Civilinė byla Nr. e2A-377-945/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17237-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

2.6.8.11.5; 2.6.16.12; 3.2.6.10; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. Š. ir P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ ieškinį atsakovams I. Š., P. Š., U. Š., P. Š. ir R. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Litpakas“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo iškeldinti atsakovus P. Š., I. Š. (toliau kartu – atsakovai), U. Š., P. Š. ir R. Š. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „RESTART Group“ (toliau – nemokumo administratorė). Ieškovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei ieškovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir garažas. Terminas turto ir dokumentų perdavimui suėjo 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsakovas P. Š. (buvęs ieškovės vadovas) neperdavė buto ir garažo. Ginčo patalpose atsakovas P. Š. gyvena su šeima. 2023 m. spalio 5 d. atsakovas P. Š. nemokumo administratorei pateikė 2021 m. gegužės 14 d. ginčo patalpų nuomos sutartį Nr. NS-2021/01, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui 175,31 m2 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir 2 a žemės, nuomos kaina – 900 Eur per mėnesį, sutarties terminas – 2023 m. gegužės 31 d. Patikrinus ieškovės banko sąskaitos duomenis paaiškėjo, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2023 m. spalio 14 d. (už 29 mėnesius) nuomos mokesčio yra sumokėta iš viso tik 9 300 Eur, paskutinius 7 mėnesius nuomos mokestis visai nebuvo mokamas. Nemokumo administratorė informavo atsakovą P. Š., kad nuomos sutartis gali būti tęsiama tik modifikavus nuomos sutarties sąlygas ir nuomininkui apmokėjus bent nuomos mokestį už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Atsakovas P. Š. nepasirašė susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo, todėl nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. informavo atsakovą P. Š., kad nuomos sutartis toliau nebebus vykdoma ir yra laikoma pasibaigusia, ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. turi būti atlaisvintos ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos. Atsakovai neįvykdė šio reikalavimo.

3.       Atsakovas P. Š. nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iškeldinus atsakovo P. Š. šeimą bus pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, tokie veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių vaikų emociniam, fiziniam stabilumui ir gerovei, neatitiktų geriausių vaikų interesų. Šiuo metu atsakovo P. Š. finansinė padėtis yra labai sunki, tai apsunkina naujų gyvenamųjų patalpų paieškas. Tenkinus ieškinį, gali būti sutrikdytas jo vaikų ugdymo procesas, vaikams gali kilti emociniai išgyvenimai dėl aplinkos pasikeitimo. Teismas galėtų atidėti sprendimo vykdymą ir suteikti šeimai laiko, kad ši galėtų susirasti kitą būstą, tinkamą vaikams gyventi, mokytis, vystytis ir ugdytis.

4.       Atsakovė I. Š. nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą bent aštuoniems mėnesiams. Atsakovė I. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykstant bankroto procesui nemokumo administratorė gali leisti toliau vykdyti nuomos sutartį, atsižvelgus į prievolės ekonominį naudingumą. Atsakovai prisideda prie turto išsaugojimo, laiku moka visus mokesčius. Nuomos sutartis buvo pasirašyta tik su atsakovu P. Š., todėl laikoma, jog nuomos sutartis yra nutraukta tik su juo, bet ne su atsakove I. Š. ir nepilnamečiais vaikais. Vaikai yra pripratę prie gyvenamosios vietos, pasirinktų ugdymo įstaigų ir būrelių lankymo, tai vaikų pirmoji gyvenamoji patalpa, todėl iškeldinimas iš ginčo patalpų vaikams sukeltų didelį stresą, neatitiktų jų interesų. Nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios priežastys atidėti teismo sprendimo vykdymą bent 8 mėnesiams, nes šeima neturi kito gyvenamojo būsto, atsakovas P. Š. nuo (duomenys neskelbtini) išėjo į pensiją, jo turtinė padėtis yra sudėtinga, įsiskolinimai siekia daugiau nei 90 000 Eur. Esamoje situacijoje penkių asmenų šeimai rasti kitą gyvenamąją vietą būtų sudėtinga, nepilnamečiams vaikams mokslo metai, yra mokama už mokslą.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovų netinkamą tėvų pareigų vykdymą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Iškeldinimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriems šiuo metu yra mokslo metai (lanko ne tik mokyklą, (duomenys neskelbtini) mokyklą, bet ir būrelius, prie kurių yra įpratę), yra žiemos metas, teismas galėtų atidėti sprendimo įvykdymą ir suteikti šeimai laiko, kad ši galėtų susirasti kitą būstą, tinkamą vaikams gyventi, mokytis, vystytis, ugdytis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu patenkino ieškinį ir iškeldino visus atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų/buto, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos, teismo sprendimo įvykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2025 m. birželio 8 d., priteisė iš atsakovų ieškovei po 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei – po 55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas nustatė, kad, iškėlus ieškovei bankroto bylą, jai nuosavybės teise priklausantys butas ir garažas nėra perduoti nemokumo administratorei, šiuo turtu toliau faktiškai naudojasi atsakovai su trimis nepilnamečiais vaikais. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai įrodė, jog yra ginčo turto savininkė, turinti teisę savo nuožiūra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Teismas konstatavo, kad šiuo metu šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovų šeima galėtų toliau gyventi ieškovei priklausančiose patalpose. 

8.       Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartyje nustatytas galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir nesant savininkės leidimo, nemokumo administratorė pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą atsakovų šeimai išsikelti iš ieškovei priklausančių patalpų, o šiam terminui suėjus – kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų šeimos iškeldinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka veikia išimtinai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. informavo atsakovą P. Š., kad, įvertinus nuomos sutarties turinį ir jos vykdymo aplinkybes, nuomos sutartis toliau nebus vykdoma ir laikoma pasibaigusia, pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir perduoti jį nemokumo administratorei. Šio reikalavimo atsakovai iki šiol neįvykdė, toliau užima ieškovei nuosavybes teise priklausančias patalpas, tam nesant teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad jų naudojimasis patalpomis yra naudingas ieškovei, nes jie moka už butui teikiamas paslaugas, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes akivaizdu, jog tolimesnis penkių asmenų šeimos naudojimasis butu mažina jo vertę, apsunkina bankroto procedūras, pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. 

9.       Teismas pažymėjo, kad byla inicijuota 2024 m. sausio mėn. pradžioje, teisminis procesas užtruko beveik metus, kas patvirtina, jog atsakovų šeima turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl naujo gyvenamojo būsto nuomos, vaikų pagrindinio ir papildomo ugdymo įstaigų. Teismas nekvestionavo, kad gyvenamosios vietos pakeitimas nepilnamečiams vaikams gali sukelti didelių nepatogumų ir net esminių pokyčių, tačiau sprendė, jog visais atvejais vaikų interesus turi užtikrinti būtent jų tėvai, šiuo atveju atsakovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Teismas nustatė, kad atsakovas P. Š. yra pensinio amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini)), atsakovė I. Š. dirba, jos vidutinis atlyginimas yra apie 1 450 Eur, atsakovų nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini), už mokslą mokamas 960 Eur dydžio mokestis už kiekvieną vaiką, vaikai taip pat lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mergaitė (duomenys neskelbtini), berniukai (duomenys neskelbtini) pamokas, taip pat berniukai lanko (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovui P. Š. nuosavybės teise priklauso dalis sodybos Pasvalio rajone, byloje nėra įrodymų, jog sodyba yra apleista ir joje nėra tinkamų sąlygų gyventi, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai realiai ieško sau ir savo nepilnamečiams vaikams kito gyvenamojo būsto. Vertindamas šeimos turtinę padėtį, teismas pastebėjo, kad atsakovas P. Š., nors ir yra pensinio amžiaus, tačiau turi nemažai patirties verslo srityje, todėl, nesant duomenų apie ribotą darbingumo lygį, galėtų papildomai įsidarbinti ir prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, be to, pasikeitus situacijai šeimoje, atsakovai turėtų apsvarstyti klausimą dėl būtinybės pakeisti vaikų ugdymo įstaigas į nemokamas ar mažiau kainuojančias. Tokiam sprendimui priimti atsakovų šeimai buvo suteikta pakankamai laiko (beveik metai), per kurį jie galėjo būti paruošti esminiams pokyčiams. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje siekiant išimtinai apsaugoti atsakovų nepilnamečių vaikų interesus, kad iškeldinus juos iš ginčo turto jie nebūtų palikti be gyvenamojo būsto šaltuoju laikotarpiu, tikslinga sprendimo įvykdymą atidėti 6 mėnesiams, nurodant, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y., kad sprendimo vykdymas atidedamas iki 2025 m. birželio 8 d.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą 8 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas, atidėdamas sprendimo įvykdymą tik 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų nepilnamečių vaikų iškeldinimas numatytas mokslų metų pabaigoje, t. y. 2025 m. birželio 8 d., kas pažeidžia šių nepilnamečių asmenų interesus.

1.2.                      Gyvenamosios patalpos atsakovų vaikams yra pirmoji gyvenamoji vieta. Vaiko teisių apsauga yra įtvirtinta aukščiausios teisinės galios aktuose, ji yra laikytina viešuoju interesu. Iškeldinus atsakovus mokslų metų pabaigoje būtų pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, todėl tokie veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių vaikų emociniam, fiziniam stabilumui ir gerovei, tuo pačiu neatitiktų geriausių vaikų interesų. Tokiais veiksmais gali būti sutrikdytas vaikų ugdymo procesas, sukelti emociniai išgyvenimai dėl aplinkos pasikeitimo, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų mokslų metų pabaigoje nebūtų proporcinga priemonė ginčui išspręsti.

1.3.                      Ieškovei yra naudinga, kad atsakovai ir toliau gyventų jų bute, nes jie moka mokesčius už paslaugas. Atsakovai prisideda prie turto vertės išsaugojimo. Atsakovų finansinė padėtis ir toliau išlieka sunki, kas apsunkina jiems galimybę susirasti kitą būstą.

1.4.                      Atsakovai įžvelgia nemokumo administratorės norą su jais susidoroti. Jeigu nebūtų keliamos naujos bylos jų atžvilgiu, būtų panaikinti jiems taikyti apribojimai, atsakovai galėtų operatyviau išsikelti ir susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Namo dalį, kurioje yra garažas ir kitos patalpos, atsakovai nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios siūlė perduoti nemokumo administratorei, o kitomis patalpomis atsakovai leisti jiems naudotis, kol nepilnamečiai vaikai baigs mokslo metus.

11.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Atsakovai nepagrindžia, kodėl reikalavimas išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos trukdys jų nepilnamečiams vaikams lankyti mokyklą ar būrelius. Teismo suteiktas papildomas 6 mėnesių terminas yra daugiau nei pakankamas susirasti kitą būstą ir į jį išsikraustyti. Butas yra nutolęs nuo visų viešojo transporto stotelių, todėl vaikai į mokyklą vežami automobiliu. Tai, kad atsakovų vaikai lanko mokyklą, netrukdo jiems pasiruošti teismo sprendimo įvykdymui ir jį įvykdyti per sprendime nurodytą laikotarpį.

2.2.                      Ieškovė teikia pagrįstus ieškinius, kuriais ginamas tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesas. Nei vienoje byloje ieškovė neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokie turtiniai apribojimai ieškovės prašymu atsakovams netaikomi. Atsakovai jokių siūlymų dėl nekilnojamojo turto grąžinimo niekada nebuvo pateikę, nesiūlė jį grąžinti nemokumo administratorei.

2.3.                      Ieškovei iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. informavo atsakovą P. Š., kad nuomos sutartis toliau nebebus vykdoma ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovai jau daugiau kaip 14 mėn. nepagrįstai naudojasi bankrutuojančiai įmonei priklausančiomis patalpomis ir nemoka jokių mokesčių. Jeigu atsakovai iki šiol nesusirado kito būsto, už bet kokių neigiamų pasekmių vaikų ugdymui ar raidai atsiradimą yra atsakingi atsakovai, o ne ieškovė.

2.4.                      Atsakovai piktybiškai naudojasi didelės vertės ieškovės turtu. Ieškovė dėl to patiria žalą (negautų nuomos pajamų forma, ribotomis galimybėmis realizuoti turtą nemokumo procese, jam priklausančios nuosavybės vertės sumažėjimą), kurios atsakovai, besirengiantys pradėti asmeninio nemokumo bylas, net nesirengia kompensuoti. Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie prisideda prie turto išlaikymo, yra nepagrįsti. Ieškovei nėra žinoma (teismui taip pat nepateikta įrodymų), kad atsakovai sumoka mokesčius už vandenį, elektrą, dujas. Be to, tai yra ne buto išlaikymo išlaidos (ar kokie nors buto pagerinimai), o atlygis energetinių išteklių tiekėjams už tai, kad atsakovai naudojasi tokiais energetiniais ištekliais.

12.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė iškeldinti visus atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų/buto, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai neskundė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, ji yra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisakys. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, iki 2025 m. birželio 8 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad 6 mėnesių laikotarpis, skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2024 m. lapkričio 8 d.), baigtųsi 2025 m. gegužės 8 d., taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymą faktiškai atidėjo ne 6, o 7 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nepaisant to, atsakovai skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, prašydami teismo sprendimo vykdymą atidėti 8 mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi teismo nutartis priimama ir įsiteisės 2025 m. sausio 28 d., iš esmės atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2025 m. rugsėjo 28 d.

15.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamu atveju ginčas apeliaciniame procese vyksta ne dėl sąlygų taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą egzistavimo (kadangi tokios pirmosios instancijos teismo išvados nemokumo administratorė neginčija), bet išskirtinai tik dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino.

16.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, neatsižvelgė į tai, jog, iškeldinus atsakovus mokslų metų pabaigoje, būtų pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Tai reiškia, kad vaiko interesų gynyba negali paneigti savininko teisių bei teisėtų reikalavimų, tačiau ir savininko teisės bei teisėtų reikalavimai negali būti iškeliami aukščiau vaiko teisių prioritetinės apsaugos principo.

18.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams vėliausiai nuo nemokumo administratorės 2023 m. spalio 18 d. pranešimo dėl nuomos sutarties pasibaigimo, patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieškovės nemokumo administratorei gavimo buvo žinoma, jog jie turės išsikraustyti iš ieškovei priklausančios nuosavybės. Atsakovas P. Š. 2023 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške prašė nemokumo administratorės nukelti patalpų atlaisvinimo datą iki 2023 m. lapkričio 20 d., pranešė, kad atsakovai yra suradę nuomai kitas patalpas. Iki paties atsakovo P. Š. nurodytos datos atsakovai neatlaisvino ginčo patalpų, todėl ieškovė 2023 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2024 m. lapkričio 8 d., taigi atsakovai jau iki skundžiamo sprendimo priėmimo daugiau nei metus gyvena ginčo patalpose, žinodami, kad turės iš jų išsikraustyti. 

19.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovų pajamas, Tarnybos 2024 m. sausio 24 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovų iškeldinimo atveju, atsižvelgiant į tai, jog šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriems šiuo metu yra mokslo metai (lanko ne tik mokyklą, (duomenys neskelbtini) mokyklą, bet ir būrelius, prie kurių yra įpratę), be to, yra žiemos metas, teismas galėtų atidėti sprendimo įvykdymą ir suteikti šeimai laiko, kad ji galėtų susirasti kitą būstą, tinkamą vaikams gyventi, mokytis, vystytis, ugdytis, teismo sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2025 m. birželio 8 d. 

20.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nepilnamečių vaikų aprūpinimą būstu privalo užtikrinti abu nepilnamečių vaikų tėvai, o ne ieškovė, atsakovai daugiau kaip metus be teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiomis ginčo patalpomis. Byloje nėra duomenų, liudijančių aktyvius atsakovų veiksmus, siekiant išsikelti iš užimamų ginčo patalpų, todėl atsakovų apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimas ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimas 8 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pažeistų ieškovės teises ir interesus, šalių lygiateisiškumą, protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę ir suteiktų atsakovams nepagrįstą pranašumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Nors byloje nėra ginčo, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki, į ką atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, atidėdamas teismo sprendimo įvykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, vien sunki atsakovų turtinė padėtis nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą atsakovų prašomam terminui, kadangi atsakovai tokiu būdu siekia perkelti ieškovei, kuriai yra iškelta bankroto byla, atsakovų nepilnamečių vaikų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimo pareigą, o patys atsakovai neskatinami dėti daugiau pastangų didesnėms pajamoms gauti, nes būtent nepakankamos pajamos atsakovams leistų ilgiau gyventi ieškovei priklausančiose ginčo patalpose.

21.       Vienas iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo argumentų yra atsakovų nepilnamečių vaikų iškeldinimas mokslų metų pabaigoje, kas, atsakovų teigimu, pažeidžia atsakovų nepilnamečių vaikų interesus. Kaip minėta, patenkinus atsakovų prašymą ir atidėjus teismo sprendimo įvykdymą atsakovų prašomam terminui, jis baigtųsi 2025 m. rugsėjo 28 d., t. y. jau prasidėjus naujiems mokslo metams. Taigi, dėl tų pačių priežasčių atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimas mokslo metų pradžioje neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, nes sutrikdytų jų ugdymo procesą, sukeltų jiems emocinius išgyvenimus dėl aplinkos pasikeitimo.

22.       Apeliacinio skundo argumentai apie atsakovų gyvenimo ginčo patalpose naudą ieškovei nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija jų nevertina kaip pagrįstų. Ieškovė su tokiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovai naudojasi bankrutuojančiai įmonei priklausančiomis patalpomis ir nemoka jokių mokesčių. Byloje nėra duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą po ieškinio teismui pateikimo, kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl atsakovų gyvenimo ginčo patalpose ieškovė gauna kokią nors naudą mokesčių, būsto pagerinimo ar kita forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tolimesnis penkių asmenų šeimos naudojimasis butu mažina jo vertę, apsunkina bankroto procedūras, pažeidžia ieškovės kreditorių interesus.

23.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovų argumentus dėl ieškovės nemokumo administratorės noro su jais susidoroti, nepagrįstų apribojimų atsakovams taikymo, ieškovės nemokumo administratorės nepriimto atsakovų siūlymo perduoti nemokumo administratorei namo dalį, kurioje yra garažas ir kitos patalpos. Atsakovai nepateikė įrodymų nurodytiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti, o ieškovė atsiliepime paneigė tokius atsakovų teiginius, nurodydama, kad nei vienoje byloje ieškovė neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, atsakovai ieškovės nemokumo administratorei neteikė siūlymų dėl nekilnojamojo turto grąžinimo.

24.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryto rašymo apsirikimo, nurodant datą, iki kurios atidedamas teismo sprendimo įvykdymas, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo termino pasibaigimo atsakovų nepilnamečių vaikų mokslo metų pabaigoje, konstatuoja esant būtinybę patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl jo įvykdymo atidėjimo formuluotę, iš esmės nekeičiant byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija patikslina, kad teismo sprendimo įvykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2025 m. liepos 28 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nepilnamečių vaikų vasaros atostogos bus tinkamas metas atsakovams persikelti į kitą būstą, nepilnamečiams vaikams jame apsiprasti ir pasiruošti naujiems mokslo metams, nurodytas skundžiamos teismo sprendimo dalies suformulavimas yra aiškus, užtikrinantis protingą ir sąžiningą atsakovų nepilnamečių vaikų interesų gynybos ir būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininkės teisių bei teisėtų reikalavimų pusiausvyrą.

25.       Kadangi apeliaciniu skundu buvo skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinio klausimo, susijusio su teismo sprendimo įvykdymo atidėjimu, išsprendimo, šios bylos išnagrinėjimo rezultatas nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalys taip pat nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, nurodant, kad teismo sprendimo įvykdymas atidedamas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2025 m. liepos 28 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Simona Dementavičienė

        Tomas Ridikas