Civilinė byla Nr. e2S-746-368/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03309-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.14.;
(S)
3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7931-650/2018.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovės I. B. ir atsakovo E. B. sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. B. mokėjimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. 2021 m. rugsėjo 24 d. ieškovė I. B. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsakovo E. B. atžvilgiu dėl minėtos šalių taikos sutarties sąlygų, susijusių su išlaikymo nepilnametei dukrai, nevykdymo, vėliau jį patikslino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės I. B. prašymą tenkino. Išdavė vykdomąjį raštą ieškovei I. B. atsakovo E. B. atžvilgiu pagal 2018 m. birželio 12 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl periodinio 200,00 Eur dydžio išlaikymo mokėjimo nepilnametei šalių dukrai E. B..
Esminis teismo argumentas:
2.1. Atsakovas susitarimo nevykdė, teismui nepateikė jokių įrodymų dėl taikos sutarties sąlygos, susijusios su išlaikymo teikimu vaikui gera valia, vykdymo, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostata, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovei išduotinas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį.
4. Nurodo, kad ieškovės I. B. teiginiai, jog yra pažeidinėjama taikos sutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7931-650/2018, neatitinka tikrovės, nes išlaikymas yra pervedamas į dukros E. B. asmeninę sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad taikos sutartyje šalys susitarė, jog vaiko išlaikymas (200 Eur) bus skiriamas būtent dukrai E. B., o ne buvusiai žmonai I. B. (dabartinė pavardė I. B.), todėl ir buvo atidaryta asmeninė dukros sąskaita, tačiau I. B. kaip mama, pilnai gali pinigais disponuoti.
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
8. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2018-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7931-650/2018 teismas patvirtino ieškovės I. B. ir atsakovo E. B. sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. B. mokėjimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (42- 44 b. l.). Taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad ieškovė iš dalies sumažina ieškinio reikalavimą, pakeičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5706-776/2014, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018-05-15 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pervedant į ieškovės I. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė I. B. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsakovo E. B. atžvilgiu dėl minėtos šalių taikos sutarties sąlygų, susijusių su išlaikymo nepilnametei dukrai, nevykdymo.
9. Atskiruoju skundu apeliantas E. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti, nurodydamas, kad tarp šalių patvirtintą taikos sutartį vykdo ir pateikia nepilnametės I. B. sąskaitos išrašą.
10. Pažymėtina, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).
11. Kaip patvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7931-650/2018. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo, ji jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.
12. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, sutikdamas su apeliantu, konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalis. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė ieškovei, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka neįteikė apeliantui (bent tokių duomenų byloje nėra), ir nesudarė galimybės jam pareikšti nuomonę dėl ieškovės prašymo bei pateikti įrodymus, nors, minėta, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Šios pareigos nešalina ir ta aplinkybė, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
14. Iš pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš kartu su atskiruoju skundu apelianto pateikto nepilnamečio vaiko sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitoje 2021-10-01 – 2021-10-15 laikotarpiu yra tam tikras lėšų likutis, dėl ko kyla abejonių dėl ieškovei išduoto vykdomojo rašto pagrįstumo. Kita vertus, apelianto pateiktas nepilnamečio vaiko sąskaitos išrašo fragmentas nėra pakankamai informatyvus, nes pirma, iš jo nėra aišku, ar nepilnamečio vaiko sąskaitoje esančios lėšos buvo pervestos būtent apelianto. Antra, nėra aišku, ar lėšos pervedamos periodiškai – kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šios aplinkybės turi būti patikslintos ir ištirtos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl šių šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, apie gautą prašymą tinkamai nepranešė apeliantui, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant ieškovės prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
n u t a r ė:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės I. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjas Egidijus Mockevičius