Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1446-524-2015].docx
Bylos nr.: e2A-1446-524/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Sandoriai:
Sandoriai:
Negaliojantys sandoriai:
Negaliojantys sandoriai:
Niekiniai sandoriai:
Niekiniai sandoriai:
Apsimestinis sandoris
Nuginčijami sandoriai:
Nuginčijami sandoriai:
Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civ

Pranešėja Erika Misiūnienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-1446-524/2015

Teisėja Viktorija Čiapaitė                                           (Proceso Nr. 2-06-3-02577-2015-0)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.18.

 

 



 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2015 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi  civilinę bylą, iškeltą  pagal  ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimo,

             

n u s t a t ė :

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-07-08 J. J. ir A. L. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos   miesto   6-ajame   notaro   biure  (notarinio registro Nr. LP-1588), dėl 979/22481 dalių   rūsio   patalpų,   unikalus   Nr.   (duomenys neskelbtini),  esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-05-29 J. J. ir A. L. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 6-ajame notaro biure  (notarinio registro Nr. LP-1523), dėl 3310/22481 dalių rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, priteisti iš  atsakovo  J. J. l 448,10   Eur, sumokėtų pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį, 37,89 Eur sutarčių sudarymo išlaidų ir 57,13 Eur palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą (l 579,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 metais šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui parduos dalį rūsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ketino jose vykdyti komercinę veiklą, kadangi atsakovas patikino, jog šios patalpos tam yra tinkamos, atlikus patalpų remontą. Atsakovo siūlymu 2013-07-08 buvo sudaryta dalies, t. y. 979/22481 dalių, rūsio patalpų dovanojimo sutartis tam, kad galima būtų apeiti CK 4.79 str. l dalies nuostatą dėl bendraturčių pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Po to 2014-05-29 šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 3310/22481 dalių rūsio patalpų. Kadangi šalis siejo bendri verslo santykiai, ieškovas pasitikėjo atsakovu, abi nekilnojamojo turto perleidimo sutartys buvo sudarytos atsakovui faktiškai neapžiūrėjus įsigytų rūsio patalpų, o tik susipažinus su atsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais, planais, nors pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodyta, kad ieškovas turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą daiktą jo buvimo vietoje. Mano, kad minėti sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės ir suklydimo, nes ieškovas manė įsigyjantis rūsio patalpas, skirtas komercinei veiklai, tame pačiame name (duomenys neskelbtini), su atskiru įėjimu, kurias galima naudoti pagal paskirtį, tačiau jau po sandorių sudarymo suprato, jog jo įsigytos patalpos yra bevertės ir visiškai netinkamos naudoti jokiai veiklai.

Atsakovas J. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012 metų pavasarį ieškovas suradęs informaciją, kad varžytynėse parduodamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), jo paprašė jas apžiūrėti. Apžiūrėjus patalpas bei pakalbėjus su bankroto administratore, ieškovas paliko jam pinigus minėtų patalpų iš varžytynių pirkimui. 2012  m. liepos 26 d. aptartos patalpos buvo nupirktos varžytynėse atsakovo vardu, nes ieškovas buvo išvykęs iš Lietuvos. Bankroto administratorė ir ieškovą, ir atsakovą informavo, kad patalpose yra atskirai mažą ploto dalį užimantis vandens mazgas, elektros skydinė, kuriuos nuomojasi UAB „Klaipėdos bendrabutis“, yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kad sutinka šią patalpėlę iškeisti į šalia esančias 55 kv. m laisvas patalpas. Ieškovas su tomis sąlygomis sutiko. Nupirkus patalpas, pats ieškovas ėjo pas notarę ir prašė, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, kad tų patalpų nenupirktų kiti pirkėjai, kurie  buvo įsigiję patalpas šalia ir norėjo išplėsti sau patalpų plotą. Ieškovas pats užsakė patalpų energinio naudingumo sertifikatą. Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovas pats bei per nekilnojamojo turto agentūrą ėmėsi ieškoti patalpų pirkėjų. Tuo metu, kai ieškovas buvo išvykęs iš Lietuvos, jam pačiam teko parodyti šias patalpas galimiems pirkėjams. Ieškovas turėjo raktą nuo įėjimo į patalpas durų, nes buvo įdėjęs savo užraktą, o antras raktas buvo paduotas UAB „Klaipėdos bendrabutis“ administracijai. 2014 m. gegužės 29 d. pas notarą dar buvo sudaryta ir likusios dalies pardavimo sutartis. Be to, vėliau ieškovas dar pirko iš atsakovo ir namą bei žemės sklypą. Atsakovui nesuprantama, kodėl priėmęs valdyti turtą ir jį pardavinėdamas, ieškovas  sumanė panaikinti dovanojimo bei pirkimo–pardavimo sutartis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas norėjo investuoti turimas pinigines lėšas, norėjo įsigyti nekilnojamojo turto, kurį galėtų panaudoti komerciniais tikslais, gauti papildomų pajamų ir būtent jis pats ieškojo žmogaus, galinčio jam padėti tai padaryti. Teismas pripažino, kad jauno amžiaus dirbančio ir turinčio lėšų investicijoms, sudariusio ne vieną nekilnojamojo turto sandorį ieškovo elgesys įsigijus rūsio patalpas jų tinkamai net neapžiūrėjus iš vidaus, pasirašius nekilnojamojo turto sutartis, net nepasidomėjus ir net neskaičius pasirašomų sutarčių teksto, negali būti vertinamas kaip normaliai atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesys, atsižvelgiant ir į tai, kad rūpestingas ir atidus žmogus analogiškoje situacijoje nebūtų sudaręs sandorio prieš tai nepatekęs į perkamų patalpų vidų, jų neapžiūrėjęs ir net nepasidomėjęs, kodėl jas parduodantis asmuo neturi patalpų rakto. Pažymėjo, kad jokio spaudimo dėl laiko, ypatingos skubos ieškovas nepatyrė, o, priešingai, būtent jis pats inicijavo šių patalpų įsigijimą, pats konsultavosi su notare apie tai, kaip išvengti bendraturčių prievolės pirmiau pasiūlyti pirkti kitiems bendraturčiams, ir pats sutiko sudaryti ne tik pirkimo–pardavimo, bet ir dovanojimo sutartį, būtent ieškovas dar 2013 metais kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl minėtų patalpų naudingumo sertifikato išdavimo. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas ieškovo suklydimą, sudarant jam nepalankius sandorius, vertino kaip jo teisių ir pareigų klaidingą įsivaizdavimą, kuris įvyko dėl pačios sandorio šalies – ieškovo neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog būtent dėl atsakovo tyčinių veiksmų panaudojant apgaulę ieškovas buvo priverstas sudaryti jam nepalankius sandorius.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                       2015-05-25  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai aiškino ir taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias materialines bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiškose bylose, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis aiškindamas ir taikydamas CK 1.90 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių tarpusavio santykių, sudarytų sandorių tikslo ir paskirties, tikrosios valios. Teigia, kad atsakovas ieškovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie perleidžiamo daikto esmines savybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepateikė byloje šalių įrodinėjamos reikšmingos aplinkybės apie raktų nuo rūsio patalpų perdavimą bei šią aplinkybę patvirtinančių / paneigiančių įrodymų įvertinimo. Teigia, kad minėta aplinkybė byloje yra reikšminga sprendžiant dėl ieškovo realios galimybės apžiūrėti ginčijamais sandoriais perleistas patalpas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, nuslėpdamas tikrąsias aplinkybes. Pažymi, kad ieškovas įsigytas patalpas matė ne vieną kartą, žinojo jų būklę, todėl tikslingai jas įsigijo. Mano, kad, siekdamas nuginčyti sudarytus sandorius, ieškovas elgiasi nesąžiningai. Dėl minėtos priežasties teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Pažymi, kad kitose civilinėse bylose ieškovas yra patrauktas atsakovu dėl siekio nepagrįstai praturtėti atsakovo (šioje byloje) sąskaita.

  Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

  CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

               Šioje byloje nustatyta, kad šalys sudarė du sandorius: 2013-07-08 rūsio patalpų dalies, kurios unikalus Nr. 2196-3007-4017:0094, dovanojimo sandorį ir 2014-05-29 tų pačių rūsio patalpų kitos dalies pirkimo–pardavimo sandorį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos kasacinio teismo praktiką ir pateikia citatą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014: ,,Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007). Tačiau vadovaujantis šia citata nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje pačioje byloje paliko nepakeistą nutartį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia sutartį pagal CK 1.90, 1.91 straipsnius, ir dar kartą pažymėjo, kad ne bet koks, o tik esminis suklydimas gali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad sandorio šalies  nepakankamas įsigilinimas į sandorio turinį, klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas, kurių egzistavimą šis dokumentas patvirtina, negali būti pripažintas suklydimu, nes pripažintina, kad toks asmuo elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, buvo neatidus. Ieškovas šioje byloje fotonuotraukomis įrodinėja, kad atsakovas jam klaidingai rodė įėjimą į patalpas ir po metų jis sužinojo, jog įėjimas yra kitoje vietoje. Tačiau akivaizdu, jog už paminėtą neapdairumą, nepakankamą susipažinimą su perkamu objektu yra atsakingas pats ieškovas. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

              Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl suklydimo, jų išsamiai nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį  skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

Teisiškai reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą atmesti ieškinį, yra ta, kad dalį šių patalpų 2013-07-08 ieškovas gavo kaip dovaną. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris. Tai reiškia, kad sandorio sudarymui nepakanka vien tik šalių suderintos valios išreiškimo, nes būtina sandorio sudarymo sąlyga yra daikto perdavimas. Daikto perdavimo momentas laikomas sandorio sudarymo momentu. CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. CK 4.49 str. 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo. Dovanojimo institutą reguliuojančiose normose įstatymo leidėjas nenumatė specialaus nuosavybės įgijimo momento ar dovanos perdavimo procedūros. Tai reiškia, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju nuosavybės teisė pereina jo perdavimo momentu. Norminiuose aktuose taip pat nėra reglamentuota, kokius konkrečius fizinius veiksmus privalu atlikti nekilnojamojo daikto perdavimo metu. Praktika susiformavo taip, kad perdavimas laikomas įvykusiu perdavimo faktą konstatavus rašytiniame dokumente. Toks būdas yra numatytas ir normoje, nustatančioje nekilnojamojo daikto perdavimą jo pirkimo–pardavimo atveju (CK 6.398 str.). Todėl įrašas dovanojimo sutartyje apie dovanojamo daikto priėmimą yra pakankamas pripažinti, jog daiktas perduotas, o jo nuosavybė perėjo apdovanotajam. Šalių sudarytos dovanojimo sutarties 3.2 p. buvo numatyta, jog dovanotojas daiktą perdavė apdovanotajam, o apdovanotasis jį priėmė prieš pasirašant sutartį. Jei toks veiksmas realiai nebuvo įvykęs, tai pagal CK 6.468 str. 1 d. apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną. Byloje nėra įrodymų, jog jis šia teise pasinaudojo. Dovanojimo sutartyje buvo nurodytas daikto perdavimas, todėl notaro pavirtinta sutartis pagal CPK 197 str. 2 d. 1 p. yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad priėmęs dovaną ieškovas tapo šio rūsio patalpų dalies savininku. Kitą dalį rūsio patalpų ieškovas pirko jau būdamas šių patalpų savininku, todėl nepagrįsti jo apeliacinio skundo motyvai dėl jo ydingos valios susiformavimo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu, t. y. dėl jo nurodomų aplinkybių dėl suklydimo ir apgaulės. Preziumuojama, jog savininkas realizuoja savo nuosavybes teisę į daiktą tuo daiktu naudodamasis, jį valdydamas ir disponuodamas (CK 4.37 str.). Šioje byloje padaryti priešingos išvados nėra teisinio pagrindo. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant tapti šių patalpų bendraturčiu ir nesiūlyti šio turto parduoti kitiems bendraturčiams, nesudaro pagrindo patenkinti ieškinio, nes ieškovas atsako už  neteisėto, apsimestinio veiksmo neigiamas pasekmes. Civilinėje teisėje galioja principas, jog  iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ieškovas dovanotų ir vėliau pirktų patalpų neapžiūrėjo, jam nebuvo perduoti raktai, nėra pagrindas tenkinti ieškinio, nes notaro patvirtintose sutartyse pasirašęs, jog dovanotas ir pirktas daiktas jam perduotas (pirkimo–pardavimo sutarties 5.2–5.3 p.), savo paaiškinimą paneigė oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d. 1 p.), turinčiu didesnę įrodomąją galią.

Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkė                                                 Erika Misiūnienė

 

Kolegijos teisėjos                                                                           Irma Čuchraj

                                                                 

                                                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė

 


Paminėta tekste:
  • CK4 4.79 str. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-72/2014
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-52/2011
  • CK6 6.468 str. Apdovanotojo teisė atsisakyti priimti dovaną
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės