Civilinė byla Nr. e2S-581-430/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00269-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą dėl vykdomojo rašto pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kuria patvirtinta uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ taikos sutartis, išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ (toliau – UAB „Ketavila“) taikos sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą už akių panaikino, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei UAB „Ketavila“ dėl skolos priteisimo.

2.       Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį. Prašyme nurodė, kad:

2.1.                      Atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neatlieka mokėjimų pagal taikos sutarties grafiką. Pagal taikos sutartį yra atlikusi mokėjimų už 15 350,00 Eur sumą, vadovaudamiesi taikos sutarties 12 punktu, prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2S-1327-661/2023 dėl UAB „Ketavila“ skolos priteisimo už 40 187,33 Eur paskolos sumą bei 5 procentų metinėms palūkanoms, skaičiuojamoms nuo bylos priėmimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Atsakovė UAB „Ketavila“ atsiliepimu į prašymą jį prašė atmesti. Nurodė, kad:

3.1.                      Atsakovė visuomet siekė taikiai išspręsti šį klausimą (dėl to ir buvo sudaryta taikos sutartis). Atsakovė 2023 m. rudenį susidūrė su savo debitorių nemokėjimais, dėl ko pradėjo strigti atsiskaitymai su ieškove.

3.2.                      Ieškovė, prašydama išduoti vykdomąjį dokumentą, niekaip neįrodo jo pagrįstumo. Ieškovė niekaip nepagrindžia prašyme vienašališkai nurodomos skolos sumos buhalteriniais duomenimis, atsakovės mokėjimais ir konkrečiais skaičiavimais, o tik vienašališkai prašyme nurodo neva neapmokėtą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, išdavė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vykdomąjį raštą dėl 40 187,33 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo bendros pradelstos mokėti sumos, išieškojimo iš UAB „Ketavila“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kuria patvirtinta 2023 m. birželio 9 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir UAB „Ketavila“ sudaryta taikos sutartis.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad

6.       Sprendė, kad šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos yra aiškios, todėl UAB „Ketavila“, pasirašydama šią sutartį, turėjo visas galimybes įsivertinti tiek savo galimybes ją vykdyti, tiek ir kilsiančias pasekmes, jei sutartis bus pažeista. Teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis turi šalims įstatymo galią, todėl turi būti vykdoma. Teismas nenustatė pagrindo pakeisti šalių Taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką.

7.       Nurodė, nors atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog ieškovė niekaip nepagrindė prašyme vienašališkai nurodomos skolos sumos buhalteriniais duomenimis, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovės nurodyta suma apskaičiuota netinkamai, kad atsakovė yra atlikusi daugiau mokėjimų pagal Taikos sutartį. Vykdomasis raštas išduotas dėl 40 187,33 Eur (55 537,33 Eur – 15 350 Eur) sumos išieškojimo iš UAB „Ketavila“, be to, atsižvelgiant į Taikos sutarties 8 punktą, iš atsakovės išieškotinos ir 5 procentų metinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo bendros pradelstos mokėti sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovė UAB „Ketavila“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus nagrinėti – atmesti, priimti teikiamą papildomą įrodymą – išrašą iš atsakovės banko sąskaitos dėl mokėjimų ieškovei, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo išduoti vykdomojo dokumento. Teismo patvirtintos šalių Taikos sutarties 12 punkte aiškiai nurodyta, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo turi būti kreipiamasi į Vilniaus apygardos teismą, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismą, todėl apylinkės teismas turėjo palikti prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo nenagrinėtą.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino išskirtinai tik Taikos sutarties sąlygas. Civilinėje teisėje egzistuoja ir bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė dar atsiliepime pažymėjo, kad visuomet siekė taikiai išspręsti šį klausimą (dėl to ir buvo sudaryta taikos sutartis). Nepaisant to, atsakovė 2023 m. rudenį susidūrė su savo debitorių nemokėjimais, dėl ko pradėjo strigti atsiskaitymai su ieškove. Šiuo metu atsakovė tebesiekia geranoriškai atsiskaityti su ieškove ir tikisi atsiskaityti artimiausiu metu. Apie tai atsakovė informavo ieškovę. Vykdomojo rašto išdavimas tik dar labiau apsunkintų atsakovės būklę, kas lemtų tik dar lėtesnį atsiskaitymą su ieškove ir kitais kreditoriais.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovės nurodyta suma apskaičiuota netinkamai. Teismas turi įsitikinti konkrečios skolos ir konkretaus jos dydžio egzistavimu. Tokie duomenys turi būti pagrįsti įrodymais civilinėje byloje, ieškovė tokius duomenis turi ir gali pagrįsti ne bet kokiais, o tiesioginiais įrodymais (kaip kreditorius, tokius įrodymus jis turi turėti). Ieškovei nepateikus duomenų (įrodymų) apie skolos sumą (likutį), net formaliai vertinant, ieškovės prašymas turėjo būti atmestas. Tuo tarpu atsakovė net negalėjo atsikirsti į ieškovės prašymą, nes su juo nebuvo pateikti skaičiavimai, kaip ieškovė dengė atsakovės sumokėtas sumas.

8.4.                      Atsakovė pateikė įrodymą, kad šiuo metu nuo Taikos sutarties sudarymo yra apmokėjusi 17 350 Eur sumą, kas reiškia, jog tiek nutarties priėmimo metu, tiek šiuo metu yra padengusi didesnę skolos dalį, nei nurodo ieškovė ir teismas nutartyje.

9.       Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:

9.1.                      Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas ir adresuotas būtent Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas savo iniciatyva ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

9.2.                      Atsakovė nuo Taikos sutarties sudarymo niekada nesilaikė sutarto mokėjimo grafiko, t. y. visi mokėjimai atlikti ne laiku, vėluojant. Apie netinkamą Taikos sutarties vykdymą atsakovė buvo informuojama 2023 m. liepos 10 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. rugsėjo 29 d. bei 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimais, siunčiamais sutartu elektroniniu paštu. Ieškovė apie įsipareigojimų nevykdymą informavo atsakovę net 5 (penkis) kartus, tačiau atsakovė į siųstus pranešimus nereagavo, nė karto nebuvo susisiekusi. Atsakovė niekada nesiekė bendradarbiauti.

9.3.                      Taikos sutarties pasekmės nevykdymo atveju atsakovei buvo žinomos ir aiškios. Ieškovė teismui kartu su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pateikė ir atsakovei 2023 m. lapkričio 17 d. siųsto pranešimo kopiją, kuriuo atsakovė buvo informuota apie pradelstas įmokas pagal Taikos sutarties grafiką. Į šį pranešimą atsakovė nereagavo, faktas apie ieškovės galimą kreipimąsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovei buvo žinomas, tačiau ji vis vien nesiėmė jokių veiksmų, siekdama ištaisyti susidariusią padėtį.

9.4.                      Prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimo teismui metu (2023 m. gruodžio 1 d.) atsakovė buvo atlikusi 14 (keturiolika) mokėjimų už 15 350,00 Eur sumą (tai patvirtina ir atsakovės su atskiruoju skundu pateiktas priedas). Jau po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui atsakovė papildomai atliko 2 mokėjimus: 2023 m. gruodžio 15 d. – 1 000,00 Eur ir 2023 m. gruodžio 21 d. – 1 000,00 Eur. Taigi ieškovė, teikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisingai nurodė, jog 2023 m. gruodžio 1 d. yra gavusi iš atsakovės mokėjimų už 15 350,00 Eur sumą, o likęs įsiskolinimas sudaro 40 187,33 Eur (55 537,33 – 15 350,00). 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovė, teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, galėjo nurodyti teismui, kiek ir kokių mokėjimų po prašymo pateikimo teismui yra atlikusi, pateikti mokėjimų sąrašą, tačiau to neatliko. Atsakovės likęs įsiskolinimas šią dieną sudaro – 38 187,33 Eur (55 537,33 – 17 350,00).

9.5.                      Kadangi atsakovė po prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo teismui (2023 m. gruodžio 1 d.) papildomai atliko mokėjimų už 2 000,00 Eur sumą, ieškovė, teikdama vykdomąjį raštą antstoliui, pateiks informaciją apie atsakovės visus atliktus mokėjimus ir nurodys likusią įsiskolinimo sumą – 38 187,33 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14.                      Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.                      Apeliacijos objektas yra 2023 m. gruodžio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

16.                      Apeliantė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė banko sąskaitos išrašą, o ieškovė – keturis pranešimus, siųstus apeliantei.

12.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

13.                      Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad įrodymai susiję su Taikos sutarties vykdymu, įrodymus prijungia.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

14.                      Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ketavila“ 61 125,01 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 10,56 Eur paskolos palūkanų, 4 401,76 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Ketavila“ 61 125,01 Eur skolą, 10,56 Eur palūkanų, 4 401,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (65 537,33 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei iš atsakovės priteisė 1 221,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei atmesti ieškovės ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Civilinę bylą su atskiruoju skundu išsiuntus apeliacinės instancijos teismui, šalys sudarė Taikos sutartį ir ją pateikė apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1327-661/2023 patvirtino UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir UAB „Ketavila“ 2023 m. birželio 9 d. pasirašytą Taikos sutartį, pagal kurią UAB „Ketavila“ įsipareigojo sumokėti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bendrą 55 537,33 Eur sumą (Taikos sutarties 6 punktas) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Taikos sutarties 7 punktas): nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2024 m. vasario 20 d. kiekvieno mėnesio 20 dieną mokėti po 6 450 Eur, išskyrus paskutinį mėnesį. Ieškovė 2023 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino. Apeliantė, nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

16.                      Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto, kadangi šalys Taikos sutartimi susitarė, jog dėl vykdomojo rašto išdavimo turi būti kreipiamasi į Vilniaus apygardos teismą.

17.                      CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

18.                      Nurodytoje teisės normoje imperatyviai nustatyta, kad vykdomąjį raštą išduoda tik pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vilniaus apygardos teismas šalių sudarytą Taikos sutartį patvirtino, kadangi šalys sudarė Taikos sutartį, kai byla su atskiruoju skundu buvo gauta apeliacinės instancijos teisme ir paskirta rašytiniam nagrinėjimui. Įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai šalių sudaryta taikos sutartis apeliacinės instancijos teisme, todėl vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kad taikos sutartis pasirašyta apeliacinės instancijos teisme.

19.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl skolos dydžio perkėlė atsakovei. Teigia, kad teismas turi įsitikinti konkrečios skolos ir konkretaus jos dydžio egzistavimu.

20.                      Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

21.                      Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

22.                      Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

23.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

24.                      Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

25.                      Ieškovei teigiant, kad sumokėta tik 15 350,00 Eur, atsakovei nepateikus, jog yra sumokėjusi didesnę skolos dalį, sutinkant, kad ji tinkamai nevykdė Taikos sutarties sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.

26.                      Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi pareigą nustatyti konkrečią neįvykdytos taikos sutarties dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad apeliantė yra sumokėjusi tik 15 350,00 Eur, vykdydama Taikos sutartį, todėl likusi skolos suma sudaro 40 187,33 Eur. Pažymėtina, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateiktas 2023 m. gruodžio 1 d. Apeliantė nesutikdama su ieškove atsiliepime nurodė, kad suma neteisinga, tačiau nenurodė, koks tikslus likusios skolos dydis, bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atliktus mokėjimus ieškovei, vykdant Taikos sutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors šalys Taikos sutartimi aiškiai numatė, kokiu būdu ir, į kokią banko sąskaitą turi būti atliekami mokėjimai, tačiau nei ieškovės, nei atsakovės neįpareigojo pateikti įrodymų, pagrindžiančių įvykdytos Taikos sutarties dalį. Tokius įrodymus apeliantė pateikė savo iniciatyva tik kartu su atskiruoju skundu. Pabrėžtina, kad pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 7 punktą nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2024 m. vasario 20 d. kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtą) dieną kas mėnesį turėjo ieškovei pervesti po 6 450,00 Eur. Todėl vykdomojo rašto pateikimo teismui dieną apeliantė turėjo būti sumokėjusi 39 489 Eur (6 mėn. x 6 450,00 Eur). Iš apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., kaip teisingai nurodė ieškovė, buvo pervedusi tik 15 350 Eur ieškovei, o 2 000 Eur pervedė 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. pavedimais. Esant šioms aplinkybėms nustatytina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną apeliantė ieškovei buvo sumokėjusi iš viso 17 350,00 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu buvo teisinis pagrindas išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl 38 187,33 Eur (55 537,33 Eur – 17 350 Eur) sumos išieškojimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė pareigą nustatyti neįvykdytos taikos sutarties dalį ir nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl didesnės skolos išieškojimo nei faktiškai likusi nesumokėta skolos dalis.

27.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl šalių nebendradarbiavimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties nustatytų aplinkybių ir nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ar nepagrįsta. Iš apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad apeliantė taikos sutartį vykdo netinkamai, atlieka mažesnius mokėjimus nei taikos sutartimi šalys susitarė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog Taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos ir yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui. Ieškovės pateikti įrodymai – siųsti pranešimai apeliantei patvirtina, kad ieškovė apeliantę ragino vykdyti Taikos sutartį, informavo apie netinkamą Taikos sutarties vykdymą ir pradelstų mokėjimų dydžius, o 2023 m. lapkričio 17 d. elektroninis laiškas pateiktas kaip prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priedas patvirtina, kad iki kreipimosi į teismą atsakovę informavo apie skolos dydį. Esant tokiems ieškovės pateiktiems įrodymams, yra pagrindas išvadai, jog buvo pažeisti bendradarbiavimo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. 

28.                      Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. 

29.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, tačiau netinkamai nustatė neįvykdytos Taikos sutarties dalį, dėl ko nepagrįstai nurodė didesnį išieškotinos skolos dydį, todėl yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31.                      Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti:

Tenkinti iš dalies uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą.

Išduoti uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, juridinio asmens kodas 110084026, vykdomąjį raštą dėl 38 187,33 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 33 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo bendros pradelstos mokėti sumos, išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“, juridinio asmens kodas 124449054, pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kuria patvirtinta 2023 m. birželio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ sudaryta Taikos sutartis.

Teisėja                                                                                              Loreta Braždienė