Administracinė byla Nr. AS-118-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03494-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis: Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojos, vykdančios teismo pirmininko funkcijas, teisėjos Jolitos Rasiukevičienės nutartį dėl teisėjui Ernestui Spruogiui pareikšto nušalinimo netenkinimo; teisėjo Ernesto Spruogio nutartį dėl dalies pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo bei nenusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. teisėjo Ernesto Spruogio nutarties ir atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojos, vykdančios teismo pirmininko funkcijas, teisėjos Jolitos Rasiukevičienės nutarties.

Teismas nurodė, kad teisėjos Jolitos Rasiukevičienės nutartis yra neskundžiama.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi.

Nurodo, kad teisėjos J. Rasiukevičienės nutartis, kaip poįstatyminis aktas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir kitiems konstituciniams principams. Yra įsitikinęs, kad teisėja J. Rasiukevičienė yra suinteresuota bylos baigtimi. Pareiškėjas mano, kad vien pats faktas, jog ginčijamą 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį priėmė teisėjas, kurio nešališkumu pareiškėjas abejoja, yra šios nutarties negaliojimo pagrindas. Akcentuoja, kad pareikštas nušalinimas nebuvo tinkamas apsvarstytas ir išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo dalį atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis dėl teisėjo Ernesto Spruogio nenušalinimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Antra vertus, atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, o motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, jeigu toks procesinis dokumentas byloje yra teikiamas.

ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenustato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-522/2013), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis dėl teisėjo Ernesto Spruogio nenušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija paaiškina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes bei nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegiją sprendžia, kad dėl pareiškėjo keliamų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenušalintas teisėjas Ernestas Spruogis, turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pastebėtina, kad kiti argumentai, išdėstyti prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl turi būti vertinami ir dėl jų pasisakoma nagrinėjant pareiškėjo skundą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties dėl teisėjo Ernesto Spruogio nenušalinimo, yra teisėta ir pagrįsta. Kita 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalimi pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. teisėjo Ernesto Spruogio nutarties, kuria buvo priimta dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, buvo priimtas, dėl šios 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalies pareiškėjas atskirajame skunde neišdėstė prieštaraujančių argumentų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.