Administracinė byla Nr. A-2171-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02306-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Statybiniai polimerai“) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. KADI-471 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Skundžiamu Įsakymu nuspręsta pakeisti 0,4264 ha ploto kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, prieštaraujantis galiojančių teisės aktų reikalavimams ir bendrojo plano sprendiniams.
2.2. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Pagal Bendrąjį planą ginčo žemės sklypas patenka į užstatymo zoną U1 (esamų ir planuojamų gyvenamųjų vietovių). Pramonės ir sandėliavimo naudojimo būdas šioje funkcinėje zonoje nenustatytas, todėl žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, galėjo būti nustatytas tik pakeitus Bendrojo plano sprendinius. Galiojant dabartiniam Bendrajam planui, tokie sprendiniai Įsakymu negalėjo būti nustatyti.
2.3. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tuo metu žemės sklypas, kuriam neteisėtai Įsakymu buvo pakeistas žemės naudojimo būdas iš gyvenamųjų teritorijų į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, yra (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjas naudojasi, nėra asfaltuota ir nėra pritaikyta sunkiasvoriam transportui ir intensyviam sunkiasvorio transporto eismui, todėl Bendruoju planu šioje teritorijoje ir buvo suplanuota tik gyvenamųjų namų statyba, tuo metu pramonės ir sandėliavimo objektuose neišvengiamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas bei didelis tokių sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumas. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Subtili erdvė“, kuri šiuo metu projektuoja ginčo žemės sklype sandėliavimo patalpas, atsakymo matyti, jog būtent sunkiasvoris transportas išvažiuos (duomenys neskelbtini). Iš projekto rengėjų atsakymo galima aiškiai suprasti, jog (duomenys neskelbtini) įrengiama taip, kad atitiktų sunkiasvorio transporto eismui važiuoti tinkamą gatvę. Projekto rengėjai taip pat informavo, kad triukšmo, kurį neišvengiamai sukels sunkiasvoris transportas, užtvaros nenumatytos. Anksčiau išdėstyti argumentai neabejotinai patvirtina, jog ginčijamo Įsakymo sprendiniai pablogins ne tik pareiškėjo, bet ir visos bendruomenės gyvenimo sąlygas, kadangi sudaro prielaidas važiuoti sunkiasvoriam transportui, be to, intensyviam tokio sunkiasvorio transporto judėjimui tam visiškai nepritaikyta neasfaltuota (duomenys neskelbtini), padidės triukšmo lygis.
3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Įsakymo faktiniai ir teisiniai pagrindai patvirtina jo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. Pareiškėjo argumentai yra nukreipti į ateitį ir paremti prielaidomis, nenurodant jokių konkrečių teisių ar interesų pažeidimų, kuriuos sukėlė priimtas Įsakymas. Pareiškėjas galimus teisių ar interesų pažeidimus kildina ne iš Įsakymo, o iš trečiojo suinteresuoto asmens numatomos vykdyti veiklos bei vykdomų statinio projektavimo procedūrų.
3.2. Ginčo Žemės sklypui patenkant į U1 zoną, trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti keičiamas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją. Pareiškėjo argumentai, jog būdas yra pakeistas Įsakymu neteisėtai, yra nepagrįsti. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas), 10 punktas numato, jog įstatymų nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Šio Aprašo 12 punktas numato, jog apie sprendimą prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad, keisdama žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu. Vadinasi, vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Taip aptartas teisės normas aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (2018 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018). Administracija, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė Įsakymą keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą.
3.3. Skundžiamas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nurodytus reikalavimus. Ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (nurodomi norminiai teisės aktai, kuriais remiantis būdas galėjo būti keičiamas), aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka bei pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Visų pirma, yra pateikiami sprendimo keisti Žemės sklypo naudojimo būdą argumentai – Žemės sklypas patenka į U (Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona). Be to, nurodomas tokio skirstymo pagrindas – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslintas bendrasis planas. Taip pat nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis darytina išvada dėl žemės būdo keitimo galimybių (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Aprašas ir kiti).
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nuspręsta pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Statybiniai polimerai“ 2018 d. rugpjūčio 17 d. atsakovui pateikė prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo pakeitimo, prašydamas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš komercinės paskirties objektų teritorijos į sandėliavimo paskirties objektų teritorijos. Šio prašymo pagrindu atsakovas 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo nusprendė pakeisti 0,4264 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1, 16 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1, 2 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 10, 11, 12 punktais. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Administraciją dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Aprašo 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto. Teismas, įvertinęs aptartą Žemės įstatyme, Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, jog tam, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymu Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.
