Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-487/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-53874-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1.

 (S)

L I E T U V O S  A P E L I A C I N I S  T E I S M A S

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo A. I. gynėjai advokatei Vitalijai Mataitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. ir jo gynėjos advokatės Vitalijos Mataitės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 2 metams bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 24 d., nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (2019 m. balandžio 4 d. nuosprendis) ir nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.

Iš A. I. priteista: J. A. 530 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; R. A. 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; F. A. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia nužudė A. A.:

1.1.       jis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 11:00 val. iki lapkričio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, laukų teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė tyčia A. A. į įvairias kūno vietas ne mažiau nei 7 smūgius ranka bei rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu, iš kurių ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiojo skruosto-žando srityje, kakle, poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, muštinę žaizdą dešiniame momenyje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairiame momenyje, dešinėje alkūnėje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą nosyje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio, įspaustinius abiejų momenkaulių, gerklų kremzlių, dešinio VIII šonkaulių lūžius, kraujosruvas minkštuose audiniuose kairiojo skruosto-žando srityje, nosyje, dešinio momens-smilkinio srityje, kairiame momenyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje-smilkininėje, kairiame momenyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimus, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje-smilkininėje, kairėje momeninėje skiltyje, galvos smegenų sumušimą ir suardymą dešinėje momeninėje-smilkininėje skiltyse, ir ne mažiau kaip 3 smūgius peiliu, padarydamas durtines-pjautines kiaurymines žaizdas su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų sužalojimais krūtinės užpakaliniame paviršiuje, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės užpakaliniame paviršiuje, pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir, nuo galvos sužalojimų visumos A. A. mirus įvykio vietoje, ten jis buvo rastas 2018 m. lapkričio 10 d. 13.41 val. miręs, taip tyčia nužudė A. A..

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. I. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinant jį nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas nuteistas nepagrįstai, jokių įkalčių pagrindžiančių, kad būtent jis įvykdęs nusikalstamą veiką, byloje nėra surinkta. Apelianto teigimu, jis (duomenys neskelbtini) mieste nėra buvęs, nieko jame nepažįsta, giminių neturi, nužudyto asmens taip nebuvo matęs, juo labiau pažinojęs.

2.2.       Pasak apelianto, nors byloje buvo remtasi tuo, kad buvo rastas jo kraujas ant kastuvo koto, tačiau kyla abejonių dėl DNR nustatymo, jo kraujo atsiradimo aplinkybių. Nurodoma, kad tyrimui nebuvo imtas apelianto kraujas, o tik seilių mėginys, iš ko neva nustatytas jo DNR, sutampantis su buvusiu ant kastuvo koto. Be to, šiuo aspektu pažymima ir tai, kad, pakartotinai tiriant kastuvą ir atsuktuvą, tinkamų pėdsakų (pirštų atspaudų ir pan.) asmeniui identifikuoti nebuvo nustatyta. Peilis jam nepriklausė, o nuo akmens paimtas tirti DNR irgi neatitiko. Ant jo rūbų jokių pėdsakų taip pat nebuvo rasta.

2.3.       Apeliantui nesuprantama, kodėl jis buvo nuteistas, kadangi nužudytojo, jo šeimos jis nepažinojo, (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Jis atkreipia teismo dėmesį į nužudytojo žmonos parodymus apie sutuoktinio išvykimą į kaimą lapkričio 5 dieną, keldamas klausimą, kodėl pastarasis artimųjų nebuvo ieškomas ir tik praėjus keturioms dienoms buvo susirūpinta pastarojo pradingimu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nužudytąjį daržuose rado jo paties sūnus, kuris iš pradžių ir buvo sulaikytas, tiriant veiką. Taip pat apeliantas kelia klausimus, kada jis galėjo nužudyti A. A., jeigu 13.30 val. buvo iškviesta policija, medicininė pagalba; kaip jis galėjo iš autobusų stoties nuvykti iki (duomenys neskelbtini), o vėliau pakeleivine mašina; kodėl jam nebuvo pateikti kaltinimai iki 2018 m. lapkričio 20 d., kai jis buvo sulaikytas dėl neatvykimo į teismo posėdį kitame procese. Pažymi, kad įtarimai nužudymu buvo pateikti 2019 m. kovo 9 d., apie tai jo neinformuojant. Ir tik po to, kai 2019 m. kovo 12 d. jis buvo paleistas iš suėmimo teismo salėje, jam buvo pranešta apie šį įtarimą. Taigi, apeliantui nesuprantama, kada jis galėjo susitikti su nužudytuoju, įvykdyti nusikaltimą, juolab eiti su nepažįstamu kasti daržų lapkričio mėnesį, jeigu pastarasis lapkričio 5 d. išvyko į kaimą ir penkias paras nebuvo namuose. Nėra jokių liudytojų, (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kameromis jo buvimas taip pat nebuvo užfiksuotas. Pažymi, kad jis serga epilepsija, todėl dėl savo ligos niekur nekeliauja. Teigia, jog iki šio atvejo nebuvo turėjęs reikalų su teisėsaugos institucijomis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pas jį (apeliantą) namuose buvo daromos dvi kratos, tačiau jokių šių veiksmų protokolų nebuvo surašyta. Šias aplinkybes jis norėjo nurodyti teisme, tačiau jam buvo liepta kalbėti tik apie bylos esmę.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistojo A. I. gynėja advokatė Vitalija Mataitė prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – A. I. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. I. pripažinimo kaltu nužudžius A. A. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors nuteistasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises į teisingą ir nešališką procesą.

3.2.       Kaip nurodo apeliantė, nuteistojo manymu, nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei teismas baudžiamojoje byloje nesiėmė priemonių ir nesiekė nustatyti asmens (asmenų), kurie nužudė A. A., o atsakomybę už nurodyto asmens nužudymą nepagrįstai perkėlė nuteistajam. A. I. teigia, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra nekaltas, šios veikos nepadarė, taigi, jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta bausmė.

3.3.       Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta tiesioginių ir nepaneigiamų įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo kaltę dėl A. A. nužudymo, dėl to teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pabrėžiama, kad teismas nuosprendį grindžia nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors nuteistasis teismo posėdyje nuo šių savo duotų parodymų atsisakė, patvirtindamas, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė iš didelio streso, baimės, nesuprasdamas, kas vyksta; jam buvo daromas psichologinis spaudimas, liepta prisipažinti, siūlyta už prisipažinimą cigarečių, taip pat alkoholio. Teismui tokie pareigūnų veiksmai ir tų veiksmų (ne)teisėtumas nesukėlė jokių abejonių, teisme, siekiant patvirtinti ar paneigti nuteistojo poziciją dėl psichologinio ar kitokio pobūdžio spaudimo, šie pareigūnai apklausti nebuvo.

3.4.       Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo prisipažinimai nusikalstamos veikos padarymu prieštaringi, nes juose trūksta detalių, logikos ir palikta daug spragų, kas ir įrodo, kad nuteistasis galėjo prisiimti kaltę dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė. Nuteistasis, apklausiamas 2019 m. kovo 5 d., kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino, bet nurodė neva neprisimenantis, kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini). Taigi nuteistasis, kaip ir nusprendęs prisipažinti, tuo pačiu vengė nuoširdžiai atskleisti detales apie nusikalstamą veiką. Jau kitą dieną, 2019 m. kovo 6 d., nuteistasis prisiminė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau taip ir nenurodė jokio savo atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslo, atvykimo laiko. Jis tvirtino, kad atvyko pakeleivinga mašina, kuri nebuvo identifikuota. Ši jo nurodyta aplinkybė dėl atvykimo būdo kelia pagrįstų abejonių, nes jau senokai Lietuvos gyventojai nebepraktikuoja stabdyti ir važinėti pakeleivingomis mašinomis, o tarnybiniams automobiliams išvis draudžiama imti pašalinius asmenis.

3.5.       Be šių aplinkybių pažymima ir tai, kad, prisiimdamas kaltę dėl nužudymo, nuteistasis tvirtino, jog su A. A. susitiko prie parduotuvės, paprašė jo cigarečių, o šis paprašė sukasti daržą. Nei prie kokios parduotuvės įvyko susitikimas, nei kur parduotuvė yra, nenurodoma. Tariamas susitikimas nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis, kas leidžia abejoti tokio nuteistojo prisipažinimo patikimumu. Be to mažai tikėtina, jog nepažįstamo žmogaus būtų prašoma sukasti daržą lapkričio mėnesį, kai visi žemės kasimo darbai būna jau seniai pasibaigę. Tuo tarpu iš nukentėjusiųjų parodymų seka, kad A. A. niekada nieko neprašydavo padėti sukasti daržo, net artimieji darže nesilankydavo. Nukentėjusiųjų teigimu, A. A. mėgdavo darže būti vienas, nes jam reikėjo tylos ir ramybės.

3.6.       Anot skundo autorės, nežiūrint į tai, kad asmuo prisipažįsta, bet koks asmens prisipažinimas nusikaltimo padarymu turėtų būti patvirtintas kitais objektyviais įrodymais, o tokių byloje surinkta nėra. Vienintelis įrodymas, siejantis su galima nusikaltimo padarymo vieta, yra kastuvas, ant kurio rasta nuteistojo kraujo. Tačiau šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nužudytojo kūnas buvo rastas 2018 m. lapkričio 10 d. ir visi bylai turintys reikšmės įrodymai buvo paimti būtent tą dieną. Tuo tarpu kastuvas, ant kurio randama nuteistojo pėdsakų, atrandamas ir paimamas tik 2018 m. lapkričio 11 d. Taigi, pirminės įvykio vietos apžiūros metu nefiksuotas kastuvo radimas ir paėmimas. Byloje nepašalintos abejonės, kodėl kastuvas tyrimui nebuvo paimtas iš karto, 2018 m. lapkričio 10 d. Teisme neapklausti įvykio vietoje buvę pareigūnai. Be to, kastuvas nėra nusikaltimo įrankis, ant jo A. A. kraujo ar kitų biologinių pėdsakų nerasta. Nuteistasis daro prielaidą, kad kastuvas, ant kurio gali būti jo pėdsakų, galėjo būti paimtas iš jo buto kratos, kurioje nuteistasis nedalyvavo, metu. Bet kuriuo atveju, asmeniui priklausančio daikto buvimas nusikaltimo vietoje neįrodo, kad galimas daikto savininkas padarė nusikalstamą veiką.

3.7.       Be nuteistojo kraujo pėdsakų ant kastuvo, nusikaltimo vietoje daugiau nėra jokių jam priklausančių biologinių pėdsakų, nėra nuteistojo pirštų antspaudų ant alaus butelių, nėra batų pėdsakų ant šviežiai sukastos žemės – jei tikėti versija, kad buvo kasama žemė darže, nebuvo rasta jokių jo biologinių pėdsakų ant nužudytojo rūbų, panagėse, ant nuteistojo drabužių nerasta nužudytojo kraujo.

