Civilinė byla Nr. e2-1293-925/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24922-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;
(S)
2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Eugvilsta“ atstovams vadovei Vaivai Vaitkevičiūtei ir advokatui Dainiui Baronui,
atsakovui J. O., atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovui advokatui Lukui Kaminskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eugvilsta“ ieškinį atsakovui J. O. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, UAB „Alkensta“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Eugvilsta“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. O. 6612,00 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2018-10-19 visuotinio UAB “Eugvilsta” akcininkų sprendimu pasikeitė šios įmonės administracijos vadovas, nauju vadovu buvo išrinkta Vaiva Vaitkevičiūtė (naujo vadovo duomenys registre buvo įregistruoti 2018-11-30), kuri vadovo pareigas eina iki šiol. UAB “Eugvilsta” nuo 2018 metų rudens yra sudėtingoje finansinėje situacijoje (turi laikinų finansinių sunkumų), kadangi jos atsiskaitomoji sąskaita banke yra areštuota įvairių antstolių, UAB “Eugvilsta” yra skolinga VSDFV prie SADM, teismai yra išdavę vykdomuosius dokumentus dėl sumų priteisimo įvairiems UAB “Eugvilsta” kreditoriams. Tačiau UAB “Eugvilsta” nėra nemoki, kadangi pradelstos UAB “Eugvilsta” skolos neviršija pusės UAB “Eugvilsta” turimo turto vertės. Naujai paskirtai vadovei pasidomėjus, kodėl (dėl kokių priežasčių) tokia perspektyvi ir sėkmingai veikianti įmonė pasidarė skolinga savo kreditoriams, paaiškėjo, kad buvusio vadovo vadovavimo laikotarpiu vienas iš UAB “Eugvilsta” akcininkų - J. O., kuris šioje byloje yra traukiamas kaip atsakovas, įkūrė naują juridinį asmenį, į kurį perkėlė daugumą UAB “Eugvilsta” turėtų užsakymų, perėmė daugumą turėtų klientų, perėmė geriausius turėtus darbuotojus, perėmė kai kurias gautinas sumas, o UAB “Eugvilsta” paliko tik skolas (įsipareigojimus tiekėjams ir kitiems kreditoriams). Vienas iš UAB “Eugvilsta” akcininkų - J. O. 2018-09-13 įkūrė UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir tapo vieninteliu jos akcininku ir vadovu. Pažymėtina, kad nuo to laiko prasidėjo UAB “Eugvilsta” finansiniai sunkumai. UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ interneto svetainėje (žr. http://www.gaisrinessaugossistemos.lt/) yra skelbiama, kad UAB "Gaisrinės saugos sistemos" – tai naujas prekinis ženklas rinkoje, tačiau ilgalaikę patirtį turinti kompanija, kuri atlieka darbus, susijusius su priešgaisrine sauga naujai statomuose ar rekonstruojamuose objektuose visoje Lietuvoje. Bendrovėje suburtas kolektyvas savo žiniomis, patirtimi ir kompetencija yra užsitarnavęs ilgalaikį klientų bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir pagarbą, įgyvendinęs daugybę sėkmingų projektų. UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ atlieka analogiškus darbus, kuriuos vykdė UAB “Eugvilsta”. UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ veiklą vykdo tiek tiesiogiai, tiek per savo dukterinę bendrovę UAB “Alkensta”, kurios vadovu yra taip pat yra J. O. ir kuri yra įkurta tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Toks veiklos (užsakymų, darbuotojų ir kitų resursų) perkėlimas į kitą bendrovę labai pablogino UAB “Eugvilsta” finansinę situaciją, 2018 metų rudenį susidarė skolos įvairiems kreditoriams. naujai paskirtai vadovei pavyko išsiaiškinti, kad J. O. žinioje liko UAB “Eugvilsta” nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis ŠKODA YETI, valsybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), kurį jis yra pasiėmęs be jokio teisinio pagrindo ir naudoja verslo tikslais vykdydamas komercinę veiklą UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB “Alkensta” vardu ir interesais. J. O. buvo ne tik UAB “Eugvilsta” akcininkas, bet ir darbuotojas, tačiau darbo teisiniai santykiai su juo pasibaigė 2018-07-24. Nuo tos dienos jis kaip įmonės darbuotojas privalėjo grąžinti bet kokį jo žinioje turimą UAB “Eugvilsta” turtą, tačiau to nepadarė. Naujai vadovei pasikreipus į J. O. (atsakovą) ir paprašius paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi ir kada sugrąžins automobilį, jis vis žadėdavo jį sugrąžinti bei atsiskaityti (sumokėti nuomos mokestį už naudojimosi laikotarpį), tačiau realiai tik vilkino laiką. Tik kuomet nauja vadovė pagrasino kreiptis į teisėsaugos institucijas, automobilis buvo sugrąžintas. Tai įvyko 2019-07-18. Automobilio būklei ieškovas pretenzijų neturi, būklė yra normali, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Tačiau J. O. (atsakovas) vengia sumokėti bet kokio dydžio mokestį už automobilio naudojimąsi, kuris tęsėsi ne mažiau kaip 12 mėn., nuo 2018-07-24 (nuo kada J. O. nebedirba UAB “Eugvilsta”) iki 2019-07-18 (iki faktinio automobilio grąžinimo). Todėl ieškovui neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, remiantis teismų praktika, padarytos žalos dydis tokiais atvejais yra apskaičiuotinas remiantis nuompinigių suma, kurią ieškovas galėjo ir turėjo gauti, tačiau negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl vėlavimo sugrąžinti turtą teisėtam jo savininkui). Pasidomėjus automobilių nuomos kainomis (žr. www.carflexi.com, www.adcrent.com, www.rentalcars.com ir pan.), paaiškėjo, kad minimali lengvojo automobilio nuomos kaina sudaro 551 Eur/mėn., todėl per 12 mėn. laikotarpį J. O. turėjo sumokėti bent jau 6612 Eur (551 Eur x 12 mėn.) nuomos mokestį UAB “Eugvilsta”.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti remiantis ieškinyje išdėstytais argumentais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad teismui laikant prašomą atlyginti žalos dydį – 6612 Eur – nepakankamai pagrįstu, prašo iš atsakovo priteisti kaip patirtą žalą už ieškovo negalėjimą valdyti automobilio jo nuvertėjimą, sudarantį per metus 2353,68 Eur.
Atsakovas J. O. bendrame atsiliepime į ieškinį, pateiktame kartu su UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ (kurie iš pradžių byloje patraukti atsakovais, tačiau vėliau jų procesinė padėtis vėliau pakeista iš atsakovų į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje), nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad ieškovei automobilis buvo negrąžintas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, į kokius konkrečiai ieškovo reikalavimus dėl automobilio nebuvo atsakyta. Iš į bylą pateiktų dviejų elektroninių laiškų (2019-07-17 ir 2019-07-18) matyti, jog ieškovės visos problemos dėl automobilio buvo išspręstos ir ieškovė neturi jokių pretenzijų atsakovui ir jo atstovui. Ieškovo atstovė, direktorė Vaiva Vaitkevičiūtė, kreipėsi į atsakovą dėl automobilio praėjus beveik vieneriems metams po Vaivos Vaitkevičiūtės paskyrimo ieškovo direktore. Naujai paskirtai direktorei nebuvo daromas joks kliudymas susipažinti su ieškovo turimu turtu, paskirta ieškovo direktore nuo 2018-11-21, ji tinkamai susipažino su ieškovo būkle ir žinojo, koks turtas priklauso ieškovui. Kritiškai vertintini ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl automobilio negrąžinimo ar kokių nors sukčiavimo modelių kūrimo, kai ieškovės atstovė tik po beveik vienerių metų laiko kreipėsi į atsakovą su reikalavimais dėl automobilio ir niekada neužsiminė, apie kokius nors ieškovės klientų, užsakymų, turto išvedimus atsakovams. Atsakovas mano, jog tokie ieškovės išgalvoti reikalavimai atsirado po to, kai pats atsakovas kreipėsi į ieškovę su reikalavimai grąžinti visas skolas, kadangi jam buvo nuolatos žadama sumokėti tiek skolas, kilusias iš darbo santykių, tiek skolas už ieškovei suteiktas, bet negrąžintas paskolas. Vietoj skolų grąžinimų, ieškovė pradėjo reikalauti jo paties žinioje esančio savo turto ir dargi dirbtinai sukūrė skolą už neva tai automobilio nuomą bei neteisėtą automobilio naudojimą UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ komercinėje veikloje. Dar daugiau, atsakovas, būdamas ieškovės akcininku, supratęs iš ieškovo direktorės Vaivos Vaitkevičiūtės pozicijos, jog ieškovė neatsiskaitys su atsakovu ir negrąžins skolų, nes ieškovės finansinė situacija yra itin komplikuota ir ieškovė, anot direktorės, yra nemoki, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Nors teismas bankroto ieškovei neiškėlė, tačiau toks atsakovo elgesys, kai jis siekė apsaugoti ieškovės kreditorių interesus, sulaukė ieškovės atstovės direktorės Vaivos Vaitkevičiūtės įvairių nepagrįstų reikalavimų atsakovui kėlimo ir bylų inicijavimo (civilinės bylos Nr. e2-4007-258/2019, Nr. e2-3994-258/2019, Nr. e2-31268-918/2019). Pažymėjo, kad svarbu įvertinti tai, jog atsakovas 2013-06-04 yra pervedęs ieškovei 9000 Lt (2607 Eur) ir papildomai 2013-07-08 yra pervedęs ieškovei 11500 Eur, iš viso šie pavedimai sudaro bendrą 14107 Eur sumą. Ieškovė, gavusi minėtas sumas iš atsakovo, atitinkamai 2013-06-04 atliko 8775 Lt pavedimą Lietuvos – Čekijos BĮ UAB ARX, o 2013-07-09 tai pačiai bendrovei atliko 41450 Lt (12005 Eur). Šie du pavedimai bendrai sudaro 14546 Eur ir šios visos lėšos Lietuvos – Čekijos BĮ UAB ARX buvo pervestos būtent už tą patį ieškovės nurodytą automobilį Škoda Yeti. Atsakovas visas šias pinigines lėšas buvo paskolinęs ieškovei tam, jog ieškovė šį automobilį įsigytų, tačiau visą šią paskolą ieškovė turėjo grąžinti atsakovui, nors to nepadarė iki šiol ir vengia tai padaryti. Ieškovė liko skolingas atsakovui, kaip buvusiam darbuotojui, taip pat dideles pinigų sumas, t. y. 6518,65 Eur, ir iki šiol vengia atsiskaityti. Atsakovo teigimu, ieškovė visuomet laikėsi pozicijos, jog minėta paskolos suma bus grąžinta atsakovui visa ir kaip to patvirtinimą atsakovui buvo perdavęs vieną automobilio raktų egzempliorių, antrąjį egzempliorių pasilikdamas sau. Tačiau tai jokiu būdu nereiškė, jog atsakovui buvo perduotas automobilis kokiam nors naudojimui ar tuo labiau naudojimui kitų asmenų veiklai.
Teismo posėdžio metu atsakovas J. O., atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes byloje nėra įrodymų, jog atsakovas automobilį naudojo savo reikmėms ar kaip nors kitaip, ar trečiųjų asmenų komercinei veiklai. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu ieškovė žinojo apie automobilio egzistavimą, tačiau tyčia ar dėl neatsargumo iškart nesikreipė į atsakovą dėl žalos, tai pati ieškovė iš esmės ir lėmė galimus nuostolius, jeigu tokių apskritai ieškovė patyrė. Be to, jeigu atsakovui automobilis buvo perduotas kaip darbo priemonė, tuomet ieškovė privalėjo atleidimo iš darbo metu kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas dėl šio automobilio grąžinimo.
Ieškinys atmestinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. O. nuo 2005-09-02 iki 2018-07-24 dirbo UAB „Eugvilsta“ direktoriaus pavaduotojo pareigose; darbo sutartis su atsakovu nutraukta atsakovo prašymu nuo 2018-07-24 (I t. e. b. l. 70-78). Atsakovas taip pat buvo ir iki šiol yra UAB „Eugvilsta“ akcininkas. Atsakovas taip pat yra UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ direktorius ir akcininkas bei UAB „Alkensta“ direktorius.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Eugvilsta“ 2013-06-03 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo automobilį Škoda Yeti, kurį automobilio pardavėjas BĮ UAB „ARX“ automobilio priėmimo – perdavimo aktu perdavė ieškovei UAB „Eugvilsta“, atstovaujamai atsakovo J. O. (I t. e. b. l. 82-86). Taigi minėtu aktu atsakovas J. O. automobilį perėmė ieškovės UAB „Eugvilsta“ vardu ieškovės žinion. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad UAB „Eugvilsta“ būtų perdavusi įsigytą automobilį savo darbuotojo J. O. žinion, t. y. byloje nėra automobilio perdavimą tarp ieškovės UAB „Eugvilsta“ ir ieškovės darbuotojo - atsakovo J. O. įforminančių rašytinių dokumentų, nors liudytoju apklaustas V. A. (buvęs UAB „Eugvilsta“ akcininkas ir vadovas) nurodė, kad jo vadovavimo ieškovei metu paprastai aktai dėl transporto priemonių perdavimo – priėmimo tarp ieškovės ir jos darbuotojų būdavo pasirašomi. Duodamas paaiškinimus 2020-08-06 teismo posėdžio metu, atsakovas J. O. neginčijo ir patvirtino, kad minėtu automobiliu jis naudojosi būdamas UAB „Eugvilsta“ darbuotoju, automobilis buvo reikalingas jo darbinėms funkcijoms vykdyti, nurodė, kad šį automobilį įmonė pirko už atsakovo paskolintas lėšas. Į bylą pateikti nurodymai įmokėti grynuosius pinigus patvirtina, kad atsakovas į UAB „Eugvilsta“ sąskaitą atitinkamas pinigų sumas – 9000 Lt ir 11500 Lt – pervedė 2013-06-04 ir 2013-07-08, t. y. kaip tik tuo laiku, kai pagal sudarytos automobilio pirkimo - pardavimo sąlygas UAB „Eugvilsta“ turėjo atsiskaityti už automobilį. Atsakovas taip pat nurodė, kad nutraukus darbo santykius su UAB „Eugvilsta“, automobilis liko stovėti prie jo namų, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, jis taip pat turėjo vieną automobilio raktų komplektą. Atsakovas pažymėjo, kad automobilis ieškovės niekada jam nebuvo oficialiai perduotas, nebuvo pasirašyta su ieškove jokių dokumentų dėl automobilio, kaip materialinės vertybės, jam perdavimo, todėl nematė būtinybės grąžinti automobilio raktų, juo labiau, kad žinojo, jog ieškovės žinioje buvo likęs kitas automobilio raktas. Atsakovo teigimu, metus laiko po darbo santykių su UAB „Eugvilsta“ nutraukimo jo niekas neprašė automobilio grąžinti, taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl automobilio. Atsakovo teigimu, buvęs UAB „Eugvilsta“ direktorius V. A. gerai žinojo, kur stovi automobilis. Atsakovas paaiškino, kad tik tuomet, kai pabandė UAB „Eugvilsta“ inicijuoti bankroto bylą, iš UAB „Eugvilsta“ direktorės V. Vaitkevičiūtės kitą dieną gavo laišką dėl automobilio grąžinimo ir iš karto nurodė, kad ji gali atvykti pasiimti automobilio raktų. Atsakovas paaiškino, kad V. Vaitkevičiūtė atvyko pas jį į ofisą, jis perdavė automobilio raktą, pasirašė V. Vaitkevičiūtės jam pateiktą aktą, taip pat, V. Vaitkevičiūtės paprašytas, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir parodė, kur stovi automobilis. Atsakovas paaiškino, kad automobilį 2019 m. buvo apdraudusi ir techninę apžiūrą atliko jo mama, kuri taip pat yra buvusi UAB „Eugvilsta“ darbuotoja, kodėl ji taip pasielgė, nežino, turbūt ji rūpinosi, kad dėl neprižiūrimo turto nekiltų neigiamų pasekmių.
Ieškovo vadovė V. Vaitkevičiūtė, duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad po to, kai buvo paskirta UAB „Eugvilsta“ vadove, pagal ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą kartu su buvusiu vadovu V. A. apžiūrėjo visą įmonės turtą, V. A. jai pasakė, kad automobilis Škoda Yeti, kuris buvo nurodytas prie įmonės turto, yra pas įmonės akcininką J. O., jai V. A. sakė, kad reikia susisiekti su J. O. ir jis automobilį grąžins. Pasak V. Vaitkevičiūtės, jai sunkiai sekėsi bendrauti su atsakovu, ji jį telefonu kvietė į susitikimus, tačiau J. O. su ja nebendravo. Po to, kai raštu 2019 m. liepos mėnesį parašė reikalavimą dėl automobilio grąžinimo, atsakovas ją pakvietė į savo ofisą (duomenys neskelbtini) Atsakovas jai atidavė vieną raktų komplektą ir automobilio registracijos pažymėjimą. Atsakovas taip pat ją nuvežė į vietą, kur stovėjo automobilis – į (duomenys neskelbtini), ji to prašė. V. Vaitkevičiūtė nurodė, kad dėl automobilio būklės ji pretenzijų atsakovui neturėjo. V. Vaitkevičiūtės teigimu, šiuo metu įmonė turi tik vieną automobilio raktą. V. Vaitkevičiūtė nurodė, kad ji taip pat yra UAB „Eugvilsta“ akcininkė, akcijas jai padovanojo buvęs UAB „Eugvilsta“ vadovas ir akcininkas V. A., su kuriuo jie yra geri pažįstami, dalyvavo kitų įmonių – UAB „Priešgaisrinės sistemos“ ir UAB „GS Industry“- veikloje, V. Vaitkevičiūtė buvo šių įmonių vadove.
Byloje nustatyta, kad V. Vaitkevičiūtė UAB „Eugvilsta“ vadove paskirta 2018-10-19 Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2018-11-21. Iki tol UAB „Eugvilsta“ vadovu ir akcininku buvo V. A., kuris savo akcijas (50 vnt.) 2018-12-10 perleido (padovanojo) V. Vaitkevičiūtei.
Iš į bylą pateikto 2018-2019 m. ieškovo UAB „Eugvilsta“ ir atsakovo bei atsakovo atstovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad šalys nesutarė UAB „Eugvilsta“ valdymo, ūkiniais-finansiniais klausimais, atsakovas reikalavo naujai paskirtą direktorę pateikti akcijų perleidimo sandorius, taip pat sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, V. Vaitkevičiūtė siūlė atsakovui jai perleisti (padovanoti) akcijas. Iš į bylą pateiktų elektroninių laiškų turinio, ieškovo atstovės V. Vaitkevičiūtės, atsakovo J. O. paaiškinimų, liudytojo V. A. parodymų matyti, kad atsakovas J. O. ir V. A. kartu buvo ne tik UAB „Eugvilsta“, bet ir kitų įmonių akcininkais (UAB „Koncepcija“, UAB „GS Industry“), tarp atsakovo ir V. A. kilo nesutarimai minėtų įmonių valdymo, finansiniais klausimais.
Byloje atsakovas neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2019-07-18 ginčo automobilis stovėjo prie jo namų, jis tuo metu taip pat turėjo vieną automobilio raktą, be to, atsakovo motina A. O. 2019-01-10 atliko šio automobilio techninę apžiūrą. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo galimybę naudotis automobiliu ir, tikėtina, juo faktiškai naudojosi, nes priešingu atveju nebūtų atlikta automobilio techninė apžiūra (pažymėtina, kad atsakovo motina automobilio techninės apžiūros atlikimui raktelius galėjo gauti tik iš atsakovo), automobilis nebuvo grąžintas į įmonės teritoriją.
Atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove (nuo 2018-07-24) atsakovas prarado teisę naudotis automobiliu ir byloje nėra duomenų, kad po darbo santykių su ieškove nutraukimo atsakovui teisė naudotis automobiliu būtų suteikta kitais pagrindais, pvz., akcininkų sprendimu. Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas ginčo laikotarpiu automobiliu naudojosi neteisėtai, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Tačiau tam, kad atsakovui būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma dėl neteisėto naudojimosi automobiliu, byloje turi būti įrodyti ne tik atsakovo neteisėti veiksmai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo automobilis ieškinyje nurodytu laikotarpiu būtų buvęs naudojamas trečiųjų asmenų veikloje. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti tai, kad atsakovas po darbo santykių su ieškove UAB „Eugvilsta“ nutraukimo, liko UAB „Eugvilsta“ akcininku, UAB „Eugvilsta“ kitas akcininkas ir vadovas V. A. nurodė, kad po darbo santykių nutraukimo su atsakovu liko neišspręstų ūkinių klausimų, kurie buvo susiję ir su kitomis įmonėmis, kurių akcijų abu turėjo, šiuos klausimus norėjo spręsti kompleksiškai. Liudytoju apklaustas V. A. nurodė, kad savo vadovavimo įmonei laikotarpiu raštu jokių reikalavimų atsakovui dėl automobilio grąžinimo nereiškė. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad V. A. į jį būtent dėl automobilio gražinimo niekada nesikreipė. Į bylą yra pateiktas tik vienas ieškovės elektroninis laiškas, rašytas 2019-07-17, kuris rodo, kad ieškovės vadovė V. Vaitkevičiūtė kreipėsi į atsakovą dėl automobilio ir jau kitą dieną automobilis buvo grąžintas. Nors ieškovės vadovė V. Vaitkevičiūtė teigė, kad ji iki 2019 m. liepos mėnesio daug kartų žodžiu kreipėsi į atsakovą prašydama grąžinti automobilį, tačiau šiuos ieškovės atstovės teiginius galinčių patvirtinti jokių duomenų, išskyrus pačios ieškovės atstovės paaiškinimus, byloje nėra. Teismas pažymi, kad ieškovės vadovės V. Vaitkevičiūtės ir liudytojo V. A. nurodytos aplinkybės, kad jie atsakovą kvietė į susitikimus, neįrodo, kad tų susitikimų tikslas būtų buvęs būtent automobilio grąžinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp naujai paskirtos ieškovės vadovės V. Vaitkevičiūtės, atsakovo ir jo atstovo vyko elektroninis susirašinėjimas, buvo reiškiami abipusiai reikalavimai (dėl įmonės finansinės būklės, skolų, akcininkų susirinkimų šaukimo ir kt.), tačiau tarp tų reikalavimų nėra minimas ginčo automobilis. Automobilio grąžinimo klausimas taip pat nebuvo iškeltas ir 2019 m. gegužės mėnesį vykusio akcininkų susirinkimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vadovė reikalavimą dėl automobilio grąžinimo pareiškė tuomet, kai atsakovas inicijavo bankroto bylos UAB „Eugvilsta“ iškėlimą (iš LIETKO duomenų matyti, kad atsakovas dėl bankroto bylos UAB „Eugvilsta“ iškėlimo į teismą kreipėsi 2019-06-21 – civilinė byla Nr. B2-3601-467/2019).
Teismo vertinimu, ieškovė nuo pat atsakovo atleidimo iš darbo žinojo apie automobilį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iki 2019 m. liepos mėnesio ji būtų bandžiusi susigrąžinti automobilį iš atsakovo ir būtų ėmusis konkrečių veiksmų automobilio grąžinimo klausimu. Atsakovas teigė, kad, jo žiniomis, pas ieškovą buvo atsarginis automobilio raktas, todėl ieškovas visuomet turėjo galimybę naudotis automobiliu, be to, V. A. žinojo, kur gyvena atsakovas, kur yra automobilis. Ieškovės atstovė ir atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo metu yra tik vienas automobilio raktų komplektas. Teismas laiko, kad į bylą pateiktų įrodymų visumos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iki 2019 m. liepos mėnesio, žinodama, kad ginčo automobiliu galimai naudojasi J. O., nesiėmė iš esmės jokių priemonių dėl automobilio grąžinimo ieškovei ir kartu dėl tokio automobilio naudojimo neprieštaravo. Byloje ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų pabloginęs automobilio būklę. Teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų vengęs grąžinti automobilį, pateikti informaciją apie automobilio buvimo vietą ar kitą informaciją, susijusią su automobiliu, atsakovo kaltės dėl automobilio negrąžinimo ieškovei iki 2019 m. liepos mėn. nėra. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas 2018 m. liepos mėn. pabaigoje įsigijo automobilį Hyundai Tucson, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo automobilio naudojimas po atsakovo išėjimo iš darbo būtų buvęs reikalingas atsakovui jo asmeninėms reikmėms. Pažymėtina, kad svarbu įvertinti ir tai, jog ieškovė nurodo nuo 2018 m. rudens patirianti rimtų finansinių sunkumų. Liudytojas V. A. parodė, kad ginčo automobilis buvo pirktas akcininkų sutarimu atsakovo iniciatyva, atsakovo kaip darbuotojo funkcijoms vykdyti. Byloje nėra įrodymų, kas po atsakovo atleidimo iš darbo perėmė atsakovo funkcijas. Liudytojas V. A. paaiškino, kad įmonės automobiliai paprastai būdavo naudojami įmonės darbuotojų, tačiau kartais vertėsi trumpalaike nuoma – automobilius nuomojo kitoms įmonėms. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė būtų turėjusi realią galimybę išnuomoti ginčo automobilį už ieškinyje nurodytą automobilio ilgalaikės nuomos rinkos kainą visą ginčo laikotarpį, kad šį automobilį, kuris buvo pirktas darbuotojo funkcijoms vykdyti, jis būtų siūlęs nuomai ar sulaukęs prašymų, pasiūlymų iš kitų įmonių, kurios anksčiau nuomojosi automobilius iš ieškovės, dėl automobilio nuomos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
Kaip jau konstatuota anksčiau, teismo vertinimu, pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė priemonių dėl automobilio grąžinimo ir iki 2019 m. liepos mėnesio jokių reikalavimų atsakovui dėl to nereiškė, todėl atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už automobilio kasmetinį nuvertėjimą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė nuostolių, kuriuos būtų lėmę neteisėti atsakovo veiksmai, fakto ir dydžio (CPK 178 straipsnis).
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei dėl ieškovo nurodytų turtinių nuostolių kilti, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės iš internetinių puslapių pateiktų automobilio ilgalaikės nuomos kainų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat žalos fakto ir dydžio (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismui ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui ir tretiesiems asmenimis atsakovo pusėje priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovo tretiesiems asmenims UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ priteistina po 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (600 Eur sąskaitą už advokato teisines paslaugas yra apmokėję UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, UAB „Alkensta“ ir atsakovas J. O. lygiomis dalimis), atsakovui J. O. priteistina 1071,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 149,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2019-08-29 teismo nutartimi, ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 17,66 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Eugvilsta“, juridinio asmens kodas 300035381, 1071,20 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Eugvilsta“, juridinio asmens kodas 300035381, 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Alkensta“, juridinio asmens kodas 304562897, naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Eugvilsta“, juridinio asmens kodas 300035381, 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, juridinio asmens kodas 304915710, naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Eugvilsta“, juridinio asmens kodas 300035381, 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 17,66 Eur (septyniolika eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė