Administracinė byla Nr. A-1428-602/2020

  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03699-2018-1

         Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai A. M., D. S., D. N., V. N., G. K. ir B. Č. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. spalio 1 d. atsakymą Nr. A33(1)-7015-(4.31) „Dėl gatvės pavadinimo keitimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti ir pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjų prašymą.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai 2018 m. liepos 31 d. gavo Administracijos informacinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T3-138 (duomenys neskelbtini) gatvės daliai suteiktas naujas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų ir nekilnojamojo turto savininkų bei Pažangaus kaimo bendruomenės vardu Administracijai 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo pateiktas prašymas dėl gatvės pavadinimo keitimo – pateikti argumentai dėl gatvės pavadinimo pakeitimo, išdėstyti motyvai dėl nesutikimo su (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimu bei pateiktas siūlytinų gatvių pavadinimų sąrašas. Administracija skundžiamu 2018 m. spalio 1 d. raštu Nr. A33(l)-7015-(4.31) netenkino prašymo pakeisti gatvės pavadinimą.

3.       Nurodė, kad Administracija ginčijamame Rašte didžiojoje dalyje aprašo pavadinimo gatvės suteikimui atliktas procedūras, teisinį reglamentavimą, pažymėdama, kad sprendimas apskųstas nebuvo, ir tik vieninteliu sakiniu nurodydama, jog Komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą.

4.       Pareiškėjų nuomone, Administracija, gavusi ir nagrinėdama jų prašymą, nenustatė reikšmingų aplinkybių: 1) didžioji dalis ginčo kelio atkarpos privačios nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims; 2) prašymą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo pateikė šioje gatvėje gyvenantys ir nekilnojamąjį turtą turintys asmenys; 3) prašymą pateikė visi privataus kelio dalies savininkai; 4) Administracija neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjai nežinojo apie ketinimus keisti gatvės pavadinimą; 5) Administracija ginčijamame Rašte visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjų prašymas negali būti patenkintas, nepateikti argumentai, kodėl pareiškėjų siūlomi gatvių pavadinimai negali būti suteikti, yra netinkami, nederinami ir pan.

5.       Pareiškėjai pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog iniciatyvą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 3 d. seniūnui pareiškė gyventojai, jų nekonkretizuojant, tačiau jie nėra ir nebuvo ginčo gatvės gyventojai/ nekilnojamojo turto savininkai. Teigė, jog būtent pastarieji turi pirmumo teisę spręsti dėl jų gyvenamosios vietos adreso pavadinimo pakeitimo (dalis kelio eina per privačią teritoriją, kita dalis – per valstybinę žemę), šis kelias nėra Vilniaus rajono savivaldybės balanse, ginčo kelias yra sukurtas pačių gyventojų lėšomis.

6.       Pareiškėjai skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8–13 punktų, 6 straipsnio 27 punkto nuostatomis. Pareiškėjai nesupranta, kodėl jų prašymas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, jie nėra susipažinę su prašymo netenkinimo motyvais ir argumentais, nėra žinoma, ar apskritai buvo nagrinėjami pareiškėjų pasiūlyti galimi gatvių pavadinimai.

7.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8.       Atsiliepime nurodė pavadinimo ginčo gatvei suteikimo faktines aplinkybes, nurodydama, kad Administracijos 2018 m. spalio 1 d. atsakymas Nr. A33(1)-7015-(4.31) „Dėl gatvės pavadinimo keitimo (duomenys neskelbtini)“ jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, prašo bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjų A. M., D. S., D. N., V. N., G. K. ir B. Č. skundą tenkino. Panaikino Administracijos 2018 m. spalio 1 d. raštą Nr. A33(1)-7015-(4.31) „Dėl gatvės pavadinimo keitimo (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti ir pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymą dėl gatvės pavadinimo keitimo.

10.       Teismas nurodė, kad pavadinimų gatvėms suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtintas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr.1V-178 redakcija) (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis suteikiami ir keičiami pavadinimai gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams: kalbos taisyklingumas; vietovardžių oficialumas ir normiškumas (išnykusių vietovardžių – tik normiškumas); personalijų nuopelnai Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims; istorinio įvykio reikšmė Lietuvos valstybei; pavadinimo atitiktis visuomenėje priimtoms moralės normoms (Aprašo 3.1–3.5 punktai). Aprašo 3.6 punkte nustatyta, kad pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.

11.       Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T3-138 „Dėl (duomenys neskelbtini) g. pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini); Sūduvių g. pavadinimo priskyrimo Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Antežerių k.; Sūduvių g. trasos pratęsimo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Buivydiškių k.; Ulonų g. trasos sutrumpinimo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Vaivadiškių k.; Debesų g. pavadinimo panaikinimo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gudelių k.“ nusprendė patvirtinti naują gatvės pavadinimą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini) (1926–2015 m.) – lenkų prozininkas, scenaristas ir režisierius).

12.       Pareiškėjai, 2018 m. liepos 31 d. gavę atsakovės informacinį pranešimą ir sužinoję, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T3-138 (duomenys neskelbtini) gatvės daliai suteiktas naujas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsakovui prašymą dėl gatvės pavadinimo keitimo. Prašyme nurodė, į kokias, jų nuomone, svarbias aplinkybes atsakovas turėtų atsižvelgti svarstydamas jų prašymą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo, t. y. ginčo kelio atkarpa yra sukurta pačių gyventojų lėšomis, valstybės institucijos prie šio kelio atsiradimo neprisidėjo finansiškai, jis nėra greideriuojamas ar remontuojamas valstybės lėšomis, visa tai daroma privačių asmenų iniciatyva ir finansavimu. Prašyme taip pat išdėstė nesutikimo su (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo motyvais ir pateikė siūlytinų gatvių pavadinimus.

13.       Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjų pateiktą prašymą, ginčijamame 2018 m. spalio 1 d. rašte Nr. A33(1)-7015-(4.31) „Dėl gatvės pavadinimo keitimo (duomenys neskelbtini)“ informavo, kas atsakovui teikė iniciatyvą dėl (duomenys neskelbtini) g. pavadinimo suteikimo ir kokiu būdu pavadinimas suteiktas, taip pat informavo, kad Komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą (duomenys neskelbtini) (Komisijos posėdžio 2018 m. rugsėjo 12 d. protokolas Nr. GK12).

14.       Teismas nurodė, kad reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

15.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į atsakovą kreipėsi dėl gatvės pavadinimo ginčo keliui pakeitimo, nurodydami visą eilę, jų nuomone, reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsakovas, pateikdamas atsakymą, apskritai nepasisakė, apsiribodamas tik pareiškėjų informavimu, jog Komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą. Atsakyme nėra nurodyti atsisakymo keisti gatvės pavadinimą motyvai, apsiribojama tik informacijos, kaip buvo suteiktas dabartinis (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, pateikimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. T3-138, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvės daliai suteiktas naujas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, neskundžia, o kreipėsi dėl pavadinimo pakeitimo. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Raštas yra nemotyvuotas, nurodytas atsisakymas pakeisti gatvės pavadinimą priimtas neatsižvelgus į visas ginčui svarbias faktines aplinkybes (ginčo kelio atkarpa yra sukurta pačių gyventojų lėšomis, valstybės institucijos prie šio kelio atsiradimo neprisidėjo finansiškai, jis nėra greideriuojamas ar remontuojamas valstybės lėšomis, visa tai daroma privačių asmenų iniciatyva ir finansavimu), jų neįvertinus, t. y. nebuvo pasisakyta, kodėl šios aplinkybės yra nepakankamos tam, kad būtų patenkintas pareiškėjų prašymas. Atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nevertintos pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės.

16.       Įvertinęs ginčijamo Rašto turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamais protingumo principu, teismas konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismas vertino, kad nustatyti individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 1 d. raštą Nr. A33(1)-7015-(4.31) „Dėl gatvės pavadinimo keitimo (duomenys neskelbtini)“, įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti ir pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymą.

17.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai ir atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad motyvų išdėstymas skundžiamame akte neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, todėl jų plačiau nenagrinėjo ir nevertino.

III.

18.       Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą.

19.       Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai ištyrė ir prieštaringai įvertino byloje esančius atsakovo argumentus, netinkamai pritaikė ir išaiškino proceso bei materialiosios teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio ir 144 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

20.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų precedentų ir visiškai neįvertino atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų. Vadovaudamasi apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Administracija pabrėžia, kad pareiškėjų skundžiamas Raštas jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Teisinės pasekmės pareiškėjams kyla iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimo Nr. T3-138 „Dėl (duomenys neskelbtini) g. pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini).; Sūduvių g. pavadinimo priskyrimo Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Antežerių k.; Sūduvių g. trasos pratęsimo Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k.; Ulonų g. trasos sutrumpinimo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Vaivadiškių k.; Debesų g. pavadinimo panaikinimo Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Gudelių k.“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A27( 1)-1923 „Dėl adresų pakeitimo (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai galėjo apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio įsakymo gavimo dienos.