3.8.       Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, kad nuteistasis 2018 m. lapkričio 5 d. – 2018 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) ir būtų turėjęs bet kokių kontaktų su A. A.. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tai, kad teisminio proceso metu nuteistasis, duodamas parodymus, tvirtino, jog nužudytojo nepažinojo, niekada jo nėra matęs ar sutikęs, šio asmens nužudymo laikotarpiu (2018 m. lapkričio 7 d. – 2018 m. lapkričio 8 d.) (duomenys neskelbtini) mieste nėra buvęs, nes tuo laiku buvo (duomenys neskelbtini), savo namuose, gyveno jam įprastu gyvenimo ritmu, apie ką galėtų patvirtinti su juo bendravę jo kaimynai ir draugai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistąjį ir A. A. būtų sieję giminystės ryšiai, darbiniai santykiai, jie būtų buvę pažįstami iš anksčiau. Aplinkybę, kad nuteistojo nepažįsta, patvirtino ir nukentėjusieji. Be to, nenustatyta, kad nuteistasis, kaip fizinis asmuo, (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs bet kokių interesų ar tikslų, kurių vedamas jis būtų galėjęs atvykti į (duomenys neskelbtini) miestą.

3.9.       Nebuvo nustatyta ir tai, kad nuteistasis būtų nuotykių ieškotojas ar klajoti linkęs asmuo be gyvenamosios vietos, kuriam nebūtų skirtumo, kur vykti ar apsistoti. Priešingai, nuteistasis buvo sėslaus gyvenimo būdo ir tokį jo gyvenimo būdą įtakojo kelios priežastys. Pirma, nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą – butą (duomenys neskelbtini), kuris nuteistajam priklauso nuosavybės teise. Antra, nuteistasis serga (duomenys neskelbtini), priepuoliai sergantįjį ištinka staiga, dažnai netgi gatvėje, todėl labai pavojinga turint tokią ligą be palydinčio asmens nutolti nuo savo gyvenamosios vietovės, nes galima nesulaukti medicininės pagalbos. Trečia, nuteistojo finansinė padėtis labai bloga – dėl silpnos sveikatos nuteistasis neturėjo nuolatinio darbo, jam buvo mokama socialinė pašalpa – 122 Eur per mėnesį. Tokiu būdu teigiama, kad teismui turėjo kilti abejonių dėl objektyvių nuteistojo galimybių ir poreikio vykti į (duomenys neskelbtini) miestą, su kuriuo nuteistojo nesiejo absoliučiai jokie ryšiai. Todėl manoma, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis 2018 m. lapkričio 7 d. – 2018 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

3.10.       Taip pat byloje objektyviai nustatyta, kad nuteistasis 2018 m. spalio 26 d. dieną buvo paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Kadangi jis su savimi pinigų neturėjo, jo prašymu buvo nupirktas autobuso bilietas į (duomenys neskelbtini). Keleivių pervežimo bendrovė Kautra, UAB patvirtino, kad 2018 m. spalio 26 d. A. I. vardu pirktas bilietas buvo panaudotas, nebuvo grąžintas, taigi, nuteistasis iš Kauno grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Pagal Luminor banko, AB pateiktus duomenis dėl nuteistojo lėšų judėjimo banko sąskaitoje, nuteistojo banko kortelė buvo panaudota (duomenys neskelbtini) – 2018 m. spalio 27 d. paimta 119 Eur pašalpa, taip pat 2018 m. lapkričio 12 d. 8:53, „Norfoje“ pirkta prekių už 0,99 Eur. Operacijos su banko kortele, įskaitant sąskaitos likučio tikrinimą, vyko (duomenys neskelbtini), banko kortelė nebuvo panaudota (duomenys neskelbtini) ar vietovėse, pakeliui į (duomenys neskelbtini). Be to, nenustatyta, kad nuteistojo telefonas būtų jungęsis prie mobilaus ryšio operatorių stočių už (duomenys neskelbtini) ribų.

3.11.       2018 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį (duomenys neskelbtini) ištiko (duomenys neskelbtini) priepuolis, jam kviesta greitoji pagalba iš nuteistojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 9 d. 14:33 val. iškviesta greitoji pagalba į nuteistojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl nuteistąjį ištikusio (duomenys neskelbtini) priepuolio. Nuteistąjį nurodytu laikotarpiu buvo ištikę net 4 (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Teismas turėjo įvertinti kaip neturinčią logikos versiją, kad tokią negalią turintis žmogus būtų rizikavęs vykti į jam nepažįstamą tolimą miestą be jokių konkrečių, tyrimo metu nenustatytų tikslų.

3.12.       Teismo nuosprendyje taip pat nebuvo paneigtos nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad 2018 metų lapkričio mėnesio savaitę, kai (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas A. A., nuteistasis kasdien bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus su savo pažįstamais (duomenys neskelbtini) gyventojais – V. V., M. B., kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti. Nuteistąjį tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo matyti kaimynas J. F., gretimame name ((duomenys neskelbtini)) gyvenantis V. L., kiti kaimynai. Tačiau nei vienas iš aukščiau nurodytų liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti apie nuteistojo gyvenimo būdą, apie tai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nebuvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini), tyrimo ketu nebuvo apklaustas. Prašymai apklausti nurodytus asmenis liudytojais teisme taip pat buvo atmesti.

3.13.       Taip pat teisme nuteistasis parodė, kad laikotarpiu, kai (duomenys neskelbtini) galėjo būti nužudytas A. A., nuteistasis ne kartą bendravo su savo laiptinės kaimyne, gyvenančia bute priešais, R. M., prašydamas paskolinti pinigų, cigarečių. Iškvietus liudytoją R. M. į teismą, ji atsisakė atvykti, motyvuodama tuo, kad kelionė tolima ir sudėtinga. Tuo tarpu teismui nekilo abejonių, kaip nuteistasis, turintis sveikatos problemų, neturintis pinigų, galėjo atvykti į (duomenys neskelbtini).

3.14.       Tokiu būdu mano, kad nuteistajam buvo apribotos galimybės į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, atmetant nuteistojo bei gynėjos prašymus, atmetant nuteistojo versijas ir abejones dėl jam pareikšto kaltinimo bei paties nusikaltimo padarymo aplinkybių.

3.15.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pripažindamas nuteistąjį kaltu nusikalstamos veikos ir vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, susijusias su nusikaltimo padarymo laiku, vieta, teismas iš esmės vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nužudytojo artimųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra skirtingi, nenuoseklūs ir painūs. Dėl to teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, tuo tarpu teismas juos vertina kaip visapusiškai teisingus ir pilnai jais pasitiki.

3.16.       Abejonių kelia ir tas faktas, kad A. A. išėjimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) esančiame name, jo judėjimas mieste, taip pat tariamas susitikimas su nuteistuoju prie parduotuvės, nėra užfiksuotas vaizdo kamerų, nors miestas vaizdo kameromis yra stebimas. A. A. išeinant iš namų (duomenys neskelbtini), jo išėjimas bet kuria kryptimi turėjo būti užfiksuotas šalia esančių (duomenys neskelbtini) centro, „T“ (duomenys pakeisti) viešbučio, VĮ „R“ (duomenys pakeisti) vaizdo kameromis, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Nukentėjusieji teigia, kad A. A. ruošėsi vykti į kapines. Norint nuvykti į kapines, esančias už (duomenys neskelbtini) apie 20 km, pirmiausia reikia nuvykti į autobusų stotį. Keleivių pervežimas UAB „B“ (duomenys pakeisti) autobusuose, keleivių judėjimas autobusų stotyje yra stebimas vaizdo kameromis. A. A. autobusų stotyje nebuvo identifikuotas. Taip pat vaizdo kameromis neužfiksuota, kad A. A. būtų pirkęs alų, kuris buvo rastas nusikaltimo vietoje. Tuo tarpu parduotuvės vaizdo kameros užfiksavo, kad nukentėjusioji F. A. po A. A. dingimo kelis kartus perka alų, taigi atmestina prielaida, kad vaizdo kameros galėjo neveikti.

3.17.       Nėra ir nė vieno liudytojo, kuris būtų matęs, kaip A. A. nukentėjusiosios F. A. nurodytu laiku išėjo iš buto ar namo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tikrinama versija, kad A. A. ne išėjo, o galimai buvo išvežtas su transporto priemone, kas paaiškintų, kodėl nė vienas pašalinis asmuo, išskyrus nukentėjusiąją F. A., jo nematė išeinančio. Be to, nenustatyta svarbi aplinkybė, kodėl A. A. lapkričio mėnesį darže buvo rastas be striukės, kas yra neįprasta tokiam metų laikui.

3.18.       Tokiu būdu teigiama, kad nuteistojo kaltę pagrindžiančių ir abejonių nekeliančių įrodymų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta. Byloje esantys įrodymai, kurie pirmosios instancijos teismo laikyti patvirtinančiais nuteistojo kaltę, vertintini kritiškai. Dėl to, esant šioms aplinkybėms, nuosprendis tūrėtų būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

3.19.       Teigiant, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos, nesutinkama ir su nukentėjusiems priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus nuteistojo turtinei padėčiai, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Neturtinės žalos dydis priteistas, neįvertinus byloje esančių įrodymų, kurie apibūdina nužudytojo ir nukentėjusiųjų santykius. Teismas, priteisdamas iš nuteistojo žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis neturi jokių pajamų ir į jo sveikatos būklę.

4.  Teismo posėdyje nuteistojo A. I. gynėja advokatė Vitalija Mataitė prašė jos ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

       Nuteistojo A. I. ir jo gynėjos advokatės Vitalijos Mataitės apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. I. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. I. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK nuostatų pažeidimų.

6.    Skundžiamu nuosprendžiu A. I. nuteistas už tai, kad nužudė A. A.. Nuteistasis A. I. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodami, kad byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai ir neabejotinai nepatvirtina nuteistojo kaltės, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo A. I. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjos versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, pagrįsta nuteistojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvadomis Nr. 140-(6125)-IS1-1171, Nr. 140-(1261)-IS1-1836 bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

7. Nuteistasis A. I., apklaustas pirmosios instancijos teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad nieko nenužudė, 2018 m. lapkričio 7 – 8 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo, nei nukentėjusiojo A. A., nei jo šeimos narių nepažinojo. Nuteistasis paaiškino, kad 2018 m. spalio 26 d. buvo paleistas iš suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje, o 2018 m. lapkričio 20 d. vėl buvo sulaikytas. Šiuo laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) ir iš ten niekur nevažiavo, nes serga (duomenys neskelbtini) ir bijojo, kad neužeitų (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Kol buvo laisvėje, į Kauno klinikas buvo išvežtas gal keturis kartus, nes jam kartojosi (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Tuo metu nuolat girtavo su kaimynais ir draugais, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. alkoholį vartojo stipriai, pats nepareidavo į namus, būdavo, kad ir laiptinėje miegodavo, kaimynai tai matė. Su šalia gyvenančia kaimyne R. M. matydavosi kiekvieną dieną, 2018 m. lapkričio 6–8 d. skolinosi iš jos pinigų. Tai patvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) jis niekur nebuvo išvykęs. Be to, jis neturėjo pinigų nuvykti į (duomenys neskelbtini). Šiame mieste nei pažįstamų, nei giminių jis taipogi neturėjo (t. 5, b. l. 149-150, 161).

7.1.  Tokia A. I. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. kovo 5 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjai, A. I. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino. Parodė, kad nežino ir neprisimena, kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini), taip pat kur galėjo būti įtarime minimu laikotarpiu nuo 2018 lapkričio 7 d. iki 2018 lapkričio 10 d. Gyvena (duomenys neskelbtini) 20 metų, ten turi draugę. 2018 lapkričio 20 d. buvo sulaikytas kitoje baudžiamojoje byloje ir nuo to laiko yra tardymo izoliatoriuje. Ar yra tokių žmonių, kurie gali pasakyti, kur jis buvo tuo metu, kada buvo laisvėje, nežino. Turėjo draugų, su kuriais girtaudavo, tačiau nežino, ar jie gali ką pasakyti, ar ne. Dėl įteikto įtarimo nieko paaiškinti negali, nes nieko neatsimena (t. 4, b. l. 145-146).

7.2.  2019 m. kovo 6 d. papildomai apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjai, A. I. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino. Parodė, kad nežino, kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini), atvažiavo su pakeleivingu automobiliu („papūtna mašina“), nuėjo iki parduotuvės. Ten sutiko pensinio amžiaus vyriškį, paprašė jo cigarečių, tačiau pastarasis atsakė, kad nerūko. Sutiktas vyriškis turėjo tris butelius alaus ir pasiūlė eiti padėti kasti lysves. A. I. sutiko, jie atėjo iki daržo, nuteistasis ten buvusiu kastuvu kasė žemę. Darže užtruko apie porą valandų. Abu gėrė alų, apie 15 valandą kilo konfliktas ir A. I. trenkė vyriškiui per galvą kažkokiu daiktu ar plytgaliu, tačiau pastarasis nenugriuvo. Tada A. I. rado peilį ir juo dūrė vyriškiui į nugarą žemiau menties. Kas buvo toliau, nematė, išėjo. Eidamas keliu numetė peilį. Nuėjo iki autobuso, turėjo 20 eurų, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), nuėjo iki autostrados ir sustabdyta mašina pavežė iki (duomenys neskelbtini). Negalvojo, kad bus tokios pasekmės, kad tas vyras gali numirti. Gailisi padaręs nusikaltimą. Sutinka duoti parodymus įvykio vietoje (t. 4, b. l. 151-152).

7.3.  Iš 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad, atvykus į įvykio vietą, įtariamasis A. I. nurodė, jog tai ši vieta, kur jis atėjo su nepažįstamu vyriškiu. Parodė vietą laukuose, kur jis dirbo, kasė daržą kastuvu. Nežino, kuriuo metu galėjo ant kastuvo atsirasti jo kraujas. Vėliau parodė vietą netoli stovinčios pavėsinės, kur įvyko konfliktas ir jis kažkokiu daiktu sudavė vyriškiui per galvą. Kur tiksliai sudavė, negali nurodyti. Panaudojant manekeną parodė, kaip sudavė smūgį į galvą. Tada paaiškino, kad netoli tos stovinčios pavėsinės rado peilį, kuris buvo įsmeigtas į žemę. Paaiškino, kad tuo peiliu dūrė vyriškiui į nugarą. Panaudojant manekeną parodė, kaip dūrė nukentėjusiajam. Vėliau eidamas laukuose išmetė peilį, kuriuo dūrė. Nurodyti tikslios vietos negali (t. 4, b. l. 156-162).

7.4.  Nuteistasis A. I. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nes buvo verčiamas tai daryti tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Tiesiogiai policijos darbuotojai jam negrasino, tačiau kriminalistai dvi dienas darė jam poveikį (kaip įvardino „pudrino“ smegenis), jis nežinojo, ką su juo gali padaryti, gal galėjo su juo susidoroti, kaulus sulaužyti. 2019 m. kovo 5 d. per apklausą kažką sakė, tačiau buvo streso būsenos ir nesuprato, ką sako, jam viskas sukosi aplinkui. Jis neturėjo cigarečių, tai kriminalistai pasiūlė parūkyti ir taurelę alkoholio išgerti, kad tik jis kaltu prisipažintų. Vieną kartą matė tyrėją, vieną kartą matė advokatę. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis buvo nuvežtas į laukus, jam buvo įduotas manekenas. Jis pasakė, kad nieko nepadarė, numetė manekeną ir atsisakė duoti parodymus, tačiau policijos darbuotojai buvo surašę protokolą, kurį jis skaitė. Galėjo būti, kad jis protokole esančius žodžius ir sakė, kalbėjo apie peilį, tačiau tai galėjo pasakyti, būdamas išsigandęs. Policijos pareigūnai jam negrasino, bet sakė, kad ir ne tokie prakalba (t. 5, b. l. 149-150). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, jog minėtos nuteistojo A. I. apklausos ir parodymų patikrinimas vietoje ikiteisminio tyrimo metu vyko, pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188 ir 196 straipsniai). Nuteistasis savo parašu patvirtino, kad apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje protokolai jam buvo perskaityti ir kad surašyti teisingai (t. 4, b. l. 148, 154, 157). Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu dalyvavo nuteistojo gynėja, kuri jokių pastabų dėl galimų baudžiamojo proceso pažeidimų nepateikė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, atliekant tyrimą. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017, 2K-95-489/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo A. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei atmetė jo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jie ne tik prieštarauja jo paties anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. 

7.5. Nors nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis numetė manekeną ir atsisakė duoti parodymus, tačiau iš foto lentelės prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. I. ne tik nurodė vietą, kur jis kasė daržą ir kur įvyko konfliktas su A. A., bet ir, panaudojant manekeną, parodė, kaip nukentėjusiajam sudavė kažkokiu daiktu į galvą ir dūrė peiliu į nugarą. Nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta įvykių ir jo veiksmų eiga atitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje Nr. M 587/2018(04) nurodytus A. A. padarytus kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, mastą ir pobūdį (t. 1, b. l. 46-55). Be to, nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur link jis nuėjo po konflikto ir kuria kryptimi eidamas laukuose išmetė peilį, kuriuo dūrė A. A. (t. 4, b. l. 158-161). Siekiant patikrinti nuteistojo nurodytas aplinkybes apie laukuose išmestą peilį, buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Iš 2019 m. kovo 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad buvo apžiūrėta atvira vietovė – pieva, esanti netoli (duomenys neskelbtini); protokole užfiksuota, kad laukuose stovi nedidelė iš medienos ir polietileno sukalta pašiūrė. Einant nuo pašiūrės rytų kryptimi 13 metrų ant žemės matomas peilis. Peilis guli ant žemės, nepaslėptas. Peilis paimtas (t. 1, b. l. 133-139). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. M 5/2019-587/2018(04) nurodyta, kad A. A. lavone konstatuotos durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų sužalojimais krūtinės užpakaliniame paviršiuje, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės užpakaliniame paviršiuje padarytos paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (-ais), sužalojimai galėjo būti padaryti ir tyrimui pateiktu peiliu, paimtu 2019 m. kovo 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 67-68). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu teisingai nurodė laukuose išmetęs peilį ir kad būtent ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė tikrąsias įvykio aplinkybes.

7.6.  Tai, kad A. I. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina ir aplinkybė, jog ant įvykio vietoje paimto kastuvo buvo rasta nuteistojo kraujo. Iš 2018 m. lapkričio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad buvo apžiūrėtas šalia (duomenys neskelbtini), laukuose sukastas daržo sklypas. Protokole užfiksuota, kad dalinai sukastame sklype stovi įsmeigtas kastuvas. Po apžiūros paimtas kastuvas ir atsuktuvas juoda rankena (t. 1, b. l. 105-107). Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės apie sukastą daržo sklypą atitinka nuteistojo A. I. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad nukentėjusysis A. A. pasiūlė eiti padėti kasti lysves ir kad nuteistasis darže buvusiu kastuvu kasė žemę. Be to, tai paneigia nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad tokiu metų laiku (lapkričio mėnesį) jokie žemės kasimo darbai paprastai neatliekami. Advokatė apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad 2018 m. lapkričio 10 d. pirminės įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas nužudytojo kūnas ir paimti visi bylai turintys reikšmės įrodymai, tačiau kastuvas buvo paimtas tik 2018 m. lapkričio 11 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą. Gynėjos nuomone, byloje nepašalintos abejonės, kodėl kastuvas tyrimui nebuvo paimtas iš karto 2018 m. lapkričio 10 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 205-207 straipsniai) nedraudžia atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą. Dėl tam tikrų aplinkybių (oro sąlygų, paros laiko, tyrimo veiksme dalyvaujančių pareigūnų turimų priemonių, pasirinktos kriminalistinės taktikos ir pan.) ne visi nusikalstamos veikos pėdsakai ir kiti objektai, turintys reikšmės tyrimui, surandami pirminės įvykio vietos apžiūros metu. Todėl tam tikrais atvejais būna atliekamos ir papildomos įvykio vietos apžiūros. Nagrinėjamoje byloje 2018 m. lapkričio 11 d. atliktas procesinis veiksmas – papildoma įvykio vietos apžiūra yra atliktas ir įformintas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad aptariamas kastuvas buvo rastas ir paimtas atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą, nesudaro pagrindo abejoti šio ikiteisminio tyrimo veiksmo teisėtumu ir 2018 m. lapkričio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad A. I. daro prielaidą, jog minėtas kastuvas galėjo būti paimtas iš jo buto kratos, kurioje nuteistasis nedalyvavo, metu. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad kastuvas įvykio vietoje buvo rastas 2018 m. lapkričio 11 d., o krata nuteistojo A. I. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta tik 2019 m. liepos 3 d. Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu nieko paimta nebuvo (t. 4, b. l. 32-34). Nuteistojo versija, kad kastuvas galėjo būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos kitu laiku atliktos kratos, jos tinkamai nefiksuojant, metu, paneigta bylos duomenimis – kaip minėta, kastuvas buvo paimtas 2018 m. lapkričio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, o duomenys apie nuteistojo A. I. kraujo pėdsakus ant jo buvo gauti, patikrinus DNR duomenų registrą ir informacija apie tai buvo pateikta 2019 m. kovo 5 d. Bylos duomenys patvirtina, kad betarpiškai po šios dienos buvo pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai jo atžvilgiu. Paimto A. I. seilių ėminio tyrimo metu buvo gauta kategoriška išvada, kad ant įvykio vietoje buvusio kastuvo rankenos rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. I. genotipu. Taigi, aptariamas kastuvas negalėjo būti rastas nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis.

7.7.  Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6125)-IS1-1171 konstatuota, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, 2018 m. lapkričio 14 d. padaryta nuo rankenos kastuvo, paimto 2018 m. lapkričio 11 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą šalia (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono su nuoplova nuo kastuvo rankenos rastas žmogaus kraujas yra ne A. A. (t. 1, b. l. 119-120). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 5 d. rašte nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(6125)-IS1-1171 aptarto kraujo genotipas DNR duomenų registre sutapo su A. I. genotipu (t. 1, b. l. 117). Iš 2019 m. kovo 5 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimtas A. I. DNR (seilių) ėminys (t. 1, b. l. 123-124). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1261)-IS1-1836  konstatuota, kad ant tampono su nuoplova, 2018 m. lapkričio 14 d. padaryta nuo rankenos kastuvo, paimto 2018 m. lapkričio 11 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą šalia (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 proc. (t. 1, b. l. 130-131). Nuteistasis A. I. apeliaciniame skunde kelia abejones dėl DNR nustatymo, jo kraujo atsiradimo aplinkybių, nes tyrimui nebuvo imtas jo kraujas, o tik seilių mėginys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti biologinių pėdsakų ir DNR tyrimus atlikusių specialistų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų specialisto išvadų teisingumu. Iš 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvados matyti, kad asmens genotipą galima nustatyti ne tik pagal kraujo, bet ir pagal seilių mėginį. Apeliantas nepateikė minėtas specialistų išvadas paneigiančių įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadomis, kaip nuteistojo A. I. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

7.8.  Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose nurodo, kad A. I. įvykio metu negalėjo būti (duomenys neskelbtini) dėl pastovios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), sėslaus gyvenimo būdo, turimų ligų, blogos finansinės padėties. Apeliantų nuomone, šią aplinkybę taip pat galėtų patvirtinti A. I. draugai, su kuriais jis nuolat gerdavo alkoholinius gėrimus, ir kaimynai, kurie kasdien matydavo nuteistąjį (duomenys neskelbtini). Be to, gynėja pažymi, kad nuteistasis 2018 m. spalio 26 d. dieną buvo paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir grįžo namo į (duomenys neskelbtini); 2018 m. spalio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. nuteistojo banko kortelė buvo panaudota (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 4 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. nuteistąjį (duomenys neskelbtini) ištiko (duomenys neskelbtini) priepuoliai, jam buvo kviesta greitoji pagalba. Gynėjos vertinimu, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis aptariamo įvykio metu nebuvo išvykęs už (duomenys neskelbtini) ribų. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ant įvykio vietoje paimto kastuvo rasta nuteistojo kraujo, akivaizdžiai rodo, jog jis buvo vietoje, kur įvykdytas nužudymas. Be to, tai paneigia apeliaciniuose skunduose keliamą versiją, kad nuteistasis A. I. nėra susijęs su aptariama nusikalstama veika ir kad jis įvykio metu negalėjo būti (duomenys neskelbtini). Nors baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. I. iš tiesų gauna pakankamai nedidelę socialinę pašalpą, serga epilepsija, dėl šios ligos priepuolių ne kartą buvo išgabentas į gydymo įstaigą (t. 4, b. l. 123; t. 5, b. l. 139), tačiau šios aplinkybės netrukdė nuteistajam nuolat girtauti ir netgi daryti kitų nusikalstamų veikų, tarp jų ir smurtinio pobūdžio (iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad jis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį).

7.9.   Remdamasis aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo ir jo gynėjos teisminio nagrinėjimo metu iškeltą versiją bei konstatavo, kad būtent A. I. prieš A. A. atliko smurtinius veiksmus, padarydamas nukentėjusiajam kaltinime detaliai nurodytus kūno sužalojimus, kurie sukėlė A. A. mirtį. Kaip nustatyta iš nuteistojo ikiteisminio turimo metu duotų parodymų, įvykio metu laukų teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), buvo tik A. I. ir A. A.. Be to, įvykio vietoje buvo rasti tik A. I. ir A. A. biologiniai pėdsakai. Byloje nėra duomenų, jog šioje teritorijoje įvykio metu, be nuteistojo ir nužudytojo, buvo kitų asmenų. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad be nuteistojo A. I. A. A. galėjo būti sumuštas kitų asmenų. Šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo A. A. mirtį, išskyrus nuteistojo A. I. panaudotą fizinį smurtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog nuteistasis A. I. padarė A. A. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, yra teisinga ir pagrįsta. 

7.10. Nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis siekė ir norėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. I. kaltės, nužudžius A. A.. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama, veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. I. kilusio asmeninio konflikto su A. A. metu tyčia sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau nei 7 smūgius ranka bei rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu, iš kurių ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, ir ne mažiau kaip 3 smūgius peiliu. Aptarti įrodymai patvirtina, kad nurodyti A. I. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Šie A. I. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog nenustatytu kietu daiktu suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, taip pat suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius peiliu gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Taigi, A. I. nužudė A. A., veikdamas netiesiogine tyčia.

7.11. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo A. I. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Nuteistojo A. I. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. I. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. I. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. I. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo nenustatytą kietą daiktą ir specialiai kūnui žaloti pritaikytą įrankį – peilį. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas (t. 4, b. l. 70-77); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 96); bedarbis (t. 4, b. l. 99-100); sistemingai girtauja; priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (t. 4; b. l. 104, 106); nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, iš anksto neapgalvojęs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. I. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, t. y. už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris buvo padarytas panašiu laikotarpiu kaip ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas – 2018 m. spalio 4 d. Tai neigiamai jį charakterizuoja ir leidžia spręsti, kad nuteistasis konfliktus yra linkęs spręsti smurtiniais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

8.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam A. I. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. I. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

9.  Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog įvertinus tai, kad A. I. nepadarė nusikalstamos veikos, nesutinkama ir su nukentėjusiems priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus nuteistojo turtinei padėčiai, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Neturtinės žalos dydis priteistas, neįvertinus byloje esančių įrodymų, kurie apibūdina nužudytojo ir nukentėjusiųjų santykius. Teismas, priteisdamas iš nuteistojo žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis neturi jokių pajamų ir į jo sveikatos būklę. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

10. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. A. (nužudytojo A. A. dukra) pateikė civilinį ieškinį 530 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 98-99). Nukentėjusysis R. A. (nužudytojo A. A. sūnus) pateikė civilinį ieškinį 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 102). Nukentėjusioji F. A. (nužudytojo A. A. sutuoktinė) pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 109). Apygardos teismas nukentėjusiųjų J. A., R. A. ir F. A. civilinius ieškinius patenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. I. priteisė J. A. 530 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; R. A. 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; F. A. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

11.  Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios J. A. patirtos A. A. laidojimo išlaidos (karsto ir urnos įgijimo, salės nuomos, kremavimo, dokumentų tvarkymo ir kt.) yra paremtos nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 5, b. l. 100), šis turtinės žalos dydis (iš viso 1183,2 Eur) yra realus ir pagrįstas. Dalies laidojimo išlaidų nukentėjusioji negalėjo pagrįsti rašytiniais dokumentais, tačiau ginčo dėl nurodytų išlaidų (iš viso 20,79 Eur) pirmosios instancijos teisme nekilo, todėl jos pagrįstai pripažintos turtine žala. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. A. gavo 304 Eur laidojimo pašalpą ir 369,99 Eur Sodros išmokas (t. 5, b. l. 100), jai iš nuteistojo A. I. atitinkamai buvo priteista 530 Eur turtinei žalai atlyginti.

12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

12.1. Nukentėjusioji J. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl tėvo nužudymo patiria didelius dvasinius išgyvenimus ir netekties skausmą, labai išgyvena. Nors su tėvu gyveno atskirai, juos siejo artimas ir šiltas ryšys, jie nuolat bendraudavo, nukentėjusioji lankydavosi pas tėvą namuose. Staigi, netikėta smurtinio pobūdžio tėvo mirtis ją labai sukrėtė. Nukentėjusioji iki šiol jaučia nerimą, skausmą, baimę, ilgesį, jai sutriko miegas. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės po tėvo mirties ji lankosi pas medikus, vartoja raminamuosius vaistus (t. 5, b. l. 98-99). Nukentėjusioji J. A., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su tėvu dažnai bendraudavo, ji pas tėvą atvažiuodavo, jis pas ją atvažiuodavo, jie dažnai kalbėdavosi telefonu (t. 5, b. l. 160-161).

12.2. Nukentėjusysis R. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jie su tėvu gyveno tame pačiame name. Kiek galėdamas jis padėdavo tėvui, kiekvieną dieną jį aplankydavo, juos siejo stiprus emocinis ryšys. Dėl tėvo nužudymo nukentėjusysis labai išgyvena, jį sukrėtė nužudyto tėvo vaizdas, R. A. visam laikui neteko galimybės su juo bendrauti, prarado ryšį, kurio jau nebeįmanoma atkurti (t. 5, b. l. 102). Nukentėjusysis R. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su tėvu dažnai bendraudavo, nes kartu gyveno viename name. Jokių konfliktų tarp jų nebūdavo, kartais jis tėvui padėdavo dirbti namuose, taip pat materialiai. Kai surado nužudytą tėvą, buvo labai pasimetęs, net nesugebėjo iškviesti policijos (t. 5, b. l. 151).

12.3. Nukentėjusioji F. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad iki šiol yra sukrėsta, išsigandusi dėl sutuoktinio nužudymo. Tai negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai, dvasinis skausmas neigiamai paveikė jos sveikatą (t. 5, b. l. 109). Nukentėjusioji F. A., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su sutuoktiniu kartu gyveno 45 metus, tarp jų jokių barnių nebūdavo (t. 5, b. l. 150-151).

12.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo A. I. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji J. A., R. A. ir F. A. patyrė neturtinės žalos. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų J. A., R. A. ir F. A. santykiai su nužudytuoju A. A. buvo artimi. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės: nukentėjusieji J. A., R. A. staiga ir netikėtai neteko tėvo, kuriuo rūpindavosi, padėdavo buityje ir su kuriuo, nors ir gyveno atskirai, tačiau dažnai bendraudavo, jų asmeniniai susitikimai buvo reguliarūs; F. A. staiga ir netikėtai neteko sutuoktinio, su kuriuo kartu pragyveno daugiau nei 40 metų, užaugino du vaikus, rūpinosi bendra buitimi. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą, sveikatą. Dėl A. A. nužudymo nukentėjusieji neteko artimo ryšio, šiltų santykių. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, nustatydamas iš A. I. nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį – jis oficialiai nedirbo, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra garbaus amžiaus.

12.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiesiems J. A., R. A. ir F. A. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes bei nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį atitinkamai sumažino. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – po 7 000 Eur nužudytojo sūnui ir dukrai, bei 15 000 Eur nužudytojo sutuoktinei, kaip aiškiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiems nukentėjusiesiems yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis. 

13.  Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. I. ir jo gynėjos advokatės Vitalijos Mataitės apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                        Jolanta Čepukėnienė

                                        Aloyzas Kruopys

                                        Justas Namavičius