Administracinio nusižengimo byla Nr. II-119-903/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00338-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.10.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. (V. S.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2018-03-08 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį paskirta 600 Eur bauda, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja I. S. 2018-02-22 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. už tai, kad jis 2016-10-25, 15.28 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas krovininę transporto priemonę „DAF FTXF 95.480“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. G. SKI SL06-7.2“, valstybinis numeris GM 574, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas mopedas bei sužalotas jo vairuotojas, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir išvažiavo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialisto N. S. 2018-03-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta 600 Eur bauda.

Skundu V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-03-08 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad 2016-10-25, apie 15.28 val., jis Klaipėdoje krovininiu pakrautu automobiliu „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Jam įvažiavus į žiedinės sankryžos 2 važiuojamąją juostą, per galinio vaizdo veidrodį pamatė, kaip apvirto staigiai stabdydamas nesuvaldytas motociklas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, neįrodžius jo kaltės šiame įvykyje, 2017-10-25 nutrauktas. Priimtame nutarime nurodyta, kad jis pasišalino iš įvykio vietos ir jam turi būti pradėta teisena pagal ANK 426 straipsnį. 2018-03-08 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos specialistas už tai, kad neva jis 2017-10-25 vairuodamas krovininį automobilį „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas mopedas, bei sužalotas mopedo vairuotojas, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nuvažiavo, nubaudė jį 600 eurų bauda. Ši nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta, kadangi jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skunde taip pat nurodyta, kad ANK 426 straipsnyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas. Šio įvykio metu, ir ikiteisminiame tyrime, nebuvo įrodyta, kad dėl įvykio kaltas yra jis, ir apskritai, ar jis yra susijęs su šiuo įvykiu. Maža to, pamatęs apvirtusį motociklą, jis nenuvažiavo, o iškart sustojo, priėjo prie nukentėjusio, paliko jam savo telefono numerį, kontaktus. Paklausė ar nesusižeidė, ir tik gavęs patvirtinimą, kad jis neturi jokių pretenzijų, abipusiu sutarimu su nukentėjusiuoju, patraukė automobilį į kelkrašti, o motociklo vairuotojas motociklą patraukė iš važiuojamosios kelio dalies į trečios juostos kraštą. Šią aplinkybę ikiteisminiame tyrime nurodė ir pats nukentėjusysis M. M.. Kadangi abu patraukė transporto priemones iš įvykio vietos, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų įvykio vietoje nepareiškė, jis palikęs savo telefono numerį apvirtusiam motociklininkui, nuvežė krovinį adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Iš įvykio vietos pasitraukė, ne todėl kad norėjo išvengti atsakomybės, pasitikrinti blaivumą ar kitų priežasčių siekiant išvengti atsakomybės, o todėl, kad motociklo vairuotojas pirmas patraukė apvirtusį motociklą nuo važiuojamosios dalies, dėl to jam susidarė nuomonė, kad motociklo vairuotojas jokių pretenzijų nereikš, policijos pareigūnų, nes pats patraukė motociklą pirmas iš įvykio vietos nekvies, kadangi apvirto dėl patirties stokos, keli metrai iki jo vairuojamo automobilio, ne dėl jo kaltės.

Institucija atsiliepimu prašo V. S. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-03-08 nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2016-11-04 iki 2019-12-31) XXIX skyriaus 219.4 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Įrodymai (Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50561-16, užfiksuotos fotonuotraukos), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas/žyma, kad protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant“ asmens nurodyta: „<Sutinku. Prašau administracinio nusižengimo bylą nagrinėti nurodytu nagrinėjimo metu man dalyvaujant, žodinio proceso tvarka.>“, t. y. pareiškėjo pripažįstama įvykdžius aptariamąjį administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu V. S. skundą palaikė, paaiškino, kad nuo pačios pradžios tyrėjai kažkodėl nepriėmė jo visų paaiškinimų. Jo vairuotojo stažas yra nuo 1983 m. Dirba dvejose darbovietėse, per mėnesį uždirba iki 500 eurų. Ikiteisminį tyrimą nutraukė, tai taip išeina, kad dėl įvykio abudu kalti. Dėl pasitraukimo iš įvykio vietos tai norėtų pasiginčyti. Vienas dalykas, kai jis išgirdo triukšmą sau už nugaros, jis sustojo žiedinėje sankryžoje, nes yra normalus vairuotojas. Tą berniuką jis matė, kad jis stovėjo iš kitos pusės, jam kliūtis baigėsi ir jis išvažiavo. Paskui jis išgirdo vum, vum, vum, bum ir viskas. Toliau motociklo vairuotojas atsikėlė, priėjo prie jo pats. Jis paklausė „nu berniuk ar tu sveikas“, jam atsakė „sveikas, tik ranką skauda, nes ant jos krito“. Jis sako „tai ką tu čia“, berniukas sako „aš nieko, nieko jokių pretenzijų jums neturiu. Aš pats kaltas“. Jis sustojo žiedinėje sankryžoje ir jau buvo įvažiavęs į trečią juostą. Kadangi buvo žiedinė sankryža ir jis važiavo iš (duomenys neskelbtini)., o motociklininkas iš (duomenys neskelbtini). Vyksta eismas, jis sulaukė, kol jo atkarpa buvo tuščia ir tada ramiai  įvažiavo į žiedinę sankryžą. Motociklininkas dar stovėjo, nes jam buvo kliūtys, visos (gal kokios 4) mašinos važiavo į (duomenys neskelbtini). Jie abu stovėjo prie žiedinės sankryžos iš šalutinių kelių, jis iš Statybininkų, o motociklininkas jam iš kairės Taikos pr. Jis stovėjo tarp mašinų antroje, trečioje juostoje. Iš pirmos juostos galima važiuoti tik į (duomenys neskelbtini). Jis matė, kad automobiliai važiavo pirma juosta ir jam jau kliūties nesudarė, o motociklininkui dar buvo kliūtys. Jam pradėjus judėti visi kiti eismo dalyviai dar stovėjo. Mano, kad motociklininkas dėl patirties stokos neįvertino situacijos, nežiūrėjo į jo pusę ir dėl to įvyko įvykis. Jam bejudant jis žiūrėjo tik į priekį ir tik išgirdo garsą. Mano, kad nuo jo iki motociklininko buvo apie 50 metrų. Greičiausiai jis nematė jo, o pamatęs siekdamas išvengti susidūrimo, griuvo su motociklu. Automobilį jis sustabdė dėl viso ko, nes nenorėjo, kad motociklas palystų po jo mašina. Jis suvokė, kad kažkas įvyko, susidarė tokia situacija ir jis sustojo. Jis išlipo iš automobilio, privažiavo daug kitų vairuotojų. Šnekėjosi prie jo mašinos, o jis su kitais vairuotojais diskutavo. Motociklininkas pats priėjo prie jo, ir pasakė, kad pats kaltas. Paskui nuėjo prie savo motociklo, jį pakėlė ir nuvarė prie trečios juostos prie žolės. Pastatęs motociklą, grįžo prie jo. Jie tarėsi, kad jei motociklininkas patraukė savo motociklą ir tada jis patrauks savo mašiną. Mašiną patraukė apie 50 metrų toliau į (duomenys neskelbtini). pratęsimą. Jis pasiūlė motociklininkui surasti eismo įvykio deklaraciją ir ją dėl viso pikto užpildyti. Deklaracijos nerado, rado tik paprastą lapo popierių. Motociklininkas pasakė, kad jo nekaltina. Jis suprato, kad viskas gerai. Pradžioje pagalvojo, kad motociklininkas atsitrenkė jam į galą, o pasirodo ne, jokio kontakto nebuvo. Jis paliko savo telefono numerį ir su juo po pusvalandžio susisiekė policija. Numerį paliko dėl viso pikto. Paskui atsirado liudininkas, jis siūlė kviesti greitąją, jie pasakė, kad jau iškvietė. Jis matė, kad jau atvažiuoja greitoji, todėl nuvažiavo į gamyklą. Tyrėjai skambino motociklininko mama ir sakė, kad jei jis padės aptvarkyti motociklą, jie susitaikys ir jokių pretenzijų jam neturės. Jis tik vėliau sužinojo, kad paskui jį važiavo darbdavys jį ir stebėjo, kiek laiko užtrunka reise. Jam pradėjo skambinėti ir skubinti, o gamykloje niekas nelaukia, todėl ir nuvažiavo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E.Kliaugienė nurodė, jog V. S. priimtas nutarimas dėl to, kad jis po eismo įvykio pasišalino iš jo, nors buvo sužalotas motociklininkas. Taip pat liudytojas V. V. nurodė, kad motociklininkas vaikščiojo dejuodamas. V. S. nurodė, kad apgailestauja, tačiau jam buvo svarbiau pristatyti krovinį. M. M. parodymai nuoseklūs, atitinkantys įvykio aplinkybes, todėl prašo palikti galioti priimtą nutarimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teismo posėdžio metu liudytojas motociklo vairuotojas M. M. parodė, kad asmenį esantį salėje jis pažįsta iš įvykusio eismo įvykio, kuris įvyko rudenį užpernai spalio 25 d. Tuo metu jam buvo 17 metų, motociklu jis 5 mėnesius jau važinėjo. Jis atvažiavo prie žiedo, sustojo, paskui pradėjo važiuoti, o krovininės mašinos vairuotojas išlindo prieš jį, jis pradėjo stabdyti, kad neatsitrenkti, nes mašina buvo labai arti. Kadangi per stipriai stabdė, dėl to parkrito. Dar jam gulint ant žemės, vairuotojas atsidarė duris ir jie pradėjo vienas ant kito šaukti. Jis nukrito arti krovininio automobilio. Jis mano, kad krovininio automobilio vairuotojas kaltas dėl įvykio. Jis atsistojo, pasiėmė antrą šalmą, ir nuėjo pakelti motociklo. Keliant motociklą, jam suskaudo ranka. Motociklą pakėlė viena ranka, pastatė ant kojelės ir paliko taip stovėti. Po kiek laiko prie jo priėjo du vyrukai, kiek vyresni nei jis, ir paklausė, ar padėti. Jis sakė, kad ne nereikia. Pamatę, kad jam bloga, pasakė nueiti atsisėsti ant žolės, o jie paėmė ir nustūmė jo motociklą į trečią juostą. Tada tiesiog gulėjo ant žolės, o tie vaikinai iškvietė greitąją. Su vairuotoju jis nesitarė dėl deklaracijos pildymo. Jam vairuotojas tik pasakė, kad važiuojame už žiedo ir pakalbėsime. Jis neprieštaravo. Kadangi jis skausmo nejautė, tai kaip ir neprieštaravo dėl deklaracijos pildymo. Jam gulint ant žemės, prie vaikinukų, kurie stovėjo prie jo, priėjo vairuotojas ir kažką kalbėjo, lygtais jiems davė telefono numerį. Jis gulėjo ant žemės ir nieko nematė, žiūrėjo į dangų. Vairuotojas prie jo nebuvo priėjęs. Jis nesitikėjo, kad vairuotojas išvažiuos.

Iš 2017-10-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės J.Sarpalienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimas nutrauktas, nes nėra vienareikšmės objektyvios galimybės nustatyti, kurio eismo dalyvio neteisėti veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui ir pasekmėms kilti. 

Teismo nuomone, tiek paties V. S. paaiškinimai, tiek liudytojo M. M. parodymai, tiek kiti duomenys, surinkti šioje ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad V. S. yra vairuotojas, susijęs su šioje byloje aptariamu eismo įvykiu, nes būtent jo vairuojamas krovininis automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklo vairuotojui, kuris turėjo imtis priemonių šios kliūties išvengti. 

Iš abiejų vairuotojų parodymų matyti, kad jie sustojo iškart po eismo įvykio ir abu kalbėjosi apie susidariusią situaciją. Nors abu vairuotojai sutiko patraukti savo transporto priemones į kitą netoliese esančią vietą, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, tačiau tarp jų aiškaus susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio, nebuvo. Taigi šioje situacijoje V. S., kaip didelį vairavimo stažą turintis vairuotojas, turėjo suvokti, kad nesant aiškiam susitarimui, pasitraukti iš eismo įvykio, norint užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nėra galimybės. Tačiau galimai klysdamas dėl susitarimo, V. S. patraukė savo vairuojamą automobilį, kaip jis teigia, apie 50 metrų toliau į (duomenys neskelbtini). pratęsimą ir sugrįžo atgal prie motociklo vairuotojo, iš kurio būsenos aiškiai suprato, kad jis yra sužeistas. Šioje situacijoje V. S. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir sulaukti policijos pareigūnų, tačiau pasielgė priešingai, paliko savo kontaktinius duomenis liudytojui, o pats išvežė krovinį į paskirties vietą, neva jį spaudė darbdavys.

Taigi teismui nekyla abejonių, kad V. S. aptartoje situacijoje suvokė ir suprato, jog eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, metu buvo sužeistas motociklo vairuotojas, ir jis privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau to nepadarė, priešingai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo darbo reikalais. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, V. S. kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nekelia abejonių.

Nepaisant išdėstyto, teismas mano, kad V. S. paskirta 600 eurų bauda savo dydžiu yra per griežta.

ANK 32 straipsnyje, inter alia, numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje, inter alia, reglamentuota, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia, nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

V. S. padarė pakankamai grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau, teismo nuomone, šį nusižengimą jis padarė galimai klaidingai manydamas, jog kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė motociklo vairuotojas, paliko savo kontaktinius duomenis įvykio liudytojui, pagal kuriuos jį surado policijos pareigūnai, netrukdė tyrimui, be to, dirba, anksčiau nėra baustas administracine tvarka už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. S. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą administracinę nuobaudą - 600 eurų baudą sumažinti iki 200 eurų. Teismo nuomone, tokio dydžio baudos paskyrimas V. S. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r ė:

pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-03-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (V. S.) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, paskirtą administracinę nuobaudą - 600 eurų baudą sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                    Gintaras Stonkus