buhalterė 2015-07-29 Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikė 2014 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), kurioje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra šioje deklaracijoje:

- 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 145563,73 Lt (42158,17 Eur) į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 145563,73 Lt mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 21834,56 Lt (6323,73 Eur) pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (145563,73x15%).

V. Y. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra Rumunijos kompanijos (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, todėl nusprendė Lietuvoje pradėti verslą, t. y. įsigyti veikiančią įmonę, kuri būtų be skolų, moki ir būtų PVM mokėtoja. Jis planavo iš Rumunijos importuoti alkoholinius gėrimus (vynus), saldainius bei įvairius konservuotus produktus. 2015 m. sausio mėn. pradžioje mieste sutiko savo seną pažįstamą S. K. ir jam prasitarė, kad nori pirkti įmonę. S. K. jam pasiūlė pirkti (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt ir pasakė, kad įmonė yra PVM mokėtoja ir neturi skolų. Jie susitarė, kad jis – V. Y. pasidomės šia įmone ir, jei viskas bus gerai, paskambins ir atvyks į (duomenys neskelbtini) ofisą ir įformins bendrovės pardavimą bei dokumentų perdavimą. Jis internete pasitikrino, kad įmonė neturi skolų, pasidomėjo ar turimos įmonės banko sąskaitos neareštuotos ir įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) neturi problemų, sutartu laiku nuvyko pas S. K. į ofisą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ofise buvo S. K. ir jo žmona. Visi dokumentai, t. y. akcijų pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo-priėmimo aktai buvo suruošti, todėl jis sumokėjo S. K. grynais pinigais 10000 Lt, pasirašė dokumentus ir paėmęs (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus išvažiavo namo. Kitą dieną jis vienas nuvyko į Registrų centrą ir (duomenys neskelbtini) perregistravo Rumunijos kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu ir pats tapo direktoriumi. Nepradėjus vykdyti veiklos, 2015 m. sausio pabaigoje, į jį kreipėsi Klaipėdos mokesčių inspekcija ir pareikalavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų. Jis nežinia kodėl išsigando ar susinervino ir visus (duomenys neskelbtini) dokumentus sunaikino namie turėtu popieriaus naikinimo aparatu, o vėliau išvežęs sudegino ir nusprendė iš viso jokios veiklos nebevykdyti. Dabar supranta, kad padarė didelę klaidą, labai gailisi ir yra pasiruošęs atlyginti žalą. Perėmęs (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, nežiūrėjo kokie ten buvo dokumentai ir jų netikrino. Supranta, kad kaip įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės veiklą ir dokumentų saugojimą. Patvirtina, kad niekada nesigydė jokiame psichikos sveikatos centre ar priklausomybės ligų centre, pilnai suvokia savo veiksmus ir yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (9 t., b. l. 109-110, 123-124).

S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2005 metais įsteigė (duomenys neskelbtini) ir buvo jos vieninteliu akcininku. Nuo įmonės įsteigimo pradžios iki 2011 metų įmonei vadovavo jo žmona M. K., o jis dirbo vadybininku. Nuo 2011 metų sausio mėnesio iki įmonės pardavimo (duomenys neskelbtini) vadovavo jis. Pagrindinė (duomenys neskelbtini) veikla buvo logistika, t.y. tranzitinių dokumentų tvarkymas, o vėliau ir langų gamyba bei pardavimas. Įmonės buhalterinę apskaitą nuo įmonės įkūrimo pradžios trumpą laiką tvarkė įmonė, užsiimanti buhalterinės apskaitos tvarkymu, kurios pavadinimo jis neprisimena, o vėliau įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jo žmona. Buvo sunkus laikmetis ir (duomenys neskelbtini) sunkiai sekėsi, todėl 2013 metais įkūrė naują įmonę (duomenys neskelbtini) ir pradėjo gaminti langus. Tokiu būdu, vienu metu jis turėjo dvi įmones. Dvi įmones buvo sunku valdyti, todėl 2014 metais nusprendė (duomenys neskelbtini) parduoti. Mieste sutiko pažįstamą V. Y. ir pokalbio metu V. Y. pasakė, kad nori pirkti įmonę, kuri egzistuoja jau ne vienerius metus, yra PVM mokėtoja ir neturi skolų. V. Y. minėjo, kad atstovauja Rumunijos firmą, ši firma nori vykdyti veiklą Lietuvoje ir įgaliojo jį nupirkti kokią nors veikiančią įmonę. Jis – S. K. - jau buvo nusprendęs parduoti (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė V. Y. pirkti šią įmonę už 10000 Lt. V. Y. sutiko ir per savaitę jis – S. K. - paruošė perdavimui visus dokumentus, surašė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą ir sutartu laiku, t. y. 2014-11-18 V. Y. atvyko į (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, perduoti visi (duomenys neskelbtini) dokumentai, anspaudas, kortelės ir pasirašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Pasirašant dokumentus V. Y. jam grynais pinigais sumokėjo 10000 Lt. Parduodant (duomenys neskelbtini), įmonė jokių skolų neturėjo, į valstybės biudžetą buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai. Taip pat įmonė nebeturėjo jokių prekių likučių ar kokio kito turto. Prisipažino, kad ne visus pardavimus įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. ne visus duomenis pateikė buhalterei, dėl to buhalterė pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir todėl sumokėjo ne visus pridėtinės vertės ir pelno mokesčius valstybės biudžetui. Jis supranta, kad kaip įmonės vadovas atsako už įmonės finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą ir dėl to yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę ir sumokėti valstybės biudžetui įtarime nurodytus mokesčius. (duomenys neskelbtini) langus užsakydavo iš Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini), kurie prekes pristatydavo patys. Lietuvoje yra nedidelė langų paklausa, prekių užsakymas būtų nedidelis ir prekės iš Lenkijos būtų vežamos tik kartą per 1-2 mėnesius, todėl jis kooperavosi su Latvijos įmone, su kurios atstovais susipažino parodoje ir kurios pavadinimo dabar neprisimena. Tos įmonės langų poreikis buvo didelis ir jie susitarė, kad jis - S. K. - (duomenys neskelbtini) vardu užsakys prekes iš firmos (duomenys neskelbtini), o kai prekės bus pristatytos, jis atsirinks savo prekes, o likusias prekes atsiims Latvijos įmonė, atvykusi savo transportu tuo pačiu laiku, kai būdavo atvežamos prekės iš Lenkijos. Tuo laiku net nesuvokė, kad daro kažką negerai, nes prekes iš Lenkijos pirko su nuliniu tarifu ir pardavė Latvijos įmonei taip pat su nuliniu tarifu, todėl galvojo, kad to deklaruoti nebūtina. Dabar suvokia, kad padarė didelę klaidą. (duomenys neskelbtini) iš to neturėjo iš viso jokio pelno. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek Latvijos įmonei buvo naudinga, kad susikooperavus prekės buvo pristatomos kiekvieną savaitę, o ne vieną kartą kas kelis mėnesius. Kai prekės būdavo atvežamos iš Lenkijos, jis atsiskaitydavo su vairuotoju, o Latvijos įmonės vairuotojas už langus atsiskaitydavo grynais pinigais su juo. Dokumentus visada pasirašydavo vadybininkas H. S.. Jis – S. K. - buvo įmonės kasininkas ir atsakingas už įmonės kasą, todėl visus atsiskaitymus vykdydavo pats, tik keletą kartų jo prašymu yra atsiskaitęs H. S.. Už langus ar jų montavimą Lietuvoje užsakovai atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, tik keletą kartų yra mokėję grynais pinigais. Buvo daug įvairių užsakymų, todėl jis įsidėmėjo užsakovų pavadinimų, tačiau tai turėjo atsispindėti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) pardavė ir visus dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, liudijančius prekių įsigijimą iš Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir prekių pardavimą Latvijos įmonei, perdavė naujam akcininkui, todėl pagrįsti savo parodymų negali. Jis pats visus Latvijos įmonės kontaktus prarado, vėliau visais būdais bandė surasti šią įmonę, tačiau taip ir nerado. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltu pilnai prisipažįsta ir įtarime nurodytus mokesčius (14879,81 eurų PVM ir 6323,73 eurų Pelno mokesčio), kurie susidarė neįtraukus visų langų pardavimų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir deklaravus neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumokėjo į VMI nurodytą sąskaitą ir mokėjimo nurodymus pateikė elektroniniu paštu. Suvokia savo veiksmus ir yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Dėl savo veiksmų gailisi, žalą valstybės biudžetui atlygino (9 t., b. l. 133-134, 138-139, 141-142, 146-147).

