Civilinė byla Nr. e2A-1390-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02360-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.16.8; 2.6.8.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Maristika“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, dėl sprendimo ir atsisakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kuusamet“.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus gelžbetonis“ (toliau – ir UAB „Alytaus gelžbetonis) ir uždaroji akcinė bendrovė „Maristika“ (toliau – ir UAB „Maristika“) (toliau kartu – ir ieškovės) teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 2VĮ- 310- (14.2.2.); panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymą Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) išnuomoti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus gelžbetonis“ išnuomojant 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, UAB „Maristika“ išnuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį; įpareigoti atsakovę NŽT pakeisti 2002 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2002-2399 dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, išnuomojant UAB „Alytaus gelžbetonis“ 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Maristika“ išnuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad UAB „Alytaus gelžbetonis“ pagal 2019 m. liepos 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį pardavė UAB „Maristika“ nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo UAB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybėje liko nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Abiem ieškovėms priklausantys statiniai išsidėstę 6,6248 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). 2002 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2002-2399 (toliau - nuomos sutartis) pagrindu žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ (6,1144 ha žemės sklypo dalis) ir UAB „Kuusamet“ (buvusi UAB „Alumedas“) (0,5104 ha žemės sklypo dalis). Visi abiejų ieškovių statiniai buvo ir yra žemės sklypo dalyje, kuria naudojosi UAB „Alytaus gelžbetonis“. UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2019 m. kovo 25 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama duoti sutikimą parduoti statinius. Atsakovė 2019 m. balandžio 23 d. išdavė sutikimą Nr. 2ST-53-(14.2.5.) perleisti žemės sklypo dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, nuomos teisę. Ieškovėms susitarus dėl papildomų statinių pirkimo-pardavimo, UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2019 m. gegužės 29 d. buvo išduotas atsakovės sutikimas Nr. 2ST-70-(14.2.5.) perleisti žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, nuomos teisę. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka kitais inžineriniais statiniais - kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. birželio 10 d. UAB „Altida“ parengtą žemės sklypo dangų atidalijimo projektą notariniam veiksmui. Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės susitarė, kad pagal atidalijimo projektą UAB „Alytaus gelžbetonis“ jai priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti naudosis 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalimi, o UAB „Maristika“ - 28 778 m2 (2,8778 ha) ploto žemės sklypo dalimi. UAB „Maristika“ pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigydama statinius iš UAB „Alytaus gelžbetonis“, tapo faktine dalies žemės sklypo nuomininke. Atsakovė 2020 m. sausio 23 d. rašte Nr. 2SD-371-(14.2.5) nurodė, jog planas, pagal kurį prašoma išnuomoti žemės sklypo dalį, turi būti suderintas su visais sklypo nuomininkais, o UAB „Alytaus gelžbetonis“ turi pateikti prašymą dėl turimos žemės nuomos sutarties pakeitimo. UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti žemės nuomos sutartį su UAB „Maristika“ suderinto žemės sklypo plano ribose. Atsakovė pateikė ieškovėms pasirašyti 2020 m. gegužės 21 d. susitarimą Nr. 2SŽN-55-(14.2.55.) „Dėl 2002 m. vasario 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 11/2002-2399 pakeitimo“, sutarties 1 punktą išdėstant nauja redakcija: „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkai išsinuomoja 6,6248 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šiomis dalimis: UAB „Alytaus gelžbetonis“ - 1,5593 ha; UAB „Kuusamet“ - 0,5104 ha; UAB „Maristika“ - 4,5551 ha“. Nors susitarime atsakovė nurodė, jog šalys vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 2VĮ-310-(14.2.2.), šis įsakymas ieškovėms susipažinti nebuvo pateiktas. Ieškovės, nesutikdamos su susitarime dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo siūlomų išsinuomoti žemės sklypo dalių dydžių, 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti žemės nuomos sutartį, UAB „Alytaus gelžbetonis“ išnuomojant 3,2366 ha ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Maristika“ 2,8778 ha ploto žemės sklypo dalį. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) atsisakė patenkinti ieškovių prašymą ir išnuomoti žemės sklypą ieškovių prašomomis išnuomoti dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 2VĮ-310-(14.2.2.). Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymą Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) išnuomoti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus gelžbetonis“ išnuomojant 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, UAB „Maristika“ išnuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį. Įpareigojo atsakovę pakeisti 2002 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2002-2399 dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, išnuomojant UAB „Alytaus gelžbetonis“ 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Maristika“ išnuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį. Priteisė iš atsakovės  ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ 3 660,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „Maristika“ 1 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Konstatavo, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

5.       Teismo vertinimu, atsakovės išduotas sutikimas perleisti žemės sklypo dalies bendrame 6,6248 ha ploto žemės sklype, išnuomotame pagal 2002 m. vasario 27 d. nuomos sutartį Nr. N11/2002-2399, reikalingame ieškovių prašyme nurodytų konkrečių statinių, tame tarpe ir dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nuomos teisę, yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes. Šis vienašalis sandoris sukūrė teisines pasekmes, sudariusias UAB „Alytaus gelžbetonis“ sąlygas perleisti UAB „Maristika“ dalį nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomininkei UAB „Alytaus gelžbetonis“ perleidus dalį šių teisių ir pareigų UAB „Maristika“ kartu su dalimi nuomininkei nuosavybės teise priklausančių statinių, UAB „Maristika“ taip pat tapo 2002 m. vasario 27 d. sudarytos nuomos sutarties (Nr. N11/2002-2399) šalimi – nuomininke. Įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieškovių ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai. Tokiu būdu valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas šioje sutartyje įrašant naują nuomininką, nurodant žemės sklypo dalį, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinant ankstesniajam nuomininkui išnuomoto žemės sklypo plotą, reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp šalių įforminimą.

6.       Teismas konstatavo, jog inžinerinis statinys kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visa aukščiau nurodyta asfalto ir betono danga (plane pažymėta ruda ir mėlyna spalva), yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys, kuris yra būtinas ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ vykdyti veiklą ir eksploatuoti statinius. Padarė išvadą, jog vadovaujantis imperatyviomis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, valstybė privalo aikštelės, įsigytos nuosavybės teise, ant kurios yra kompleksas statinių, savininkui išnuomoti aikštelės dydį atitinkančią žemės sklypo dalį. Atsakovė negali tos žemės sklypo dalies nuomoti kitam asmeniui, nes tai būtų savininko nuosavybės teisių suvaržymas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išduodant sutikimą perleisti žemės sklypo dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, yra nusprendžiama, kokia žemės sklypo dalis bus išnuomota naujiems statinių savininkams. Būna situacijų, kada perleidžiami ne visi statiniai, kurie būna nurodyti sutikime, todėl NŽT tik po statinių perleidimo sandorių patikrina Nekilnojamojo turto registro  (toliau – ir NT registras) duomenis apie statinių savininkus ir vadovaudamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu nusprendžia, kokiomis dalimis turėtų būti išnuomotas žemės sklypas.

7.2.                      Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

7.3.                      Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, įvertinus NT registro duomenis apie valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų ir statinių (pagrindinių) priklausomybę (valdymą nuosavybės teise) ir paskaičiavus proporcingai turimam plotui, žemės sklypas turėtų būti išnuomojamas tokiomis dalimis: UAB „Alytaus gelžbetonis“ – 1,5593 ha; UAB „Maristika – 4,5551 ha; UAB „KUUSAMET“ – 0,5104 ha. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog inžinerinis statinys - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyta asfalto ir betono danga (plane pažymėta ruda ir mėlyna spalva), yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys.  Todėl darytina išvada, kad Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 2VĮ-310-(14.2.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo“, 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakymas Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ yra teisėti ir pagrįsti.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovių motyvais ir argumentais, todėl netinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas.

8.       Ieškovė UAB „Maristika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       2019 m. gegužės 29 d. atsakovės sutikime nurodyti perleidžiami pastatai ir 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje išvardinti parduodami daiktai yra identiški, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog sutikimas nieko nereiškia. Minėtas sutikimas priskiriamas prie prima facie įrodomosios galios turinčių įrodymų, todėl prieš išduodama minėtą sutikimą atsakovė privalėjo įvertinti jo pasekmes. Notaras nebūtų tvirtinęs sandorio dėl parduodamų daiktų tuo atveju, jeigu ieškovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ nebūtų pateikusi atsakovės sutikimo dėl visų perleidžiamų statinių žemės nuomos teisės naujam daiktų įgijėjui.

8.2.       Atsakovė viso proceso metu nepateikė nei vieno argumento, eliminuojančio sandorio šalių nustatytą reikalingumą eksploatuoti parduodamus ir likusius ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ daiktus, esančius žemės sklype. Atsakovė nepagrindė savo teiginio, kad žemės sklypo dalių nuoma suformuotame žemės sklype pagal ieškovių ir trečiojo asmens susitarimą kaip nors pažeistų valstybės interesus ar prieštarautų teisės aktams. Žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiškiems statiniams tenkančių dalių, atsakovė pati nesprendė ir nesiaiškino nei žemės sklypo dalies, reikalingos kiekvienam naudotojui, nei jos lokalizacijos.

8.3.       Būtinumą eksploatuoti pastatus būtent tokio dydžio žemės sklypo dalyse, dėl kurių atsakovė išdavė sutikimą prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, įrodo ir faktinė aplinkybė, kad po daiktų pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo ieškovės faktiškai tęsia naudojimąsi tokiomis žemės sklypo dalimis, dėl kurių buvo susitarę ir parengę planą, dėl kurių atsakovė išdavė sutikimą. Už faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis, o ne už atsakovės nurodytas įsakyme žemės sklypo dalis, ieškovės moka valstybei žemės mokestį, ką patvirtina byloje esančios 2020 metų deklaracijos ir ieškovių apmokėjimo kvitai.

8.4.       Teismas detaliai aiškinosi ieškovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ kiekvieno VĮ Registrų centre įregistruoto daikto paskirtį ir funkcijas. Atsakovė, atsisakydama grafiškai pavaizduoti įsakyme nurodytą žemės sklypo plotą su ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančiais pastatais, neįrodė, kad įsakyme nuodytas žemės sklypo plotas būtų pakankamas ieškovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ pastatų išsidėstymui. Atsakovė sureikšmino NT registro duomenis nesigilindama į nekilnojamųjų daiktų, inžinerinių statinių ir įrenginių esmę. Sutiktina su teismo vertinimu, kad konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšis (geografinė padėtis, buvimas vienas šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Teismas, įvertinęs K. A. paaiškinimus, nustatė, kad tarp statinių 4MG ir 2F1G yra asfalto danga, kuria važiuoja sunkiasvoris transportas, būtinas vykdant ūkinę veiklą. Be betono ir asfalto dangos aikštelių įmonės veikla negali vykti, o į atsakovės siūlomą plotą nesutelpa ieškovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ daiktai, įregistruoti NT registre.

2.       Ieškovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.       Nesant CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių, ieškovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ neturėjo teisės parduoti ieškovei UAB „Maristika“ valstybinės žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų. Tai reiškia, kad siekdama sudaryti tokį sandorį su UAB „Maristika“, ieškovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ privalėjo gauti žemės sklypo savininko (šiuo atveju – valstybės, veikiančios per atsakovę NŽT) sutikimą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pagrindu ieškovei UAB „Maristika“ kartu su žemės sklype esančiais statiniais perleidžiama ir teisė naudotis žemės sklypo dalimi, būtina naudoti perleidžiamus daiktus pagal paskirtį tokiomis pat sąlygomis, kokiomis žemės sklypo dalimi iki sandorio naudojosi ieškovė UAB „Alytaus gelžbetonis“. Atsakovė, sudarydama vienašalį sandorį – ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ išduodama 2019 m. gegužės 29 d. sutikimą Nr. 2ST-70-(14.2.5) perleisti valstybinės žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, nuomos teisę, įgijo prievolę tinkamai vykdyti iš šio sandorio atsiradusias pareigas, t. y. išnuomoti ieškovėms žemės sklypą nustatyta tvarka. 

9.2.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė, kodėl atmetė atsakovės atstovės pasisakymuose ir atsiliepime nurodytus argumentus, o atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokių jos argumentų teismas nevertino.  

9.3.       Byloje faktiškai kilęs ginčas dėl poreikio išnuomoti žemės sklypo dalį po ieškovėms dalinės nuosavybės teise priklausančiomis asfalto ir betono dangomis, apskaitytomis kaip 28 660 kv. m. ploto kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neginčijo ieškovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ būtinybės naudotis šia aikštele savo veiklos vykdymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

4.       Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais ir panaikino NŽT skyriaus vedėjo priimtus aktus, kuriais po valstybinės žemės nuomininkės sudarytos dalies nekilnojamojo turto (statinių, kurių eksploatavimui buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) nuosavybės teisės perleidimo buvo atsisakyta pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka ieškovių pageidaujamu būdu, atsižvelgiant į statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį reikalingą žemės sklypo dydį.  

5.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti, nuomos santykius (Žemės įstatymą, CK VI knygos normas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šių normų taikymo praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja sprendime išdėstytų su tuo susijusių motyvų.

6.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.  

7.       Teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, apeliantė grindžia pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog inžinerinis statinys - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyta asfalto ir betono danga (plane pažymėta ruda ir mėlyna spalva) 28 660 kv. m. ploto, yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys. Pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, jog dėl šio statuso aikštelė neturi aiškios paskirties ir į pagrindinių statinių plotą neįskaičiuotina, todėl, anot apeliantės, įvertinus NT registro duomenis apie valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų ir statinių (pagrindinių) priklausomybę (valdymą nuosavybės teise) ir paskaičiavus proporcingai turimam plotui, žemės sklypas turėtų būti išnuomojamas tokiomis dalimis: UAB „Alytaus gelžbetonis“ – 1,5593 ha; UAB „Maristika – 4,5551 ha; UAB „KUUSAMET“ – 0,5104 ha. Ieškovių teigimu, atskiru unikaliu numeriu įregistruota aikštelė turi ribas, konkretų plotą, yra skirta eksploatuoti ne vieną pastatą, o užtikrinti nenutrūkstamą veiklą visame komplekse, todėl yra pagrindinis daiktas, kurio plotas turi būti įskaičiuojamas į kitų pagrindinių statinių plotą.

8.       Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs su aikštelė naudojimu susijusias bylos aplinkybes, nustatė ir detaliai argumentavo, kad, nors pagal teisės aktuose reglamentuotus apibrėžimus aikštelė yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys, jos funkcinė paskirtis itin svarbi – ji yra būtina ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančių pastatų eksploatacijai, nes be statinių arba be aikštelės neįmanoma ieškovės veikla, tuo tarpu į atsakovės siūlomą nuomoti žemės sklypo plotą ieškovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ fiziškai netelpa.  Pažymėtina, jog apeliantė šios išvados neginčija.

9.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą ir kitas minėtas normas yra pažymėta, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 22 punktas). Pastebėtina, kad ir pati apeliantė savo reikalavimus grindžia Taisyklių 8 punktu, pagal kurį, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

10.       Taigi, apeliantei nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog be aikštelės neįmanomas nei ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančių statinių eksploatavimas, nei apskritai jos veikla, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vadovaujantis imperatyviomis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis valstybė privalo aikštelės, įsigytos nuosavybės teise, ant kurios yra kompleksas statinių, savininkui išnuomoti atitinkamą aikštelės dydį atitinkančią žemės sklypo dalį. Valstybę atstovaujanti institucija negali tos žemės sklypo dalies nuomoti kitam asmeniui, nes tai būtų savininko nuosavybės teisių suvaržymas.

11.       Atmestini ir apeliantės argumentai dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad išduodant sutikimą perleisti žemės sklypo dalies, reikalingos ieškovių prašyme nurodytų statinių, tame tarpe ir dalies kitų inžinierinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nuomos teisę (šiuo atveju atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. išdavė sutikimą Nr. 2ST-70-(14.2.5.)) buvo nuspręsta, kokia žemės sklypo dalis bus išnuomota naujiems statinių savininkams.

12.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sprendime paminėtomis sandorių sudarymą reglamentuojančiomis CK normomis ir teismų praktika dėl NŽT sutikimo perleisti nuomos teisę teisinės reikšmės, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, kurioje yra pažymėta, jog Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatos suponuoja, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę ne tik priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti šios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. išduotas sutikimas Nr. 2ST-70-(14.2.5.) yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas ir kuris sudarė UAB „Alytaus gelžbetonis“ sąlygas perleisti UAB „Maristika“ dalį nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš žemės nuomos sutarties. Atsakovės įsakymas, kuriame buvo naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudarė prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius (Taisyklių 39, 40 punktai). Įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieškovių ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai. Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas šioje sutartyje įrašant naują nuomininką, nurodant žemės sklypo dalį, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinant ankstesniajam nuomininkui išnuomoto žemės sklypo plotą, reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp šalių įforminimą. Apeliantės nesutikimą su šia teismo išvada grindžiantys argumentai apie pasitaikančias situacijas, kai perleidžiami ne visi sutikime nurodyti statiniai, todėl apie išnuomotinas dalis nuspręstina tik po duomenų apie statinių savininkus patikrinimo, yra abstraktaus pobūdžio, nesusiję su apeliacine tvarka patikrintoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

13.       Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą ieškovė UAB „Maristika“ 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovėms priteistinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.

Kauno 

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“, juridinio asmens kodas 149720232, 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Maristika“, juridinio asmens kodas 110679643, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Virginija Gudynienė

                Laimutė Kriaučiūnaitė

                Tomas Romeika