Civilinė byla Nr. 2-14525-642/2017

                                                                             Teisminio proceso Nr.2-06-3- 04395-2015-0                                                                                                                

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1;

                                                                             2.6.1.1;2.6.1.2;2.6.1.3.6;2.6.1.5;2.6.18;

                                                                             2.6.18.2;3.2.6;3.2.6.1;3.2.6.5;3.2.6.8                                  

                                                                             (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė,

sekretoriaujant Joanai Runelienei,

dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

atsakovui G. L., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui G. L., trečiajam  asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei “Ecidė” dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. L. priešieškinį ieškovui R. Š., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei “Ecidė”, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ab initio,

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7645,97 Eur (26 400 Lt) skolos,  5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 229 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. ieškovas paskolino atsakovui vienam mėnesiui laikotarpiui 31 400 litų (9 094,06 Eur). Savalaikiam skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas surašė ir ieškovui pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasiskolintos sumos - 31 400 litų (9 094.06 Eur) sumai.

2014 m. birželio 29 d., jau suėjus pinigų grąžinimo terminui, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų savo finansinį įsipareigojimą, tai yra grąžintų paskolintą pinigų sumą, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Ieškovui pinigų negrąžinus, atsakovas pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį antstoliui, tačiau  antstolis paaiškino, kad pateiktas vekselis neatitinka reikalavimų, jame nėra nurodyto būtino rekvizito - išrašymo datos, todėl vekselio nepriėmė vykdyti.

Atsakovas ieškovui sumokėjo dalį pinigų sumos, t.y. 2014 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 3000 Lt (868,86 Eur), 2014 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 2000 Lt (579,24 Eur).

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo priešieškinį su juo nesutinka. Nurodė, jog atsakovas be jokio pagrindo teigia, kad vekselis buvo išduotas kaip būsimos prievolės - apmokėti už statybos darbus - įvykdymo garantija. Teigė, kad vekselio sudarymo ir jo vykdymo metu tarp atsakovo ir ieškovo lygiagrečiai vystėsi trys skirtingi teisiniai santykiai: 1) atsakovas, matydamas ieškovą kaip galimą savo verslo partnerį krovinių gabenimo paslaugų srityje, iš ieškovo pasiskolino įmonės UAB "GLA Logistics" apyvartinėms lėšoms (bent jau taip teigė skolinimo metu) 31 400 litų ir užtikrindamas skolos grąžinimą ieškovui pateikė ginčijamą vekselį; 2) ieškovas, vykdydamas atsakovo prašymą, tarpininkavo ir surado asmenis kurie ieškovui suteikė jo namo apdailos ir remonto paslaugas; 3) ieškovas su atsakovu susitarė, kad po šių namo remonto darbų atlikimo, ieškovas trinkelėmis išgrįs atsakovo gyvenamosios vietos kiemo grindinį.

Taigi, tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 31 400 litų, o atsakovas garantuodamas ir įsipareigodamas pasiskolintus pinigus grąžinti išrašė ir išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovo namo remonto ir apdailos darbai niekaip nėra susiję su vekselio surašymu ir išdavimu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį pripažinti  atsakovo ieškovui išduotą vekselį 31 400 litų sumai negaliojančiu ab initio. Nurodė, kad ieškovas niekuomet neskolino atsakovui piniginių lėšų. Vekselį atsakovas ieškovui išdavė, siekdamas užtikrinti būsimos, t.y. dar neatsiradusios prievolės apmokėti ieškovui už statybos darbų įvykdymą. Tačiau ši prievolė nekilo, nes ieškovas savo įsipareigojimų atsakovui neįvykdė. Atsakovo ieškovui išrašytas vekselis neatitiko įstatymo reikalavimų, t y. jame nėra įtvirtinta vekselio išrašymo data, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio l dalies 6 punktas, ir kaip vertybinis popierius laikytinas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio l dalis). Vekselio išrašymas nepatvirtino paskolinių teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo, kadangi ginčijamame vekselyje nėra įtvirtinta sąlyga, jog piniginės lėšas 31 400 litų sumai ieškovas atsakovui perdavė, o atsakovas jas iš ieškovo gavo. Taigi vekselis nelaikytinas paskolos rašteliu ir negali būti prilygintas paskolos sutarčiai. Ieškovas atsakovui buvo įsipareigojęs atlikti statybos rangos darbus, tačiau  tarp šalių sudaryto susitarimo ieškovas neįvykdė. Taigi vekselis kuris buvo išduotas kaip būsimos prievolės - apmokėti už statybos darbus - įvykdymo garantija, jokios teisinės galios neturi ir laikytinas negaliojančiu, kadangi pati prievolė nei vekselio išrašymo metu, nei vėliau nebuvo atsiradusi.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinei bendrovė “Ecidė” atsiliepimu į ieškinį (įvardinti kaip Rašytiniai paaiškinimai) nurodė, kad  atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra klaidinančios teismą. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinei bendrovė “Ecidė” jokių darbų atsakovui neatliko, šalių nesiejo jokie santykiai, o ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti  atsakovo ieškovui išduotą vekselį 31 400 litų sumai negaliojančiu ab initio.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 31 400 litų (9 094,06 Eur) sumai.

Ieškovas aiškina, kad 2014 m. balandžio 29 d. paskolino atsakovui vienam mėnesiui 31 400 litų (9 094,06 Eur). Savalaikiam skolos grąžinimo užtikrinimui, atsakovas surašė ir ieškovui pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasiskolintos sumos - 31 400 litų (9 094,06 Eur) sumai. Atsakovas aiškina, kad ieškovas niekuomet neskolino atsakovui piniginių lėšų. Vekselį atsakovas ieškovui išdavė, siekdamas užtikrinti būsimos, t.y. dar neatsiradusios prievolės apmokėti ieškovui už statybos darbų įvykdymą.

Šalys neginčija, kad atsakovas ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 31 400 litų (9 094,06 Eur) sumai.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nurodyta, kad paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnyje nurodyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ieškovui išrašytame paprastajame neprotestuotiname vekselyje  31 400 litų (9 094,06 Eur) sumai nėra privalomojo vekselio rekvizito - išrašymo datos, minėtas vekselis  pripažintinas negaliojančiu ab initio (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77, 78 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. vasario 26 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialas suteikė atsakovui ir jo sutuoktinei 75 591 42 Eur kreditą nekilnojamojo daikto, t.y. Salos g., 10, Žiaukų k. Klaipėdos r. sav., statybai, todėl, teismo nuomone, atsakovui nebuvo jokio reikalo papildomai skolintis pinigų. 

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 7645,97 Eur (26 400 Lt) skolos

Teismui pripažinus 2014 m. balandžio 29 d. atsakovo ieškovui išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 31 400 litų (9 094,06 Eur) sumai negaliojančiu ab initio, byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio.

Kasacinis teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).

Minėta, ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. ieškovas paskolino atsakovui vienam mėnesiui laikotarpiui 31 400 litų (9 094,06 Eur). Savalaikiam skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas surašė ir ieškovui pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasiskolintos sumos - 31 400 litų (9 094.06 Eur) sumai.

Kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-10-513/2017,  nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad atsakovas yra jam skolingas 31 400 Lt sumą ir ši įrodinėjimo našta tenka ne atsakovui, o ieškovui. Ieškovas privalėjo įrodyti, ar ieškovas vekselio išrašymo metu turėjo nurodytą pinigų sumą, ir objektyviai ją galėjo paskolinti atsakovui, kokiu būdu piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui – grynaisiais ar pavedimu. 

2017 m.  rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį iš naujo, pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2A-10-513/2017 argumentus. Ieškovas  nepateikė įrodymų, kad jis faktiškai perdavė atsakovui pinigus, atsakovas jų negrąžino ir atsakovas yra skolingas ieškovui 31 400 Lt sumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vekselio išrašymo metu turėjo nurodytą pinigų sumą ir objektyviai ją galėjo paskolinti atsakovui, kokiu būdu piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui – grynaisiais ar pavedimu.  Tiesa, ieškovas pateikė metines pajamų deklaracijas, tačiau jos įrodo ieškovo gautas metines pajamas, bet neįrodo, kad ieškovas  2014 m. balandžio 29 d., t.y. vekselio surašymo diena, ieškovas  disponavo 31 400 litais (9 094,06 Eur).

Svarbi byloje dar viena aplinkybė. Ieškovas 2015 m. balandžio 13 d. ieškinyje ir 2015 m. balandžio 23 d. patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovui paskolino pinigus, tačiau nieko neminėjo apie tai, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolino 31 400 litų atsakovo įmonės uždarosios akcinės bendrovės "GLA Logistics" apyvartinėms lėšoms ir užtikrindamas skolos grąžinimą ieškovui pateikė ginčijamą vekselį. Ir tik 2015 m. gruodžio 2 d., atsakovui pateikus priešieškinį ir prie jo pridėjus uždarosios akcinės bendrovės "GLA Logistics" sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 29 d iki 2014 m. birželio 30 d. , esančius akcinėje bendrovėje Luminor bank  (buvo  akcinė bendrovė DnB bankas), ieškovas 2015 m. gruodžio 29 d., pateikdamas atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, nurodė, jog  atsakovas iš ieškovo pasiskolino įmonės uždarosios akcinės bendrovės "GLA Logistics" apyvartinėms lėšoms 31 400 litų ir užtikrindamas skolos grąžinimą ieškovui pateikė ginčijamą vekselį.

Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus, kadangi: 1) ieškovas nei ieškinyje nei patikslintame ieškinyje nenurodė argumento dėl atsakovo skolinimosi iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės "GLA Logistics" reikmėms, šį argumentą nurodė tik 2015 m. gruodžio 29 d., pateikdamas atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kitaip tariant ieškovo argumentai nėra nuoseklūs; 2)  uždarosios akcinės bendrovės "GLA Logistics" sąskaitoje, esančioje akcinėje bendrovėje Luminor bank  (buvo  akcinė bendrovė DnB bankas) nėra užfiksuota 31 400 litais (9 094,06 Eur) gavimo nei iš ieškovo nei iš atsakovo, operacija; 3) 2014 m. balandžio 29 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje vekselio davėjas nurodytas atsakovas, o ne uždaroji akcinė bendrovė "GLA Logistics".

Atsakovui pateiktus kredito sutartį su jos pakeitimas, sudarytą su  Danske Bank/AS, kurios paskirtis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai,  teismas daro išvadą, kad atsakovas namo statybą vykdė kredito lėšomis ir jam nebuvo jokio tikslo papildomai skolintis iš trečiųjų asmenų.   

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes  bei jas pagrindžiančius įrodymus, teismas negali konstatuoti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Sprendžiant klausimą, ar vis dėlto buvo  susiformavę teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, bei buvo, tai koks jų pobūdis, analizuotini šie įrodymai.

Pirma, atsakovas paaiškino, kad ieškovas atsakovui buvo įsipareigojęs atlikti statybos rangos darbus, tačiau  tarp šalių sudaryto susitarimo ieškovas neįvykdė, o vekselis buvo išduotas kaip būsimos prievolės - apmokėti už statybos darbus - įvykdymo garantija.

Antra, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti ieškovo ir atsakovo pokalbiai SMS žinutėmis. Štai ieškovas rašo atsakovui “Penktadienį man reikia visų pinigų ir už skaldą aš dėjau dekorą…..”ir taip broką ištaisėm….”: “mano broko nėra”; “ir man reikia visų ir už skaldas….”.  

Trečia, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagoje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvados “Dėl uždarosios akcinės bendrovės “Ecidė” ūkinės finansinės veiklos”, kurioje užfiksuoti liudytojo R. Š. parodymai  nustatyta, kad “G. L. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę “Ecidė” dėl gerbūvio darbų jo gyvenamajame mane. Buvo sudaryti preliminarūs darbų kainos paskaičiavimai. Galutinių sumų ir darbų terminų  nebuvome sutarę su G. L.. Kaip į būsimą objektą daviau nurodymą atvežti skaldos ir žvyro likučius iš kitų objektų. Kadangi G. L. neatsiskaitinėjo kitiems statybininkams, sandoris tarp G. L. ir uždarosios akcinės bendrovės “Ecidė” neįvyko, nebuvo atlikti jokie darbai, nebuvo pasirašyta rangos sutartis…”.

Iš tos pačios Specialisto išvados “Dėl uždarosios akcinės bendrovės “Ecidė” ūkinės finansinės veiklos” kurioje užfiksuoti liudytojo G. L. parodymai  nustatyta, kad “….aš supratau, pagal R. Š. pasakymus, kad visus darbus man atlieka įmonė. R Š. pabrėždavo, kad jo įmonė šiltina namus, atlieka renovacijas ir kitus darbus…”.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagos nustatyta, kad kratos, atliktos S. Daukanto g. 27-1, Klaipėda, t.y.  uždarosios akcinės bendrovės “Ecidė” veikos vykdymo vietoje,  metu be kitų objektų, buvo paimtos trys užrašų knygos. Iš vienos užrašų knygos nustatyta, kad be kitų objektų, buvo suplanuoti atlikti darbus objekte pavadinimu “Šernų sodai. SALOS”, konkrečiai imant, žolės vejos įrengimas, dekoro uždėjimas, fasadas, trinkelės ir kt. Primintina, kad atsakovo gyvenamojo namo adresas – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ties suma 31500,00 Lt  yra atsakovo parašas, kurio niekas neginčija.

Išanalizavus aptartus įrodymus, teismas daro dvi išvadas: 1) kad teisiniai santykiai susiformavo tarp atsakovo ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės “Ecidė”, atstovaujamos direktoriaus R. Š.; 2) tarp atsakovo ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės “Ecidė” susiformavo vartojimo rangos teisinai santykiai dėl  gerbūvio darbų atlikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.672-6.680 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Taigi, teismui padarius nurodytas išvadas, galima konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovo nesusiformavus vartojimo rangos santykiams, ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinei bendrovė “Ecidė” nereiškia atsakovui jokių pretenzijų.

Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 178 straipsnis).

Atsižvelgiant  į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešieškinis tenkintinas visiškai  (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 259, 260, 263,264, 265, 270 straipsniai).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-6477-792/2015) atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Patenkinus atsakovo priešieškinį, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, t.y. 205 Eur dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pirmos instancijos teisme, teikiant priešieškinį, 100 Eur kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų (dėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo), 1300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 177 Eur dėl žyminio mokesčio sumokėjimo apeliacinės instancijos teisme, yra tenkintinas, nes  pagrįstas rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagos pateikimo

2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Blinstrubis pateikė teismui prašymą kuo skubiau pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagą.

Prašymas tenkintinas,  ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiaga pateiktina Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui  Blinstrubiui.

Apie ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagos pateikimą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui  Blinstrubiui, informuotina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba.

Sprendimo dalis dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagos pateikimo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui  Blinstrubiui, vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98, 150, 178, 259, 260, 263, 264, 265, 270, 271, 283 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

atmesti ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui G. L., trečiajam  asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei “Ecidė” dėl skolos priteisimo.

Visiškai tenkinti atsakovo G. L. priešieškinį ieškovui R. Š., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei “Ecidė”.

Pripažinti  atsakovo G. L. ieškovui R. Š. išduotą vekselį 31 400 litų sumai negaliojančiu ab initio.

Priteisti iš ieškovo R. Š. atsakovui G. L. 1782 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-6477-792/2015) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagą pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui  Blinstrubiui.

Sprendimo dalį dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagos pateikimo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui  Blinstrubiui, vykdyti skubiai.

Apie ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00008-16 medžiagos pateikimą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui  Blinstrubiui, informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Danutė Žvinklytė