21.       Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijose esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Įgyvendindamas šį Vyriausybės pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtino „Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybės funkcijų yra: „Adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, kuri apibrėžia savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, 34 punktą, savivaldybių tarybų išimtinei kompetencijai priskirtas sprendimų dėl gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimo ir jų keitimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus priėmimas. Abiem minėtiems teisės aktams nustatant, kad savivaldybių taryboms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl pavadinimų gatvėms suteikimo, nurodyta, kad tokie sprendimai priimami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Taigi savivaldybių tarybų pareiga priimant sprendimus dėl gatvių pavadinimų suteikimo vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais kriterijais yra imperatyviai nustatyta įstatymų.

22.       Pažymi, kad nei viename iš paminėtų pavadinimų gatvėms suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nėra nurodyta, jog pavadinimo suteikimas priklauso nuo to, kieno - valstybės institucijų ar pačių gyventojų - iniciatyva ir finansavimu gatvė atsirado, yra ar ne lyginama greideriu ar remontuojama valstybės lėšomis.

23.       Akcentuoja, kad 2017 m. vasario 15 d. Zujūnų seniūnijos seniūnas, atstovaudamas patiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, nes gyventojai pareiškė seniūnui iniciatyvą dėl (duomenys neskelbtini) g. pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini). Ir nors pareiškėjai teigia, kad iniciatyvą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo Zujūnų seniūnui pareiškę gyventojai jiems nėra žinomi, iš seniūno pateiktos informacijos matyti, kad patys pareiškėjai A. M., D. S. ir B. Č. minėto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T3-138 priėmimo metu nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).

24.       Taigi informacija apie minėtoje teritorijoje gatvei suteiktą (duomenys neskelbtini) pavadinimą buvo pateikta vadovaujantis Aprašo 32, 33 p. reikalavimais. Sprendimo projekto įregistravimo dieną jo tekstinės bei grafinės dalys buvo paskelbtos savivaldybės tinklalapyje ir nuskaityta sprendimo projekto kopija elektroniniu paštu išsiųsta seniūnui. Seniūnas nuo sprendimo projekto elektroniniu paštu gavimo dienos jo tekstines ir grafines dalis paskelbė viešai seniūnijos patalpose ir kaimo skelbimo lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos).

25.       Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26.       Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde keičia savo poziciją byloje ir reiškia naują reikalavimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagristą, pateikdamas naujus nesutikimo su pareiškėjų skundu motyvus, nors pirmosios instancijos teismo, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjų skundą, prašė bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, į pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus neatsikirsdamas ir plačiau dėl jų nepasisakydamas. Pareiškėjų nuomone, atsakovo apeliaciniame skunde reiškiamas naujas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei su tuo susiję argumentai, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, o atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

27.       Pareiškėjai pažymi, kad atsakovo priimtame Rašte pareiškėjams nurodyta, jog buvo atsisakyta atlikti tam tikrus prašomus veiksmus, todėl šis atsakymas pareiškėjams be jokių abejonių sukelia teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Be to, pats atsakovas skundžiamame Rašte yra nurodęs, kad vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi bei 29 straipsnio 1 dalimi, šis atsakymas gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.

28.       Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog iš seniūno pateiktos informacijos matyti (šie duomenys nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams pateikti nėra), jog pareiškėjai A. M., D. S. ir B. Č. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T3-138 priėmimo metu nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime. Nepaisant to, kad, kaip pareiškėjai yra nurodę teismui pateiktame skunde, šio savivaldybės sprendimo pareiškėjai ir neskundžia (nes apie jį nieko nežinojo, todėl yra praleistas terminas), šių argumentų atsakovas nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nauji atsakovo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini ir/arba turėtų būti atmesti. Pareiškėjų vertinimu, ši naujai nurodyta aplinkybė apskritai neturi jokios įtakos nagrinėjamam ginčui ir visoms kitoms skunde bei kituose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms.

29.       Pareiškėjai akcentuoja, kad ginčija atsakovo Raštą, kuriuo netenkintas pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų prašymas pakeisti gatvės pavadinimą. Minėto atsakymo priėmimo dieną apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjai buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) gatvėje ir turėjo nekilnojamojo turto nurodytu adresu, kas prieštarauja atsakovo nurodytiems apeliacinio skundo argumentams. Pareiškėjai tiek 2018 m. rugsėjo 3 d. prašyme dėl gatvės pavadinimo keitimo, tiek teismui teiktame skunde aiškiai ir išsamiai išdėstė argumentus, kodėl nebuvo teikiamas skundas dėl 2017 m. kovo 1 d. atsakovo sprendimo, todėl nemato prasmės ir tikslo apeliacinės instancijos teisme aiškintis dėl tam tikrų pareiškėjų teisės buvimo ar nebuvimo ginčyti 2017 metais priimtus sprendimus.

30.       Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog 2017 m. kovo 31 d. sprendimo įregistravimo dieną jo tekstinės bei grafinės dalys buvo paskelbtos savivaldybės tinklalapyje ir nuskaityta sprendimo kopija elektroniniu paštu išsiųsta seniūnui; seniūnas nuo sprendimo projekto elektroniniu paštu gavimo dienos jo tekstines ir grafines dalis paskelbė viešai seniūnijos patalpose ir kaimo skelbimo lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos). Pažymi, kad atsakovas šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo, dar daugiau - kaip pareiškėjai buvo nurodę pirmosios instancijos teismui, taip patvirtina ir šiuo metu, jog oficialios kaimo skelbimo lentos iki šiol nėra įrengta, nors ją įrengti buvo paprašyta dar 2018 m. rugpjūčio 6 d., ir Zujūnų seniūnijos seniūno žadėta įrengti iki 2018 m. pabaigos (tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškėjų skundu).

31.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl atsakovo atsisakymo pakeisti gatvės pavadinimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovo teisiniai ir faktiniai akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimo, ir tokie nustatyti administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl pagrįstai panaikino ginčijamą Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti bei pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymą.

32.       Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

35.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 3 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl gatvės pavadinimo pakeitimo, prašė svarstyti jų nurodytus gatvių pavadinimus, jeigu jie nėra tinkami, sudaryti galimybes pateikti ir kitus svarstytinus variantus.

36.       Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjų prašymą, skundžiamame 2018 m. spalio 1 d. rašte Nr. A33(1)-7015-(4.31) „Dėl gatvės pavadinimo keitimo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad iniciatyvą dėl (duomenys neskelbtini) g. pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini) seniūnui 2017 m. sausio 3 d. pareiškė gyventojai, o seniūnas kreipėsi į Administraciją. Pastabų dėl gatvės pavadinimo neturėjo ir Vilniaus r. savivaldybės gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams parinkti komisija bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Rašte taip pat nurodė, kad 2017 m. kovo 17 d. sprendimo projektą Nr. T1-99 dėl gatvės pavadinimo suteikimo galima pamatyti savivaldybės internetinėje svetainėje. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba minėtam sprendimo projektui pritarė 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T3-138. Taip pat nurodė, kad pavadinimų gatvėms suteikimą reglamentuoja Aprašas, savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo apskųstas, o Vilniaus rajono savivaldybės gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams parinkti komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Administracijos rašto turinį, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad skundžiamas Administracijos 2018 m. spalio 1 d. raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų.

38.       VAĮ, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pažymėtina, kad gero administravimo principas VAĮ prasme įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą. Nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę.

39.       Pažymėtina, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

40.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai su prašymu į Administraciją kreipėsi dėl gatvės pavadinimo pakeitimo, tačiau atsakovas skundžiamame rašte tik nurodė, kieno iniciatyva buvo pakeistas gatvės pavadinimas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo, Aprašo nuostatas bei tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams parinkti komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl pareiškėjų nurodytos gatvės pavadinimas negali būti pakeistas į jų siūlomus gatvių pavadinimus.

41.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas Administracijos raštas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai į Administraciją kreipėsi su prašymu pakeisti gatvės pavadinimą, skundžiamu Administracijos raštu jų prašymas nebuvo tenkintas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

42.       Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su teisės aktuose nustatyta savivaldybių kompetencija, taip pat kitos aplinkybės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad Administracijos Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas.

43.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

44.       Pareiškėjai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad prašymas pateiktas pirmosios instancijos teismui.

45.       Nustatyta, kad pareiškėja A. M., paduodant skundą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas buvo tenkintas, pareiškėjai A. M. ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisiamas sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. M. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė