Civilinė byla Nr. e2S-600-368/2021

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00887-2021-1

                      Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2.;

 (S)

                                                     3.3.2.4.; 3.3.2.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 8 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Sekmė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutarties.

        Teismas

n u s t a t ė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Sekmė“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. M. 2178,40 Eur administravimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Esminiai teismo argumentai:

2.1.       Ieškinį reiškia bankroto administratorius savo interesais, o ne atstovaujantis bankrutavusią įmonę. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta, jei tam yra pagrindas, tačiau ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinį pareiškiant pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne pagal specialaus įstatymo, reglamentuojančio įmonių nemokumo procesą, reglamentavimą. Be to, ieškinys yra reiškiamas Estijos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Estijos Respublikoje, todėl klausimą dėl jurisdikcijos reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas) „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės MB „Sekmė“ reikalavimas reiškiamas ne bankroto byloje, taip pat ieškinys reiškiamas ne bankrutavusios įmonės interesais ir ne bankrutavusiai įmonei, o S. M. kaip fiziniam asmeniui, taip pat ne bankrutavusios įmonės, o ieškovo interesais, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui nesusijęs su minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatytų kategorijų bylomis, ieškinys turi būti paduodamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismui – Estijos Respublikos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovė MB „Sekmė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1.       Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė Reglamento (ES)Nr. 1215/2012 nuostatas. Teismas rėmėsi Reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir sprendė, kad ieškinys teismingas Estijos Respublikos teismams, tačiau Reglamento 2 skirsnio (specialioji jurisdikcija) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti. Kadangi žala ieškovei atsirado Lietuvos Respublikoje, tai ieškinys, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalies bei 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis gali būti pareiškiamas Lietuvos Respublikos teismams.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir motyvai

             Atskirasis skundas tenkintinas.

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5.       Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Reglamento (ES) 1215/2012 nuostatas. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

6.       Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Šioje byloje atsakovo gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje - Estijoje.

7.       Bylų teismingumą, kai ginčo šalių gyvenamoji vieta skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas) „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“. 

8.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismingumo pradinėje ieškinio priėmimo stadijoje, rėmėsi minimo Reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, kuriame numatyta, kad  pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo - S. M., gyvenančio (adresas: duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Estijos Respublikos teismams.

9.       Tačiau, visgi, to paties Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose.

10.       Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Alkeva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini). Bankroto (nemokumo administratore) paskirta MB „Sekmė“. 2017 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 1740 Eur administravimo išlaidų sąmata. 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta 2140 Eur administravimo išlaidų sąmata visam supaprastintam bankroto procesui ir būtent šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. priimtas sprendimas dėl UAB ‚Alkeva“ pabaigos (civilinė byla Nr. eB2-2558-866/2017), o 2018 m. sausio 11 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

11.       Pagal UAB „Alkeva“ bankroto iškėlimo metu (2017-01-01 – 2017-12-31) galiojusį įstatymą, bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 1 dalis).

12.       Bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). 

13.       Siekiant šio tikslo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) įpareigojo įmonės vadovą ir kitus asmenis pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose (ĮBĮ 5 straipsnio 2 dalis), paaiškėjus, kad įmonė nemoki, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai įmonei iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (kitam kompetentingam asmeniui) kyla atsakomybė.

14.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, asmenys, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai dėl to patyrė, už šios pareigos nevykdymą nurodytu laikotarpiu taikytina tiek vadovui, tiek savininkui.

15.       ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis.

16.       Kadangi ieškovė, buvusi BUAB „Alkeva“ bankroto administratorė, pareiškė ieškinį atsakovui įrodinėdama, jog šis pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taigi reikalavimą ieškovė atsakovui kildina iš civilinės teisės pažeidimo, delikto, kuris įvykdytas Lietuvos Respublikoje ir kuris buvo priežastiniu ryšiu žalai atsirasti, todėl, vadovaujantis pirmiau minėta išimtimi, įtvirtinta Reglamento 2 skirsnio (specialioji jurisdikcija) 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šio ginčo išsprendimas yra priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

17.       Tokią taisyklę formuoja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Specialiosios jurisdikcijos remiantis Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi taisyklėje pateikiamas žodžių junginys „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ reiškia ir žalą sukėlusio priežastinio įvykio vietą, ir vietą, kurioje ta žala atsirado, todėl atsakovui byla gali būti iškelta (ieškovo pasirinkimu) vienos iš šių dviejų minėtų vietų teisme (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1976 m. lapkričio 30 d. sprendimą priimtą byloje M. de P. d’A., bylos Nr.21-76; 2012 m. spalio 25 d. sprendimą priimtą byloje F. F. ir F., bylos Nr. C-133/11). Taip pat formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ reiškia ir vietą, kurioje žala atsirado, ir vietą, kurioje įvyko šią žalą nulėmęs įvykis, todėl ieškinys atsakovui ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš dviejų vietų teisme (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą priimtą byloje eDate Adversting ir kt., C-509/09 ir C-161/10, 41 punktas).

18.       Apibendrinant konstatuojama, jog atsižvelgiant į apeliantės (ieškovės) pareikštą reikalavimą, jos buveinės vietą, į teisės aktų prioritetiškumą, byla yra teisminga Šiaulių apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį motyvuojant jo teismingumu kitam teismui, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas                                                         Egidijus Mockevičius