Teikimas Nr. TS-21-1183/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jis nubaustas laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. 2006 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. 2 p. laisvės atėmimu 18 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų.
Bausmės vykdymo pradžia - 2006 m. sausio 11 d., pabaiga – 2025 m. sausio 11 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (2/3 bausmės) - 2018 m. rugsėjo 11 d. (2024 m. rugpjūčio 7 d. likusi neatlikta bausmės dalis 5 mėn. 5 d.).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą netaikyti. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. praeityje buvusios tarpasmeninių santykių problemos; praeityje stebėtas įsitraukimas į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimas, elgesio struktūros stoka; praeityje būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, išliekanti atkryčio tikimybė bei smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; polinkis koncentruotis į išorines problemas, visapusiško probleminių sričių identifikavimo bei gebėjimo numatyti galimas pasekmes stoka. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis drausmine tvarka baustas 234 kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tik stebimi teigiami pokyčiai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi.
Komisija, atsižvelgusi į visus ankščiau išvardintus veiksnius ir aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
Lygtinio paleidimo komisija rekomendavo nuteistajam A. L. dalyvauti Šiaulių kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimais atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu, impulsyvumo valdymu, atsakingo požiūrio į visuomenėje priimtinas vertybes stiprinimu); nedaryti naujų teisės aktų pažeidimų; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; pagal galimybes dengti finansinius įsipareigojimus. Papildomai nutarė nuteistojo lygtinį paleidimą pakartotinai svarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, jeigu iki nuteistojo A. L. bausmės pabaigos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), bus pateikta socialinio tyrimo išvada.
Nuteistasis A. L. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, jog Komisija svarstydama jo paleidimą nepateikė ir nesivadovavo argumentuotu ir motyvuotu taikymu, tik priminė dvidešimties metų senumo nusikaltimą dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Lygtinio paleidimo taikymo data buvo (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad lygtinio paleidimo institutas neveikia, kas pažeidžia teisingumo principus. Pažymi, kad buvo perkeltas į Tauragės pusiaukelės namus už pavyzdingą elgesį, nuobaudų neturi, visą programą įvykdė dar 2020 m., aktyviai dalyvavo daugybėje pozityvaus užimtumo veiklų, per nustatytą laikotarpį įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Į Tauragės pusiaukelės namus buvo perkeltas būtent dėl pavyzdingo elgesio, nes keletą metų neturėjo drausminės tvarkos pažeidimų. Komisija priimdama neigiamą sprendimą vadovavosi nepagrįstais faktais, bet neįvertino elgesio pokyčiu per pastaruosius metus, todėl mano, kad jam užkertamas kelias pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe į lygtinį paleidimą, taip pažeidžiant protingumo, teisingumo, nešališkumo principus. Prašo atsižvelgti į atliktą bausmės dalį. Lietuvos teismų nutartyse Nr. 13-1601-2381/2014 ir 13-69-485/2017 buvo pabrėžta, kad būtent privalomos atlikti bausmės dalis sudaro materialųjį pagrindą taikyti lygtinį paleidimą ir pritaikius lygtinį paleidimą būtų efektyviausiai įgyvendinti Probacijos įstatymo numatyti planai ir siekiai, t. y. nuteistojo tolesnis, efektyvesnis pataisos priemonių taikymas bei integravimas į visuomenę.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Skundas netenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
Iš bylos duomenų ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 25 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – ir socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu A. L. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose bei užsiėmimuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (konkursuose, teminiuose renginiuose ir pan.) bei visuomenininkų, atvykstančių į įstaigą, užsiėmimuose; AA užsiėmime; (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo paskaitoje „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai“; individualiame susitikime su krikščioniu psichologu A. G.; (duomenys neskelbtini) programose „Pasiruošimas laisvei“ ir „Finansinio raštingumo pagrindai“; psichologės vestuose „Savianalizės diskusijų“ grupės užsiėmimuose; advokato R. M. vestuose teisinio ugdymo mokymuose „Šeimos teisė“ ir „Vykdymo procesas“; sėkmingai baigė 40-ies akademinių valandų kursą „Socialinių įgūdžių lavinimo programa“; baigė „Priklausomybių prevencijos“ grupę; konsultavosi su Nuteistųjų konsultavimo centru domėdamasis pagalbos galimybėmis laisvėje, fiksuota 10 socialinių darbuotojų ir 4 teisininko konsultacijos. Persikėlęs į pusiaukelės namus nuteistasis dalyvavo susitikime su priklausomybių konsultantu, susitikime su Tauragės AA klubo atstovais, Tauragės visuomenės sveikatos biuro renginyje „Gyvenimo būdo pokyčius motyvuojanti paskaita“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žmogaus integracijos centro įvadiniame susitikime į koučingo sesiją. Nuteistasis bausmės atlikimo Pravieniškių kalėjime metu 2019 - 2020 mokslo metais mokėsi bei įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, dirbo visuomeniniais pagrindais būryje bei įstaigos koplyčioje, taip pat apie 2 mėnesius dirbo 3-io būrio valytojų. Nuo 2024 m. balandžio 30 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas 8 kartus, paskutinį kartą 2023 m. balandžio 27 d. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankama minėto instituto taikymui. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį A. L. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė (2024 m. birželio 14 d. tyrimas pagal OASys metodiką), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau nuteistasis atsisakė dalyvauti vertinime, todėl pirminis vertinimas jam buvo atliktas tik 2020 m. rugpjūčio 26 d., jo metu taip pat nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti net 4 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamumo riziką: praeityje buvusios tarpasmeninių santykių problemos; praeityje stebėtas įsitraukimas į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimas, elgesio struktūros stoka; praeityje būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, išliekanti atkryčio tikimybė bei smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; polinkis koncentruotis į išorines problemas, visapusiško probleminių sričių identifikavimo bei gebėjimo numatyti galimas pasekmes stoka. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai būtų pašalinti arba reikšmingai sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, lygtinai paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai jį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius ir A. L. asmens bylos duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu nėra pagrindo.
Bylos duomenys patvirtina, jog A. L. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. A. L. bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas net 234 kartus, dažniausiai nuobaudos buvo skiriamos dėl atsisakymo gyventi būryje. Dėl darytų pažeidimų nuteistasis buvo perkeliamas į drausmės grupę, iš lengvos grupės grąžintas į paprastą, tačiau nuo 2022-12-15 bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis. Paskutinį kartą baustas už tai, kad 2023-08-02 patikrinimo pusiaukelės namuose metu nustatytas 0,27 prom. neblaivumas, kas šiuo atveju patvirtina, jog mažiau struktūruotoje aplinkoje A. L. vis dar sunku laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti reikalavimų. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti, jog alkoholio vartojimas vis dar lieka nuteistojo problema, kuri, be kita ko, didina smurtinio elgesio riziką pavartojus alkoholio. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.
Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, vis tik elgesio keitimas yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, kuris šiuo metu, įvertinus socialinio tyrimo išvadas bei nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nėra pakankamas priimti sprendimą dėl lygtinio taikymo.
Pažymėtina, jog nuteistasis A. L. iš viso teistas tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą). Pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus (19 metų) bei buvo pirmą kartą nuteistas 22 metų už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, bei dar dvi nusikalstamas veikas. A. L. jau yra atlikęs gana ilgą laisvės atėmimo bausmę (buvo paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, be to, asmuo buvo paleistas lygtinai). Visgi, praėjus 3 metams nuo to laiko, kai buvo išleistas lygtinai, įvykdė dvi naujas nusikalstamas veikas, todėl 2006-05-30 Šiaulių apygardos nuosprendžiu dvi paskutinės nusikalstamos veikos buvo subendrintos. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis įvykdė tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, jų metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad galima teigti, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Be to, A. L. buvo teismo pripažintas pavojingu recidyvistu, nes turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (žmogžudystę), padarė naują labai sunkų nusikaltimą (žmogžudystę).
Taip pat abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir tai, jog iki patenkant į įkalinimo įstaigą laisvalaikis buvo leidžiamas su neigiamai charakterizuojamais asmenimis ir dažniausiai vartojant alkoholį, kas šiuo atveju leidžia pagrįstai manyti, jog mažiau struktūruotoje aplinkoje įsitraukimas į rizikingas situacijas, netinkamas bendravimo aplinkos pasirinkimas, elgesio struktūros stoka vis dar išlieka ir gali skatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas, darbinės patirties nestabilumas ir stoka. Nors iš asmens bylos matyti, jog nuteistasis jau yra padengęs visus jam priteistus civilinius ieškinius, šiuo metu liko apie 4 000 Eur įsiskolinimas dėl išlaikymo, tačiau jo materialinė padėtis nėra gera. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, bausmės atlikimo laiku nuteistasis pastovių pajamų neturėjo, į darbinę veiklą įsitraukė minimaliai, o paties nuteistojo aiškinimu jis dažniausiai finansiškai išsilaikė pats, kadangi prisiteisė pinigų iš įkalinimo įstaigų dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Ir nors iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis turi įgijęs ne vieną specialybę (batsiuvio-ortopedo, apželdintojo, siuvėjo, elektriko ir kt.), tačiau jo darbinė patirtis yra menka (įkalinimo metu dirbo labai trumpai - ne pilnai du mėnesius būrio tvarkiniu, taip pat visuomeniniais pagrindais dirbo koplyčioje, nuo 2023-03-24 dirbo 0,5 etato valytojų, o nuo 2023-08-16 iki 2023-11-06 darbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (prižiūrėjo mokyklos teritoriją, dirbo nepilną darbo dieną), nuo 2024-01-08 iki 2024-03-13 dirbo pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šioje įmonėje asmuo dirbo labai neilgą laiką, kadangi nuo 2024-01-19 iki 2024-03-07 turėjo nedarbingumą dėl kojos traumos, o nuo 2024-03-08 iki 2024-03-13 buvo apmokamose atostogose), nuo 2024-04-30 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paleidimo atveju asmuo planuoja dirbti Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau patvirtinančių duomenų apie galimą įdarbinimą asmens byloje nėra. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, esant palankioms finansinėms aplinkybėms, gali nuspręsti neužsiimti darbine veikla. Pažymėtina, jog pats nuteistasis pripažino, jog darbinosi norėdamas atitikti sąlygas dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Kadangi nuteistojo darbinė patirtis menka, nepastovi, jo integracija į visuomenę gali būti apsunkinta, kas iš esmės gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti.
Ir nors nuteistasis teismui pateiktame skunde nurodo, jog už pavyzdingą elgesį buvo perkeltas į Tauragės pusiaukelės namus, nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja daugybėje pozityvaus užimtumo veiklų ir kt., tačiau teismas pastebi, jog pirmiau aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistojo rizika mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius nėra sumažėjusi, t. y. išlieka vidutinė, todėl nuteistajam būtina toliau dalyvauti resocializacijos, pozityvaus užimtumo priemonėse, nedaryti naujų teisės pažeidimų, pagal galimybes dengti finansinius įsipareigojimus.
Nors skunde nuteistasis A. L. prašo vadovautis teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus (nutartys Nr. 13-1601-2381/2014, Nr. 13-69-485/2017), kuriose teismai sprendė klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog vadovautis minėtais teismų sprendimais kaip formuojama teismų praktika dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra pagrindo, nes minėtuose teismų sprendimuose aptariamos aplinkybės nėra tapačios kaip nuteistojo A. L. atveju. Dėl to nuteistojo skunde nurodytais teismų sprendimais nesivadovaujama nagrinėjant A. L. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog A. L. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.
Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis A. L. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.
Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. L.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo A. L. skundo nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,
n u t a r i a :
nuteistojo A. L. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Donatas Dauginis