Civilinė byla Nr. 2S-567-198/2018

                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03662-2018-1

                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4.

3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7227-956/2018 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir leidimo priimti palikimą pagal apyrašą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškimą dėl palikimo po A. B. mirties priėmimo negaliojančiu ir leisti priimti A. B. palikimą pagal apyrašą.
2. Nurodė, kad nesutinka su savo pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Šis vienašalis sandoris sudarytas susiklosčius sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms, suklydimo įtakoje ir neatspindi jos tikrosios valios. Lankantis pas notarą jos psichinė būklė nebuvo adekvati, negalėjo teisingai suvokti realios padėties ir skirtingų palikimo priėmimo būdų esminių skirtumų. Be to, buvo priversta skubėti, nes palikėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas ir vadovas, todėl reikėjo skubiai spręsti bendrovės valdymo klausimus ir nebuvo galimybės išsiaiškinti tikrosios bendrovės ūkinės finansinės padėties.
3. Teigia, kad jos valia atitinka palikimo priėmimą pagal apyrašą.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Skundžiama 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės E. B. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir leidimo priimti palikimą pagal apyrašą atsakovei Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J.. Taip pat grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012 ir nurodė, kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties, nes įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą ir skolas, kurie jam žinomi, bet ir tuos, kurie priimant palikimą jam nežinomi. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis jos vėliau negali pakeisti. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, į ieškovės išreikštą valią priimti palikimą bei į ieškinyje nurodytą aplinkybę apie palikimo sudėties nežinojimą, ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudarytą suklydus atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, nesilaikydamas šių reikalavimų – prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius, t. y. šiuo atveju ieškovei, priėmus palikimą, prieš tai neišsiaiškinus apie palikėjo turėtus įsipareigojimus, tenka pareiga atsakyti už palikėjo skolas.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi kreiptis į notarę dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo išdavimo, o ne į teismą. Teismui nėra suteikta teisė išduoti įpėdiniams vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl leidimo priimti A. B. palikimą pagal apyrašą atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Teismas ieškovei išaiškino, kad notarui atsisakius išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, ieškovė gali kreiptis į teismą, pateikdama skundą dėl notarinių veiksmų (CPK 511-512 straipsniai).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė E. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba nutartį panaikinus perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, nes minėtoje byloje įrodymai vertinti ir ieškinys nagrinėtas iš esmės, nepasisakyta dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo.
11. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Mano, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje jį išnagrinėjo iš esmės, tuo neteisėtai apribodamas jos teisę kreiptis į teismą.
12. Atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai nurodė jos ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes.
13. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė galimybę pakartotinai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo kitu būdu – pagal apyrašą, kuomet nenuginčytas palikimo priėmimo sandoris.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
15. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka  dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl atsisakymo priimti ieškovės ieškinį, sprendžia, jog atskirasis skundas yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. B. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir leidimo priimti palikimą pagal apyrašą, konstatavęs, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantė (ieškovė) su tokia išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nes bylos iškėlimo stadijoje materialus ieškinio pagrįstumas nėra tikrinamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
18. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš civilinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
19. Įvertinus teismui pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo – vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pageidauja palikimą priimti nurodant, kad palikimas priimamas pagal turto apyrašą, ir tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė galimai ydingai formuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą teismui), tačiau šis netikslumas, jeigu ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas jį laikytų esminiu trūkumu, gali būti taisomas nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai) arba gali būti tikslinamas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, nes minėtoje kasacinio teismo byloje nėra  pasisakyta dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šioje kasacinio teismo nutartyje paminėta, kad jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 straipsniai ir kt.).
21. Paminėtina ir tai, kad apeliantė iš dalies pagrįstai nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai įvertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą, ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo ieškinį iš esmės, nors ieškinio priėmimo stadijoje ieškovei ieškinio faktinį pagrindą užtenka tik nurodyti (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                    Birutė Jonaitienė