Administracinė byla Nr. eI3-1548-505/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03439-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3; 29.1.2; 51.5; 55.1.1; 57.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 15 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramūno Šarkos,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjos R. M. atstovei advokatei K. L.,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. G.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja, ir paramos gavėja) su skundu (patikslintas reikalavimas reg. Nr. DOK-1384) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra, ir Mokėjimo agentūra) 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. BRK-15970 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė nusprendė nutraukti 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašytą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis), kadangi, jos vertinimu, pareiškėjai neturėjo būti skiriami papildomi 10 atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ir Įgyvendinimo taisyklės) 47.5.1 papunktį, kadangi pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Paraiška) neskyrus papildomų 10 vertinimo balų, Paraiška nebūtų surinkusi reikiamo minimalaus balų skaičiaus paramai gauti. Atsakovė vertino, kad pareiškėja formaliai dalyvavo žemės ūkio kooperatyvo veikloje ir tokiais veiksmais dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, atsakovės priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nes jame nėra nurodomi konkretūs teisės aktai ir jų nuostatos, kurias neva pažeidė pareiškėja, o patys Sprendimo motyvai yra paviršutiniški, pateikiami jų nesusiejant su konkrečių teisės aktų pažeidimu. Maža to, pats Sprendimas priimtas atsakovei viršijant jai suteiktus įgaliojimus ir kompetencijas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos teisės gintis nuo neteisėto Sprendimo yra apsunkintos, kadangi pareiškėja turi ne tik paneigti Sprendime nurodytus absurdiškus ir tendencingus argumentus dėl tariamų pareiškėjos, kaip pripažintos kooperatyvo narės, padarytų pažeidimų, bet ir „atspėti“, kokius teisės aktus ji pažeidė, ir dar pateikti argumentus, kodėl tie teisės aktai ginčo situacijoje apskritai netaikytini. Sprendimas yra neteisėtas vien dėl to, kad nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka individualiam teisės taikymo aktui keliamų reikalavimų, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
Paaiškino, jog Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktyje numatyta, kad už prioritetą, jog „pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės narys“ suteikiama 10 atrankos balų. Pareiškėja į papildomus 10 balų pretendavo kaip pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narė. Paraiškos pateikimo metu, t. y. 2021 m. birželio 25 d., žemės ūkio kooperatyvas „LIT-KOOP“ (į. k. 302482089) (toliau – ir Kooperatyvas) buvo pripažinta žemės ūkio kooperatinė bendrovė. Atsakovė ginčo Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjos priėmimas į Kooperatyvo narius neatitiko Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Kooperatyvo įstatų nuostatų. Ji šią išvadą grindė išimtinai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliktu dokumentų vertinimu, kuris, pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, neturi jokios aukštesnės įrodomosios galios, kadangi pareiškėja neturėjo galimybės skųsti FNTT išvadoje nurodytų teiginių, o FNTT ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Mano, kad atsakovės atliktas situacijos paviršutiniškas vertinimas absoliučiai prasilenkia su bet kokia logika ir neturi teisinio pagrindo. Iš atsakovės priimto Sprendimo susidaro įspūdis, kad ji siekė ne visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos situaciją, todėl kryptingai nurodė maksimaliai daug nepagrįstų argumentų, kad sudarytų nepagrįstą įspūdį esą pareiškėja užsiima neteisėtų paramos skyrimo sąlygų sudarymu. Pažymėjo, jog pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. teisėtai ir pagrįstai buvo priimta į Kooperatyvo narius ir tokia buvo Paraiškos teikimo ir vertinimo bei Paramos sutarties pasirašymo ir vykdymo metu. Kooperatyvo nare pareiškėja yra iki šiol. Mano, kad atsakovė akivaizdžiai nesuvokia ūkininkavimo veiklos specifikos. Pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. tapusi Kooperatyvo nare, pirmiausia privalėjo suprekiauti su kitais grūdų supirkėjais pagal ankstesnes sutartis, o po to galėjo pradėti (ir pradėjo) prekybą su Kooperatyvu. Pareiškėja vykdė apyvartą su Kooperatyvu 2022 m., kaip to reikalauja Paramos sutartis, Kooperatyvo įstatai ir Įstatymas. Ji elgėsi sąžiningai ir savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovė tik dėl jai žinomų priežasčių nesugebėjo pati laikytis Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir pažeidė Paramos sutarties 3.1.20 papunkčio nuostatą – nepagrįstai reikalavo, kad pareiškėja apyvartą su Kooperatyvu vykdytų 2021 m. (minėta, kad ūkininkavimo srityje tai faktiškai neįmanoma), nepagrįstai vertino tik laikotarpį apyvartai iki 2022 m. kovo 23 d., kuomet net nebuvo užauginta tų metų produkcija. Taip pat pareiškėja Paramos sutartį įgyvendino tinkamai – įsigijo techniką, tačiau dėl atsakovės neteisėto Sprendimo ir paramos neišmokėjimo negali atsiskaityti su pardavėjais ir dėl to pareiškėjai gresia bankrotas. Mano, kad atsakovė bet kuriuo atveju privalėjo skirti finansavimą – pareiškėjai galėjo būti skiriami papildomi 5 balai už narystę asocijuotoje žemdirbių savivaldos organizacijoje. Pareiškėjos ir jos atstovės vertinimu, Paraiškai nepagrįstai buvo neskirti 10 prioritetinių atrankos balų dėl dalyvavimo Kooperatyvo veikloje pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktį, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad ši skundžiamo atsakovės Sprendimo dalis buvo teisėta, tuomet mano, kad yra pagrindas jos Paraiškai skirti papildomus 5 balus už narystę žemdirbių savivaldos organizacijoje pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.5.2 papunktį. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, kad teisės aktai įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Europos Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis ir jas įpareigoja imtis priemonių kovojant su sukčiavimu, kuris kelia grėsmę Europos Sąjungos finansiniams interesams. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau –ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, „jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti“. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2393 (toliau –ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ pažymėta, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.
Pabrėžė, jog, kilus abejonių dėl pareiškėjos narystės Kooperatyve teisėtumo, 2022 m. kovo 10 d. raštu buvo kreiptasi į FNTT, kuri nustatė svarbias ir reikšmingas aplinkybes. Pirma, 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 10 naujų narių. Visi jie iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pateikė paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gauti (8 iš jų – pagal programos Priemonę). Antra, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui apie tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 4 d., priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021 m. birželio 11, 16 ir 23 d. (apie pareiškėjos narystę pranešta tik 2021 m. birželio 23 d.), t. y. buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Nesutiko su pareiškėjos nurodytais argumentais neva aplinkybės, lėmusios pagrindą įvertinti pareiškėjai suteiktos paramos pagrįstumą, atsakovei buvo žinomos iki Paramos sutarties pasirašymo. Pažymėjo, jog Paramos sutartis su pareiškėja pasirašyta 2021 m. gruodžio 10 d., tuo tarpu raštas iš FNTT gautas tik 2022 m. gegužės mėn. Pažymėjo, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, rėmėsi FNTT atlikto išsamaus tyrimo duomenimis, o teisės aktai nedraudžia remtis teisėtai gautais duomenimis. Mano, jog, siekiant užkirsti kelią galimam nepagrįstam paramos lėšų gavimui, pasinaudojant teisės aktų suteiktais įgaliojimais administruoti paramos lėšas bei spręsti dėl paramos lėšų skyrimo tikslingumo, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas. Mano, jog pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti, nors formaliai jos pateikti dokumentai byloja apie formalią narystę Kooperatyve. Pareiškėjos stojimo į Kooperatyvą aplinkybės bei veiklos per Kooperatyvą (Kooperatyvo nario pareigų) nevykdymas rodo narystės Kooperatyve fiktyvumą, t. y. narystės formos ir jos turinio priešpriešą. Akcentavo, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), t. y. pareiškėjai nesilaikius imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pareiškėjos narystė įgyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), negali atsirasti teisė gauti papildomus balus ir atitinkamai gauti paramą. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl apyvartos su Kooperatyvu 2022 m. pareiškėja teismui pateikė naujus dokumentus dėl dalyvavimo Kooperatyvo veikloje, kurie nebuvo teikti iki Sprendimo priėmimo. Teigė, jog bet kokiu atveju pareiškėjai, teikdami tiek pačias paraiškas, tiek mokėjimo prašymus, prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų pažeidimus, paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti (ar pritaikyta sankcija), parama susigrąžinama. Papildomai paaiškino, jog Projekto įgyvendinimas nėra tik technikos įsigijimas, jis apima paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimą. Šiuo atveju, pareiškėja nebuvo pateikusi mokėjimo prašymo, ataskaitos. Pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama Paraišką nepažymėjo, jog prašo skirti 5 balus už buvimą žemdirbių savivaldos organizacijos nariu, o pasirinko gauti balus dėl dalyvavimo Kooperatyvo veikloje. Paminėjo, jog Įgyvendinimo taisyklių 47.5 papunktis numato atrankos kriterijų, jog pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės, kuri veikia kaip juridinis asmuo, arba asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją (patikrina Agentūra pagal organizacijos įstatus) ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinimo dokumentas) didžiausia suteikiama balų suma negali viršyti 10 balų. Taigi, teikdami paraišką pareiškėjai gali pasirinkti vieną variantą, o ne kelis. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutiko.
Atsiliepime papildomai nurodė ir atstovė teismo posėdyje akcentavo, jog FNTT atliko išsamų patikrinimą ir jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatė, ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas, o pareiškėjai nėra pareikšti jokie įtarimai, jokių požymių, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą ar atlikti kiti fiktyvūs, apgaulingi veiksmai, nenustatyta. Pažymėjo, jog atsakovė, atlikdama savarankišką įtariamo pažeidimo tyrimą, turi teisę rinkti (gauti) informaciją iš kitų institucijų, tarp jų ir iš ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų, ir gautą informaciją vertinti kartu su kitais turimais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės administracinei bylai, jei jos leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus Paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, neduoda pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl paramos panaudojimo teisėtumo, nes baudžiamajame ir administraciniame procese sprendžiami skirtingi klausimai. Atkreipė dėmesį, kad FNTT uždaviniai ir funkcijos yra susiję su nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų dėl Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimo ir panaudojimo atskleidimu ir tyrimu (Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6 str. 2 p., 7 str. 3 p.). Neabejoja, jog FNTT buvo kompetentinga institucija teikti atsakovei informaciją apie pareiškėjos narystės teisėtumą Kooperatyve, pareiškėjai siekiant gauti Europos Sąjungos paramos lėšas, administruojamas atsakovės. Mano, kad atsakovė pagrįstai, vykdydama galimų pažeidimų prevenciją administruojant paramą ir detaliai įvertinusi turimą informaciją, nusprendė, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, susijusios su pareiškėjos priėmimu į Kooperatyvo narius, bei teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo FNTT surinktais duomenimis, atsižvelgė į FNTT nustatytas faktines aplinkybes ir išvadas. Pastebėjo, kad šiuo atveju užkirsti kelią galimai neteisėtam paramos lėšų gavimui pakanka administracinių priemonių, nes atsakovė, atsižvelgdama į FNTT nustatytas faktines aplinkybes, turi teisės aktų suteiktus įgaliojimus administruoti paramos lėšas bei spręsti dėl paraiškų tinkamumo ir paramos lėšų skyrimo tikslingumo neteisingus duomenis atsakovei pateikusiems asmenims. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog atsakovė viršijo jai nustatytas kompetencijos ribas. Atsakovė, atsižvelgdama į FNTT nustatytas faktines aplinkybes, pasinaudodama teisės aktų suteiktais įgaliojimais administruoti paramos lėšas bei spręsti dėl paraiškų tinkamumo ir paramos lėšų skyrimo tikslingumo, už atrankos kriterijų – narystę pripažintame žemės ūkio kolektyve – teisėtai ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjai 10 balų. Pabrėžė, kad pareiškėjos su Paraiška bei atsakymais į atsakovės paklausimus pateikti dokumentai ir informacija vertintina prieštaringai bei laikytina nepagrindžiančia informacijos dėl buvimo Kooperatyvo nariu teisingumo ir patikimumo. Mano, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti, nes į Kooperatyvą per itin trumpą laiko tarpą formaliai įsitraukė itin didelis skaičius naujų narių. Pažymėjo, jog pareiškėja turėjo dėti pastangas ir teikti teisingą informaciją, vadovaudamasi protingumo principu elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas, nes, priimdama Paraišką, atsakovė garantijų dėl paramos suteikimo pareiškėjai nebuvo suteikusi, tad pareiškėja negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių. Teigė, jog atsakovė išsamiai ištyrė, išanalizavo ir savo įvertinimą pagrindė motyvuotais argumentais bei padarė pagrįstas išvadas dėl Paraiškos pagal surinktus duomenis ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, todėl teigti, kad atsakovė turėjo priimti kitokį sprendimą dėl Paraiškos nėra pagrindo. Pabrėžė, kad atsakovė yra akredituota įstaiga, atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, kuri vadovaujasi teisės principais, iš kurių vienas yra įstatymo viršenybės, todėl visus veiksmus ji atlieka vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, o pareiškėjos nurodomi teiginiai dėl teisės aktų nuostatų nesilaikymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Mano, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ginčas byloje kilo dėl NMA 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. BRK-15970 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriui pareiškėja 2021 m. birželio 25 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 200 000 Eur investicijai į ūkio valdas.
Įvertinusi Paraišką, NMA ir pareiškėja 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja (paramos gavėja) įsipareigojo įgyvendinti projektą, kurio pagrindinis tikslas – investicijos į žemės ūkio valdas (šiuolaikinės įrangos, didinančios žemės ūkio produktų gamybos efektyvumą, įsigijimas gyvulininkystės ūkio produkcijos savybėms bei ūkio našumui gerinti). Projekto pabaiga numatyta 2023 m. spalio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –ir Administravimo taisyklės), 242 punktu, NMA įtariamo pažeidimo (pareiškėja galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, siekdama pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų, dėl narystės kooperatyve) tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –ir Pažeidimų administravimo taisyklės).
Kadangi NMA kilo abejonių dėl pareiškėjos narystės žemės ūkio kooperatyve „LIT-KOOP“ teisėtumo, o nuo to priklausė atrankos balų skyrimas projektui ir tai turėjo įtakos priimant sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo gauti paramą, siekdama įvertinti, ar pareiškėja ir (arba) Kooperatyvas nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą ir (arba) nėra sąmoningo asmenų veiksmų derinimo siekiant pasipelnyti apgaulės būdu gaunant paramą, dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, vykdydama galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevenciją administruojant paramą, NMA 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. BRK-3303(14.5E) kreipėsi į FNTT. Juo paprašė įvertinti teikiamą informaciją dėl pareiškėjos narystės Kooperatyve teisėtumo, išnagrinėjant dirbtinių sąlygų gauti paramą kūrimo bei formalios, o ne realios narystės Kooperatyve požiūriais, ir pateikti NMA vertinimo rezultatus.
FNTT 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 25/9-2-4-7310 „Dėl informacijos apie ŽŪK „LIT-KOOP“ pateikimo vertinimui“ informavo NMA, kad atliko Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą.
Tikrinant nustatyta, kad 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 10 naujų narių. Patikrinus NMA informaciniame portale esančius duomenis, nustatyta, kad visi jie iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones pateikė paraiškas NMA gauti paramą.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškas pateikė 9 į Kooperatyvą 2021 m. įstoję asmenys. Visi 9 asmenys pateikė Kooperatyvo išduotas pažymas apie narystę jame ir už tai, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunkčiu, gavo 10 atrankos balų, įgydami pranašumą prieš kitus pareiškėjus, kurie pažymų apie narystę pripažintuose žemės ūkio kooperatyvuose nepateikė. Viena paraiška buvo atmesta dėl lėšų trūkumo, nesurinkus pakankamai atrankos balų.
FNTT nustatė, kad asmenys į Kooperatyvą priimti 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. kooperatinės bendrovės Valdybos sprendimų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu. Kooperatinės bendrovės Valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. FNTT iš patikrinimo metu surinktų aplinkybių, taip pat ir iš Kooperatyvo Valdybos pirmininko A. U. patikrinimo metu pateikto paaiškinimo, padarė išvadą, kad 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. Kooperatyvo Valdybos sprendimai buvo surašyti atgaline data. Be to, VĮ Registrų centrui apie tą pačią 2021 m. gegužės 4 d. priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021 m. birželio 11, 16 ir 23 d.
Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenimis, nustatyta, kad Kooperatyvas VĮ Registrų centrui duomenis apie jo naujus narius pateikė pažeisdamas Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. Pažymėjo, jog Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenys apie kooperatinės bendrovės narius JADIS tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo kooperatinės bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o, pasikeitus kooperatinės bendrovės nariams ar jų duomenims, – ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo šių pasikeitimų dienos.
FNTT taip pat nustatė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. Kooperatyvo Valdybos sprendimu buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio. Stojamasis mokestis ir pajus sumokėti 2021 m. birželio 23 d. Galimybė stojamojo mokesčio dar nesumokėjus priimti asmenis yra numatyta 2019 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio kooperatyvo ,,LIT-KOOP“ įstatų 12 punkto 7 dalyje: „Asmuo, neįnešęs privalomo pajinio įnašo (minimalaus pajaus) nustatyta tvarka ir terminais, gali kreiptis į Kooperatyvo Valdybą dėl mokėjimo atidėjimo nurodydamas nesumokėjimo priežastį. Jeigu Valdyba nurodytą priežastį pripažįsta nepagrįsta, prašymą pateikęs asmuo nepriimamas į Kooperatyvo narius.“ Tačiau tokia kooperatinės bendrovės įstatų nuostata prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, kur nustatyta, kad ,,prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį“. Taigi, Kooperatyvo įstatų 12 punkto 7 dalis prieštarauja Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymui ir laikytina negaliojančia.
Remdamasi turima informacija, padarė išvadą, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas. Taigi, pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Be to, atliekant patikrinimą nustatyta, kad Kooperatyve yra 56 nariai, tačiau tik 16 narių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d. turėjo pavienių sandorių su Kooperatyvu. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių mokėtojų registrui mokesčių mokėtojų pateiktais duomenis, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. pareiškėja įvykdė 21 pardavimo operaciją, tačiau apyvartos su Kooperatyvu neturėjo.
NMA 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. BRK-15970 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ Paramos sutartis buvo nutraukta.
NMA priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad jis priimtas vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis:
1) Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus“.
2) Reglamento Nr. 1306/2013 58 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „Įgyvendindamos BŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma:
a) fondų lėšomis finansuojamų veiksmų teisėtumui ir tvarkingumui tikrinti;
b) veiksmingai sukčiavimo prevencijai, vykdytinai visų pirma didesnės rizikos sektoriuose, kurios poveikis turi būti atgrasomas, užtikrinti, atsižvelgiant į išlaidas toms priemonėms ir jų naudą bei proporcingumą;
c) užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimo atvejams, jiems aptikti ir ištaisyti;
d) veiksmingoms, atgrasomoms ir proporcingoms sankcijoms taikyti pagal Sąjungos teisę arba, jei tai neįmanoma, pagal nacionalinę teisę ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti;
e) nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti“.
„Nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas“ (Reglamento Nr. 1306/2013 60 str.).
3) Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog „jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti“.
Sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos 2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 25/9-2-4-7310 „Dėl informacijos apie ŽŪK „LIT-KOOP“ pateikimo vertinimui“ pateiktus bei NMA surinktus duomenis, kurių visuma suponuoja formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Šiuo atveju buvo nustatyta:
1) priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų (Kooperatinės bendrovės Valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. Be to, VĮ Registrų centrui apie tą pačią 2021 m. gegužės 4 d. priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021 m. birželio 11 d., 16 ir 23 d. pažeisti Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai.). Pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio (stojamasis mokestis ir pajus sumokėti 2021 m. birželio 23 d.), o tai prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai.
2) dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kooperatinės bendrovės narys, be kita ko, privalo vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove (2021 m. pareiškėja nedalyvavo Kooperatyvo veikloje, o nuo 2022 m. sausio 1 d. Kooperatyvas neturėjo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso).
Įvertinus FNTT pateiktus bei NMA surinktus duomenis, nustatyta, kad Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktyje nustatyta sąlyga, jog „pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės narys“, formaliai įvykdyta, tačiau visuma surinktų duomenų rodo pareiškėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų.
Vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų metodika), 1 priedo lentelės 20 punktu, priimtas sprendimas taikyti pareiškėjos projektui 100 proc. paramos sumažinimo sankciją, t. y. neišmokėti 200 000 Eur paramos sumos. Vadovaujantis Sankcijų metodikos 4 punktu, tuo atveju, kai taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ir (arba) paramos sumos susigrąžinimo sankcija, Paramos sutartis nutraukta.
Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės Sprendimas yra neteisėtas, nes jame nėra nurodomi konkretūs teisės aktai ir jų nuostatos, kurias neva pažeidė pareiškėja, o patys Sprendimo motyvai yra paviršutiniški, pateikiami jų nesusiejant su konkrečių teisės aktų pažeidimu. Įvertinusi NMA priimtą Sprendimą, pareiškėja padarė išvadą, kad jis nėra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas, jame tik lakoniškai, vos keliais sakiniais yra pateikiama argumentacija (visa kita Sprendimo teksto dalis – perrašytos citatos iš FNTT išvados), o tokia menka argumentacija negali būti laikoma išsamia, detalia ir pagrįsta, kaip tai numato VAĮ 10 straipsnio 5 dalis. Sprendimą taikyti 100 proc. paramos susigrąžinimą (neišmokėjimą) NMA grindžia Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu, tačiau argumentacija yra nepagrįsta. Skundžiame Sprendime NMA nepateikia nė vieno argumento, kad pareiškėjos situacija buvo vertinta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintos Galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas, jas atitiko. Skundžiame Sprendime nėra minimas nė vienas Metodikos punktas. Taigi, NMA, norėdama taikyti Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte numatytą drastišką sankciją, pažeidimą turi nustatyti ir motyvuoti būtent pagal Metodikos nuostatas. Vien dėl nurodytos priežasties NMA Sprendimas laikomas nemotyvuotu, priimtu nesilaikant teisės aktų nurodytų procedūrų ir neturint tam teisinio pagrindo. Net ir įvertinus Metodikos nuostatas, jose nėra pagrindų, kuriais remiantis NMA galėjo pripažinti, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Atsakovė teigia priešingai, kad viena iš NMA funkcijų yra apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus. Todėl NMA, priimdama Sprendimą, rėmėsi FNTT atlikto išsamaus tyrimo duomenimis, o teisės aktai nedraudžia remtis teisėtai gautais duomenimis. Taigi, NMA siekdama užkirsti kelią galimam nepagrįstam paramos lėšų gavimui, pasinaudodama teisės aktų suteiktais įgaliojimais administruoti paramos lėšas bei spręsti dėl paramos lėšų skyrimo tikslingumo, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, nes NMA Sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pateiktus bei NMA surinktus duomenis, kurių visuma rodo pareiškėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Pažymėjo, kad NMA jai pavestas funkcijas atliko tinkamai.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl tos NMA Sprendimo dalies, kuria ūkininkei R. M. yra atsisakyta skirti paramą (sumažinta parama) investicijai į materialųjį turtą žemės ūkio valdoje gauti nutraukiant sutartį. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja ir (arba) Kooperatyvas dirbtinai sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą ir dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti. Sprendimas taip pat grindžiamas tuo, kad pareiškėjos stojimo į Kooperatyvą aplinkybės bei veiklos per Kooperatyvą (Kooperatyvo nario pareigų) nevykdymas rodo narystės jame fiktyvumą.
Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. sausio 1 d. – 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatos) nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-163/2013). Todėl ir šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo akto tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.
Administravimo taisyklių XV skyriaus, reglamentuojančio pažeidimų ir netinkamai išmokėtų lėšų susigrąžinimą, paramos sutarties nutraukimą, 242 punkte nustatyta, kad pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklėmis.
Pagal Administravimo taisyklių 243 punktą, pažeidimą Mokėjimo agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti (243.1 papunktis.); nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis).
Pagal Administravimo taisyklių 244 punktą, Mokėjimo agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių Taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas. Tuo atveju, jei yra įtariama nusikalstama veika, Mokėjimo agentūra nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio įtarimo nustatymo, informuoja teisėsaugos institucijas ir vadovaujančiąją institucija, kartu pateikdama joms visą su pažeidimu susijusią informaciją.
Administravimo taisyklių VIII skyriaus, reglamentuojančio projektų įgyvendinimo priežiūrą, 188 punktas numato, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.
Administravimo taisyklių 189 punktas numato, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.
Pažeidimų administravimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.) 3.5 papunktis numato, kad teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimas – teisės aktų nuostatų pažeidimų nustatymas, registravimas, tyrimas, šalinimas, prevencija ir informacijos apie pažeidimus teikimas; o pagal 3.7 papunktį teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimas (toliau – pažeidimo tyrimas) – ministerijos ir (arba) agentūros atliekamas pareiškėjo ar paramos gavėjo pateiktos ir papildomai pareikalautos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, teisės aktų nuostatų pažeidimo aplinkybių paaiškinimo prašymas ir (arba) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą arba nustatytą pažeidimą.
Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktą, NMA valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš FNTT apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūroje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų atliekamas tyrimas. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas, trečiuosius asmenis, ekspertus ir (ar) paramos gavėją, projekto partnerį arba pareiškėją dėl papildomos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo, agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą užbaigia ir sprendimą dėl pažeidimo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo papildomos informacijos ir (ar) dokumentų gavimo, išskyrus atvejus, kai yra atliekamas kompleksinis pažeidimo tyrimas. Kompleksinis pažeidimo tyrimas turi būti atliktas per 30 darbo dienų nuo įtarimo apie jo padarymą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą, jeigu yra tiriami ne daugiau kaip du susiję subjektai. Jeigu tiriami daugiau nei du susiję subjektai, kiekvienam papildomam subjektui prie 30 darbo dienų termino pridedama papildomai 15 darbo dienų tyrimui atlikti. Kompleksinio tyrimo maksimali trukmė – 4 mėnesiai. Jeigu kreipiantis į paramos gavėją, projekto partnerį arba pareiškėją bent du kartus dėl papildomos informacijos ar dokumentų raštu, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis norima informacija nėra gaunama, agentūra pažeidimo tyrimą tęsia ir užbaigia vadovaudamasi turimais duomenimis.
Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 14 punktą, atlikęs pažeidimo tyrimą, ministerijos pažeidimų kontrolierius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus (toliau – komisija), pažymą apie pažeidimą, kurioje išdėstyta išvada apie agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų. Pažymos pateikimo komisijai data fiksuojama komisijos posėdžio, kuriame svarstomas pažymoje nagrinėjamas pažeidimas, protokole. Pažymos forma pateikiama Taisyklių 1 priede. Pažyma registruojama kaip komisijos posėdžio protokolo sudedamoji dalis ir saugoma teisės aktais nustatytą terminą atitinkamoje Dokumentų valdymo sistemos byloje.
Komisija, gavusi ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, pažeidimų kontrolieriaus suorganizuoto posėdžio metu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo (dėl objektyvių priežasčių, nustatytų Taisyklių 4 punkte, taip pat, kai pateiktos svarstyti medžiagos kiekis yra labai didelis (100 ir daugiau lapų) ar reikia gauti papildomos informacijos, šis terminas komisijos protokoliniu sprendimu gali būti pratęstas), atsižvelgdama į Taisyklių 18 punkte nurodytas aplinkybes, priima sprendimą: pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; kitą sprendimą (Pažeidimų administravimo taisyklių 15 p.).
Komisijos sprendimas pateikiamas posėdžio protokole, apie kurį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojami už paramos administravimą atsakingi ministerijos struktūriniai padaliniai. Agentūra apie priimtą sprendimą informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (Pažeidimų administravimo taisyklių 16 punktas).
Kai komisija mano, kad parama, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, buvo skirta nepagrįstai, ji priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą ir apie tai raštu informuoja už tokio įsakymo parengimą atsakingą ministerijos struktūrinį padalinį, kurio specialistai skubiai parengia žemės ūkio ministro įsakymo pakeitimo projektą, o jį priėmus ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai raštu informuoja agentūrą (Pažeidimų administravimo taisyklių 17 p.).
Sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (Pažeidimų administravimo taisyklių 18 p.). Agentūra, Taisyklių 16 ir 17 punktuose nustatytais terminais gavusi ministerijos sprendimą dėl sankcijų, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo apie jį raštu informuoja pareiškėją arba paramos gavėją ir sprendimą skubiai pradeda vykdyti (Pažeidimų administravimo taisyklių 19 p.).
Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinta Galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti nustatymo. Ši metodika nustato kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros
2014–2020 metų programos priemones (Metodikos 1 p.).
Pagal Metodikos 5.2. papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 p.).
Iš byloje surinktų įrodymų: Lietuvos Respublikos žemės ūkio misterijos (toliau –ir Ministerija) pažeidimų kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. pažymos (toliau –ir Pažyma) dėl siūlymo Komisijai Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti (toliau –ir Komisija), sudarytų Žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.3D-643, šios Komisijos 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 28 d. protokolų turinio matyti, kad buvo nustatyta, jog:
1) paramos gavėjos R. M. priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų (Kooperatinės bendrovės Valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių; VĮ Registrų centrui apie tą pačią 2021 m. gegužės 4 d. priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021 m. birželio 11 d., 16 ir 23 d. Taigi, pažeisti Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai). Pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio (stojamasis mokestis ir pajus sumokėti 2021 m. birželio 23 d.), o tai prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai.
2) dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus, nes paramos gavėja, būdama kooperatinės bendrovės nare, nevykdė apyvartos su kooperatine bendrove (2021 m. pareiškėja nedalyvavo Kooperatyvo veikloje, o nuo 2022 m. sausio 1 d. Kooperatyvas neturėjo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso).
Iš skundžiamo Sprendimo, Komisijos posėdžių protokolų ir Pažymos turinio matyti, jog Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjos (paramos gavėjos) priėmimo į Kooperatyvo narius neteisėtumo atitiktis Metodikos kriterijams, kuriais remiantis būtų nustatyta, jog pareiškėja (paramos gavėja) galimai neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros
2014–2020 metų programą, nebuvo atlikta. Taigi, Ministerijos Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti 2022 m. spalio 28 d. posėdžio nutarimas pritarti Agentūros sprendimui pareiškėjai už padarytus pažeidimus (neteisėtai sukurtos sąlygos gauti paramą) taikyti sankciją – 100 proc. paramos sumažinimą, t. y. neišmokėti 200 000,00 Eur paramos sumos, nutraukiant Paramos sutartį, ir Sprendimas yra nepagrįsti teisiniais argumentais, jog pareiškėja (paramos gavėja) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas pasipelnyti apgaulės būdu gaunant paramą, nes, pagal Metodikos 5.2 papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygų, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nagrinėjamu atveju Sprendime apsiribota konstatavimu, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, todėl pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Tačiau nebuvo nustatyta, jog sąmoningai buvo derinamos sąlygos, kuriomis galėjo būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą (2022 m. spalio 10 d. posėdžio protokole komisijos narė R. G. tvirtino, jog dirbtinės sąlygos netikrintos, nes pareiškėja yra įgyvendinusi ne vieną projektą, tiesioginės išmokos deklaruojamos 5 metus, ūkis funkcionuoja nuo 2017 m.). Taigi, išvada apie pareiškėjos (paramos gavėjos) sukurtas galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais pagal Metodikos 8 punkto nuostatas (Administravimo taisyklių 243.1 papunktis).
Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Komisijos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio nutarimas pritarti Agentūros sprendimui pareiškėjai už padarytus pažeidimus (neteisėtai sukurtos sąlygos gauti paramą) taikyti sankciją – 100 proc. paramos sumažinimą, t. y. neišmokėti 200 000,00 Eur paramos sumos, nutraukiant Paramos sutartį, priimtas ir dėl to, kad paramos gavėja, būdama kooperatinės bendrovės nare, nevykdė apyvartos su kooperatine bendrove.
Byloje nustatyta, kad į Paramos sutartį NMA iniciatyva buvo įtrauktas 3.1.20 papunktis, kuriame nurodyta: „iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos privalote tapti aktyvia kooperatyvo nare (vykdyti, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatytą, apyvartos procentą su kooperatyvu dėl kurio kooperatyvas tampa pripažintu) ir nuo tapimo aktyvia kooperatyvo nare išlaikyti toliau iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bei kartu su ataskaitomis NMA teikti įrodančius dokumentus.“
Apyvarta (angl. Turnover) – bendrosios įmonės įplaukos už parduotas prekes ir paslaugas per tam tikrą laikotarpį, ketvirtį ar metus. Tai yra parduotų prekių ar paslaugų ir jų kainos sandauga (V., R. Ekonomikos terminų žodynas. Vilnius: Tyto alba, 2005).
Apývarta – materialinių išteklių, piniginių lėšų judėjimo per tam tikrą laikotarpį (metus, ketvirtį, mėnesį) kiekybės matas. Apyvarta apibūdinama absoliučiais rodikliais, rodančiais parduotų prekių bei suteiktų paslaugų apimtis (vertine ar natūrine išraiška) (Visuotinė lietuvių enciklopedija).
Iš skundžiamo Sprendimo, Komisijos posėdžių protokolų ir Pažymos turinio matyti, jog Sprendimas yra neapgrįstas teisiniais argumentais (įstatymais), jog pareiškėjos dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus, nes Sprendime nėra jokių teisinių argumentų vertinant Paramos sutarties 3.1.20 papunkčio sąlygas (pirkimas ir (ar) pardavimas, apyvartos pradžia, pabaiga, laikotarpis) pagal apyvartos sąvoką. Taigi, Sprendimo išvada, kad pareiškėja (paramos gavėja), būdama kooperatinės bendrovės nare, nevykdė apyvartos su kooperatine bendrove yra nepagrįsta, nes, kaip matyti iš Komisijos posėdžių protokolų turinio, Komisijos narių vertinimai dėl R. M. vykdytos apyvartos yra prieštaringi ir Sprendime teisiškai neargumentuoti (2022 m. spalio 28 d. posėdžio protokole komisijos narys T. L. pažymėjo, kad nėra aišku, ar pirkimas iš Kooperatyvo gali būti pripažįstamas apyvarta, ar ne; ar apyvarta turi būti abipusiai santykiai) (Administravimo taisyklių 243.2 papunktis).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NMA nesurinko visų reikšmingų duomenų, jų neįvertino, nenurodė teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Sprendimą, jog paramos gavėja dirbtinai sukūrė lengvatos gavimo sąlygas (galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, sąmoningai derino sąlygas, kuriomis galėjo būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą) ir taip pažeidė Programos paramos gavimo sąlygas teikdama paramos paraišką ar dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą priėmimui (Administravimo taisyklių 243.1 papunktis); ar nesilaikė su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekė priežiūros rodiklių, nepasiekė arba neišlaikė atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (Administravimo taisyklių 243.2 papunktis).
Pažymėtina, kad ginčijamame Sprendime skiriama sankcija visiškai nėra individualizuota. Todėl Agentūra, taikydama pareiškėjos atžvilgiu paramos sumažinimo sankciją (dydis), sutarties nutraukimą turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan., t. y. pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punkto nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas įvykdytas (pareiškėja įsigijo Projektui reikalingą žemės ūkio techniką, įgyvendino ne vieną projektą) (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1290-602/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje VAĮ 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi, sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendime nenurodė jokių faktų apie Projekto įvykdymą (Projekto tikslas ir rezultatas), jokių argumentų dėl pareiškėjai taikytų konkrečių sankcijų dydžių, t. y. skirtos sankcijos nebuvo visiškai individualizuotos, todėl ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, o skirta sankcija proporcinga ir nepažeidžianti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimų.
Viešojo administravimo vienas iš pagrindinių principų yra teisėtumo principas, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis VAĮ nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 4 p.).
LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.
LVAT, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 str. 5 d. 5–6 p.) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, LVAT 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl skundžiamas Sprendimas pripažintinas nemotyvuotu ir nepagrįstu. Minėto skundžiamo Sprendimo turinio trūkumai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme yra esminiai, todėl atsakovės Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014).
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, konstatuotina, kad skundžiamas NMA 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. BRK-15970 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvais, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Taigi, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjos nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 str.). Todėl, panaikinus Sprendimą, Agentūra gali iš naujo spręsti dėl pareiškėjos Paramos sutarties sąlygų pažeidimo tyrimo ir taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuodama ir priimdama naują sprendimą.
Kiti pareiškėjos skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Pareiškėja R. M. prašo priteisti iš atsakovės NMA 5 052,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokatės teiktas teisines paslaugas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatė K. L.. Pateiktas prašymas (reg. Nr. DOK-13873) grindžiamas teisinių paslaugų suvestine bei PVM sąskaitomis faktūromis: 2022 m. lapkričio 30 d. Sąskaita faktūra, 2023 m. sausio 20 d. Sąskaita faktūra Nr. APB20220757, 2023 m. vasario 14 d. Sąskaita faktūra Nr. APB20230042, 2023 m. gegužės 1 d. Sąskaita faktūra Nr. KL20230023. Advokatė K. L. patvirtino, kad klientas yra atsiskaitęs už teisinių paslaugų suvestinėje nurodytas teisines paslaugas.
Pareiškėjos į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 13 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 302 patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl akivaizdu, kad pareiškėja už skundo padavimą sumokėdama žyminį mokestį patyrė 22,50 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.
Pareiškėja prašo teismo priteisti išlaidas, patirtas už situacijos analizę ir susipažinimą su medžiaga, klientės turimais dokumentais ir įrodymais; už papildomai pateiktų dokumentų analizę ir vertinimą; už informacijos rinkimą skundui; už skundo dėl NMA sprendimo nutraukti Paramos sutartį rengimą; už Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komiteto nutarimų paiešką – iš viso 3 926,45 Eur.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 15 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjos atstovės darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovei rengiant skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 780,50 Eur vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 780,50 Eur vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo teismui surašymą priteistina maksimali 4 451,25 Eur suma (1 780,50 x 2,5 = 4 451,25). Prašoma priteisti 3 926,45 Eur suma už medžiagos rinkimą, analizavimą ir skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjai iš atsakovės.
Taip pat nustatyta, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atlygintos išlaidos už prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus kartu su paaiškinimais dėl diskriminavimo paraiškų vertinime rengimą; už pranešimo dėl skundo trūkumų pašalinimo rengimą kartu su prašymu išreikalauti naujus papildomus rašytinius įrodymus; už prašymo išreikalauti įrodymus iš NMA rengimą kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl kitų paramos gavėjų paraiškų vertinimo; už papildomo prašymo išspręsti klausimą dėl rašytinių įrodymų rengimą ir teikimą – iš viso 1 016,40 Eur.
Už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus, taip pat už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą numatytas koeficientas – 0,1, kuris taikytinas pareiškėjos atstovės darbo užmokesčio apskaičiavimui (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos atstovė prieš tai įvardytus prašymus, pranešimus teikė skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų III ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 799,00 Eur), 2022 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 900,30 Eur) vidurkis, t. y. 1 849,65 Eur. Todėl už prašymų, pranešimų rengimą bei teikimą galima priteisti suma yra 184,96 Eur (0,1 x 1849,65 = 184,96).
Taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje – 592,90 Eur.
Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi pareiškėjos atstovė advokatė atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė K. L. 2023 m. gegužės 4 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 14 min. Pasirengimas teismo posėdžiui truko 2 val. 00 min.
Kadangi užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 1 900,30 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 570,09 Eur (0,1 x 1 900,30 Eur x 3 = 570,09).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti (5 052,47 Eur) ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (22,50 Eur + 3 926,45 Eur + 184,96 Eur + 570,09 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 4 704,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios pareiškėjai R. M. priteistinos iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos R. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. BRK-15970 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“.
Pareiškėjos R. M. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai R. M. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 4 704,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Daina Kukalienė
Ramūnas Šarka