Administracinė byla Nr. eA-699-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00155-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“, L. P. ir P. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“, L. P. ir P. S. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjai P. K., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fabilita“, L. P. ir P. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. TSP-123 „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“ (tikslus ginčijamo sprendimo numeris – Nr. 1-109) (toliau – ir 2018 m. kovo 29 d. sprendimas, ginčijamas sprendimas).

2.       Pareiškėjai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu tenkino jų apeliacinį skundą, t. y. įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Administracija) vykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ (toliau – ir 2014 m. spalio 23 d. sprendimas) su jo pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289 (toliau – ir 2015 m. spalio 22 d. sprendimas) (toliau bendrai – 2014 m. spalio 23 d. sprendimas su pakeitimais), t. y. atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Administracija turėjo nedelsdama pradėti vykdyti 2015 m. spalio 22 d. sprendimą, tačiau ji neatliko jokių veiksmų, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Antstolis A. B. 2018 m. kovo 15 d. išsiuntė Administracijai raginimą vykdyti sprendimą. Tik antstoliui padavus pareiškimą teismui dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymo skyrimo Tarybai buvo pateiktas ginčijamo Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimo projektas, kuriuo numatyta sustabdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais įgyvendinimą. Pareiškėjų įsitikinimu, tokiu būdu atsakovas savo paties priimtais sprendimais sustabdė teismo sprendimo vykdymą, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Antstolis pareiškime teismui konstatavo, kad Administracija nevykdo ne tik 2015 m. spalio 22 d. sprendimo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Administracija, rengdama ginčijamo sprendimo projektą ir teikdama jį Tarybai, neslėpė fakto, jog sprendimo priėmimo tikslas – išvengti teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių, t. y. baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą. Siekiant paminėtų tikslų, priimant ginčijamą sprendimą buvo ignoruotos Tarybos veiklos reglamente, patvirtintame Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44 (toliau – ir Reglamentas), nustatytos sprendimų priėmimo procedūros, t. y. sprendimo projektas nebuvo apsvarstytas nė viename Tarybos komiteto posėdyje, aiškinamajame rašte dėl ginčijamo sprendimo projekto nenurodyti jokie siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Pareiškėjai tvirtino, jog nors Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimu buvo nuspręsta pradėti dalies pareiškėjams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau de facto nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams procesas prasidėjo gerokai anksčiau – atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais patvirtinus detaliuosius planus, kuriais pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams buvo nustatytas visuomenės poreikis. Pastarųjų sprendimų pagrindu pareiškėjai neteko teisės naudotis savo nuosavybe tiek dėl nustatyto žemės naudojimo būdo, tiek dėl kitų savivaldybės institucijų sprendimų. Pareiškėjų nuosavybės teisės apribotos jiems už tai nekompensuojant, o tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimams. Akivaizdu, kad atsakovas savo veiksmais siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, tai yra piktnaudžiavimas suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kartu atstovaudamas atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4.       Administracijos įsitikinimu, Taryba ginčijamą 2018 m. kovo 29 d. sprendimą priėmė jai suteiktos kompetencijos ribose, vadovaudamasi teisės aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018 pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Panevėžio miesto savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikinusi, pakeitusi ar sustabdžiusi minėtų sprendimų (t. y. Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimu, atliktu Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimu) galiojimą, taigi teismas jau buvo akcentavęs Tarybos teisę sustabdyti savo priimtus sprendimus. Ginčijamas sprendimas priimtas siekiant tinkamai parinkti, įgyvendinti ir nustatyti Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus, apimant ir pietinės magistralinės B1 kategorijos gatvės įrengimo poreikio analizę ir parengti bei patvirtinti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Šią stebėseną numatoma atlikti 2019 metais. Ją atlikus ir įvertinus, bus sprendžiama dėl Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo įgyvendinimo. Administracija pastebėjo, jog ginčijamo sprendimo projektas buvo užregistruotas 2018 m. kovo 23 d., o antstolio pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo surašytas 2018 m. balandžio 23 d. Administracija 2018 m. balandžio 3 d. raštu informavo antstolį apie teismo sprendimo įvykdymą ir prašė nutraukti bylą. Administracija tvirtino, jog rengiant ginčijamo sprendimo projektą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo privalomas, nes Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis bei Reglamento 48.10 papunktis suteikia teisės akto rengėjui teisę nuspręsti, jį atlikti ar ne, be to, ginčijamas sprendimas yra individualus teisės aktas, juo nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keisti teisinį reguliavimą. Pareiškėjų teiginiai, kad ginčijamas 2018 m. kovo 29 d. sprendimas pažeidžia jų teises, yra nepagrįsti, jie nekonkretizavo, kuo toks pažeidimas pasireiškė. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepriėmė jokių sprendimų, ribojančių pareiškėjų teises naudoti jų nuosavybės teise priklausančius sklypus pagal jų paskirtį. Administracija atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2014 m. spalio 23 d. sprendime su pakeitimais nėra numatyti jokie konkretūs terminai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjų P. K., UAB „Fabilita“, L. P. ir P. S. skundą.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjams privačios nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Panevėžio mieste: P. K. – žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos); L. P. –½ dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos); UAB „Fabilita“ – žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita , naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams); P. S. – 67847/91344 dalys žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1045-320/2016 konstatavo, kad minėtas žemės sklypas padalytas į atskirus žemės sklypus, viena iš jų – 4,0355 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų), tačiau toks atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip atskiras žemės sklypas.

7.       Taryba 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ nusprendė, kad žemė reikalinga keliams ((duomenys neskelbtini) gatvei) tiesti bei jiems eksploatuoti būtiniems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Taryba įgaliojo Administraciją atlikti veiksmus, nurodytus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45, 46, 47, 48 straipsniuose, teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su šio sprendimo 1 punkte išvardytų žemės sklypų, tarp jų ir pareiškėjams priklausiusių žemės sklypų, paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis.

8.       Taryba 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1-289, kuriuo pakeitė ir nauja redakcija išdėstė 2014 m. spalio 23 d. sprendimo 1-ąją punktą, nustatydama, jog visuomenės poreikiams paimami ne visi pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, bet tik jų dalys, t. y. P. K. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 002,34 kv. m ploto dalis; L. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 145,81 kv. m ploto dalis, UAB „Fabilita“ priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 8 012,73 kv. m ploto dalis; P. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 6 093,04 kv. m ploto dalis.

9.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Administraciją per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą su pakeitimais. Ginčas išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. sausio 30 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018, kuriuo nuspręsta įpareigoti Administraciją pradėti vykdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimą su pakeitimais.

10.       Įsiteisėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo pagrindu išieškotojams P. K., L. P., P. S. ir UAB „Fabilita“ pagal jų rašytinį pareiškimą 2018 m. kovo 12 d. byloje Nr. eI-454-283/2017 buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį skolininkas – Administracija privalo vykdyti teismo sprendimą, t. y. pradėti vykdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su pakeitimais.

11.       Antstolis A. B., gavęs išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą ir jo pagrindu užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00580, išsiuntė Administracijai 2018 m. kovo 16 d. raginimą vykdyti sprendimą (raginimo Nr. S-18-25-6550/4453), kuriuo paragino per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu pradėti vykdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimą su pakeitimais, apie atliktus veiksmus (pradėtą procedūrą) nedelsiant raštu informuoti antstolį, ir įspėjo, kad už nurodyto įpareigojimo neįvykdymą teismas antstolio teikimu gali skirti baudą išieškotojo naudai. Iš dokumento registracijos žymos matyti, kad raginimas savivaldybės priimamajame gautas 2018 m. kovo 16 d.

12.       2018 m. kovo 23 d. Tarybos sekretoriate, dokumentų registre užregistruotas sprendimo „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“ projektas Nr. TSP-123, o 2018 m. kovo 29 d. Tarybos posėdyje priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 1-109 „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“, kuriuo atsakovas nusprendė sustabdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo.

13.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 str. 1 ir 5 d., Reglamento 123 ir 127 p.) ir pažymėjo, kad Tarybos komitetai svarsto sprendimų projektus pagal savo kompetenciją, o jų sprendimai svarstomais klausimais yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad ginčijamo sprendimo projektas buvo pateiktas pagal kompetenciją Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komiteto svarstymui. Iš šio komiteto 2018 m. kovo 22 d. protokolo Nr. F-4 nustatyta, kad, apsvarstęs pateiktą sprendimo projektą, šis komitetas nutarė, jog yra susipažinta su pateikta informacija, ir nepriėmė jokių kitų sprendimų dėl projekto. Teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo projektas buvo pateiktas svarstyti kompetentingam Tarybos komitetui, o nepateikimas kitiems Tarybos komitetams bei ta aplinkybė, kad Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komitetas nepriėmė jokių rekomendacinio pobūdžio sprendimų dėl jam svarstyti pateikto sprendimo projekto, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo padarytas esminis sprendimo priėmimo procedūros pažeidimas, dėl kurio 2018 m. kovo 29 d. sprendimas turėtų būti panaikintas.

14.       Teismas atmetė skundo argumentus, jog priimant 2018 m. kovo 29 d. sprendimą nepagrįstai nebuvo atliktas Reglamento 48.9 ir 48.10 papunkčiuose nurodytas ginčijamu sprendimu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 15 straipsnio ir Reglamento 48.9, 48.11 papunkčių normas aiškinant sistemiškai, darytina išvada, kad pagal Reglamentą teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nėra taikomas teisės taikymo aktams. 2018 m. kovo 29 d. sprendimas yra teisės taikymo aktas, juo nėra kuriamas naujas ir nėra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, o tik nuspręsta sustabdyti individualaus teisės akto galiojimą.

15.       Teismas, analizuodamas pareiškėjų teiginius dėl neteisėto ginčijamo sprendimo tikslo – siekio išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, ir tikėtino jų nuosavybės teisių pažeidimo, atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-1045-320/2016, kurios proceso dalyviais buvo šios nagrinėjamos bylos proceso šalys, konstatavo, kad pagal anksčiau galiojusį Panevėžio miesto generalinį planą, patvirtintą Tarybos 1995 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 26-9, bei jo korektūrą, patvirtintą Tarybos 1997 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 24-16, taip pat pagal galiojantį Panevėžio miesto bendrąjį planą, patvirtintą Tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. I-22-7, per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus numatyta tiesti pietinės magistralės B1 kategorijos gatvę, jungiančią (duomenys neskelbtini) gatves, todėl šiai gatvei tiesti planuojama privačius žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. I-408 patvirtintame Panevėžio miesto teritorijos bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) irgi numatyta teritorija pietinės magistralės B1 kategorijos gatvei, jungiančiai (duomenys neskelbtini) gatves.

16.       Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A-829, nustatyta, kad Bendrojo plano konkretūs sprendiniai numatyti 10 metų (2016–2026 m.) laikotarpiui (2 p.). Programos uždaviniai yra nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus pagal Bendrojo plano temas, siekiant darnaus ir tolygaus miesto teritorijos vystymosi (7.1 p.); suderinti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priemones su Savivaldybės strateginio planavimo dokumentais ir numatyti Savivaldybės investicijų panaudojimo galimybes ir terminus ir kt. (7.2 p.). Programos 1 priede „Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programos priemonių planas“ Bendrojo plano sprendiniams dėl susisiekimo gerinimo numatytų priemonių įgyvendinimo laikas numatytas iki 2026 m.

17.       Taryba 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-344 patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2016 metų ataskaitą. Ataskaitos dalyje „Dėl bendrojo plano koregavimo“ numatyta, kad apibendrinus gautus pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo (koregavimo), tyrimų, studijų išvadas bei sprendinius, įtrauktus į Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą už 2017–2018 metus, kuri bus tvirtinama Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, priimti sprendimą dėl bendrojo plano keitimo ar koregavimo. Šios ataskaitos Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vykdant Bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinius planuojama parengti Panevėžio miesto darnaus judumo planą, kuris turėtų detalizuoti dar neįgyvendintus Panevėžio miesto bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinius, nustatyti prioritetus ir pateikti sprendinių įgyvendinimo programą.

18.       Taryba 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės 2017–2019 metų veiklos planą ir socialinės ekonominės plėtros programas, bet šiuose dokumentuose nėra numatyta 2017–2019 metų laikotarpiu įgyvendinti priemonę (projektą) – Panevėžio pietinio aplinkkelio įrengimas, kurį vykdant reikėtų paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių sklypų dalis.

19.       Teismo vidiniu įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Taryba, nuspręsdama sustabdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais galiojimą iki Bendrojo plano keitimo ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo, savarankiškai ir laisvai veikė pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją bei siekė teisėtų ir pagrįstų tikslų, t. y. vykdydama savivaldybei priskirtas savarankiškąsias funkcijas ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsniu, atsižvelgdama Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, siekė, kad būtų: surinkta išsami informacija apie Bendrojo plano, kuriame, be kita ko, numatyta teritorija pietinės magistralės B1 kategorijos gatvei, jungiančiai (duomenys neskelbtini) gatves, sprendinių įgyvendinimą ir esamos būklės kitimo tendencijas; pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo būtinumo; parengtos Bendrojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo darbų programos, atliktas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos laikotarpiu surinktų duomenų vertinimas ir parengta Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita; bei, kad tokiu būdu būtų įgyvendinti uždaviniai: išanalizuotos Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos raidos tendencijos ir jų įtaka Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui; pateikta ekspertinė analizė bei išvados; nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetai; surinkti duomenys apie nurodytus rodiklius ir duomenis, reikalingus teikti Teritorijų planavimo stebėsenos informacinei sistemai; teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo tobulinimo. Taryba privalo visa tai atlikti ne vėliau nei nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, kuria remiamasi sprendime, t. y. per dvejus metus nuo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2016 metų ataskaitos patvirtinimo. Tai, kad sprendimo aiškinamajame rašte iš esmės buvo išdėstyta pozicija, jog įvykdžius ankščiau aptartus tikslus ir uždavinius bus galimybė konkretizuoti 2014 m. spalio 23 d. sprendimu su pakeitimais Administracijai pavestų veiksmų įvykdymo terminus, ją susiejant ir su teismo sprendimo įvykdymo terminais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Taryba ginčijamu sprendimu siekė išvengti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo vykdymo ar sustabdė šio teismo sprendimo vykdymą.

20.       Teismas akcentavo, jog, priimdama 2014 m. spalio 23 d. sprendimą ir jo pakeitimus, Taryba pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuri išsamiai reglamentuojama, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriuje, kurio normos detalizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintose Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra sudėtinga, kompleksinė ir paprastai trunka ilgą laiką, ją sudaro keletas etapų, o per ilgą laiką gali pasikeisti situacija, visuomenės poreikiai, viešojo intereso užtikrinimo būdai, taip pat gali būti situacijų, kuomet, dar nepabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, prieš tai priimtu sprendimu identifikuotas viešasis interesas išnyksta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-1076/2010). Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu siekiami tikslai yra susiję ir su viešojo intereso, kurį tenkinant buvo pradėta pareiškėjų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, išlikimo analize. Taigi pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad šis sprendimas priimtas neteisėtu tikslu – siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Be to, Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendime yra aiški nuoroda, kad Administracijos direktorius kaip savivaldybės vykdomoji institucija, būdama atsakinga už Tarybos sprendimų įgyvendinimą, privalo vykdyti Tarybos pavedimus, kurie buvo įforminti 2014 m. spalio 23 d. sprendimu su jo pakeitimais, bet teismas nesprendė dėl Tarybos, kaip turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises savivaldybės atstovaujamosios institucijos teisės veikti savarankiškai pagal jai Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, veiksmų, o tai reiškia ir dėl Tarybos teisės nuspręsti sustabdyti, pakeisti ar panaikinti jos pačios priimtus teisės aktus.

21.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. sausio 30 d. teismo sprendimo pagrindu šioje administracinėje byloje pareiškėjais dalyvaujantiems asmenims buvo išduotas vykdomasis raštas ir jie yra išieškotojais vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00580. Antstolis skolininkui Administracijai įteikė 2018 m. kovo 16 d. raginimą vykdyti teismo sprendimą, o 2018 m. balandžio 23 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas skirti Administracijos vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo L. P. naudai (pagal šį antstolio pareiškimą 2018 m. balandžio 24 d. iškelta civilinė byla Nr. 2VP-5699-589/2018). Nepaisant to, 2018 m. sausio 30 d. teismo sprendimu būtent Administracija buvo įpareigota atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, o jau prasidėjusiame teismo sprendimo vykdymo procese skolininku yra Administracija, ne Taryba. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vykdymo procese spręstinų klausimų.

22.       Teismas pažymėjo, jog ginčijamu 2018 m. kovo 29 d. sprendimu atsakovas nenutraukė pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tik sustabdė 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais vykdymą iki Bendrojo plano keitimo ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo. Ginčijamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų privačios nuosavybės paėmimo ar apribojimo. Taigi, tokio sprendimo priėmimu pareiškėjų nuosavybės teisės į žemės sklypus nebuvo pažeistos. Kita vertus, jeigu dėl atsakovo veikimo ar neveikimo įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pareiškėjams, kaip jie nurodo skunde, buvo padaryta žala, jie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti ją atlyginti.

III.

23.       Pareiškėjai P. K., UAB „Fabilita“, L. P. ir P. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

24.       Pareiškėjai pažymi, kad pareiškėjui L. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pirmą kartą buvo pradėta dar 2006 metais, tačiau ši procedūra buvo nutraukta, motyvuojant neva išnykusiu visuomeniniu poreikiu. Tvirtina, kad Administracija nesiėmė jokių veiksmų dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams, nepaisydama nei pareiškėjų kreipimosi, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo. Administracija taip pat nereagavo į antstolio A. B. raginimą vykdyti teismo sprendimą, ir tik antstoliui kreipusis į teismą dėl baudos Administracijos direktoriui skyrimo buvo skubiai parengtas ginčijamo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo projektas, siekiant ir toliau nevykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo bei išvengti teisinės atsakomybės už tai. Teismas skundžiamame sprendime ignoravo šį akivaizdų faktą, t. y. 2018 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo priežastis ir tikslą, ir bandė atsakovo veiksmus pateisinti nelogiškais ir nepagrįstais teiginiais, kad ginčijamu sprendimu siekiami tikslai yra susiję ir su viešojo intereso, kurį tenkinant buvo pradėta pareiškėjų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, išlikimo analize. Dar daugiau, vėliau pats teismas akcentavo, jog ginčijamu sprendimu Taryba ne nutraukė ginčo žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bet tik sustabdė 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais vykdymą, todėl pareiškėjai teismo sprendimo motyvus laiko prieštaringais. Pareiškėjai pabrėžia, jog pristatant ir svarstant ginčijamo sprendimo projektą vyko Tarybos narių ir Administracijos darbuotojų diskusijos, kurių metu nė nebuvo bandoma slėpti, jog sprendimą reikia priimti tam, kad Administracijos direktoriui nebūtų skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Pareiškėjams neaišku, kokius dar įrodymus jie turėjo pateikti teismui, siekdami įrodyti ginčijamo sprendimo priėmimo tikslus. Pareiškėjų nuomone, teismas ignoravo skunde nurodytas esmines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, daug dėmesio skirdamas skunde išvardytiems sprendimo priėmimo procedūros pažeidimams, nors tai nėra skundo esmė. Numanomi Reglamento nuostatų pažeidimai skunde minimi, tik siekiant įrodyti neeilinę ginčijamo sprendimo priėmimo skubą ir tikslus. Pareiškėjai teigia, kad susidariusioje situacijoje yra pažeidžiamos Konstitucijoje įtvirtintos jų teisės, asmens nuosavybės teisės apsaugos principas (23 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendime taip pat buvo pažymėjęs, jog nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros negali tęstis be galo. Be to, pareiškėjų nuomone, Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 1-408 (kuriuo patvirtintas Panevėžio miesto teritorijos bendrasis planas) ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita neturi nieko bendra su nagrinėjamu ginču, nes ginčui aktualus bendrojo plano sprendinys (naujos gatvės tiesimas) buvo numatytas dar 1999 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 24-16 patvirtintame bendrajame plane bei vėliau patvirtintuose bendruosiuose planuose. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nėra patvirtinę nė vieno iš anksčiau minėtų bendrųjų planų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Nors ginčijamo sprendimo projekto aiškinamajame rašte Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 1-408 ir bendrojo plano korektūros sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita yra paminėti, tačiau aiškinamajame rašte nėra informacijos, kuri leistų teismui daryti išvadą, jog atsakovas neva sustabdė 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais vykdymą iki Bendrojo plano ir jo sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo. Teismas neskyrė jokio dėmesio šiame aiškinamajame rašte (3 dalis) nurodytoms sprendimo priėmimo priežastims, kadangi projekto autoriai yra išreiškę akivaizdų siekį kištis į teisingumo vykdymo procesą (nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminus). Pareiškėjai tvirtina, jog dėl tokių ir panašių atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) jie jau keliolika metų negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais dėl jų atžvilgiu nustatytos visuomeninės naudojimo paskirties.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kartu atstovaudamas atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Administracija pakartoja, jog Taryba ginčijamą 2018 m. kovo 29 d. sprendimą priėmė jai suteiktos kompetencijos ribose, vadovaudamasi teisės aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau 2018 m. sausio 30 d. sprendime buvo akcentavęs tarybos teisę sustabdyti savo priimtus sprendimus. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant tinkamai parinkti, įvertinti ir nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus, apimant ir pietinės magistralinės B1 kategorijos gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) gatves, įrengimo poreikio analizę, parengti ir patvirtinti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Bendrojo plano stebėsenos ataskaita buvo patvirtinta Tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-344, kita bus parengta 2019 metais. Administracija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-1076/2010, nagrinėdamas L. P. ir T. P. skundą atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, be kita ko, pažymėjo, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradėta tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra aiškiai identifikuotas viešasis interesas, tačiau ši procedūra paprastai trunka ilgą laiką ir gali būti situacijų, kai dar nepabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros prieš tai priimtu sprendimu identifikuotas viešasis interesas išnyksta. Administracija tvirtina, kad ginčijamas Tarybos sprendimas buvo priimtas siekiant tinkamai parinkti, įvertinti ir nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus, tarp jų – pietinės magistralinės B1 kategorijos gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) gatves, įrengimo poreikio analizės atlikimas. Minimos gatvės įrengimas atspindi viešojo intereso egzistavimą. Dėl šių priežasčių Administracija mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamu sprendimu siekiami tikslai yra susiję ir su viešojo intereso išlikimo analize.

27.       Administracija laiko nepagrįstais pareiškėjų teiginius, jog jie jau keliolika metų negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais dėl šių sklypų atžvilgiu nustatytos visuomeninės naudojimo paskirties, kadangi priėmus 2014 m. spalio 23 d. sprendimą su pakeitimais tik atsirado pagrindas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o ginčijamu 2018 m. kovo 29 d. sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų privačios nuosavybės paėmimo ar jų teisių apribojimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1045-320/2016 jau yra nustatęs, kad 2014 m. spalio 23 d. sprendimas su pakeitimais pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia. Tokia išvada padaryta ir kituose teismų sprendimuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-687-261/2016). Duomenų apie pareiškėjų nuosavybės teisės apribojimus, susijusius su jų žemės paėmimu visuomenės poreikiams, neturi ir VĮ Registrų centras.

28.       Administracija pakartoja nesutinkanti su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, jog ginčijamo sprendimo projektas buvo parengtas tik antstoliui padavus pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo Administracijos direktoriui. Teigia, kad ginčijamo sprendimo projektas Tarybos sekretoriate buvo įregistruotas 2018 m. kovo 23 d. (registracijos Nr. TSP-123), o antstolis A. B. pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo parengė 2018 m. balandžio 23 d. Antstolis buvo informuotas apie teismo sprendimo vykdymą Administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštu. Administracija pabrėžia, kad ginčijamu sprendimu siekiama ne paneigti ar išvengti teismo sprendimo vykdymo, o sukonkretinti jo įvykdymo terminus (ne konkrečia data, o aplinkybėmis), nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus (pažymi, kad numatomos gatvės įrengimui būtinos didelės lėšos, o planuojama paimti žemės priklauso iš viso 28 asmenims). Dėl pareiškėjui L. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kuri pirmą kartą pradėta 2006 metais, Administracija akcentuoja, kad iš minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo matyti, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo nutraukta motyvuojant ne išnykusiu visuomenės poreikiu, o negalėjimu atsiskaityti su žemių savininkais dėl susiklosčiusios itin sunkios ekonominės padėties.

29.       Pareiškėjai P. K., UAB „Fabilita“, L. P. ir P. S. 2020 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą: 1) su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje nėra nustatytas terminas, per kuriuos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės; 2) su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

30.       Pareiškėjai prašyme kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą remiasi jau anksčiau teismui išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškina, jog, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, Bendrojo plano stebėsena turėjo būti atlikta iki 2019 m. spalio 19 d. (per dvejus metus nuo ankstesnės ataskaitos patvirtinimo), tačiau Administracija tik gavusi pareiškėjų atstovų raštą sudarė 2019 m. gruodžio 6 d. sutartį su UAB „Urbanistika“ dėl Bendrojo plano keitimo monitoringo (sprendinių įgyvendinimo stebėsena) už 2017–2018 metus parengimo paslaugos teikimo; paslaugų suteikimo terminas – 6 mėnesiai. Praėjus beveik visam minėtam laikotarpiui (sutarties įvykdymo termino pabaiga – 2020 m. birželio 6 d.), atsakovo tinklalapyje dar vis nėra jokios informacijos apie nurodytos sutarties vykdymą, t. y. Bendrojo plano stebėseną. Pareiškėjų nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog Panevėžio miesto savivaldybės institucijos toliau vilkina jų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, tokiu būdu pažeisdamos jų teises, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą bei Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatas. Susidariusi situacija atskleidžia susidariusią teisės spragą (legislatyvinė omisija), kuri sudaro sąlygas tokiems subjektams piktnaudžiauti turimais įgaliojimais teritorijų planavimo bei nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams srityje, pažeidinėjant ir konstitucines asmenų teises, ir teisinės sistemos principus (šiuo atveju – teismo sprendimo privalomumo principą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendime konstatavo ne tik kad teisės aktai nenumato termino, per kurį turi būti užbaigta nuosavybės teisių paėmimo procedūra, bet ir kad ši procedūra negali tęstis be galo. Pareiškėjai akcentuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų ir pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl jų nuosavybės teisėtumo, tačiau jų nuosavybė de facto yra rezervuota galimiems visuomenės poreikiams ateityje, kai šiuo metu toks poreikis realiai dar neegzistuoja, ir dėl to atsakovas tyčia vilkina nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo Taryba nusprendė sustabdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ (kartu su vėlesniu pakeitimu, atliktu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289) galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo, teisėtumo ir pagrindimo.

32. Nagrinėjamoje byloje aktualiu 2014 m. spalio 23d. sprendimu Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ Taryba sprendė, kad žemė reikalinga keliams ((duomenys neskelbtini) gatvei) tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Taryba įgaliojo Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, nurodytus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, ir Žemės įstatymo 45, 46, 47, 48 straipsniuose, teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su šio sprendimo 1 punkte išvardytų žemės sklypų, tarp jų ir pareiškėjams priklausiusių žemės sklypų, paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis. 2015 m. spalio 22 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. 1-289 „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė ir nauja redakcija išdėstė 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 pirmąjį punktą, kuriuo nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimami ne visi pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, bet tik jų dalys, t. y.  P. K. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)  7002,34 kv. m. ploto dalis; L. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 10145,81 kv. m. ploto dalis, UAB „Fabilita“ priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 8012,73 kv. m ploto dalis; P. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 6093,04 kv. m ploto dalis.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (2000 m. gruodžio 21 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs,  kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, Nr. 71243/01, 108 p.).

35. Vietos savivalda yra grindžiama savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principu, o taip pat ir kitais Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įvardintais principais. Prie savarankiškųjų savivaldybės funkcijų, be kitų, yra priskirta teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 22, 32 punktai). Savivaldybė taryba gali savo priimtus teisės aktus sustabdyti, pakeisti ir panaikinti (Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis). Akivaizdu, kad  savivaldybės taryba, spręsdama dėl nuosavybės paėmimo, turi vadovautis šios Nutarties 33 ir 34 punktuose išdėstytų visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros išlaikymo principu.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas per daug dėmesio skyrė skunde išvardytiems sprendimo priėmimo procedūros pažeidimams, nors tai nėra skundo esmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamo Tarybos sprendimo projektas buvo pateiktas pagal kompetenciją Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komiteto svarstymui, iš šio komiteto 2018 m. kovo 22d. protokolo Nr. F-4 akivaizdu, kad apsvarstęs pateiktą sprendimo projektą, šis komitetas pastabų dėl projekto neturėjo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamo sprendimo projektas buvo pateiktas svarstymui kompetentingam Tarybos komitetui, esminių sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų, dėl kurių 2018 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimas turėtų būti panaikintas, nebuvo padaryta.

37. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad susidariusioje situacijoje yra pažeidžiamos Konstitucijoje įtvirtintos pareiškėjų teisės, asmens nuosavybės teisės apsaugos principas. Pareiškėjai skunde teigia, kad 2018 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimas priimtas neteisėtu tikslu – siekiant išvengti įsiteisėjusio sprendimo vykdymo ir pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises. Visų pirma, pabrėžtina, kad ginčijamu 2018 m. kovo 29 d. sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų privačios nuosavybės paėmimo ar jų teisių apribojimo, priešingai, ginčijamu sprendimu sustabdomas Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ (kartu su vėlesniu pakeitimu, atliktu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289) galiojimas. Tuo tarpu pareiškėjai siekia, kad būtų kuo skubiau vykdomas Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1-335 (su vėlesniu pakeitimu), kuris įteisina nuosavybės teisių apribojimą.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl to, kad pagal anksčiau galiojusį Panevėžio miesto generalinį planą, patvirtintą Tarybos 1995 m. vasario 24 d. sprendimu Nr.26-9 bei jo korektūrą patvirtintą Tarybos 1997 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 24-16, taip pat ir pagal galiojantį Panevėžio miesto bendrąjį planą, patvirtintą Tarybos 2008m. rugpjūčio 28d. sprendimu Nr.I-22-7, per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus numatyta tiesti pietinės magistralės B1 kategorijos gatvę, jungiančią (duomenys neskelbtini) gatves, todėl šiai gatvei tiesti planuojama privačius žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams. 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. I-408 „Dėl Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtintame Panevėžio miesto bendrajame plane taip pat yra numatyta teritorija pietinės magistralės B1 kategorijos gatvei, jungiančiai (duomenys neskelbtini) gatves.

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad ginčijamu sprendimu siekiami tikslai yra susiję ir su viešojo intereso, kurį tenkinant buvo pradėta pareiškėjų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, išlikimo analize. Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracija pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant tinkamai parinkti, įvertinti ir nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus, apimant ir pietinės magistralinės B1 kategorijos gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) gatves, įrengimo poreikio analizę, parengti ir patvirtinti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Bendrojo plano stebėsenos ataskaita buvo patvirtinta Tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-344. Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnyje yra įtvirtinta privaloma kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių stebėsena, tarp jos, ir savivaldybių ar jų dalių bendriesiems planams; kompleksinio teritorijų planavimo organizatorius, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą; Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai; Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-344 patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2016 metų ataskaita. Ataskaitos dalyje „Dėl bendrojo plano koregavimo“ numatyta, kad apibendrinus gautus pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo(koregavimo), tyrimų, studijų išvadas bei sprendinius, įtrauktus į Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą už 2017-2018 metus, kuri bus tvirtinama Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, priimti sprendimą dėl bendrojo plano keitimo ar koregavimo. Šios ataskaitos Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vykdant Bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinius planuojama parengti Panevėžio miesto darnaus judumo planą, kuris turėtų detalizuoti dar neįgyvendintus Panevėžio miesto bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinius, nustatyti prioritetus ir pateikti sprendinių įgyvendinimo programą. Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje, kuri patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus 2017m. rugsėjo 13d. įsakymu Nr. A-829, nustatyta, kad Bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr, I-408, konkretūs sprendiniai Bendrajame plane numatyti 10 metų (2016 - 2026) laikotarpiui (2 punktas).

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtu tikslu – siekiant išvengti 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018, nes šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar, nesant atitinkamo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl tolesnio Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ ir jį papildžiusio 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1-289 vykdymo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsisakymas vykdyti šį sprendimą yra viršijantis jam suteiktos kompetencijos ribas, nes teisė nuspręsti vykdyti toliau, ar nevykdyti šiuos sprendimus, ar sustabdyti jų vykdymą ir panašiai, yra suteikta tai institucijai, kuri ir priėmė šiuos sprendimus, būtent Panevėžio miesto savivaldybės tarybai. Taigi, administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018 LVAT atsižvelgusi, kad nėra duomenų apie tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikinusi, pakeitusi ar sustabdžiusi minėtų sprendimų galiojimą, pripažino, kad atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti, nes jais yra viršijamos jam suteiktos kompetencijos ribos, o tuo pačiu yra vilkinamas ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimas.

41. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, kuri tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Taryba, nuspręsdama sustabdyti 2014 m. spalio 23 d. sprendimo su pakeitimais galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Tarybos 2016m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. I-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo, savarankiškai ir laisvai veikė pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją bei vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsniu, atsižvelgdama Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, siekė, kad būtų: surinkta išsami informacija apie Bendrojo plano, kuriame, be kita ko, yra numatyta teritorija pietinės magistralės B1 kategorijos gatvei, jungiančiai (duomenys neskelbtini) gatves, sprendinių įgyvendinimą ir esamos būklės kitimo tendencijas.

42. Pareiškėjai P. K., UAB „Fabilita“, L. P. ir P. S. 2020 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą: 1) su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje nėra nustatytas terminas, per kuriuos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės; 2) su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad savivaldybės taryba, spręsdama dėl nuosavybės paėmimo, turi vadovautis šios Nutarties 33 ir 34 punktuose išdėstytų visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros išlaikymo principu ir pirmiausia įvertinti, ar aktualiu laikotarpiu apskritai yra poreikis riboti nuosavybės teises, laikosi nuostatos, kad nėra būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl minėtų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tuo tarpu žalos atlyginimo klausimas, susijęs su tuo, kad pareiškėjų atžvilgiu ilgą laiką sprendžiami jų nuosavybės paėmimo klausimai, nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“, L. P. ir P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ramutė Ruškytė

        Skirgailė Žalimienė