Civilinė byla Nr. e2A-225-267/2022
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00177-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.10.; 2.6.16.5.;3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vižerana“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vižerana“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Andus LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 31 547,04 Eur skolą, 998,40 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. A/AŽ dėl 49 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutarties 1.5 p. buvo numatyta, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6.3 p. numatyta, jog tuo atveju, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau nei 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Pasibaigus sutarties terminui atsakovė ir toliau naudojosi patalpomis bei iki šiol patalpų ieškovei neperdavė. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė už patalpų nuomą mokėjo iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. jokio nuomos mokesčio atsakovė nemokėjo ir nemoka iki šiol, todėl iki 2020 m. sausio 4 d. yra skolinga ieškovei 31 547,04 Eur nuomos mokesčio ir 998,40 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškinyje nurodoma, kad nors pagal sutarties 5.2 p. yra numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, ieškovas, manydamas, kad sutartimi numatytas delspinigių dydis yra per didelis, savo iniciatyva mažina iki 0,02 procento už 180 dienų.
3. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas ir iš atsakovės priteista 31 547,04 Eur skola, 998,40 Eur delspinigiai, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidos.
4. Atsakovė UAB „Vižerana“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodydama, kad 2017 metais atsakovė nuomojamomis patalpomis nebesinaudojo, nes nusprendė nebevykdyti komercinės veiklos, kuriai buvo reikalingi chemikalai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi nuomojamų patalpų ir vis dar jas naudoja, kad grąžinant ieškovei patalpas šalys nėra pasirašiusios patalpų perdavimo-priėmimo akto, tačiau tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, nes atsakovė faktiškai grąžino nuomojamas patalpas ieškovei po vienerių metų patalpų nuomos. Nuomos sutarties 3.1.1. p., 3.1.3., 3.2.8. p. yra įtvirtinta, kad patalpos turi būti tiek perduodamos atsakovei, tiek grąžinamos ieškovei pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Tačiau šalys nepasirašė perdavimo-priėmimo aktų nei kai patalpos buvo perduodamos atsakovei, nei kai atsakovė jas grąžino ieškovei, nes tarp šalių buvo susiformavusi tokio pobūdžio praktika, kuri buvo tinkama sutarties šalims ir jos dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Kad tarp šalių buvo susiklostę būtent tokie santykiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė ieškovei už komunalines paslaugas pagal nuomos sutartį mokėjo kas ketvirtį, nors sutarties 1.4. p. yra įtvirtinta, kad mokama kiekvieną mėnesį, o sutarties 2.1 p. numatyta, kad atsakovė komunalinius mokesčius turi mokėti už praėjusį ketvirtį. Atsakovė ir ieškovė nuomos sutartyje esančią nuostatų koliziją išsprendė ne pasirašydamos atskirą susitarimą, o konkliudentiniais veiksmais: ieškovei išrašant komunalinių mokesčių sąskaitą už ketvirtį, o atsakovei šiuos mokesčius apmokant, t. y. patvirtinant, kad jai toks mokėjimas yra tinkamas. Nors nuomos sutarties 6.5. p. įtvirtinta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu, tačiau šalys sutarties nuostatas pakeitė konkliudentiniais veiksmais, t. y. vienai iš šalių atliekant tam tikrą veiksmą ne pagal sutarties nuostatas, o kitai nereiškiant pretenzijų dėl sutarties nuostatų nesilaikymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys pasitikėjo viena kita, buvo ir yra susietos verslo ryšiais, todėl vien perdavimo-priėmimo akto nepasirašymas atsakovei grąžinant patalpas, negali būti laikomas aplinkybe, kuri patvirtina, jog patalpos ieškovei nebuvo grąžintos. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad išsiieškoti beveik 3 metus egzistuojančią skolą, o toks ieškovės elgesys laikomas pažeidžiančiu ekonomiškumo ir sąžiningumo principus. Taip pat ieškovė nepateikė nei vienos neapmokėtos nuomos mokesčio sąskaitos, nes sąskaitos už Negyvenamųjų patalpų nuomą buvo išrašinėjamos tik 2016 metais, kai atsakovė realiai naudojosi nuomojamomis patalpomis, nuo to momento, kai atsakovė perdavė patalpas ieškovei, ši neišrašė nei vienos PVM sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, kas patvirtina nuomos santykių nutraukimą nuo 2017 m. sausio 1 d. Taip pat, ieškovė nei karto nuo pat 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 6 d. nėra pateikusi atsakovei pretenzijos dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo, ši skola neįtraukta į 2019 m. balandžio 30 d. šalių pasirašytą Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kas patvirtina, kad tokia skola neegzistuoja. Ieškovė 2017 m. sausio 1 d. nustojo išrašinėti atsakovei sąskaitas už patalpų nuomą ir dėl to, kad ieškovė iki 2020 m. sausio 6 d. nei karto nereikalavo, jog atsakovė padengtų neva egzistuojantį skolinį įsipareigojimą, o turėdama progą tarpusavio atsiskaitymų aktu įtvirtinti skolos egzistavimą, to nepadarė, patvirtina, kad ieškovė neįgyvendino savo pareigos reikalauti atsakovę sumokėti egzistuojantį įsiskolinimą, o šios pareigos neįgyvendinimas yra laikomas dar viena aplinkybe, patvirtinančia, kad atsakovė nesinaudojo Negyvenamosiomis patalpomis nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsakovė patalpas išsinuomojo, nes 2016 metų pradžioje pradėjo savo ūkinėje komercinėje veikloje papildomai naudoti dar vieną ploviklį ir inhibitorių, todėl išsinuomotose patalpose galėjo laikyti visas ūkinei komercinei veiklai reikalingas chemines medžiagas, tačiau 2016 metų pabaigoje atsakovė nusprendė nutraukti vykdytą ūkinę komercinę veiklą, kuriai buvo reikalingi plovikliai ir inhibitoriai, neatliko naujų ploviklių ir inhibitorių užsakymų, nuomoti patalpas vien cheminių medžiagų likučiams laikyti tapo ekonomiškai nenaudinga, todėl atsakovė atlaisvino nuomojamas patalpas, o ploviklių ir inhibitorių likučius perkėlė į atsakovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų pretenzijų nereiškė, todėl darytina išvada, kad ieškovei toks nuomos sutarties nutraukimo būdas buvo tinkamas. Šalys, tarpusavyje susiformavusių konkliudentinių veiksmų pagrindu laikė, kad Nuomos sutartis baigėsi 2017 m. sausio 1 d. Atsakovė neturi pagrindo mokėti ieškovei už Negyvenamąsias patalpas, kurias atsakovei faktiškai perdavė 2017 m. sausio 1 d.
5. Ieškovė UAB „Andus LT“ atsiliepimu į prieštaravimus nurodė, kad neginčija, jog šalys buvo susijusios akcininkų ryšiais, kad tarp šalių buvo susiklostę geri santykiai, tačiau ieškovės, kaip buvusios atsakovės akcininkės žiniomis, atsakovė 2016 m.–2017 m. pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais, atsakovė nuolat vėluodavo mokėti pagal sąskaitas už nuomą, todėl 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. pradžioje buvo susitarta, kad atsakovė mokės tik už komunalines paslaugas, o nuomos mokestį sumokės vėliau. Aplinkybė, jog ieškovė beveik 3 metus nereikalavo nuomos mokesčio buvo sąlygota sunkios atsakovo finansinės padėties ir didelio ieškovės geranoriškumo bei tarp šalių susiklosčiusių santykių. Jokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nereikės mokėti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas pagal sutartį, nebuvo, atsakovė mokėjo pagal sutartį už komunalinius mokesčius ir 2017 ir 2018 metais. Patalpos neatlaisvintos iki šiol, tai patvirtina 2020 m. kovo 27 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotos faktinės aplinkybės, raktai nuo patalpų ieškovei negrąžinti.
6. Atsakovė UAB „Vižerana“ nurodė, jog neneigia, kad antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas užfiksavo, kad patalpose yra rasta dėžė su 2005 m. baudžiamosios bylos numeriu ant kurios užrašyta „UAB „Vižerana“ apskaitos dokumentai“, DHL kvitas, ant kurio yra atsakovės kontaktiniai duomenys, tačiau patalpose, kuriose yra nufotografuoti neva atsakovei priklausantys daiktai, daiktus laikė ir UAB „Angis“, kurios registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini), ir kuriai atsakovė pardavinėjo chemines medžiagas. Taigi nėra galimybės vienareikšmiškai konstatuoti, kad patalpose nufotografuoti daiktai (tame tarpe ir plastikinė talpa) yra atsakovės. Kad nuomos santykiai nutrūko 2017 m. sausio mėnesį patvirtina aplinkybė, kad ieškovė neberašė atsakovei sąskaitų nuomos mokesčiui apmokėti, o sąskaitos už komunalines paslaugas buvo skirtos padengti komunalines paslaugas, kurios buvo suteikiamos atsakovei dėl to, kad atsakovės ofisas buvo tame pačiame pastate, kuriame ir nuomojamos patalpos chemikalams laikyti. Be to, atsakovė nurodė, jog ieškovės teiginiai apie neva blogą atsakovės finansinę padėtį 2016–2017 metais kas lėmė, kad ieškovė net 3 metus neieškojo skolos dėl nuomos mokesčio nemokėjimo yra nepagrįsti, nes paskolos sutarčių sudarymas, kredito ar faktoringo sutarčių pratęsimas yra siejamas su atsakovės ekonominės veiklos vykdymu prisiimamomis rizikomis ir įmonės investicinių veiksmų organizavimu bei strategija, o ne su bloga finansine padėtimi. Atsakovė veikė pelningai, tai patvirtina įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. sausio 26 d. sprendimu paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą ir priteisė iš UAB „Vižerana“ ieškovei UAB „Andus LT“ 2 920 Eur atstovavimo išlaidų.
8. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra ginčo, jog kuri nors Sutarties šalis netinkamai būtų vykdžiusi savo sutartines pareigas, dėl ko kitai šaliai atsirastų teisėtas pagrindas nutraukti Sutartį teismine tvarka (4.2, 4.3 punktai). Teismas vertino, kad atsakovės pozicija dėl nuomos sutarties pasibaigimo datos nebuvo nuosekli. Teismas nurodė, kad iškilus ginčui dėl nuomos sutarties pasibaigimo ir nesant tarp šalių sutarimo šiuo klausimu, būtina vadovautis Sutartyje numatytomis procedūromis, tai yra patikrinti, ar atsakovė, kuri teigia sutartį esant pasibaigusia, laikėsi Sutarties 4 punkto „Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo tvarka“ atitinkamų reikalavimų. Kitų leistinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Nuomos sutarties nutraukimą šalių sutarimu, ir kuriuos būtų galima vertinti su liudytojų parodymais, nėra, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad Sutartis pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį šalių susitarimu.
9. Nors atsakovė nurodė, kad egzistuoja visuma aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovė faktiškai grąžino nuomojamas patalpas ieškovei po vienerių metų nuomos, vienok tokį teiginį teismas pripažino deklaratyviu. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas Antstolio 2020 m. kovo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovei išnuomotose patalpose, pritaikytose cheminėms medžiagoms laikyti, adresu Taikos 6, Tytuvėnai, Kelmės raj., antstoliui buvo parodyti sandėliuojami UAB „Vižerana“ priklausantys daiktai. Aplinkybės, kad ieškovė nuo 2017 m. sausio mėnesio nebeteikė atsakovei sąskaitų nuomos apmokėjimui, o 2019 m. balandžio 30 d. sudarant Tarpusavio skolų suderinimo aktą neįtraukė skolos už nuomą, teismas nelaikė esmingai reikšmingos ginčo sprendimui, kadangi šalys šias aplinkybes interpretavo visiškai skirtingai ir jokių savo poziciją patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Būtent šiais argumentais teismas nusprendė, kad Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, todėl, atmesdamas atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, tenkino ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vižerana“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir nepagrįstai sprendė, kad Nuomos sutartis šalių sutarimu galėjo būti nutraukta tik esant rašytiniam susitarimui, o ne žodiniam. Tokie skundžiamo sprendimo argumentai, apeliantės nuomone, prieštarauja CK 6.183 straipsniui ir jį aiškinančiai teismų praktikai. Esminis veiksnys vertinant, ar tam tikras Sutarčių sąlygas galima buvo pakeisti konkliudentiniais veiksmais, yra tekstas, kaip Sutartys buvo vykdomos ir, ar antroji sutarties šalis pirmosios sutarties šalies veikimą savo konkliudentiniais veiksmai pripažino. Teismas pripažino, kad ginčo šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai ir jų tarpusavio santykiuose buvo paplitusi praktika sandorius sudarinėti žodžiu. Pažymėtina, kad šalys nesurašė ne tik Negyvenamųjų patalpų grąžinimo Ieškovei akto, bet taip pat nesurašė ir Negyvenamųjų patalpų perdavimo Atsakovei akto, taip pat raštu nebuvo fiksuotas raktų perdavimas ir pan. Tai rodo, kad Negyvenamųjų patalpų priėmimą perdavimą šalys atlikdavo tokių veiksmų nefiksuodamos atskirais rašytiniais aktais.
10.2. Apeliantės teigimu, šiuo atveju perdavimo-priėmimo aktai neturi būti suabsoliutinami, o jų nebuvimas savaime nereiškia, kad Negyvenamosios patalpos nebuvo perduotos atsakovei ir negrąžintos ieškovei. Teismas nepagrįstai sprendime vertino, kad 2019-09-18 perdavimo-priėmimo akto Nr.19/01 sudarymo raštu aplinkybė patvirtina, kad atsakovė negrąžino Negyvenamųjų patalpų ieškovei, nes jų perdavimas nebuvo įformintas raštu. Nagrinėjamu atveju Sutartis pasibaigė abiem šalims bendru sutarimu nusprendus nebetęsti nuomos teisinių santykių.
10.3. Apeliantės nuomone, teismas priimdamas sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o tik abstrakčiai pasisakė dėl 2017-01-31 vykusio šalių vadovų pokalbio. Teismas visiškai nepagrįstai 2019-04-30 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ir su juo susijusias aplinkybes nuvertino ir nelaikė esmingai reikšmingomis ginčo sprendimui. Teismas, priimdamas sprendimą, grubiai pažeidė aptartas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, t. y. pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas byloje reikšmingą aplinkybę apie tai, ar tarp šalių tebesitęsė Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai 2017 metais ir vėliau, vertino tik ieškovės paaiškinimus ir visiškai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl cheminių medžiagų Negyvenamosiose patalpose nesandėliavimo 2017 m. ir vėliau, pretenzijų iš ieškovės pusės nebuvimo, sąskaitų už nuomą, o nuo 2018 m. lapkričio ir už komunalinius mokesčius neišrašinėjimo, taip pat netinkamai įvertino 2019-04-30 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą.
10.4. Ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Teismas nepagrįstai Sprendime pagrįstais laikė ieškovės teiginius apie atsakovės prastą finansinę padėtį.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Andus LT“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė apeliacinio skundo 26 p. cituoja teismų praktiką taikant bei aiškinant CK 6.183 straipsnio 2 dalį. Tačiau nei vienoje iš nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios su šioje byloje esančiomis aplinkybės, o juo labiau nėra susijusios su nuomos sutarties nutraukimu.
11.2. Atsakovė visą laiką buvo nenuosekli ir dėl sutarties pasibaigimo datos pozicija nuolat kito. Sutarties 4.4. p. numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu tik rašytine forma. Tačiau tokio rašytinio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo sudaryta ir tokių įrodymų byloje nėra. Jokio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo ar papildymo, dėl sutarties nutraukimo ar pasibaigimo niekada nebuvo sudaryta ir pasirašyta ir tokių įrodymų byloje nėra. Pasibaigus Sutartyje numatytam terminui 2017-12-31 atsakovė ir toliau naudojosi ir iki šiol naudojasi patalpomis, o ieškovė tam neprieštaravo, todėl sutartis tapo neterminuota. Atsakovė nei perdavimo-priėmimo aktu, kaip tai numatyta sutarties 3.2.8. p., nei faktiškai patalpų ieškovei neperdavė ir byloje net neįrodinėjo faktinio patalpų perdavimo ieškovei.
11.3. Jokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kad nuo 2017-01-01 nereikės mokėti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas pagal Sutartį, nebuvo. Visiškai neturi jokios reikšmės atsakovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė neva nebeturėjo ką sandėliuoti patalpose, t. y. nebeturėjo cheminių medžiagų, buvo įvykdžiusi kažkokias sutartis tretiesiems asmenims ir pan. Atsakovė patalpas naudoja iki šiol (patalpose sudėti atsakovės daiktai) ir tai konstatuota 2020-03-27 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tarpusavio skolų suderinimo aktas suformuotas buhalterinėje apskaitoje esančių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas sprendimas dėl negyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolos bei delspinigių ir palūkanų už pavėluotą mokėjimą priteisimą.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 4 d. šalys sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria Nuomotojas ( toliau – ieškovė) perdavė laikinai valdyti ir naudoti Nuomininkui (toliau – atsakovei) 49 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), pritaikytas laikyti chemines medžiagas. Pagal Sutartį atsakovė už nuomojamas patalpas įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesinį nuomos mokestį po 14,78 Eur už 1 kv. m. bendrojo ploto, bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį 724,22 Eur +PVM, per ketvirtį 2 172,66 Eur +PVM (Sutarties 1.2. punktas). Sutartyje nurodyta, kad atsakovė už patalpų nuomą moka kas ketvirtį, o komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius moka kiekvieną mėnesį (Sutarties 1.3., 1.4 punktai). Patalpų nuomos terminas iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 1.5. punktas). Pagal Sutarties reikalavimus ieškovė per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo perduoti atsakovei nuomojamas patalpas sutarties šalių įgaliotiems atstovams pasirašant nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą, o pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus šią sutartį, priimti iš atsakovės nuomojamas patalpas taip pat sudarant perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 3.1.1. ir 3.1.3 punktai). Atsakovė Sutartimi įsipareigojo ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Sutarties galiojimo termino pasibaigimo, raštu pranešti ieškovei apie paliekamas nuomojamas patalpas ; pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti iškovei nuomojamas patalpas remiantis perdavimo-priėmimo aktu. Šalys susitarė, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti Sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius (Sutarties 4.1 punktas), kad nutraukti Sutartį turi teisę abipusiu rašytiniu susitarimu, nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino (Sutarties 4.4 punktas), taip pat šalys susitarė dėl aplinkybių, kurioms esant kiekviena šalis turi teisę teismine tvarka nutraukti Sutartį, nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino (Sutarties 4.2., 4.3. punktai). Pagal Sutarties 5.2. punktą atsakovė, kaip nuomininkas, įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos sumos ar kitų mokesčių, pagal sutartį sumos, už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.2 punktas). Sutarties baigiamosiomis nuostatomis susitarta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (Sutarties 6.3 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs, kad šalių Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
17. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir nepagrįstai sprendė, kad Nuomos sutartis šalių sutarimu galėjo būti nutraukta tik esant rašytiniam susitarimui.
18. CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarties sudarymo tvarką, nustato: sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais; kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.
19. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
20. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžianti šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 24 punktas).
21. Sandorių formos taisyklės, taikytinos visiems sudaromiems sandoriams, reglamentuojamos CK 1.71 straipsnyje: sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Specialioji norma, aktuali nagrinėjamam ginčui dėl įsiskolinimo už išnuomotas pastatuose negyvenamąsias patalpas, išdėstyta CK 6.531 straipsnyje, nustato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
23. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių eismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas; ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad sutartiniai patalpų nuomos santykiai tęsiasi ir Sutartis po 2017 m. gruodžio 31 d. yra tapusi neterminuota, o atsakovė tvirtina, kad Sutartis pasibaigė šalių susitarimu 2017 m. sausio mėnesį.
25. Šalių patalpų nuomos Sutartis buvo pasirašyta 2016-01-04, o sutarties turinys patvirtina, kad Sutartis buvo terminuota – iki 2017-12-31. Sutarties 1.5. punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad patalpos Nuomininkui išnuomojamos iki 2017-12-31. Šalių Sutarties 4.4. punkte numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu tik rašytine forma. Tokio rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryta ir tokių įrodymų byloje nėra. Sutarties 4.1. punkte numatyta, jog kiekviena šalis turi teisę nutraukti Sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Tačiau nei viena Sutarties šalis tokio įspėjimo kitai šaliai nepateikė ir tokių duomenų byloje nėra. Kitais pagrindais Nuomininkas turi teisę Sutartį nutraukti tik teismine tvarka vadovaujantis sutarties 4.3 punktu, tačiau atsakovė dėl Sutarties nutraukimo į teismą nesikreipė ir teismo sprendimo dėl Sutarties nutraukimo nėra. Šalių Sutarties 6.5. punkte nurodyta, jog Sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Tačiau jokio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo ar papildymo dėl sutarties nutraukimo ar pasibaigimo nebuvo sudaryta ir tokių įrodymų byloje nėra. Sutarties 6.3. punktas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu pasibaigus sutarties terminui Nuomininkas daugiau nei dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir Nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.481 straipsnyje.
26. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pasibaigus Sutartyje numatytam terminui 2017-12-31 atsakovė naudojosi ir iki šiol naudojasi patalpomis, ieškovė tam neprieštaravo, todėl Šalių sudaryta patalpų nuomos Sutartis tapo neterminuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė ir toliau naudojasi ginčo patalpomis, patvirtina byloje ieškovės pateiktas 2020-03-27 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei nuotraukos, iš kurių matyti, jog atsakovei išnuomotose Patalpose iki šiol yra sandėliuojamas apeliantei priklausantis turtas. Taigi, ieškovės pateiktas Antstolio 2020 m. kovo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovei išnuomotose patalpose, pritaikytose cheminėms medžiagoms laikyti, adresu (duomenys neskelbtini), antstoliui buvo parodyti sandėliuojami UAB „Vižerana“ priklausantys daiktai.
27. Sutarties 3.2.8. punkte numatyta, jog Nuomininkas įsipareigoja pasibaigus nuomos sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti Nuomotojui nuomojamas Patalpas remiantis perdavimo-priėmimo aktu su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskiriami nuo patalpų nepadarant žalos jų būklei. Pagal CK 6.535 straipsnio 2-4 dalis nuomininko pareiga perduoti nuomotojui išsinuomotą daiktą laikoma įvykdyta, kai daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apeliantė nei perdavimo-priėmimo aktu, kaip tai numatyta sutarties 3.2.8. p., nei faktiškai patalpų ieškovei neperdavė ir byloje neįrodinėjo faktinio patalpų perdavimo ieškovei fakto.
28. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovės pozicija sutarties pasibaigimo klausimu buvo vienareikšmiška, o būtent, kad Sutartis po 2017 m. gruodžio 31 d., tai yra po Sutartyje numatyto sutarties termino pasibaigimo, tapo neterminuota, nes iki termino pasibaigimo nei viena iš šalių su pasiūlymu nutraukti sutartį į kitą šalį nesikreipė, atsakovė nei nuomojamų patalpų nei raktų nuo jų ieškovei neperdavė. Apeliantės pozicija dėl Sutarties pasibaigimo momento yra nenuosekli, vienu atveju nurodo, kad Sutartis pasibaigė nuo 2017-01-01, kitu atveju, nuo 2017-01-31. Taigi, nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja žodinį susitarimą dėl sutarties pasibaigimo, tačiau visiškai neįrodinėja faktinio patalpų perdavimo fakto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad šalys 2017 m. sausio mėnesį žodžiu susitarė nebetęsti nuomos teisinių santykių. Teismo vertinimu, reikšminga ir tai kad šioje byloje atsakovė priešieškinio su atitinkamais reikalavimais dėl Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo nereiškė.
29. Atsižvelgiant į nutarties 22 punktą, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Sutarties pasibaigimo momentu, kadangi apeliantė liudytojų paaiškinimais įrodinėjo žodinį Sutarties pasibaigimo monetą, t. y., kad 2017 m. sausio 31 d. tarp šalių atstovų įvyko pokalbis, kad atsakovė nuomos nebetęs.
30. Šalys susitarė, kad pagal ginčo Sutartį Nuomotojas (Sutarties 1.1 punktas) perduoda Nuomininkui minėtas patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kas ketvirtį (Sutarties 1.2. punktas, 2.1. ir 1.3. punktai). Byloje nustatyta, kad šalys nesilaikė sutarties reikalavimo per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, tai yra nuo 2016 m. sausio 4 d., perduoti atsakovei jos išsinuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasirašant nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau dėl to ginčo tarp šalių nėra, o pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) bankas ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina tai, kad atsakovė ieškovei 2016–2018 metais atliko mokėjimus: 2016 m. liepos 19 d. – 3 680,46 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. – 2 628,92 Eur , 2017 m. gruodžio 12 d. – 2 628,92 Eur ir 2018 m. gegužės 3 d. – 3 667,54 Eur, tai yra šalys vykdė sutartį, faktiškai atsakovei išsinuomotos patalpos buvo perduotos, atsakovė patalpomis naudojosi ir mokėjo nuomos mokestį. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė nuomos mokestį yra sumokėjusi, skolos nėra. Taigi, ieškovė patalpas perdavė ir atsakovė mokėjo už šių patalpų nuomą iki 2016-12-31. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantė nuo 2017-01-01 būtų mokėjusi patalpų nuomos mokestį ieškovei. Byloje nėra jokio šalių rašytinio susitarimo, kad nuo 2017-01-01 apeliantei nereikės mokėti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas pagal Sutartį.
31. Teisiškai nereikšmingos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nuo 2017 metų nebeturėjo poreikio naudotis nuomojamomis patalpomis, nes veiklos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, nebevykdė. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nuomos santykiuose nuomininkui nėra svarbu kaip nuomotojas nuomojamose patalpose vykdys veiklą. Konkrečiu atveju Sutartyje jokių ribojimų nebuvo, todėl apeliantei nepasibaigė pareiga mokėti Nuomos mokestį pagal neterminuotą Sutartį.
32. Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta ieškovės pozicija, kad 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje šalių buvo susitarta, jog atsakovas mokės tik už komunalines paslaugas pagal Sutartį, o vėliau bus sumokėtas ir nuomos mokestis už visą patalpų nuomos laiką. Aplinkybė, jog ieškovė beveik 3 metus nereikalavo nuomos mokesčio buvo nulemta tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. atsakovės blogas finansinės padėties ir aplinkybių, kad ieškovė, o po to ieškovės vadovo sutuoktinė buvo apeliantės akcininkė, bei per didelio ieškovės geranoriškumo. Aplinkybes, kad tam tikru laikotarpiu šalių tarpusavio geranoriškus santykius lėmė ilgalaikis bendradarbiavimas, pasitikėjimas, kad ieškovė buvo atsakovės akcininkė, pripažįsta ir apeliantė, todėl neabejotina, kad neretai šalys sprendė iškylančius klausimus nepasirašydamos jokių susitarimų. Taigi, buhalterinėje apskaitoje PVM sąskaitos faktūros atsakovei nebuvo suformuotos, todėl apeliantės minimame 2019-04-30 Tarpusavio skolų suderinimo akte ši skola ir neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2019-04-30 Tarpusavio skolų suderinimo aktu, konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšmingi.
33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo teismų praktika taikant bei aiškinant CK 6.183 straipsnio 2 dalį. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes apeliantės nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios su šioje byloje esančiomis aplinkybės, o juo labiau nėra susijusios su nuomos sutarties nutraukimu.
34. Teismas pažymi, kad nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį yra siejama ir su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir negrąžinus išsinuomoto daikto, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Šalys 1.5 punktu susitarė, kad patalpos atsakovei išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal 6.3 punktą, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad nei viena iš Sutarties šalių nesikreipė dėl Sutarties nutraukimo kaip numato Sutarties nuostatos, nenustatyta jokių pasikeitimų ir Sutarties terminui pasibaigus, 2017 m. gruodžio 31 d., todėl pagal 6.3 punktą Sutartis yra neterminuota ir vykdytina, o atsakovei tenka pareiga mokėti nuomos mokestį.
35. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 800,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ieškovei priteistina 800,00 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vižerana”, juridinio asmens kodas 162568676, uždarajai akcinei bendrovei „Andus LT”, juridinio asmens kodas 303169026, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Irena Stasiūnienė