8. Teismas iš byloje pateikto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialaus plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, nustatė, jog žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, patenka į urbanizuojamą U1 funkcinio prioriteto teritoriją. Iš specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkto teismas taip pat nustatė, kad specialiojo plano planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens sklypas patenka į gyvenamųjų vietovių zonas U1, kuriose galioja sandėliavimo patalpų statybą leidžiantys kraštovaizdžio tvarkymo reglamentai, ir Bendrasis planas. Taigi, teismo vertinimu, esant visų trijų privalomų sąlygų visetui, Administracijos direktorius teisėtai ir pagrįstai Įsakymu pakeitė trečiojo suinteresuoto asmens prašymu prašomo žemės sklypo naudojimo būdą. Toks žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas supaprastinta tvarka, teismo vertinimu, nepažeidė nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalių, nei Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog priimtas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Įvertinęs teismų formuojamą praktiką bei teisės aktuose įtvirtintas normas, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka bei pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
10. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo skunde dėstomos abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens planuojamos vykdyti veiklos, kuri galbūt sukels neigiamą poveikį aplinkai, turėtų būti nagrinėjamos atliekant atskiras procedūras, nes tai nėra ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje.
11. Atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo patenkintas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo skundo bei jo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, o taip pat nepagrįstai nesivadovavo teisės aktais, kurie reguliuoja šiuos teisinius santykius ir pagrindžia skundo argumentus.
12.2. Sutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad pagal skundžiamame sprendime aptartą Žemės įstatyme, Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą tam, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymu Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Dėl pirmųjų dviejų sąlygų egzistavimo ginčo situacijoje ginčo nėra. Tačiau trečiosios teismo nurodytos sąlygos ginčo situacijoje nėra. Pagal Bendrąjį planą ginčo Žemės sklypas patenka į užstatymo zoną UI – esamų ir planuojamų gyvenamųjų vietovių. Joks žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – Bendrajame plane nėra numatytas. Dėl to byloje ginčo nėra. Todėl skundžiamas Įsakymas akivaizdžiai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ir dėl to juo negalėjo būti pakeistas žemės naudojimo būdas.
12.3. Įsakymas akivaizdžiai prieštarauja ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtintam Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui. Kaip nurodyta skundžiamame Įsakyme, ką taip pat pažymėjo ir atsakovas savo atsiliepime, specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrųjų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte numatyta, kad „SP planuojamose UI kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“. Neabejotina, kad ši specialiojo plano nuostata reiškia, kad pakeisti žemės naudojimo būdą buvo galima tik esant imperatyviai sąlygai – kad toks pakeitimas nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Tuo metu ginčijamu Įsakymu pakeistas žemės naudojimo būdas neabejotinai daro neigiamą poveikį esamai gyvenvietei.
12.4. (duomenys neskelbtini), kuria jis pastoviai naudojasi, nėra asfaltuota ir nėra pritaikyta sunkiasvoriam transportui ir intensyviam sunkiasvorio transporto eismui. Todėl Bendruoju planu šioje teritorijoje ir buvo suplanuota tik gyvenamųjų namų statyba, kad pagrindinis (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis transportas būtų tik lengvasis. Tuo metu pramonės ir sandėliavimo objektuose neišvengiamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas bei didelis tokių sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumas. Iš projekto rengėjų atsakymo galima aiškiai suprasti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas taip, kad ji atitiktų sunkiasvorio transporto eismui važiuoti tinkamą gatvę, nėra tinkamai išspręstas. Be to, projekto rengėjai taip pat informavo, kad triukšmo, kurį neišvengiamai sukels sunkiasvorės transporto priemonės, užtvaros nėra numatytos, nors patys projekto rengėjai ir pripažįsta, kad triukšmas bus, nors ir, jų teigimu, nepastovus. Skundžiamas Įsakymas pažeidžia ne tik jo, bet ir visos bendruomenės teises ir teisėtus interesus, kadangi žymiai pablogina ne tik jo, bet ir visos bendruomenės, gyvenimo sąlygas. Priešingai teismo teiginiams, ginčijamu Įsakymu negalėjo būti pakeistas žemės naudojimo būdas vadovaujantis nei Bendrojo plano, nei Specialiojo plano sprendiniais.
12.5. Nors atsakovas teigia, kad neigiamas poveikis aplinkai turės būti vertinamas ne šioje stadijoje, bet per poveikio aplinkai vertinimo procedūras, tačiau tokie atsakovo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Paties atsakovo nurodyta Specialiojo plano nuostata, kad „planuojamose UI kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“, ją aiškinant sistemine, logine ir lingvistine prasme neabejotinai reiškia, kad pakeisti žemės naudojimo būdą galima tik tuo atveju, jeigu tai nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Todėl akivaizdu, kad Administracijos direktorius iš pradžių privalėjo įvertinti, kad toks naudojimo būdo pakeitimas nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms, ir tik tada, bei tik tuo atveju turi teisę jį pakeisti. Kaip teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas, prieš priimant ginčijamą Įsakymą joks neigiamas poveikis esamai gyvenvietei net nebuvo vertinamas, kadangi ši procedūra privalės būti atlikta vėliau, per poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Todėl priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
12.6. Skundžiamas Įsakymas taip pat negali būti laikomas galiojančiu ir dėl tos priežasties, kad jis viešai niekur nebuvo paskelbtas, todėl, tikėtina, jis buvo tyčia slepiamas nuo pareiškėjo ir kitų bendruomenės narių. Teismas visiškai neįvertino šių išdėstytų faktinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų, teisinio reguliavimo, nesivadovavo logikos dėsniais, negynė viešo intereso.
13. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas pats savaime nekelia jokių neigiamų padarinių – galbūt neigiamą poveikį pareiškėjui galėtų sukelti jau konkreti planuojama vykdyti veikla, o ne paskirties pakeitimas. Todėl teisės aktai atskiria šias procedūras: vienokios procedūros yra taikomos keičiant žemės sklypo paskirtį, kitokios – atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
13.2. Bendrojo plano 11.3.7 punktas numato, jog keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramoninės-sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų, ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimams. Bendrasis planas buvo tik pagrindas, teikiantis gaires ir sąlygas tolesniam rajono savivaldybės teritorijos detalizavimui (Bendrojo plano 11.1.1 p.), o sekantis planavimo lygis – tai specialiųjų planų parengimas (Bendrojo plano 11.2.1 p.). Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo 11.2.1 punktas numato, jog būtent specialieji planai detalizuos kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros galimybes. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte numatyta, kad: „SP planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms.“ Ginčo Žemės sklypui patenkant į U1 zoną, Žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti keičiamas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.
13.3. Ginčijamas Įsakymas pats savaime nesukelia jokių neigiamų padarinių nei pareiškėjui, nei jo aplinkai. Pareiškėjo argumentai, kad Administracija privalėjo įvertinti, ar Žemės sklypo paskirties keitimas nesukelia neigiamo poveikio, yra nepagrįsti – Administracija poveikio aplinkai vertinimo procedūrų neatlieka, ji yra tik viena iš derinančių institucijų. Visos abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens numatomos veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai turi būti nagrinėjamos ir vertinamos atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias vykdo Aplinkos apsaugos agentūra.
13.4. Skundžiamas Įsakymas atitinka jo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (taip pat ir šiuo metu galiojančios minėto įstatymo redakcijos 10 str. 5 ir 6 d.) nurodytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia skundžiamo Įsakymo priėmimo metu) (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
15. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.“ (1 d.) „Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“ (2 d.) „Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.<...>“ (6 d.).
16. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.
17. Ginčo žemės sklypo naudojimo sąlygas reglamentuoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano (toliau – ir Kraštovaizdžio planas), patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, sprendiniai.
18. Šiuose sprendiniuose yra nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, kad šioje teritorijoje gali būti kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal naudojimo būdą gali būti priskiriami: 1. pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijoms (U 2); 2. gyvenamosioms, visuomeninėms, komercinėms, bendro naudojimo ir rekreacinėms teritorijoms su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra (U 1).
19. Vadovaujantis Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 ir 13 punktais (II t.,, b. l. 78, 79), specialiojo plano planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms (12 p.), Specialiojo plano planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai (13 p.).
20. Tai suponuoja, kad yra galima situacija, kai U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, ir priešingai, kai U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, tačiau tai daryti galima tik tais atvejais, jeigu „įsiterpusi“ (U1 arba U2) į kitą zoną teritorija leis tinkamai, be neigiamo poveikio naudoti gyvenamąją teritoriją (U1), tiek nustatytoje U1 zonoje, tiek „įsiterpusią“ (U1) į U2 zoną.
21. Specialiojo plano sprendinių kontekste keisdamas Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, atsakovas ginčijamo Įsakymo 5.4 punkte nurodė, kad rengiant statinio projektą žemės savininkas turi vadovautis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais reikalavimais.
22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios Nutarties 12.3 ir 12.4 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad ginčijant administracinį aktą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o suinteresuoti asmenys (suinteresuota visuomenė), kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, įgyvendina savo teises ir teisėtus interesus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (6 str. 6 d., 9 str., 15 str. 2 d.). Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1813-415/2020).
23. Dėl Nutarties 12.6 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Individualių administracinių teisės aktų viešo paskelbimo pareigos teisės aktai nenumato, taigi ginčo Įsakymo įsigaliojimas nepagrįstai apelianto siejamas su jo viešu paskelbimu.
24. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė