Administracinė byla Nr. eA-3916-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01351-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. N., atstovaujamo pagal įstatymą S. N. T., apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. N., atstovaujamo pagal įstatymą S. N. T., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. N. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas), atstovaujamas pagal įstatymą S. N. T. (toliau – ir pareiškėjo atstovas), skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 22S82230 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
2. Pareiškėjas (jo atstovas) skunde nurodė, kad:
2.1. V. K. N. sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad jo motinai S. N. T. buvo atsisakyta suteikti prieglobstį. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Sprendimu, nes prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjo pasakojimas ir šį pasakojimą patvirtinanti kilmės šalies informacija buvo įvertinta netinkamai, todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
2.2. Nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nutarta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos (toliau –ir Lietuva). Pareiškėjo motinos S. N. T. prieglobsčio prašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į pažeidžiamų asmenų saugumo aspektą ir galimą grėsmę jų gyvybėms sugrįžus į kilmės šalį. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjo atstovas nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas. Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra patyręs jokių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99.1.1 punkte nurodytų veiksmų, kuriuos galima būtų prilyginti persekiojimui. Jo vardu pateiktas prieglobsčio prašymas yra abstraktus, jame nenurodytos jokios aplinkybės, kurios suponuotų tarptautinės apsaugos poreikį. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. eA-1794-502/2022 paliktas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo motinos baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3195-662/2022).
4.2. Nei prieglobsčio prašyme, nei teismui pateiktame skunde nepateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad pareiškėjas kilmės valstybėje patirs netinkamą elgesį, nuo kurio apsaugoti jam būtina tarptautinė apsauga Lietuvoje. Pareiškėjas taip pat negrindė savo prašymo aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, todėl skundo argumentai šiuo aspektu taip pat nepagrįsti. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į dėl pareiškėjo motinos priimtą sprendimą, t. y. buvo įvertinta pareiškėjo šeimos nario individuali situacija, surinkta kilmės valstybės informacija, nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojas būtų vertinamas kitaip nei jo šeimos nariai, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo motina juo nepasirūpins.
4.3. Nors vaiko gimimo liudijime nėra nurodytas jo tėvas, tačiau pareiškėjo vardu pateiktame prieglobsčio prašyme nurodytas tiek jo motinos, tiek tėvo vardas. Šiame prašyme pareiškėjo tėvas nurodytas J. C. M. N., (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam taip pat nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. eA-1780-624/2022). Migracijos departamentui santuoką paliudijančio dokumento nebuvo pateikta, tačiau J. C. M. N. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registracijos lape nurodyta, kad žmona yra S. N. T.. Abu pareiškėjo tėvais prisistatantys asmenys gyvena kartu su pareiškėju Užsieniečių registracijos centre Rukloje, bendrai prižiūri pareiškėją. Todėl yra akivaizdu, jog pareiškėjas yra prižiūrimas abiejų tėvų. Pareiškėjo vardu prieglobsčio prašymą padavę asmenys prieš nelegaliai pateikdami į Lietuvą nuo 2020 m. pradžios gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini) – pareiškėjo tėvai yra išsilavinę asmenys. Pareiškėjo motinos dalis šeimos narių gyvena (duomenys neskelbtini) (iš kurios kilęs pareiškėjo tėvu prisistatantis asmuo), dalis – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), iš apklausos duomenų matyti, kad jie palaikė gerus santykius ir rūpinosi pareiškėjo motina, rėmė ją finansiškai mokantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjo kaip vaiko gyvenimo sąlygos bus nekokybiškos, fizinė ir psichologinė raida neužtikrinta, neužtikrinti baziniai socialiniai poreikiai, šalies kontekstas lemtų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje. Be to, pareiga pasirūpinti savo vaikais pirmiausia tenka tėvams.
4.4. Šiuo atveju buvo vertinama tai, jog pareiškėjas, kuris yra motinos priežiūroje, turi būti išsiunčiamas kartu su motina, jo šeimos vienovės principas, nepilnamečio gerovės ir socialinės raidos, saugumo ir apsaugos aspektai bus užtikrinti. Nėra jokių duomenų, kad, grįžus į kilmės šalį, pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė, todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo motinos atveju priimtą sprendimą, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Taigi, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo V. K. N. skundą atmetė.
6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjo motina S. N. T. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu suteikti jos nepilnamečiam sūnui, (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. N., prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Į bylą pateiktas vaiko gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog V. K. N. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra S. N. T.. Duomenų apie naujagimio tėvą vaiko gimimo pažymėjime nėra pateikiama. Kitų oficialių dokumentų apie pareiškėjo tėvą į bylą taip pat nėra pateikta.
6.2. Migracijos departamentas ginčijamu 2022 m. birželio 11 sprendimu Nr. 22S82230 nusprendė: 1) nesuteikti V. K. N. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini); 3) neuždrausti V. K. N. atvykti į Lietuvos Respubliką.
6.3. Pareiškėjo motinos (duomenys neskelbtini) pilietės S. N. T. atžvilgiu Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37131, kuriuo nuspręsta nesuteikti jai prieglobsčio bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos. Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų nagrinėjimo komisija 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 6K-2165 Migracijos departamento sprendimą paliko galioti.
6.4. S. N. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37131 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 6K-2165 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu jos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė tik sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kurį išdėstė taip: „Uždrausti S. N. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, bei rezoliucinės dalies 4 punktą, kurį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi S. N. T. dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi S. N. T. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Teismas pažymėjo, kad minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog pareiškėjo motinai S. N. T. kilmės šalyje negresia persekiojimas, jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjo motinai grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
3. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo motinai S. N. T. yra atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir minėtais teismų sprendimais konstatuota, jog jokia grėsmė jos kilmės valstybėje jai negresia, teismas vertino, kad jos nepilnamečiam vaikui V. K. N. taip pat nėra teisinio pagrindo suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui galėtų grėsti persekiojimas grąžinus jį kartu su motina į (duomenys neskelbtini). Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėją, kuris net nėra buvęs (duomenys neskelbtini) ir niekaip negalėjo kelti grėsmės šios valstybės institucijoms ar nevalstybiniams subjektams, pastarieji turėtų pagrindą persekioti.
4. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad vaiko motinos nurodomas pareiškėjo tėvas J. C. M. N. nėra pripažįstamas pareiškėjo tėvu Lietuvoje, neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui, nes J. C. M. N. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam taip pat nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje ir kuris turi būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. eA-1780-624/2022). Todėl, nesant jokių tėvystę patvirtinančių oficialių dokumentų, atsakovas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai vertino jo motinos, kuri pareiškėjo vardu ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio, teisinės padėties kontekste ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui, kaip ir jo motinai, nekyla jokia grėsmė grąžinus jį į (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pareiškėjas nebus grąžinamas į galimo jo tėvo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), ir vertinti pareiškėjo saugumą šioje valstybėje nėra poreikio.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) yra tikimybė nukentėti ir patirti smurtą, tačiau Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo motinos situaciją, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2030-414/2022 konstatuota, kad pareiškėjo motina S. N. T. neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nepilnametis pareiškėjas, kuris net nėra gimęs ir buvęs (duomenys neskelbtini), patirs kokią nors grėsmę vien dėl to, kad yra jos vaikas ir bus grąžintas kartu su motina į jų pilietybės valstybę.
6. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog jauna jo mama neturi minimalių sąlygų vaiko saugumo užtikrinimui, kad grįžę į (duomenys neskelbtini) jie neturėtų kur apsigyventi, tačiau minėtos administracinės bylos Nr. eI3-2030-414/2022 sprendimas ir duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos šeima. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys (neturėjimas kur apsigyventi grįžus su vaiku) savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), o pareiga pasirūpinti socialiai pažeidžiamais asmenimis, tarp jų ir neturinčiais nuosavo būsto, pirmiausiai tenka valstybei, kurios piliečiais jie yra.
7. Teismas padarė išvadą, kad, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, Migracijos departamentas tinkamai įvertino visas aplinkybes pareiškėjo motinos situacijos kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad deklaruojama baimė pareiškėjui grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta, nes jokių individualių ir vien tik vaiko situaciją liečiančių aplinkybių pareiškėjo atstovai nenurodė.
8. Teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis turima kilmės valstybės informacija, teismas nurodė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
9. Nenustatęs pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
10. Pareiškėjas V. K. N., atstovaujamas pagal įstatymą S. N. T., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti visa apimtimi – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
16.1. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra tikimybė nukentėti ir patirti smurtą. Nėra teisinga daryti išvadą dėl pareiškėjo saugumo vertinant jo motinos santykį su jos individualia situacija. Pareiškėjo individuali situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į pareiškėjo motinos, kaip vienišos mamos, ir mažamečio santykio visumą. Jauna motina neturi minimalių sąlygų užtikrinti vaiko saugumą. Grįžę į (duomenys neskelbtini) mama su mažamečiu vaiku net neturėtų kur apsigyventi, o tai, kad, administracinės bylos Nr. eI3-2030-414/2022 duomenimis, (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo motinos šeima, nesudaro prielaidos spręsti, kad jauna šeima gaus bent minimaliai būtiną saugumą ir tinkamas pragyvenimo sąlygas.
16.2. Ekonominio pobūdžio priežastys (neturėjimas kur apsigyventi grįžus su vaiku) gali prilygti persekiojimui, nes pareiga pasirūpinti socialiai pažeidžiamais asmenimis, tarp jų ir neturinčiais nuosavo būsto, nors ir tenka valstybei, kurios piliečiais jie yra, bet šiuo atveju nėra garantijų, kad vaiko ir motinos buitimi bus tinkamai pasirūpinta.
16.3. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:
18.1. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Pareiškėjo atstovas nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėją, kuris net nėra buvęs (duomenys neskelbtini) ir niekaip negalėjo kelti grėsmės šios valstybės institucijoms ar nevalstybiniams subjektams, pastarieji turėtų pagrindą jį persekioti. Juo labiau, kad teismų sprendimais nustatyta, kad ir pareiškėjo motinai, kuri už jį atsakinga, nekyla jokia grėsmė valstybėje, į kurią pareiškėjas grąžinamas kaip ir jo motina. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3195-662/2022).
18.2. Asmens kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
18.3. Ekonominio pobūdžio priežastys (neturėjimas kur apsigyventi grįžus su vaiku) savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), o pareiga pasirūpinti socialiai pažeidžiamais asmenimis, tarp jų ir neturinčiais nuosavo būsto, pirmiausiai tenka valstybei, kurios piliečiais jie yra. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjo motina pati negali pasirūpinti savo vaiku, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos sveikatos būklė neleidžia dirbti ar kilmės valstybėje neturi jokio paramos tinklo. Vien remiantis žodiniu jos paaiškinimu apie sunkų gyvenimą ir neaiškią ateitį kilmės valstybėje bei noru gyventi Europoje nėra pagrindo suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą Lietuvoje, nes būtų paneigiami tarptautinės apsaugos instituto suteikimo kriterijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Pareiškėjas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
15. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
16. Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
17. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
18. Dėl šio Sprendimo16.1 ir 16.3 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
23.1. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovė pagal įstatymą, jo motina, S. N. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37131 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 6K-2165 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu jos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė tik sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kurį išdėstė taip: „Uždrausti S. N. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, bei rezoliucinės dalies 4 punktą, kurį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi S. N. T. dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė.
23.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi S. N. T. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
23.3. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad pareiškėjo motinai S. N. T. kilmės šalyje negresia persekiojimas, jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjo motinai grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
23.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo motinos situaciją, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl pripažinta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nepilnametis pareiškėjas, kuris net nėra gimęs ir buvęs (duomenys neskelbtini), patirs kokią nors grėsmę vien dėl to, kad yra jos vaikas ir bus grąžintas kartu su motina į jų pilietybės valstybę.
23.5. Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, prieina prie išvados, kad pareiškėjo situacijos vertinimui atsakovas pritaikė jo motinos individualios situacijos vertinimo profilį. Šios bylos kontekste: pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), nėra buvęs (duomenys neskelbtini), suprantama, kad pareiškėjo atžvilgiu retrospektyviai jokios individualiomis aplinkybėmis paremtos grėsmės neturėtų būti tiriamos bei vertinamos. Tokiu atveju privalu įvertinti, ar esama situacija šalyje (jos dalyje / dalyse) suponuoja realius pavojus ir grėsmes nepilnamečiui, jei jis būtų gražintas į kilmės šalį.
23.6. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) reglamentuojančio faktų ir aplinkybių vertinimą, 3 dalies a punktas nustato, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.
23.7. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra)) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.
23.8. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
23.9. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą informacijos apie kilmės šalį aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime neanalizavo, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą situaciją (naujausius duomenis apie (duomenys neskelbtini)), yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę. Pažymėtina, kad dar (duomenys neskelbtini) protestai ir vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą ir tebevykstantį konfliktą, o (duomenys neskelbtini) dėl susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją. Šie duomenys yra pateikiami kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3342-822/2022).
23.10. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti susirėmimai ir tai, jog būtina surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo gyvenamojoje vietoje susiklosčiusią faktinę situaciją bei ją įvertinti, Migracijos departamento Sprendimą pripažįsta nepagrįstu ir neteisėtu, jį panaikina, o pareiškėjo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo grąžina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytos materialiosios teisės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat panaikinamas (ABTĮ 147 str.).
19. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į bendro saugumo kilmės valstybėje aspektus.
20. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą anksčiau nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei šios bylos baigčiai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. K. N., atstovaujamo pagal įstatymą S. N. T., apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo V. K. N., atstovaujamo pagal įstatymą S. N. T., skundą patenkinti.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 22S82230 panaikinti.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. K. N. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė