Baudžiamoji byla Nr. 2K-119-976/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21073-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 2 d., apie 17.50 val., kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 90-ajame kilometre, Trakėnų k., Kalvarijos sav., vairavo krovininį automobilį MAN TDX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra AB SEB bankas, valdytoja – UAB ,,H“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 2,29 prom. girtumas, o pagal specialisto išvadą kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 prom. etilo alkoholio.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo G. M. konfiskuoti krovininio automobilio likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 008,69 Eur.
2.1. Teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad transporto priemonė nekonfiskuotina, o jos likutinės vertės išieškojimas pažeistų proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritarė, tačiau akcentuodamas proporcingumo principą rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016, kurioje proporcingumo principas taikytas kalbant apie padarytos žalos atlyginimą; o spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš G. M., vertino ne turto konfiskavimo klausimui, o bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (kurios ir buvo įvertintos, skiriant G. M. 30 MGL dydžio baudą). Be to, šios instancijos teismo išvada, kad ,,turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis – priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose, kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui, tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas“, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą (Konstitucijos 29 straipsnis).
2.2. Nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio, priemonės ar rezultato) konfiskavimas, atsižvelgtina į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1).
2.3. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Turto konfiskavimas padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra nauja, todėl teismai, kurdami precedentą, privalo siekti teisinio reguliavimo suderinamumo su konstituciniais teisingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, protingumo, proporcingumo principais.
2.4. Kasatorius skunde pateikia teismų praktikos pavyzdžius, kai, visiškai neatsižvelgiant į proporcingumo principą, nusikalstamos veikos priemonės – automobiliai – buvo konfiskuotos, nors kai kurių automobilių vertė buvo gana didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2007, 2K-565/2014, 2K-223-696/2017, 2K-583-139/2015). Taip pat kasatorius nurodo ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus, kurie yra labai įvairūs, t. y. tiek atsižvelgiant, tiek ir neatsižvelgiant į proporcingumo principą buvo konfiskuotos automobilių vertę atitinkančios įvairios pinigų sumos arba atsisakyta tai padaryti; konfiskuota dalis automobilio vertės; taip pat konfiskuoti automobiliai, nepriklausomai nuo jų vertės.
2.5. Nagrinėjamoje byloje dėl turto konfiskavimo teismai sprendė savo nuožiūra, nors įstatyme imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskuojamos visais atvejais, o jeigu turtas priklauso tretiesiems asmenims – iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnyje nenumatyta galimybė proporcingai mažinti konfiskuotino turto vertę atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Priešingas vertinimas sudarytų prielaidas išvengti didelės vertės transporto priemonių arba jų vertę atitinkančių pinigų sumų konfiskavimo (pvz., vilkiko, kuriuo gabentos narkotinės medžiagos), be to, būtų pažeidžiamos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, nes nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ar nedidelės vertės transporto priemones vairavę asmenys būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo jiems patikėtą brangią transporto priemonę. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, nereikėtų pamiršti BK 72 straipsnio nuostatų, baudžiamojo poveikio priemonės tikslų ir protingumo bei teisingumo principų.
2.6. Nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonę, iš kaltininko būtina išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba bent jos dalį. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju net nesvarstė dalies automobilio likutinės vertės konfiskavimo klausimo. Įvertinus G. M. paskirtos bausmės dydį (20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda) ir automobilio likutinę vertę (22 008,69 Eur), nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskyrus automobilio likutinės vertės konfiskavimą būtų pažeistas proporcingumo principas.
2.7. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – ne tik atimti iš kaltininko galimybę ir toliau naudojant transporto priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Be to, asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.
2.8. Atsižvelgiant į G. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir gana didelį pavojingumą (vairavo krovininį automobilį būdamas vidutiniškai apgirtęs), kaltinamojo elgesiu reiškiamą panieką įstatymams bei jų saugomoms vertybėms, keliamą pavojų aplinkiniams, abejingumą galimiems padariniams, kurie nekilo tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. užtikrinti proporcingumo, protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą, ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, iš G. M. konfiskuotina krovininio automobilio likutinę vertę atitinkanti pinigų suma.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. Kirpienės kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies ir 72 straipsnio
4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nes nusprendė, kad transporto priemonė nekonfiskuotina, o jos likutinės vertės išieškojimas pažeistų proporcingumo principą.
5. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamoji priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).
7. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017). EŽTT praktikoje iš esmės neginčijama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018). Taigi kasaciniame skunde nepagrįstai neigiama teismo pareiga, įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, taikant turto konfiskavimą atsižvelgti ir į proporcingumo principą.
8. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatyta bent viena iš alternatyvių joje išvardintų sąlygų.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė – krovininis automobilis – nepriklauso nuteistajam; taip pat konstatuota, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kasatorius nurodo, kad esant tokiai situacijai teismai turėjo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti krovininio automobilio likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą.
10. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir nerasto turto konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
11. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Tokios pačios pozicijos laikomasi skiriant baudą ir turto konfiskavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi, darytina išvada, jog vien tai, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), pažymi, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą.
12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. Tačiau išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Skundžiamuosiuose teismų sprendimuose apsiribota tik vertinimu, kad tokio dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nebūtų proporcingas, tačiau tokia išvada nepagrįsta išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu. Teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo vertinti tik duomenys apie nuteistąjį ir jam didelė konfiskuotino turto vertė, tačiau visiškai nevertintos aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, ir kitos svarbios aplinkybės, kurios pagrįstų teismo sprendimą taikyti ar netaikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį, iš esmės nepagrįsdami sprendimo netaikyti jame numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turi įvertinti visas šioje nutartyje aptartas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su kaltininku, tiek su nusikalstama veika, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, ir spręsti dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Vytautas Piesliakas
Rima Ažubalytė