Civilinė byla Nr. e2A-133-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03256-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.1.7.6.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykų priešgaisrinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Instart LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykų priešgaisrinės sistemos“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Instart LT“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykų priešgaisrinės sistemos“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) 30 566,48 Eur skolą, 274,38 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad šalys 2018 m. vasario 7 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu atlikti šiuos darbus: sandėlio (lF3p), cecho (3Plp) ir ūkinio pastato (811ž) rekonstravimo į administracinius pastatus įrengiant vidaus sienų bei angokraščių gipsinį tinką, bei vidaus sienų, pertvarų, šachtų bei lubų gipskartonio atitvarų įrengimą ir juos perduoti atsakovei, o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. 2018 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus tarpinius darbus, kuriuos atsakovė priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės neturėjo. Teigia, kad šalys dėl papildomų darbų kiekio susitarė elektroniniu paštu. 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad reikia pateikti atsiradusių papildomų darbų sąrašą su sąmata. Pagal atsakovės nurodymus, 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė pateikė papildomų darbų sąmatą, kurioje numatyta darbų vertė  9 895,40 Eur be PVM. Teigia, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už pirminėje sąmatoje numatytus darbus ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už papildomus darbus. Atsakovei nepateikus pastabų dėl atliktų darbų kokybės sutartyje numatytu terminu bei nevykdant savo, kaip užsakovo, pareigos nedelsiant organizuoti atliktų darbų priėmimą, 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei pateikė: 1)  PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 356,58 Eur sumai be PVM, pagal atliktų darbų aktą Nr.  (duomenys neskelbtini); 2) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 234,50 Eur sumai be PVM, pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) –  9975,40 Eur be PVM, pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 8 d., praleidus sutarties 2.4.5. punkte nustatytą terminą, atsakovė elektroniniu paštu ieškovei pateikė atsakymą, jog „techninė priežiūra nepraleidžia jūsų atliktų darbų” bei atliktų darbų defektų sąrašą. Atsakovė informavo, jog negali priimti ieškovės pateiktų sąskaitų, nors sutartyje numatytu terminu dėl darbų kokybės pretenzijų nereiškė. Pažymi, jog atsakovės nurodyti defektai buvo ištaisyti dar iki 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktų pateikimo dienos. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti atliktų darbų aktus, nenurodė jokių darbų esminių trūkumų, taip pat nepateikė statybos darbų žurnalo, kuriame būtų užfiksuoti statybos techninės priežiūros vadovo įrašai apie ieškovės neva netinkamai atliktus darbus. Ieškovės įsitikinimu atsakovė nenurodė nei vieno įstatyme įtvirtinto pagrindo, suteikiančio teisę jai atsisakyti priimti darbus. Atsakovei nepagrįstai vengiant priimti ieškovės perduodamus darbus, 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovei išsiuntė pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo bei pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovė ieškovei pateikė atsakymą, jog nepriima ieškovės atliktų darbų dėl neva netinkamai ir nepilnai atliktų darbų. Taip pat nurodė, kad šalys dėl papildomų darbų nebuvo susitarusios. 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovė atsakovei pateikė atsakymą į 2018 m. gruodžio 3 d. pranešimą, kuriame nurodė, jog visi įsipareigojimai dėl darbų atlikimo objekte yra baigti (atlikti ir perduoti), todėl prašoma patvirtinti galutinį atliktų darbų aktą. Ieškovė informavo atsakovę, jog vienašališkai perduoti aktai galioja iki teismas pripažįsta juos negaliojančiais. Dėl šios priežasties atsakovė turi pareigą atsiskaityti pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovei perdavus atliktus darbus vienašališkai, atsakovei tenka darbų perdavimo-priėmimo akto sudarymo padariniai, t. y. teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Atsakovė nevykdo savo prievolės atsiskaityti už perduotus ir faktiškai atliktus darbus. Atsakovės skola ieškovei sudaro 30 566,48 Eur sumą pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo iš rangos teisinių santykių. Teigia, kad sutarties vykdymo metu atsakovė gavo 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovės pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo, kuriuo buvo informuota, kad dėl tariamo atsakovės vengimo priimti dalį darbų ginčijamų aktų apimtyje (aktai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)), šie darbai ieškovės bus laikomi perduotais vienašališkai. Atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovei atsakė, kad darbai pagal pateiktus atliktų darbų aktus negali būti priimti, kadangi darbai atlikti netinkamai. Vadovaujantis sutarties 2.4.5 punktu, ieškovei taip pat buvo grąžinti minėti atliktų darbų aktai, kuriuose detaliai buvo nurodyti jos netinkamai atliktų darbų trūkumai: nebaigtas valyti tinkas nuo lubų; vietomis reikia patvarkyti tinką; kai kur taisyti tinko ir perdangos plokštės suvedimą; reikia pataisyti tarpus tarp slydimo juostos ir tinko; J korpuse gipso kartono sienos kliba ir nėra baigtas montuoti gipso kartonas; nenuvalyta prie langų priklijuota Knauf plėvelė. Tikina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, nurodyti atliktų darbų trūkumai ieškovės nebuvo ištaisyti. Ieškovei vengiant vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir pašalinti atliktų darbų trūkumus, atsakovė sustabdė mokėjimus. Teigia, kad 2018 m. gruodžio  12 d. ieškovei buvo pakartotinai priminta dėl jos neįvykdytų sutartinių prievolių. 2019  m. sausio 25 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad ji ne tik nėra ištaisiusi anksčiau minėtų atliktų darbų trūkumų, tačiau dėl ieškovės objekte netinkamai atliktų darbų yra išaiškėję nauji trūkumai, t. y. bute Nr. E2-1 kliba sienos viršutinė dalis tarp koridoriaus ir virtuvės dalies; bute Nr. C1-1 koridoriuje tarp sanitarinio mazgo ir šachtos nėra išlaikytas 90 laipsnių kampas, kuriuos ieškovė privalo pašalinti. Ieškovė siekiamų perduoti darbų trūkumų nepašalino, jokių kitų veiksmų išspręsti susidariusią situaciją nesiėmė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ieškiniu keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Be kita ko, ieškinyje teigiama, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo objekte, todėl atsakovė privalo su ieškove už šiuos darbus atsiskaityti. Pažymi, kad atsakovė ne kartą (2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 12d., 2019 m. sausio 25 d.) ieškovę informavo, kad su ja faktiškai dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo susitariusios. Pažymi, kad, nesant rašytinės sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiai ieškovei. Atsakovės veiksmai vykdant derybas, nesant aiškios valios prisiimti iš rangos teisinių santykių kylančią atsakomybę, negali būti vertinami kaip iš rangos sutarties kylančius įsipareigojimus vienareikšmiškai patvirtinantis pagrindas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės nepagrįstų veiksmų rizika tenka pačiai ieškovei, todėl ji neturėjo jokio teisinio pagrindo pateikti atsakovei atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), o atsakovei nekilo pareiga priimti aktą bei apmokėti sąskaitą. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už nesutartus papildomus darbus laikytinas nepagrįstu, todėl turi būti atmestas.

4.       Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, o atsakovė pateikė tripliką, kuriuo su dubliku nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 30 566,48 Eur skolą, 274,38 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 840,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 318 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl klausimo dėl elektroniniu susirašinėjimu ir konkliudentiniais veiksmais sudaryto šalių susitarimo dėl papildomų rangos darbų objekte atlikimo pagal atsakovės patvirtintą papildomų rangos darbų sąmatą, kurioje nurodyti įkainiai pagal sutarties darbų kainas, neliko. Konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, o ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovė iki šios dienos sustabdė mokėjimą už atliktus darbus, kai darbai yra atlikti, statyba užbaigta, objektas priimtas naudoti. 

7.       Nustatė, jog šalys neginčijo aplinkybės, kad atsakovė ieškovei pagal sutartį nėra sumokėjusi 30 566,48 Eur sumos. Atsakovė nurodė, kad ji sustabdė priešpriešinės prievolės (sumokėti už atliktus darbus) vykdymą, nes ieškovė darbus atliko su trūkumais, o pašalinusi trūkumus nepateikė galutinės dokumentacijos ir garantinio rašto ar laidavimo. Teismas, vadovaudamasis sutarties 2.4.1 punktu, nustatė, kad ieškovė, baigusi atlikti vieną iš rangos darbų etapų, įsipareigojo apie tai nedelsdama el. paštu: (duomenys neskelbtini) pranešti atsakovei (užsakovei). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei (užsakovei) minėtu el. paštu 2018 m. spalio 25 d. pateikė šiuos dokumentus: 1) atliktų rangos darbų aktą už 2018 m. spalio mėn. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atliktų rangos darbų aktą už 2018 m. spalio mėn. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pažymą apie atliktų darbų vertę ir išlaidas (30 566,48 Eur) (F-3 forma). Teismas, vadovaudamasis sutarties 9.2 punktu darė išvadą, kad aktai atsakovei buvo tinkamai įteikti 2018 m. spalio 26 d.

8.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad ginčijamų aktų forma iš esmės atitiko į bylą pateiktų pagal sutartį atsakovės priimtų ir apmokėtų atliktų rangos darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) F-2 formas, konstatavo, kad ieškovė įvykdė savo pareigą pagal sutartį ir nurodytu el. p. informavo atsakovę (užsakovę) apie atliktus rangos darbus bei pateikė aktus, laikytinus priėmimo-perdavimo aktais, pagal kuriuos atsakovei (užsakovei) atsirado pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus.

9.       Konstatavo, kad atsakovė, neneigdama ieškovės (rangovės) aktuose nurodytų rangos darbų atlikimo fakto, realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje ir sutarties 2.4.3 punkte nurodytą užsakovo pareigą tinkamai ir laiku organizuoti darbų priėmimą objekte, kurio metu turėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų kokybę, kiekybę bei aktuose pateikti pastabas, jeigu ieškovė (rangovė) rangos darbus atliko netinkamai, su trūkumais, defektais ar pažeisdama sutarties arba teisės aktų reikalavimus, nesiėmė. Šalys laisva valia taip pat susitarė, kad sutarties šalims pasirašius aktą, rangovė (ieškovė) išrašo ir pateikia užsakovei (atsakovei) sąskaitą faktūrą atliktų rangos darbų sumai. Jeigu užsakovė (atsakovė) neteisėtai atsisako pasirašyti aktą arba priimti sąskaitą, ji yra išrašoma ir išsiunčiama užsakovės (atsakovės) nurodytu elektroniniu paštu arba registruotu laišku užsakovės registracijos adresu. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. el. p. (duomenys neskelbtini) ieškovė (rangovė) išsiuntė atsakovei sąskaitas už 2018 m. spalio mėn. Atsakovė 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė ieškovei atsakymą el. p. „techninė priežiūra nepraleidžia jūsų atliktų darbų“, tačiau atsisakymo priimti darbus ar esminių trūkumų, pagal kuriuos užsakovė turi teisę atsisakyti priimti darbus, ieškovei nenurodė. Teismas sprendė, kad atsakovė 2018 m. spalio 25 d. ieškovės pateiktuose aktuose darbų trūkumų nenurodė, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką toks elgesys eliminuoja atsakovės (užsakovės) teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu. Darė išvadą, kad atsakovė praleido sutarties 2.4.5 punkte nustatytą terminą ne vėliau nei per 5 darbo dienas po aktų pateikimo pareikšti pastabas dėl aktų, todėl prarado teisę remtis defektų faktu ir pagrindo sulaikyti apmokėjimą nebuvo.

10.       Teismas taip pat vertino, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai nepaneigia rangos darbų atlikimo fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti vienašalio akto negaliojančiu. Atsakovė neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio reikalavimai, kad egzistuoja atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus.

11.       Teismas nustatė, kad sutartyje nėra numatyta, jog atsiskaitymas už darbą rangovui gali būti sulaikytas dėl to, kad ieškovė nepateikė garantinio rašto ar laidavimo. Tuo vadovaudamasis sprendė, kad tokios aplinkybės iš esmės sudaro savarankiško reikalavimo pagrindą ir ieškovei turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovės reikalavimo gintis.

12.       Teismas laikė pagrįstus ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 274,38 Eur delspinigius pagal sutartį ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, todėl šiuos reikalavimus tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; prijungti papildomus įrodymus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė užsakovo teises statybos rangos teisiniuose santykiuose bei civilinės savigynos būdus reglamentuojančias materialines teisės normas. Dėl šių priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė laikytina tinkamai įvykdžiusia sutartyje įtvirtintas pareigas, o atsakovė yra praradusi teisę remtis ieškovės atliktų darbų trūkumų faktu bei sulaikyti mokėjimus už ieškovės neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

13.2.       Ieškovės 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai turėjo trūkumų. Apeliantės teigimu, jos 2018 m. lapkričio 8 d. el. laiškas ieškovei patvirtina, kad priežastys, dėl kurių darbai negali būti priimti ir apmokėti, šalims buvo žinomos. Šiuo atveju teismas priešingas išvadas, kad minėtame laiške nėra atsisakymo priimti darbus ar esminių darbų trūkumų, padarė tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų. Teigia, kad teismas sutarties 2.4.2 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kad po to, kai ieškovė informuoja atsakovę apie darbų etapo atlikimą, atsakovė privalo atvykti į darbų priėmimo vietą ir darbus priimti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, taikė atsietai nuo faktiškai susiklosčiusios situacijos ir neįvertino realių šalių veiksmų ir ketinimų. Tikina, kad atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovė, pašalinusi trūkumus, pateiks tinkamai paruoštus aktus, tačiau vietoje sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, atsakovė 2018 m. lapkričio 28 d. iš ieškovės gavo pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo, su kuriuo buvo pateikti tie patys 2018 m. spalio 25 d. aktai. Tikina, kad atsakovė nedelsiant, 2018 m. lapkričio 30 d., pranešimu grąžino ieškovei aktus su juose nurodytais darbų trūkumais. Pasak apeliantės, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė vienašališkai aktus patvirtino neteisėtai, todėl toks jos veiksmas atsakovei jokių teisinių padarinių sukelti negalėjo. Nagrinėjamu atveju netinkamas įrodymų vertinimas lėmė nepagrįstas teismo išvadas, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesiėmė jokių veiksmų organizuoti darbų priėmimą. Teismo argumentai, kad darbų defektų šalinimas laikytinas garantinių ieškovės įsipareigojimų vykdymu, yra teisiškai nepagrįsti. Teismas nenagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, dėl kurių aktai su pastabomis ieškovei nebuvo grąžinti sutarties 2.4.2 straipsnyje įtvirtintu terminu, todėl nepagrįstai konstatavo, jog dėl šių aplinkybių atsakovė prarado teisę naudoti civilinės savigynos priemones prieš ieškovę.

13.3.       Teismas nevertino sutarties 2.4.3, 2.4.6, 2.4.7, 4.3.4 straipsnių nuostatų ir laikėsi formalios pozicijos, jog ieškovė darbus atsakovei perdavė tinkamai pagal 2018 m. spalio  25  d. aktus. Apeliantės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad aktų sudarymo dienai darbai negalėjo būti priimti dėl jų trūkumų. Pažymi, kad trūkumai pačiuose aktuose buvo nurodyti tik 2018 m. lapkričio 30 d., kadangi iki tol ginčo, jog jie atlikti netinkamai ir turi būti ištaisyti, tarp šalių nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad, jei ieškovė tinkamai įvykdys minėtus įsipareigojimus ir pateiks teisingai paruoštą techninę dokumentaciją sutartyje nustatyta darbų perdavimo po trūkumų šalinimo tvarka, atsakovė su ieškove atsiskaitys. Nepaisant to, ieškovė vilkino procesą ir sutartinius įsipareigojimus vykdyti atsisakė. Apeliantės teigimu, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma būtent dėl ieškovės kaltės ir nebendradarbiavimo. Teismui neįvertinus aukščiau nurodytų sutarties nuostatų, buvo padarytos nepagrįstos išvados, jog mokėjimai ieškovei sulaikyti neteisėtai.

13.4.       Sutarties 3.4 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad ieškovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos pateikti atsakovei draudimo bendrovės ar banko išduotą 5 proc. nuo perduotų darbų vertės (su PVM) dydžio garantinį raštą ar laidavimą, kuris užtikrintų tinkamą ieškovės garantinių įsipareigojimų, numatytų sutartyje, vykdymą. Šio garantinio rašto ar laidavimo ieškovė atsakovei nepateikė. Ginčo atveju, atsakovės taikyta gynybos priemonė yra įtvirtinta CK 6.58, 6.207 straipsniuose. Tuo tarpu teismo argumentai, jog sutartyje nebuvo aptarta dėl atsiskaitymo už darbą rangovui sulaikymo dėl to, kad ieškovė nepateikė garantinio rašto ar laidavimo, todėl paminėti aspektai nėra šios bylos dalykas, yra teisiškai nepagrįsti.

