Civilinė byla Nr. 2-581-1172/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05890-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.19; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Monikai Kavoliūnaitei,

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Katino svajonė“ atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,

atsakovei L. P., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Katino svajonė“ ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė viešoji įstaiga „Katino svajonė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. P. (toliau – ir atsakovė) 221,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26–31).

2.       Ieškovės atstovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. augino katiną M. (toliau – ir katinas, augintinis, gyvūnas), kurį jai padovanojo ieškovė. 2024 m. kovo 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (toliau – nutarimas) konstatuota, kad atsakovė nesirūpino katinu, kas sukėlė jam sveikatos sutrikimus bei susirgimus, dėl kurių atsakovė nesikreipė į veterinarą ir dėl ko gyvūnas patyrė kančias. Toks aplaidus atsakovės elgesys atitiko žiauraus elgesio su gyvūnu sąvoką ir minėtu nutarimu atsakovė buvo patrauka atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį, jai skirta bauda, o gyvūnas buvo konfiskuotas. Nutarime pažymima, kad atsakovė padarė jai inkriminuotą nusižengimą, ji pati pripažįsta nesikreipusi dėl pagalbos katinui suteikimo į veterinarą, savo tokį elgesį teisina neišmanymu bei sunkia materialine padėtimi, tačiau šios aplinkybės jos kaltės nepaneigia, todėl ji trauktina administracinėn atsakomybėn. Nutarimą atsakovė skundė teismui, teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi baudą atsakovei sumažino iki 10,00 Eur, tačiau nepašalino administracinės atsakomybės. Pareiškėja skunde, teismo posėdžio metu nurodė, kad tinkamos katino priežiūros neužtikrino dėl savo finansinės ir sveikatos būklės. Tačiau ja rūpinosi anūkas, kartą per mėnesį pas ją lankėsi bažnyčios bendruomenės narė. Pareiškėja galėjo kreiptis pagalbos į savo anūką, bažnyčios bendruomenės narę, į ieškovę, kad būtų užtikrinama tinkama katino priežiūra. Ieškovės savanorė, sužinojusi apie sergantį, sunkios būklės katiną, 2024 m. vasario 19 d. nuvyko pas atsakovę ir įkalbėjo ją geranoriškai perduoti gyvūną, kadangi jam reikalinga skubi veterinarų pagalba. Su atsakovės sutikimu, gyvūnas buvo nuvežtas į mažąją bendriją (toliau – MB) „Veterinarijos klinika du x du“ pirminei apžiūrai, nuo 2024 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 29 d. gyvūnas buvo stacionarizuotas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) Žaliakalnio veterinarijos klinikoje. Už gydymą klinika ieškovei pateikė apmokėjimui sąskaitą 221,00 Eur sumai, kuri iš ieškovės lėšų buvo apmokėta. Katino gydymo išlaidos ieškovei susidarė dėl atsakovės itin nerūpestingo elgesio su augintiniu. Nutarime nurodyta, jog atsakovė nesutiko apmokėti katino gydymo išlaidų, nors buvo gyvūno savininkė (b. l. 26–31). Atsakovė nurodo, kad katiną gydė savo nuožiūra. Tikėtina, kad atsakovė neturi specialių žinių, todėl katino susirgimai galėjo būti įtakoti pačios atsakovės nerūpestingų veiksmų. Atsakovė katiną gydė ramunėlių tirpalu, plaudavo jam nosį ir ausis, tačiau nepateikia duomenų, kad reikėjo katinui taikyti būtent tokį gydymą. Ieškovė atsakovei katiną perdavė sveiką, ieškovės savanorė perdavė atsakovei savo telefono numerį, kuriuo esant poreikiui galėtų kreiptis. Tačiau atsakovė nei karto ieškovės savanorei neskambino. Pastebėjusi katino būklės blogėjimą, atsakovė turėjo pareigą kreiptis į veterinarijos gydymo įstaigą. Atsakovė, prisiimdama katiną nuosavybėn, prisiėmė visą riziką, susijusią su jo sveikata ir priežiūra. Nuo katino perdavimo momento visa katino globa perėjo atsakovei. Todėl ieškovė negalėjo užtikrinti katino sveikatos būklės, neturėjo pareigos skambinti ir teirautis, kokia katino sveikatos būklė. Atsakovė pastebėjusi katino blogą sveikatos būklę turėjo kreiptis į veterinarijos gydymo įstaigą, o negalėdama auginti gyvūno, turėjo jį perduoti globos įstaigoms. Katinas nebuvo užmigdytas, o mirė, ieškovės savanorės atėję ryte į prieglaudą rado katiną negyvą, tai įvyko dėl inkstų nepakankamumo (anemijos) (b. l. 61–66).

3.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovės savanorė nuvyko, pamatė, kad katino būklė bloga. Atsakovė nesikreipė į ieškovę prieš tai pagalbos. Katinas buvo sveikas, kai jį dovanojo atsakovei. Katinas gydytas, išrašyta gydytojų sąskaita tik už gydymą, bet ne už užmigdymą (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas). Savanorė suteikė pagalbą, tai nuosavybės teisės į katiną nekeičia. Pateiktos nuotraukos į bylą – ligos išrašo priedas (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

4.       Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė, 2016 metais pasiėmė iš ieškovės auginti katiną. Ieškovė atiduodama katiną nepranešė atsakovei, kad katinas turi lėtinę kvėpavimo takų ligą, katinas slogavo – jam visą laiką bėgo skystis iš nosies. Atsakovė paskambino ieškovei, paklausė kodėl katinas sloguoja, jai buvo pasakyta, kad gal buvo peršalęs, kai pasiėmė. Po kelių dienų, nepraėjus slogai, atsakovė paskambino ieškovei, pasakė, kad sloga nepraeina, ieškovė atsiuntė savanorę, kuri davė atsakovei kelias tabletes ir pasakiusi, kad sugirdžius praeis sloga, išvažiavo. Atsakovei sugirdžius vaistus sloga apmažėjo, tačiau neišnyko. Katinas visą laiką, kol gyveno pas atsakovę, sirgo sloga, atsakovė gydė katiną ramunėlių tirpalu, plaudavo jam nosį ir ausis. Po to, kai buvo atvykusi savanorė su tabletėmis, daugiau nei karto iki 2024 metų kovo mėnesio, kai buvo paimtas iš atsakovės katinas, ieškovė nebuvo atvykusi, nepaskambino pasiteirauti, kaip atsakovei sekasi auginti katiną. Atsakovė katiną mylėjo, namuose jis turėjo savo guolį, atsakovė katiną maitino. Nesutinka, kad neprižiūrėjo katino, nes katinas pas atsakovę išgyveno aštuonerius metus. Atsakovė nedavė sutikimo paimti katiną, paaiškino ieškovei, kad ruošiasi vežti katiną pas veterinarą, laukia, kada galės anūkas padėti nuvežti. Pažymėtina, kad atsakovė neatsisakė priimti atgal katino, jai ieškovė nesakė, kad jį gali pasiimti, tik paskambinusi pareikalavo pinigų už gydymą. Po kurio laiko atsakovė paskambino ieškovei, paaiškino, kad ji gauna mažas pajams, tačiau sutiktų per kelis mėnesius sumokėti gydymo išlaidas, jai atsakyta, kad katinas užmigdytas. Tai sukėlė didelį stresą tiek gyvūnui, kuris buvo prisirišęs prie atsakovės, tiek dvasinius išgyvenimus atsakovei (b. l. 50–52). Kad atsakovė rūpinosi ir mylėjo augintinį įrodo faktas, kad katinas pas ją gyveno aštuonerius metus. Tuo tarpu ieškovė per šį laikotarpį nei karto nepasidomėjo katino gyvenimo sąlygomis pas atsakovę. Neįrodyta, kad inkstų nepakankamumu katinas susirgo dėl nepriežiūros, ar susirgo būdamas pas atsakovę, ar jau paimtas į prieglaudą (b. l. 79–80).

5.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad katinas padovanotas atsakovei nuo 2016 metų, nuo tada jis slogavo. Atsakovė pranešė ieškovės darbuotojai telefonu. Savanorė buvo atvykusi pasižiūrėti, katinas buvo susivėlęs, atsakovei žadėjo atvykti apkirpti, buvo atvykę pas atsakovę 2023 m. gegužės mėnesį. Atsakovė rūpinosi katinu. Su ja nederino katino gydymo eigos. Per aštuonerius metus ieškovės savanorė buvo atvykusi pas atsakovę vieną kartą. Atsakovė turi šuniuką, jis pabėgo, pranešta savanoriams, tada atvyko savanorė, paėmė katiną ir jį numarino, t. y. užmigdė. Katinui buvo 8–9 metai, jam nustatytas inkstų nepakankamumas. Bylinėjimosi išlaidos per didelės. Nėra patvirtinimų, kad katinas perduotas atsakovei sergantis, jis buvo sloguojantis. Bet atsakovė juo rūpinosi, jis gyveno 8 metus. Dėl nutarimo – neaišku, kaip nustatė žiaurų elgesį su gyvūnu. Teismo nutarties atsakovė neskundė, nes neturėjo teisinių žinių, nesiėmė veiksmų atnaujinti procesą. Liga buvo nepagydoma, tai nereikėjo vieną mėnesį gydyti ir leisti pinigus. Informacija iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt charakterizuoja ieškovę. Ieškovės darbuotojų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su katino sveikatos būkle. Ieškovė kontakto su atsakove neturėjo (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė nežinojo, kad buvo reikalingas specialus maistas. Pagal finansinę būklę ji nesugebėtų tokio maisto nupirkti. Abejoja, ar atsakovė girdė katiną su švirkštu (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

6.       Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės savanorė, ji dovanojo atsakovei katiną, jai jį nuvežė. Buvo situacija, kai prie parduotuvės klaidžiojo kalytė, kiti savanoriai sužinojo, kas savininkė – atsakovė, jai jie pranešė, kad pas atsakovę yra prastos būklės katinas. Ji nuvyko pas atsakovę, suprato, kad katinui būtina veterinarinė pagalba, nes katinas buvo nepakankamo svorio, nukritusi temperatūra, susivėlęs, nešvarus, iš nosies tekėjo pūlingos išskyros. Ji pasakė atsakovei, kad katiną reikia vežti pas veterinarą, atsakovė sutiko. Atsakovė pasakė, kad pati nuvežti negali, savanorė buvo su mašina, todėl pasiūlė nuvežti. Su atsakovės sutikimu katinas nuvežtas į kliniką. Ten paaiškėjo, kad katino būklė prasta, suprato, kad tai žiaurus elgesys su gyvūnu, nes nesuteikta veterinarinė pagalba. Kai dovanojo katiną, ji apžiūrėjo sąlygas pas atsakovę, atrodė, kad sąlygos tinkamos, nes buvo maisto, galimybė katinui išeiti į lauką. Atsakovė turėjo jos telefono numerį, bet nesikreipė pagalbos. Kai katiną dovanojo, jis praėjo veterinarinį patikrinimą. Dovanojant sutartyje nurodoma, kad ieškovė katiną visada priims atgal. Jiems nenumatyta pareiga po dovanojimo rūpintis katinu, jie tik kurį laiką kreipiasi į naują savininką informacijos, kaip gyvūnui sekasi. Ji po dovanojimo keletą kartų aplankė atsakovę – po kelių mėnesių ir dar po kelių mėnesių, tada katinas atrodė mylimas (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

7.       Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų klinika (UAB Žaliakalnio veterinarija) turi sutartį su ieškove dėl veterinarijos paslaugų, atsakovės nepažįsta. Pas juos katinas atvyko iš kitos klinikos, atvežė savanorė G. Apžiūros metu pastebėta, kad katinas išliesėjęs, susivėlę plaukai, ausyse pilna išskyrų, katinas apetitą turėjo, šlapinosi. Katinas patalpintas į stacionarą, nes prieš tai gydžiusi klinika stacionaro neturėjo. Pagal kraujo tyrimą buvo stebimas inkstų nepakankamumas. Katinas buvo visiškai be riebalinio audinio, labai susivėlusiais plaukais, labai iškūdęs. Tai galėjo įtakoti liga, tai inkstų nepakankamumo požymiai. Ausyse, nosyje buvo išskyros, tai atskiros ligos, su inkstų nepakankamumu nesusiję. Ausyse buvo polipai, ko pasėkoje atsirado pūliai, reikėjo nuolat valyti. Bėganti nosis – greičiausiai lėtinis susirgimas, būdinga prieglaudos katinams, po vaikystėje prasirgtų infekcinių ligų, liekamasis reiškinys. Valant, prižiūrint, darant voneles – tai sumažėja, bet kartojasi. Katinas gyveno sau, gaudavo ėsti ir viskas. Ausų polipai nesusiję su nosimi, polipai gali atsirasti virš penkių metų. Prižiūrint polipai augtų lėčiau. Inkstų nepakankamumas – lėtinė liga, dažniausiai prasideda nuo trijų metų, tęsiasi iki penkių – aštuonių metų. Katinas nebuvo užmigdytas, jį atvežė negyvą iš prieglaudos. Mirtį galėjo lemti inkstų nepakankamumas. To buvo galima išvengti, bet gydyti reikėjo prieš penkerius metus. Kirpimas, kailio priežiūra – valdant ligą, tvarkosi kailis, sergant katinui skauda, jis neleidžia liesti kailio, pats neišsivalo. Besiveliantis kailis, išplikimas – inkstų nepakankamumo pasekmė. Katinas pasišlapino rausvai – tai taip pat būdinga prie inkstų nepakankamumo. Plazma lipemiška – baltymų perteklius kraujyje, tai inkstų nepakankamumo požymis. Katinas jaunystėje galėjo sirgti infekcinėmis ligomis, jos dažnai praeina nepastebimai. Dovanojant katinas galėjo būti sveikas, nes išskyros iš nosies pasirodo praėjus dviem savaitėm – vienam mėnesiui po išvykimo iš prieglaudos, nes pasikeičia gyvenimo sąlygos, sumažėja aplinka. Polipai – daugiau genetinė liga, valant ausis jie būtų lėčiau augę. Inkstų nepakankamumas – lėtinė, dažniausiai genetinė liga. Ją įtakoja pašaras, gali pagreitinti. Jei katinas būtų šertas inkstų nepakankamumu sergantiems katinams skirtu pašaru, tai katinas būtų geriau atrodęs. Katinui reikėjo specialaus pašaro, toks pašaras brangesnis. Perspektyvų pagydyti nebuvo, bet galėjo pratęsti katinui gyvenimą. Tyrimai rodė, kad dar nereikėjo užmigdyti, katinas dar valgė, ėjo į dėžutę, glaustėsi. Kai nustoja ėsti, statomos lašelinės, katinas vėl atsigauna, pradeda ėsti. 8 m. katinas laikomas sinjoru, katinai gyvena iki maždaug 14 metų. Kada baigti gydyti nusprendžia šeimininkas, pas juos šeimininku laikomas tas, kas moka už paslaugas. Katinas atrodė dar gydomas. Gydymas nebuvo perteklinis. Katinui buvo būtina veterinarinė pagalba (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

8.       Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų klinika (MB „Veterinarijos klinika du x du“) kartais gydo ieškovės gyvūnus, atsakovės nepažįsta. Ieškovės savanorė atvežė katiną apžiūrai. Katinas buvo išliesėjęs, prastos būklės, sauso, susivėlusio, vietomis išplikusio kailio, žema temperatūra, gleivinės baltos, didelė infekcija ausyse. Katinas buvo pakankamai gyvybingas, nutarta jį gydyti, padarė kraujo tyrimus. Buvo nustatytas kraujo patirštėjimas, kraujas dehidratavęs, gliukozė padidėjusi, inkstų parametrai užkilę – jie gali kilti dėl lėtinės ligos arba dėl ūmaus užsinuodijimo, katiną matė pirmą kartą, todėl nežinojo priežasties. Parametrai nebuvo užkilę kritiškai, nuspręsta gydyti. Jie priėmė katiną kelioms dienoms, kol ieškovė rado kliniką su stacionaru. B. l. 122 – jų daryti tyrimai. Apie išliesėjimą sprendė ne pagal svorį, o pagal kaukolės formą, kyšančius kaulus, raumenys sunykę, nebuvo paodžio. Tai lėmė kompleksiškai – dėl nepakankamos mitybos ir inkstų nepakankamumo, ši liga sukelia išliesėjimą, bet tik jei negydoma. Prie tokių parametrų, kokie buvo katino, tai pirmo lygio inkstų nepakankamumas, todėl išliesėjimo dar neturėjo būti. Dehidrataciją taip pat abu lėmė – nepakankamas girdymas ir inkstų nepakankamumas. Prie šios ligos svarbu užtikrinti pakankamai skysčių vartojimą. Pats katinas pakankamai nebeatsigeria, būna, kad jį pykina, todėl reikia girdyti švirkštu, pasirūpinti tekančiu vandeniu, t. y. dėti pastangas pagirdyti katiną. Katinui buvo kristalai šlapime, inkstai neišvalo, todėl būtina speciali dieta. Katinui buvo būtina veterinarinė pagalba. Ramunėlių tirpalas – tai pagalbinė priemonė, bet ji nepanaikina infekcijos. Reikia traukti sekretą iš nosies su kriauše. Katinui buvo konjuktyvitas, nes nosis užsikišusi, ašaros negalėjo bėgti per nosį, kaip turėtų būti, konjuktyvitas matėsi išoriškai, dar buvo akies erozija (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

9.       Iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nuotraukų nustatyta, kad 2016 m. ieškovė padovanojo atsakovei katiną (b. l. 27, 50). Ieškovės savanorė 2024 m. vasario 19 d. nuvyko pas atsakovę, įvertinusi katino būklę, pasiūlė atsakovei nuvežti katiną pas veterinarą (b. l. 27). Ieškovės savanorė nuvežė katiną į MB „Veterinarijos klinika du x du“ pirminei apžiūrai (b. l. 27, 115–116, 121–122). Po pirminės apžiūros katinas nuo 2024 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 26 d. buvo stacionarizuotas klinikoje UAB Žaliakalnio veterinarija (b. l. 27, 115–116, 117–120). 2024 m. kovo 29 d. katinas mirė (b. l. 117). Pažymėtina, kad nors atstovai buvo nurodę, kad katinas užmigdytas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad katinas nebuvo užmigdytas, o mirė. Už katino gydymą UAB Žaliakalnio veterinarija ieškovei išrašė 2024 m. gegužės 2 d. sąskaitą 221,00 Eur sumai, ieškovė sąskaitą apmokėjo (b. l. 8, 9, 27, 75, 76). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, matyti žiauraus elgesio su gyvūnu požymiai, atsakovė laikomam katinui neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų, taip sukeldama gyvūnui bereikalingas kančias, tokiais veiksmais ji pažeidė ANK straipsnio 16 dalį, jai skirta nuobauda – 150,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas (b. l. 6–7, 72–74). Atsakovė apskundė nutarimą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovės skundą tenkino, pakeitė nutarimą ir atsakovei paskirtą nuobaudą – 150,00 Eur baudą sumažino iki 10,00 Eur baudos, likusioje dalyje nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 16–18).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti turtinę žalą

10.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 221,00 Eur kaip ieškovės patirtą žalą dėl katino gydymo, kadangi atsakovė nesikreipė į veterinarą dėl katino apžiūros, todėl visos gydymo išlaidos atsirado dėl jos kaip katino savininkės nerūpestingo elgesio. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad katinas nuo pat jo gavimo 2016 m. sirgo sloga, ji katiną prižiūrėjo, maitino, gydė ramunėlių tirpalu, plaudavo jam nosį, ausis, į veterinarijos kliniką katinas pristatytas ne jos iniciatyva, su ja gydymas aptartas nebuvo.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

12.       Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016 m. padovanojo atsakovei katiną. Dovanojimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisę apibrėžia per jos turinį: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir dovanojamo daikto realų perdavimą. Byloje nėra ginčo, kad katinas atsakovei 2016 m. buvo perduotas. Taigi atsakovė 2016 m. tapo katino savininke ir įgijo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau tai atsakovė galėjo atlikti tik nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Įvertinus minėtas CK nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atstovo argumentas, kad katino savininkas yra tas, kas moka už gydymo paslaugas, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2024 m. vasario 19 d. kokiu nors CK nustatytu pagrindu perleido ieškovei nuosavybės teises į katiną. Teismo vertinimu, ieškovės savanorės paslaugos – katino nuvežimo į kliniką – suteikimas nėra pagrindas nuosavybei įgyti. Taigi atsakovė kaip katino savininkė turėjo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytų pareigų ir reikalavimų, įskaitant Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laikytis draudimo žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.

14.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė žiauriai elgėsi su katinu, nes: pirma, nesuteikė veterinarinės pagalbos, kai katinui tokia pagalba buvo būtina, antra, nepakankamai katiną šėrė ir girdė. Nustatyta, kad ieškovės savanorė 2024 m. vasario 19 d. nuvyko pas atsakovę, katinas jai pasirodė nepakankamo svorio, jo temperatūra buvo nukritusi, kailis buvo susivėlęs, nešvarus, iš nosies tekėjo pūlingos išskyros, savanorė suprato, kad katinui būtina veterinarinė pagalba. Atsakovė nurodė, kad neturi galimybės nuvežti katino pas veterinarą, kad laukia, kol galės tai padaryti jos anūkas, ieškovės savanorė pasiūlė atsakovei paslaugą – nuvežti katiną pas veterinarą, atsakovė sutiko. Ieškovės savanorė 2024 m. vasario 19 d. nuvežė katiną į MB „Veterinarijos klinika du x du“ (b. l. 27, 115–116, 121–122; 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai, kad katinas buvo nuvežtas į veterinarijos kliniką atsakovės leidimu patvirtina aplinkybė, jog atsakovė po 2024 m. vasario 19 d. nesikreipė į policiją ar kitą instituciją dėl galimo jos nuosavybės (augintinio, katino) paėmimo prieš jos valią. MB „Veterinarijos klinika du x du“ nustatė, kad katinas dehidratavęs, išliesėjęs, kūno temperatūra žemiau normos ribų, kailis susivėlęs, labai daug sąvėlų ant viso gyvūno kūno, kailis nešvarus, stipraus nemalonaus kvapo, žemiau abiejų ausų tarp menčių ir kaklo yra plikų odos plotų, oda pleiskanota, su mažais šašiukais, išsausėjusi, akių ir dantenų gleivinės balkšvos, abiejose ausyse gausu tamsiai rudų išskyrų, iš ausies kanalų bėga baltai gelsvos pūlingos išskyros, gyvūnui stipriai niežti ausis, kairė akis su ragenos erozija, dantys su apnašomis, dantenos uždegiminės, nosies veidrodėlis paraudęs, gyvūno kvėpavimas apsunkęs, kartais išpučia, iščiaudi klampias, pūlingas išskyras, plaučiuose kvėpavimas šiurkštus, buvo nustatytas kraujo patirštėjimas, gliukozė padidėjusi, inkstų parametrai padidėję, šlapimo pūslėje rasti kristalai (b. l. 121, 122; 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). 2024 m. vasario 24 d. katinas iš MB „Veterinarijos klinika du x du“ buvo pervežtas tolimesniam gydymui į UAB Žaliakalnio veterinarija, kur gydytas iki 2024 m. kovo 26 d. UAB Žaliakalnio veterinarija nustatė, kad katinui yra inkstų nepakankamumas, katinas išliesėjęs, susivėlę plaukai, ausyse, nosyje buvo išskyrų, ausyse buvo polipai (b. l. 118–120; 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pagal katiną apžiūrėjusių ir gydžiusių gydytojų parodymus, byloje esančius ligos išrašus, daroma išvada, kad katinas turėjo ne vieną sveikatos problemą: jam buvo inkstų nepakankamumas, ausyse buvo polipai, dėl kurių ausyse buvo išskyros, nosyje buvo išskyros, akyse buvo konjuktyvitas, viena akis buvo su erozija. Katinas taip pat buvo dehidratavęs, išliesėjęs, kailis susivėlęs, vietomis išplikęs. Pagal gydytojų parodymus daroma išvada, kad nors dehidratavimą ir išliesėjimą įtakojo inkstų nepakankamumas, tačiau esant tinkamai tokia liga sergančio katino priežiūrai – specialaus pašaro davimas, pakankamas girdymas, šių negalavimų būtų išvengta. Taigi daroma išvada, kad katinui buvo būtina veterinarinė pagalba, tačiau atsakovė jos nesuteikė, be to katinas buvo nepakankami šeriamas ir girdomas, t. y. nebuvo užtikrinta jam speciali mityba ir pakankamas girdymas, kokių reikia katinui, sergančiam inkstų nepakankamumu.

15.       Tai, kad katinui buvo būtina veterinarinė pagalba patvirtina ne tik liudytojų parodymai, ligos išrašai, bet ir pačios atsakovės paaiškinimai, nurodyti atsiliepime, kad ketino katiną vežti pas veterinarą, laukė, kol tai padarys jos anūkas. Tai patvirtina, kad pati atsakovė suvokė, jog katinui būtina veterinarinė pagalba, bet nesiėmė veiksmų, kad ją suteikti katinui laiku.

16.       Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė katinui plaudavo akis, nosį, jį gydė ramunėlių tirpalu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė niekada katino nebuvo nuvežusi pas veterinarą (b. l. 6–7, 72–74). Liudytoja I. J. nurodė, kad ramunėlių tirpalas gali būti pagalbinė priemonė, bet ji infekcijos nepanaikina (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Įvertinus katino ligų mastą, būklę, kokios jis 2024 m. vasario 19 d. buvo pristatytas į kliniką, daroma išvada, kad atsakovės atstovo nurodomos procedūros (akių, nosies plovimas, ramunėlių tirpalo naudojimas) nebuvo pakankamos katino ligoms gydyti, todėl jam buvo būtina veterinarinė pagalba.

17.       Atsakovės atstovas nurodė, kad katinas nuo jo gavimo visą laiką sirgo sloga, ieškovės savanorė neaplankė atsakovės, katinu nepasirūpino. Liudytoja G. P. nurodė, kad katinas prieš jį dovanojant buvo patikrintas veterinaro. Liudytoja R. R. nurodė, kad katinas jaunystėje galėjo sirgti infekcinėmis ligomis, jos dažnai praeina nepastebimai, o vėliau atsiranda nuolatinė sloga. Dovanojant katinas galėjo būti sveikas, nes išskyros iš nosies pasirodo praėjus dviem savaitėm – vienam mėnesiui po išvykimo iš prieglaudos, nes pasikeičia gyvenimo sąlygos, sumažėja aplinka (2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismo vertinimu, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kaip ir tai, kad inkstų nepakankamumas, ausų polipai galėjo būti genetinė, nepagydoma liga. Nagrinėjamu atveju, svarbu tai, ar katinui buvo būtina veterinarinė pagalba ir ar ji buvo suteikta, tačiau nėra svarbios ligas sukėlusios priežastys. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, jos savanoriai turėjo pareigą po katino dovanojimo rūpintis katinu, kadangi kaip nustatyta anksčiau katino savininke buvo atsakovė. Todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad katinas nuo jo gavimo visą laiką sirgo sloga, ieškovės savanorė neaplankė atsakovės, katinu nepasirūpino.

18.       Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atsakovė nesuteikė katinui veterinarinės pagalbos, kai ji jam buvo būtina, nepakankamai katiną šėrė ir girdė, t. y. žiauriai elgėsi su katinu, jį kankino (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 17 punktai). Taigi atsakovė savo neveikimu pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą žiauriai elgtis su gyvūnu ir jį kankinti. Tai pripažintina atsakovės neteisėtu neveikimu.

19.       CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

20.       Kaip minėta, atsakovė nurodė, kad ketino katiną vežti pas veterinarą, laukė, kol tai padarys jos anūkas. Tai patvirtina, kad pati atsakovė suvokė, jog katinui būtina veterinarinė pagalba, bet nesiėmė veiksmų, kad ją suteikti katinui laiku. Liudytojų parodymai, nuotraukos (b. l. 123–128) patvirtina, kad katinas buvo išliesėjęs. Tai patvirtina, kad katino šėrimas neatitiko jo poreikių, tai buvo akivaizdžiai matoma. Todėl daroma išvada, kad atsakovė dėl veterinarinės pagalbos nesuteikimo ir nepakankamo šėrimo veikė tiesiogine tyčia.

21.       Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dehidratavimas buvo akivaizdžiai matomas. Dehidratavimo požymį gydytojai nustatė po katino kraujo tyrimo atlikimo. Taigi atsakovė, jei būtų veikusi atidžiai ir rūpestingai ir būtų pristačiusi katiną į veterinarijos kliniką, jai būtų tapę žinoma, kad katinas yra dehidratavęs, kad jam yra inkstų nepakankamumas, dėl ko būtinos papildomos pastangos katino girdymui. Taigi šioje situacijoje buvo neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, todėl atsakovės kaltė dėl katino nepakankamo girdymo pasireiškė kaip neatsargumas.

22.       Ieškovė, jos savanorei paėmus iš atsakovės katiną nuvežti į veterinarijos kliniką, veikė kaip laikinas gyvūno laikytojas (Įstatymo 2 straipsnio 20(1) dalis). Katino savininke ir toliau buvo atsakovė. Už katino gydymą UAB Žaliakalnio veterinarija ieškovei išrašė 2024 m. gegužės 2 d. sąskaitą 221,00 Eur sumai, ieškovė sąskaitą apmokėjo (b. l. 8, 9, 27, 75, 76). Atsakovė kaip katino savininkė turėjo pareigą pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pati katiną pristatyti pas veterinarą, padengti gydymo išlaidas. Atsakovei to laiku nepadarius, ieškovei geranoriškai padedant atsakovei ir jos katinui, ieškovė patyrė 221,00 Eur išlaidų. 

23.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, ieškovė patyrė nuostolius (turėjo 221,00 Eur išlaidų) dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė į veterinarą dėl veterinarinės pagalbos katinui suteikimo. Ieškovė padėdama atsakovei katiną pristatė į veterinarijos kliniką, to rezultate ieškovei buvo išrašyta sąskaita, kurią ieškovė apmokėjo ir patyrė nuostolių. Taigi ieškovės patirti nuostoliai yra priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtu neveikimu.

24.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą, kodėl katinas buvo gydomas, patirtos dėl to išlaidos, nors katinas sirgo nepagydomomis ligomis, tuoj po gydymo mirė, ar tai nebuvo būdas pasipelnyti. Įvertinus gydytojų duotus parodymus, kad katino tyrimų rodikliai, katino būsena (pats valgė, ėjo į dėžutę, glaustėsi) leido priimti sprendimą, jog katinas turi būti gydomas, o ne užmigdomas, įvertinus katino amžių – 8 metai (gydytoja teismo posėdžio metu nurodė, jog katinai vidutiniškai gyvena iki 14 metų), atmetamas atsakovės atstovo argumentas, kad katiną buvo neekonomiška gydyti. Be to, pati atsakovė perdavė savanorei katiną nuvežti pas veterinarą gydyti, bet ne užmigdyti, kas taip pat patvirtina, kad katino būsena buvo tokia, kuri leido spręsti, kad katinas dar gali būti gydomas, bet neužmigdomas.

25.       Įvertinus tai, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovei iš atsakovės priteistina 221,00 Eur ieškovės turėtų išlaidų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26.       Ieškovės prašymu, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

28.       Ieškovė sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 5, 32, 69) ir patyrė 1 089,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (b. l. 34–35, 67–68, 92–95, 147–150), iš viso 1 118,00 Eur.

29.       Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

30.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovės patirtos 1 118,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,93 Eur (b. l. 2, 40–41), kurios neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

32.       Valstybė patyrė 558,33 Eur išlaidų dėl atsakovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (b. l. 97–102, 140, 145). Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei šios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovės, nes ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų (b. l. 43–44) (CPK 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei viešajai įstaigai „Katino svajonė“, juridinio asmens kodas 302899022, buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 221,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (221,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 118,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                 Raminta Liubinienė