Liudytoja M. K. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) įkūrimo 2005 m. ji dirbo direktore, o nuo 2010-2011 m. pradėjo dirbti buhaltere. Direktoriaus pareigas parėmė jos vyras S. K.. Paskutiniu metu pagrindinė įmonės veikla buvo plastikinių langų prekyba ir montavimas. Langai buvo importuojami iš Lenkijos. Iki jai tampant (duomenys neskelbtini) buhaltere, įmonės apskaitą tvarkė įmonė „Apskaitos sprendimai“. Ji – M. K. - buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Įmonės kasininku buvo jos vyras S. K.. Prieigą prie įmonės banko sąskaitų turėjo tik direktorius, o ji gaudavo tik sąskaitų išrašus. Jos pareigos buvo tvarkyti apskaitą, teikti deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms, skaičiuoti atlyginimus. Kadangi apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, tai deklaracijos buvo teikiamos pagal į apskaitą suvestus duomenis. Duomenys visada sutapdavo su duomenimis direktoriaus pateiktuose pirminiuose dokumentuose. Metų pabaigoje darant balansą visada būdavo sutikrinami visi duomenys, o jei būdavo kokie neatitikimai, tai visada viskas būdavo patikslinama. Negali būti, kad į banko sąskaitą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes pervestos lėšos skirtųsi nuo deklaruotų pajamų. Visi duomenys būdavo sutikrinami ir deklaruojami. Jos vyras buvo įsteigęs dar ir kitą įmonę - (duomenys neskelbtini), kuri taip pat kaip ir (duomenys neskelbtini) užsiėmė langų prekyba ir montavimu, tai tam, kad nesidubliuotų veikla, nusprendė (duomenys neskelbtini) parduoti. Prieš parduodant įmonę, visos prekės buvo išparduotos, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio prekių likučio (9 t., b. l. 97-98).

Liudytojas H. S. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku. Šį darbą jam pasiūlė (duomenys neskelbtini) direktorius S. K.. Iki to laiko jis dirbo darbą, susijusį su langų montavimu, tad turėjo patirties šioje srityje. Jo pagrindinės funkcijos buvo nuvažiavus pas klientus išmatuoti langus. Montavimo darbus atlikdavo kiti darbuotojai. Jis nežino kaip vykdavo atsiskaitymai už sumontuotus langus. Avansas nebuvo imamas. Kartais jam tekdavo priimti langus, atvežtus iš Lenkijos firmos (duomenys neskelbtini). Prekes jis priimdavo nuomojamame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis pasirašydavo ant visų dokumentų, t. y. ant sąskaitų faktūrų, CMR ir kitų pridedamų dokumentų. Langus iš Lenkijos pristatydavo pati Lenkijos įmonė. Už prekes atsiskaitydavo pats direktorius S. K.. Jis tik keletą kartų S. K. pavedimu atsiskaitė už pristatytus langus ir sumokėjo grynus pinigus vairuotojui, atvežusiam prekes (9 t., b. l. 99-100).

2015-05-26 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą S. K. pateikė: 2014-11-18 (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo- priėmimo akto kopijas lietuvių ir rusų kalbomis, V. Y. paso kopiją, firmos (duomenys neskelbtini) pažymėjimo kopiją, 2014-11-18 akcijų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas lietuvių ir rusų kalbomis, 2014-11-17 vienintelio (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2014-11-18 (duomenys neskelbtini), atstovaujama akcininko S. K., pardavė firmai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai akcininko V. Y., 100 % (duomenys neskelbtini) akcijų ir perdavė (duomenys neskelbtini) dokumentus, antspaudą, PIN generatorių ir banko kortelę (1 t., b. l. 49-60).

Iš 2016-01-07 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) išrašą iš kompiuterinės duomenų bazės “Juridinio asmens duomenys” ir VĮ „Registrų centras“ dokumentus nustatyta, kad:

- (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini); buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (2 priedas);

- (duomenys neskelbtini) akcininkais tiriamuoju laikotarpiu (2013-01-01 – 2014-12-31) buvo:

- nuo 2013-01-01 iki 2014-11-17 S. K.;

- nuo 2014-11-18 iki 2014-12-31 (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) (2, 3.4, 3.5, 16.1 priedai).

Tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vadovo pareigoms vykdyti buvo paskirti direktoriai:

- nuo 2013-01-01 iki 2014-11-17 S. K. (pagal 2011-01-17 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 11/01 bei 2014-11-17 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 14/01) (2, 3.1, 3.2 priedai);

- nuo 2014-11-18 iki 2014-12-31 V. Y. (pagal 2014-11-18 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2014/11/18) (3.3 priedas).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui dokumentai iš (duomenys neskelbtini) nepateikti.

Pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00019-15 dokumentus, gautus iš kitų ūkio subjektų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-01 - 2014-11-20 turėjo ūkinių finansinių santykių su 43 ūkio subjektais.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant:

- Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“;

- Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad “<...> nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“;

- Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kur nurodyta, kad dokumentų „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ minimalus saugojimo terminas 10 metų;

tai yra nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso 552 vnt. laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-11-20 (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, iš jų:

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad jeigu (duomenys neskelbtini) (direktorius S. K.) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-11-17 apskaitos dokumentais nepagrindė atsargų – prekių už 6128373,88 Lt (1774899,76 Eur) panaudojimo, tai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-11-17 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, todėl negalima nustatyti prekių už 6128373,88 Lt (1774899,76 Eur) panaudojimo.

(duomenys neskelbtini) (direktoriai S. K. ir V. Y.) 2014 m. lapkričio 17-18 dienomis, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, neorganizavo (duomenys neskelbtini) turto, kurį vienas materialiai atsakingas asmuo turėjo perduoti kitam materialiai atsakingam asmeniui, inventorizacijos pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę)“.

Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.

Pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00019-15 dokumentus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 pateikė 24 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600).

(duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”; 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, tai yra (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2014-11-05 PVM sąskaitomis faktūromis įformindama prekių tiekimą ir paslaugų teikimą iš viso už 296035,27 Lt (iš jų prekės, paslaugos 244658,26 Lt, pardavimo PVM 51377,01 Lt), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 15 PVM deklaracijų (forma FR0600) už 2013 m. sausio, vasario, balandžio – birželio, rugpjūčio – gruodžio mėn., 2014 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, tai yra nedeklaravo 11 eilutėje iš viso 244658,26 Lt (70857,93 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių (pajamų), 29 eilutėje iš viso 51377,01 Lt (14879,81 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM ir 36 eilutėje iš viso 51377,01 Lt (14879,81 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

(duomenys neskelbtini) 2015-07-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2014 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), kurioje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra šioje deklaracijoje:

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 145563,73 Lt mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;

- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos (2 t., b. l. 9-28).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. Y., būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, sunaikino apskaitos dokumentus, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši V. Y. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. K., siekdamas išvengti 51377,01 Lt (14879,81 Eur) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę M. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl ko buhalterė, į 2013 m. sausio, vasario, balandžio – birželio, rugpjūčio – gruodžio mėn., 2014 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą, ir šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, kaltinamasis S. K., siekdamas išvengti 21834,56 Lt (6323,73 Eur) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę M. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl ko buhalterė, į 2014 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną, ir šią deklaraciją 2015-07-29 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ši S. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamasis V. Y. suvokė, jog organizuodamas (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl to kils žalingos pasekmės: negalėjimas nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, ir tokių pasekmių siekė.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamasis S. K. valstybės įgaliotai institucijai pateiktoje deklaracijoje nurodydamas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, suprato šios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis V. Y. padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Jis anksčiau buvo teistas. V. Y. išsituokęs, nedirbantis. Kaltinamasis ikiteisminio įrodymų tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Teismas, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam V. Y. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis V. Y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. Y. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 116-118), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Kaltinamasis S. K. padarė nesunkų nusikaltimą finansų sistemai. Jis anksčiau nebuvo teistas. S. K. vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Kaltinamasis ikiteisminio įrodymų tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio pasekmių, savo noru atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam S. K. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Klaipėdos AVMI 2015-10-15 raštu Nr. (6.1)- D2-4534 pateiktas CD, saugomas FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, Pilies g. 12A, Klaipėdoje (1 t., b. l. 78), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas Klaipėdos AVMI.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu teismas

n u s p r e n d ė :

V. Y. (asm. dok. V. Y.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL, t. y. 3389,40 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Y. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL, t. y. 2259,60 Eur dydžio baudą.

Nustatyti V. Y., kad 2259,60 Eur bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

V. Y. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

S. K. (asm. dok. S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL, t. y. 4519,20 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 80 MGL, t. y. 3012,80 Eur dydžio baudą.

Nustatyti S. K., kad 3012,80 Eur bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Klaipėdos AVMI 2015-10-15 raštu Nr. (6.1)- D2-4534 pateiktą CD, saugomą FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, Pilies g. 12A, Klaipėdoje (1 t., b. l. 78), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos AVMI.

Išaiškinti kaltinamiesiems V. Y. (asm. dok. V. Y.) ir S. K. (asm. dok. S. K.), kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė

Vieša sprendimų paieška