Civilinė byla Nr. 2A-1587/2012

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.11.2; 52.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (pirmininkės ir pranešėjos), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KTC&BN“, dėl statybos darbų kainos sumažinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir prašė sumažinti statybos darbų kainą pagal sąmatą Nr. NV-2007-02/01 (Korektūra 2009 m. kainomis) 1 137 344 Lt bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. spalio 26 d. sudarė generalinio projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį Nr. 05-73 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas (generalinis projekto valdytojas) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti ir pravesti konkursus, suprojektuoti, pastatyti pagal ieškovo (užsakovo) užduotį statinį ir atlikti kitus darbus. 2007 m. gegužės 2 d. priedu-sąmata Nr. NV-2007-02/01 (toliau - sąmata) šalys susitarė dėl administracinės, prekybos ir paslaugų paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis Didžiojoje g. 82, statybos darbų. Sąmatoje numatyta statybos darbų pradžia – 2007 m. gegužės 3 d., darbų atlikimo pabaiga – 2009 m. gruodžio 17 d., bendra statybos darbų kaina (su pridavimu valstybinei komisijai) – 11 876 236,21 Lt. Techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „KTC&BN“, kuris, kaip paaiškėjo, buvo valdomas atsakovo (40 proc. akcijų). Atsakovas darbus turėjo vykdyti pagal jam perduotą gyvenamojo namo techninį projektą, darbo projektą bei kitą dokumentaciją, tačiau atsakovas darbus atliko nukrypdamas nuo jam pateikto techninio projekto ir darbo projekto, pakeitimus atliko nesuderinęs su ieškovu (tiek pakeisdamas stogo dangą iš skardos į prilydomą ruloninę, tiek dedant struktūrinį tinką). Atsakovas visų darbų neatliko, nevykdė pareigos perduoti statybos objektą ieškovui, todėl ieškovas nežinojo, kada atsakovas baigė statybos darbus. 2009 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo pateiktas raštas „Dėl statybos darbų defektų pašalinimo, adresu Didžioji g. 82, Kaunas“, tačiau defektai nebuvo ištaisyti, o 2009 m. gruodžio 11 d. atsakovas atsiuntė 2009 m. lapkričio 26 d. vienašalį statybos aikštelės perdavimo aktą. 2010 m. kovo 4 d. ir 2010 m. liepos 19 d. atsakovui taip pat buvo pateikti raštai „Dėl statybos darbų defektų pašalinimo, adresu Didžioji g. 82, Kaunas“, tačiau atsakovas į juos nereagavo. Tuomet buvo kreiptasi į ekspertą UAB „Skena“ tam, kad nustatyti statybos defektus ir jų pašalinimo kainą. Ekspertui pateikus savo išvadą (ataskaitą) su nustatytais statybos defektais ir nustatyta jų pašalinimo kaina, ieškovas 2010 m. spalio 1 d. su pretenzija vėl kreipėsi į atsakovą (pateikė ir eksperto ataskaitą), prašydamas ištaisyti eksperto ataskaitoje nurodytus defektus arba šia suma (836 283 Lt) sumažinti statybos darbų kainą. 2010 m. spalio 18 d. ir 2010 m. spalio 26 d. raštuose „Dėl defektų šalinimo“ atsakovas pripažino nustatytus defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti, tačiau jų neištaisė. Šią dieną ginčo gyvenamasis namas dar nėra priduotas Valstybinei komisijai. Kadangi atsakovas nešalino nustatytų defektų (nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų), jis turi atlyginti ieškovo nuostolius, t. y. sumokėti sutartyje numatytus 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro 301 061 Lt (0,2 % x 180 d. x 836 283 Lt / 100).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, sumažino ieškovui UAB „Naujoji Vaišvydava“ statybos darbų kainą pagal sąmatą Nr. NV-2007-02/01 (Korektūra 2009 m. kainomis) 836 283 litais, priteisė ieškovui iš atsakovo 21 409 Lt netesybų.

Teismas nurodė, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y.: 1) numatyti darbai neatlikti (atsakovas atliko darbų tik iki 69 proc. pastato baigtumo), 2) darbai atlikti su trūkumais (defektais), 3) paprašytas pašalinti nustatytus trūkumus, atsakovas, sutikdamas su trūkumais ir pažadėjęs juos pašalinti, to nepadarė; bei pateikė įrodymus, kokia yra trūkumų šalinimo kaina. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovo pateiktoje eksperto ataskaitoje nurodyti statybos darbų trūkumai (defektai) buvo pašalinti ar bent šalinami, bei nepateikė įrodymų, kad trūkumų pašalinimo kaina yra nepagrįsta. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo sumažinti statybos darbų kainą 836 283 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo iniciatyva šalino esančius trūkumus bei toliau vykdo statybos darbus (šiuo metu ginčo pastato baigtumas siekia 90 proc.), ginčo pastatas dar nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl darytina išvada, kad ieškovas neturėjo galimybės naudoti atsakovo atliktų darbų rezultatą pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų pašalinimo, tačiau atsakovas jų nepašalino, todėl ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, pagrįstai prašė atitinkamai sumažinti darbų kainą. Teismas nepagrįstu laikė atsakovo argumentą, kad nukrypimai nuo techninio projekto (dėl stogo dangos, dėl struktūrinio tinko dėjimo) buvo neesminiai ir būtini, padaryti sutinkant ieškovui. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus) <...>. Tai įtvirtinta ir sutarties 5.1 punkte. CK 6.695 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad <...>. Teismas pažymėjo, kad liudytojas V. T. (buvęs atsakovo direktorius) parodė, kad ginčo pastato projektavimu rūpinosi atsakovas, darbo projektus keitė atsakovas, tačiau suderinęs su ieškovu. Liudytojas A. S. (buvęs ieškovo direktorius) parodė, kad su juo nebuvo derinami jokie techninio projekto pakeitimai dėl stogo dangos, struktūrinio tinko dėjimo, o apie statybos darbų neatitikimą techniniam projektui ir sudarytai sutarčiai sužinojo tik po to, kai atsakovas nutraukė statybos darbus. Ieškovo techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo UAB „KTC&BN“ parodė, kad nepranešė ieškovui apie techninio projekto pakeitimus, nes manė, jog jam yra apie tai žinoma, jog tai šalių suderinta. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas pritarė (sutiko) su padarytais techninio projekto pakeitimais. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad gavęs dokumentaciją atsakovas turi ją per penkias dienas patikrinti ir pastebėjęs trūkumus ir/ar neatitikimus norminiams dokumentams, turi raštu apie tai informuoti ieškovą <...>. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas raštu informuotų ieškovą, kad skardinis stogas neatitinka statybos norminiams dokumentams ir dėl to būtini pakeitimai. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas be ieškovo sutikimo nukrypo nuo patvirtinto techninio projekto ir sutarties (užsakymo Nr. Priedas-sąmata NV – 2007-02/01 (Korektūra 2009 m. kainomis)), todėl jam tenka atsakomybė pašalinti padarytus nukrypimus. Pasisakydamas dėl delspinigių dydžio, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą numatyta 0,02 proc. delspinigiai, o atsakovui net 0,2 proc. (10 kartų didesni), į delspinigių dydį, į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir sprendė, kad ieškovo prašomų priteisti 0,2 proc. delspinigių dydis mažintinas iki 0,02 proc. Be to, teismas ieškovui iš atsakovo paskaičiavo ir priteisė delspinigius tik už 128 dienas. Teismas taip pat konstatavo, kad delspinigiai negali būti įtraukti į statybos darbų kainos pagal sąmatą Nr. NV-2007-02/01 (Korektūra 2009 m. kainomis) sumažinimą, nes tai yra netesybos už netinkamą sutartinės prievolės vykdymą, o ne statybos darbų trūkumų šalinimo sprendimo būdas, kurį numato CK 6.665 straipsnio 1 dalis, be to, tokių netesybų įtraukimas į kainos sumažinimą, kai ieškovas pats yra skolingas atsakovui už atliktus darbus (virš 3 mln.), reikštų ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo patenkinimą neatsižvelgiant į kitus atsakovo kreditorius bankroto byloje, kas prieštarauja bankroto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 35 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas pažeidė reikalavimą būti aktyviam su bankrutuojančios įmonės teisėmis susijusiose bylose ir nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą bankroto administratoriui. Skundžiamame sprendime buvo įvardinti į bylą nepateikti dokumentai (atliktų darbų aktai ir kiti dokumentai apie atsakovo atliktus darbus), buvo reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to turėjo būti išreikalauti teismo iniciatyva.
2. Sprendime nėra bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų viseto vertinimo. Jame konstatuojama, jog ieškovas įrodė savo reikalavimus, neatsižvelgiant į tai paneigiančias aplinkybes.
3. Nebuvo nustatyta, kiek ir kokių darbų faktiškai atliko atsakovas. Šią aplinkybę buvo būtina nustatyti, nes kitaip neįmanoma patikrinti, ar atsakovas yra atsakingas už UAB „Skena“ akte nurodytus tariamus trūkumus. Atsakovas statybos darbus objekte vykdė iki 2009 m. lapkričio 2 d. (2009 m. lapkričio 26 d. statybos aikštelės perdavimo aktas). Pats ieškovas tęsė statybos darbus su savo pasitelktais rangovais. UAB „Skena“ tyrimas atliktas tik 2010 m. rugpjūtį, t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo statybos aikštelės perdavimo ieškovui. Tyrimą atlikęs A. Z. paaiškino, kad atliekant tyrimą nebuvo aiškinamasi, kas atliko konkrečius darbus, todėl UAB „Skena“ akte gali būti užfiksuoti paties ieškovo arba kitų rangovų atliktų darbų galimi defektai.
4. Nebuvo įvertinta, kada ir dėl kokių priežasčių atsakovas nutraukė darbus. Ieškovo įsiskolinimas už atliktus darbus atsakovui 2009 m. kovo mėnesį sudarė 3 573 970 Lt (2009 m. kovo 2 d. raštas Nr. S-09-10; 2009 m. kovo 19 d. pretenzija Nr. S-09-17). Ieškovas nevykdė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus 2005 m. spalio 26 d. Generalinės projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutarties Nr. 05-73 6.4 punkto nustatyta tvarka. Dėl to atsakovas sustabdė sutarties vykdymą CK 6.207 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu savo sutartines prievoles, nes sustabdė jų vykdymą dėl ieškovo kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 2 p.), o ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų neesant atsakovo neteisėtų veiksmų.
5. Ieškovas sustabdė sutarties vykdymą (statybos darbų atlikimą) CK 6.207 straipsnio nustatyta tvarka neužbaigus tam tikrų statybos darbų. Šalys įformino tam tikrų statybos darbų neatlikimą juos išbraukdamos iš pradinės sąmatos ir atitinkamai sumažindamos atsakovo atliktų darbų kainą. Atsakovo atliekamų darbų apimtis/kaina buvo sumažinta keliais milijonais litų nuo pradinės apimties/kainos, kuri buvo nustatyta sudarant sutartį. Sumažintos darbų apimtys ir kainos atspindi priede-sąmatoje Nr. NV-2007- 02/1 (korektūra 2009 m. kainomis).
6. Sprendime neįvertinta, kad priede-sąmatoje Nr. NV-2007-02/1 (korektūra 2009 m. kainomis) nėra nurodyti visi objektui iki galo pastatyti ir priduoti valstybinei komisijai reikalingi darbai, nes ši sąmata sudaryta po to, kai šalys susitarė sumažinti atsakovo atliekamų darbų apimtį pagal pradinę sąmatą, kuri atspindi pagal 2005 m. spalio 26 d. Generalinės projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį Nr. 05-73 atliktinų darbų apimtį (sutarties 3.2 punktas), o pagal sutartį atsakovas turėjo pastatyti objektą iki galo (sutarties 2.1 punktas). Todėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laipsnis negali būti tapatinamas su statinio statybos baigtumo laipsniu. Atsakovas pagal sutartį nebuvo įsipareigojęs atlikti statinio apdailos darbų, todėl dėl jų neatlikimo buvęs statybos baigtumo laipsnis (69 proc.) jokiu būdu neatspindi atsakovo įsipareigojimų įvykdymo laipsnį.
7. Nebuvo vertinama, kokia tvarka atsakovas perduodavo atliktus darbus ieškovui, o šis juos priimdavo. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi priėmęs atliktus darbus užsakovas netenka teisės reikšti pretenzijų dėl trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). UAB „Skena“ akte įvardinti tariami defektai galėjo būti nustatyti normaliai apžiūrint atliktus darbus, todėl dėl jų ieškovas neturi teisės reikšti pretenzijų, jeigu priėmė atliktus darbus.
8. Teismas nevertino į bylą pateiktų UAB „Statybos strategija“ atliktų statybos darbų patikros aktų, kurie patvirtina, kad atsakovas statybos darbus atliko laikydamasis visų reikalavimų. Neaišku, kodėl teismas teikė pirmenybę UAB „Skena“ aktui, kuris sudarytas po to, kai atsakovas paliko statybos aikštelę ir pats ieškovas su savo pasitelktais rangovais atliko tam tikrus darbus.
9. Sprendime neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas faktiškai naudojasi atsakovo atliktų darbų rezultatu. Ieškovas tariamais defektais nurodo skardinės stogo dangos pakeitimą į bituminę danga, taip pat už pastato ribų išsikišusią fasadinę sieną. Stogo danga buvo pakeista, nes stogo nuolydis buvo per mažas skardinei dangai įrengti, o padidinus stogo nuolydį būtų sumažėjęs po juo esančių patalpų naudingas plotas. Atliktus stogo įrengimo darbus pagal darbo projektą užsakovas juos priėmė, taip pat nereiškė pretenzijų (2008 m. liepos mėnesio pažyma apie atliktų darbų vertę, 2008 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1504). Ieškovo teigimu, fasadinė siena yra išsikišusi už pastato ribų. Taip galėjo atsitikti tik dėl to, jog ieškovo nusamdyti geodezininkai neteisingai nužymėjo pastato ribas, todėl atsakovas už tai neatsako.
10. Teismas visiškai neanalizavo UAB „Skena“ pateiktos sąmatos ir šioje sąmatoje nurodytų tariamų defektų šalinimo išlaidų pagrįstumo. Akivaizdu, jog daugelis šioje sąmatoje nurodytų tariamų defektų šalinimo išlaidų neatitinka pačiame UAB „Skena“ akte išvardintus tariamus defektus arba visiškai nesusijusios su priede-sąmatoje Nr. NV-2007-02/1 (korektūra 2009 m. kainomis) nurodytais atsakovo atliktais darbais. Pavyzdžiui, projektavimo darbai už 52 466 Lt, techninė priežiūra už 10 202 Lt, autorinė priežiūra už 5 101 Lt, statytojo iš anksto nenumatytos išlaidos už 39 823 Lt ir kt. Sutartinė kaina nepagrįstai sumažinta šiomis sumomis.
11. Dėl teismo motyvų nepakankamumo yra neaišku, ar skundžiamu sprendimu buvo sumažinta sąmatinė darbų kaina, ar atsakovo faktiškai atliktų darbų kaina. Atsakovas nereikalauja iš ieškovo sumokėti už neatliktus darbus, todėl sąmatinės darbų kainos mažinimas nelogiškas ir niekaip nekeičia šalių tarpusavio teisių ir pareigų. Iš kitos pusės, negali būti mažinama atsakovo faktiškai atliktų darbų kaina, nes ieškovas reikalauja sumažinti statybos darbų kainą pagal sąmatą.
12. Sprendime pažeidžiant materialinę teisę konstatuota, jog ieškovas turi subjektinę teisę reikalauti sumažinti darbų kainą pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą. CK 6.665 straipsnio 1 dalis yra dispozityvi teisės norma, nes leidžia šalims susitarti dėl kitokių užsakovo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdų nei numatyti šios teisės normos. Tokiu būdu yra realizuojami sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principai (CK 1.2 straipsnis). Sutartis numato tik ieškovo teisę reikalauti pašalinti defektus arba reikalauti padengti defektų šalinimo išlaidas, jas sudengiant įskaitymo būdu su atsakovui mokėtinomis sumomis. Įskaitymas negalimas, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė.
13. Ieškinys paduotas pažeidžiant kreditoriniams reikalavimams pareikšti nustatytą tvarką. Teismas priimdamas ieškinį ir nagrinėdamas bylą neišsiaiškino, ar pareikšti reikalavimai gali nebūti laikomi kreditoriaus finansiniais reikalavimais.
14. Sprendimas pažeidžia atsakovo kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 6 dalis numato kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisę apskųsti teismo sprendimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
15. Sprendime visiškai neįvertintas ieškovo nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas teise. Ieškovas siekia dirbtinai sumažinti savo pradelstų įsipareigojimų apimtį Įmonių bankroto įstatymo prasme ir tokiu būdu nesąžiningai užvilkinti bankroto bylos iškėlimą. Ieškovo skola atsakovui iš viso sudaro 3 830 364,32 Lt. Ieškovas šioje byloje prašo teismo sumažinti kainos dalį, sudarančią 1 137 344 Lt. Ieškovas neginčija kitos skolos dalies, tačiau piktybiškai vengia ją sumokėti. Tai rodo ieškovo nesąžiningumą.
16. Teisingam bylos išnagrinėjimui tikslinga priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes tokiu būdu bus geriau įvertintos faktinės bylos aplinkybės.
17. Iš ieškovo išreikalautini nauji įrodymai – visi ginčo administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis statybos darbų žurnalai.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Naujoji Vaišvydava“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

1. Teismas buvo aktyvus, savo iniciatyva aiškinosi visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tenkino visus atsakovo prašymus dėl dokumentų prijungimo ar išreikalavimo, ne kartą atidėdavo bylos nagrinėjimą, sudarė galimybes ir netgi ragino atsakovą pateikti įrodymus, kuriais jis grindė savo reikalavimus. Nors atsakovas turėjo galimybę su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl teismas neturėtų jų priimti.
2. Ieškovo pateiktos pažymos nėra ir negali būti laikomos atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais.
3. Aplinkybę, kad atsakovas nebuvo užbaigęs visų sutartyje nurodytų darbų patvirtina byloje esančių įrodymų visetas.
4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti, kiek ir kokių darbų atsakovas buvo atlikęs. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nagrinėjamu atveju ieškovas prašo sumažinti darbų kainą tokia suma, kuri atitinka atsakovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštus ar neatliktų darbų kaštus, todėl byloje pakanka nustatyti, kad eksperto išvadose nurodyti trūkumai yra darbų, kuriuos atliko atsakovas, rezultatas.
5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dalis pirminėje sąmatoje nurodytų darbų buvo išbraukta ir atsakovas jų neprivalėjo atlikti, nes ieškinys buvo pareikštas pagal galiojančią sąmatą.
6. Ieškovas pripažino, kad savo iniciatyva pakeitė pastato stogą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad stogo nuolydis yra mažesnis negu 7 proc. Už geodezinius matavimus atsakingas taip pat atsakovas.
7. Teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes atsakovui neperdavus ieškovui atliktų darbų, ieškinys byloje buvo pareikštas dėl sutartyje neaptarto atvejo.
8. Teismas išreikalavo visus statybos darbų žurnalus iš ieškovo ir jie yra byloje.
9. Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad buvo suteikta galimybė ginčo klausimais iš esmės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (1 t., 8-14 b. l.). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 17 d. parengti ir pravesti konkursus, suprojektuoti, pastatyti pagal ieškovo (užsakovo) užduotį statinį ir atlikti kitus darbus bei pastatą priduoti Valstybinei komisijai (1 t., 44-46 b. l.). Ginčo gyvenamasis namas iki šiol nėra priduotas Valstybinei komisijai. Atsakovas nepateikė darbų priėmimo perdavimo aktų. Pasisakydama dėl atsakovo ieškovui perduotų darbų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dvejais apelianto nurodomais 2009 m. lapkričio 18 d. perdavimo - priėmimo aktais ieškovui buvo perduotos durys ir langai bei jų sumontavimo darbai. Tai matyti iš pačių aktų turinio, nes juose nurodoma, kad ieškovui yra perduodami gaminiai. Be to, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti R. Š. ir A. S. . Ieškovas pateikė 2010 m. kovo 4 d. ir 2010 m. liepos 19 d. raštus „Dėl statybos darbų defektų pašalinimo, adresu Didžioji g. 82, Kaunas“ (1 t., 54-55 b. l.) ir eksperto ataskaitą Nr. 09-09/01 (1 t., 18-43 b. l.), kuriuose nurodyti atsakovo vykdytų darbų trūkumai (defektai) bei nustatyta jų pašalinimo kaina – 836 283 Lt. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad dalis pirminėje sąmatoje nurodytų darbų buvo išbraukta ir atsakovas jų neprivalėjo atlikti, nes ieškinys buvo pareikštas pagal galiojančią sąmatą NV-2007-02/01 (korektūra 2009 m. kainomis).

Šalys sutartimi susitarė (sutarties 5.1-5.2 p.), kad atsakovas privalo vykdyti darbus pagal taikomų normatyvinių dokumentų reikalavimus ir sutarties dokumentus, taip pat susitarė, kad pasirašius sutartį ar užsakymą ieškovas perduoda atsakovui visą būtiną dokumentaciją sutartyje numatytiems darbams atlikti; gavęs dokumentaciją atsakovas turi ją penkių dienų bėgyje patikrinti ir pastebėjęs trūkumus ir/ar neatitikimus norminiams dokumentams, turi raštu apie juos informuoti ieškovą, ir šalių suderinta tvarka juos pašalinti ir/ar ištaisyti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, pastebėjęs tam tikrus trūkumus (pvz., dėl atitinkamos stogo dangos įrengimo), būtų kreipęsis į ieškovą dėl jų pašalinimo.

Pagal sutarties 5.3 punktą, sutarties vykdymo metu (t. y. pradėjus darbus) atsakovas, peržiūrėjęs ieškovo jam pateiktą dokumentaciją ir pastebėjęs, kad reikalingi norminiuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai per penkias dienas pranešti ieškovui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas apie kokius nors sutartyje nenumatytus darbus (pvz., sienų šiltinimą), būtų informavęs ieškovą.

Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatą, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas neatsako tik už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad tam tikrus darbus atsakovas (rangovas) atliko ne pagal sutartį ir jam pavestą įgyvendinti projektą. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantas ir teigė, kad ieškovas, iki kreipimosi į UAB ,,Skena“ dėl ekspertizės ataskaitos padidino darbų baigtumą nuo 69 proc. iki 90 proc., neįrodė kad ieškovo nurodomi defektai jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, kaip tai nurodoma CK 6.697 straipsnyje. Taigi nors atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, nes ieškovas neįrodė, jog defektai negalėjo atsirasti jo paties atliktuose darbuose, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog dėl netinkamos darbų kokybės yra ir ieškovo kaltė, nenustatyta – atsakovas neįrodinėjo, kad kuris nors konkretus ieškovo pateiktoje ekspertizės ataskaitoje ar sąmatoje nurodytas defektas susijęs ne su atsakovo atliktais darbais (CPK 178, 185 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai pareigą tokių įrodymų suradimui ir išreikalavimui nori perkelti teismui. Pažymėtina, kad, nors apeliantas yra bankrutuojanti įmonė, jis nagrinėjamu atveju yra aktyvus proceso dalyvis, atstovaujamas profesionalių atstovų (administratoriaus, advokatų kontoros), juo labiau, kad jis (apeliantas) nenurodė, kokių konkrečiai duomenų jam trūksta savo pozicijai pagrįsti ir kodėl jis jų negali gauti pats (178, 179 str.). Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą buvo aktyvus, savo iniciatyva aiškinosi visas bylai reikšmės galinčias turėti aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu tenkino visus atsakovo prašymus dėl dokumentų prijungimo ar išreikalavimo, ne kartą atidėdavo bylos nagrinėjimą bei sudarė galimybes ir netgi ragino atsakovą pateikti dokumentus, kuriais jis grindė savo reikalavimus, o taipogi pats aktyviai siekė surinkti atsakovo nurodytus įrodymus. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB „Statybos strategija“ išvadų, teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados buvo rengiamos ir teikiamos bankui, siekiant gauti statybos darbų finansavimą. Iš byloje esančių įrodymų viseto akivaizdu, kad UAB „Statybos strategija“ išvados yra nepagrįstos bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių, antai nurodoma, kad nebuvo nukrypta nuo projekto, nors byloje nustatyta, kad stogo danga neatitinka projekto sprendinių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Statybos strategija“ pažymoms neteikė pirmenybės prieš kitus įrodymus.

Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatą, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Sutarties 5.5 punktas nustato, kad atsakovas pripažįsta, kad jeigu jis netinkamai vykdys sutartį ir/ar darbus, ir/ar nesilaikys ieškovo ar jo atsakingų darbuotojų, ar kitų ieškovo įgaliotų asmenų nurodymų, neturės teisės remtis ta aplinkybe, kad ieškovas ir/ar jo darbuotojai, ir/ar jo įgaliotas asmuo nevykdė Darbų kontrolės ir priežiūros. Taigi tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta sutartis atsakomybę dėl rangos sutarties vykdymo metu netinkamai atliktų darbų nustato būtent rangovui. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl sutarties pakeitimų, todėl ieškovas pats kaltas dėl darbų pagal statybų sutartį neatlikimo, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokį atsakovo teiginį, byloje vėlgi nėra.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas gina savo teisę ne reikalauti žalos atlyginimo, o teisę nevykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų atsakovui už tuos darbus, kurių atsakovas neatliko arba atliko netinkamai. Ši teisė negali būti laikoma kreditoriniu reikalavimu pagal Įmonių bankroto įstatymą, nes tokie reikalavimai nėra laikomi finansiniais Įmonių bankroto įstatymo prasme. Prie šių reikalavimų yra priskiriamas ir ieškinys dėl statybos darbų kainos sumažinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.665 straipsnį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 str.), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškia ieškovui priešpriešinio reikalavimo dėl skolos už atliktus darbus sumokėjimo, tik nurodo aplinkybę, kad, vadovaudamasis CK 6.207 straipsnio nustatyta tvarka atsakovas nutraukė statybos darbus bei grąžino statybos aikštelę ieškovui, nes ieškovo vengimas atsiskaityti iššaukė konfliktą tarp šalių, o atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu savo sutartines prievoles, nes sustabdė jų vykdymą dėl ieškovo kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad į bylą vėlgi nėra pateikta jokio įrodymo, kuriame atsakovas aiškiai būtų išdėstęs savo poziciją, t. y. byloje nėra duomenų, jog atsakovas ieškovui nurodė, kad jis nuo tam tikro laiko sustabdo darbus ir dėl kokios priežasties taip daro, juo labiau, kad to apelianto minimo paties 6.207 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys tokia teise (sutarties vykdymo sustabdymo teise) privalo naudotis protingai ir sąžiningai. Ieškovo nurodomos 2009 m. kovo 2 d. ir kovo 19 dienos pretenzijos, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovas tokiu būdu praneša ieškovui, kad ketina sustabdyti sutarties vykdymą. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad statybos aikštelę atsakovas vienasmeniškai perdavė ieškovui tik 2009 m. lapkričio 26 d., nenurodydamas jokių priežasčių. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas vengė pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus, priešingai, kelis kartus ieškovui buvo pateikęs šalintinų defektų sąrašus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas turėjo teisę naudotis specialiu užsakovo teisių gynimo būdu – darbų kainos sumažinimu (CK 6.665 str.).

Pasisakydama dėl į bylą pateiktų naujų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pateikia teismui pažymas apie atliktų darbų vertę bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos dokumentus išreikalauti. Kaip jau minėta, teismo pareiga būti aktyviam nepaneigia atsakovo pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus. Nors pirmosios instancijos teismas ragino atsakovą pateikti papildomus įrodymus, atsakovas šias pažymas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiais veiksmais atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą. Kadangi bankroto administratorius, nenurodydamas tam priežasčių, nepateikė pirmosios instancijos teismui pažymų apie atliktų darbų vertę, nėra pagrindo jas priimti (CPK 314 str.). Kita vertus, net ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų turinį, nėra pagrindo spręsti, kad jos paneigia ieškovo nurodytus defektus, su kuriais atsakovo direktorius sutiko 2010 m. spalio 18 d. ir 2010 m. spalio 26 d. raštais į ieškovo 2010 m. spalio 1 d. pretenziją bei įsipareigojo juos savo lėšomis ir sąskaita pašalinti. Be to, apelianto pateiktos pažymos neatitinka CK 6.662 straipsnio, nustatančio reikalavimus atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktui, nuostatų, nes jose nėra nurodomi konkretūs atlikti darbai, o tik visame objekte per konkretų mėnesį atliktų darbų vertė, net nenurodomi atliktų darbų kiekiai, šios pažymos nepatvirtina ir aplinkybės, kad visi jose nurodyti darbai buvo baigti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas minėtas pažymas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo užbaigęs visų sutartimi sulygtų bei galiojančioje sąmatos redakcijoje nurodytų darbų, taip pat nebuvo perdavęs ieškovui visų atliktų darbų (išskyrus paminėtus darbus dėl durų ir langų sumontavimo).

Pasisakant dėl apeliaciniame skunde įvardintų eksperto sąmatoje nurodytų išlaidų, susijusių su projektavimu, technine priežiūra, autorine priežiūra, pažymėtina, kad ekspertas sąmatas sudaro vadovaudamasis teisės aktais patvirtintomis metodikomis, todėl abejoti jomis esama pagrindo tik nustačius tų teisės aktų pažeidimus, kurių apeliantas nenurodė. Akivaizdu, kad atsakovo atliktų darbų trūkumus būtina pašalinti, o teisės aktai tokiems darbams ginčo objekte numato privalomą techninę, autorinę priežiūrą, tam (trūkumų šalinimo darbams) būtina parengti darbo projektus ir kitą projektinę dokumentaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį šioje dalyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime visiškai neįvertintas ieškovo nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas teise, nes pareikštais reikalavimais ieškovas siekia dirbtinai sumažinti savo pradelstų įsipareigojimų apimtį Įmonių bankroto įstatymo prasme ir tokiu būdu nesąžiningai užvilkinti bankroto bylos iškėlimą. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2011 m. birželio 16 d., o pirmasis atsakovo ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo pateiktas 2011 m. rugsėjo 19 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas su ieškiniu dėl mokėtinos sumos sumažinimo kreipėsi anksčiau, negu atsakovas dėl ieškovo nemokumo, o atsakovui mokėtinos skolos nagrinėjamoje byloje klausimas, kaip minėta, nėra keliamas. Todėl vertinti šią aplinkybę kaip ieškovo nesąžiningumą nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą skunde nurodytais argumentais, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Donatas Šernas

Vigintas Višinskis