13.5.       Siekdama gauti iš atsakovės atsiskaitymą už atliktus rangos darbus ieškovė privalėjo atsakovei perduoti darbus sutartyje nustatyta tvarka bei pateikti tinkamai paruoštus darbų perdavimą ir atsiskaitymo pareigą patvirtinančius dokumentus. Kadangi atsiskaitymui už atliktus darbus sutartis numato, jog ieškovė pirma turi atlikti tam tikrus veiksmus – pateikti sutartyje nurodytus dokumentus, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę stabdyti savo prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymą iki tinkamo ieškovės priešpriešinių įsipareigojimų įvykdymo. Byloje nebuvo ginčo, kad darbai pagal ieškovės atsakovei pateiktus aktus buvo atlikti netinkamai, o, trūkumus ištaisius, ieškovė sutartyje numatyta tvarka darbų atsakovei neperdavė. Šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, jog darbų trūkumų neįrašymas aktuose per sutarties 2.4.5 straipsnyje numatytą 5 dienų terminą, savaime eliminuoja atsakovės teisę ieškovės atžvilgiu taikyti civilinės gynybos priemones dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

13.6.       Teismui kvestionuojant ieškovės informavimo apie trūkumus aplinkybes, atsakovė teikia apeliacinės instancijos teismui objekte vykusių gamybinių pasitarimų protokolų išrašus, kuriuose buvo fiksuojami ieškovės pagal sutartį vykdytų darbų trūkumai bei įrodymus, kad protokolai buvo pateikti ieškovės atstovui T. K.. Apeliantės teigimu, šie papildomi įrodymai patvirtina, kad priimdamas sprendimą teismas tinkamai ir visapusiškai neištyrė bylos faktinių aplinkybių, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. 

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Ieškovės poziciją, kad ji tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2018 m. spalio 25 d. elektroninis laiškas; apeliantės pretenzijų dėl šių darbų kiekio ir/ar kokybės bei terminų nebuvimas; suėjus sutarties 2.4.5 punkte nustatytam terminui ir negavus apeliantės pastabų, ieškovės 2018 m. lapkričio 7 d. pagal minėtus atliktų darbų aktus išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovės pranešimas dėl vienašalio atliktų darbų aktų perdavimo. Tuo tarpu apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo pozicijos, kad egzistavo įstatyme numatytos teisės/išimtys, suteikiančios jai teisę visiškai atsisakyti priimti ieškovės perduodamus darbus, ar, kad apeliantė turėjo teisę pilna apimtimi sulaikyti mokėjimus ieškovei visai nepriimtų atliktų darbų aktų sumai.

14.2.       Teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, objektyviai ir teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti ar keisti.

14.3.       Apeliantė neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų. Ieškovės atliktų darbų aktai surašyti pagrįstai. Be to, byloje nustatyta, jog visų apeliantės, kitų rangovų ir jų subrangovų, įskaitant ir ieškovę, darbai ginčo objekte yra visiškai užbaigti, perduoti pagrindiniam užsakovui (yra registruotas statybos užbaigimas, objekte yra parduoti gyvenamieji butai). Tai reiškia, kad? de facto apeliantė visus ieškovės darbus yra priėmusi, t. y. naudoja juos pagal paskirtį.

14.4.       Iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pridedamų dokumentų datų matyti, jog apeliantė turėjo visas galimybes šiuos dokumentus pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

      Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

15.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus – 2018 m. spalio 23 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 77 išrašo bei jo įteikimą ieškovės atstovui T. K. patvirtinančio elektroninio laiško kopiją; 2018 m. spalio 30 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 78 išrašo bei jo įteikimą ieškovės atstovui T. K. patvirtinančio elektroninio laiško kopiją; 2018 m. lapkričio 27 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 82 išrašo bei jo įteikimą ieškovės atstovui T. K. patvirtinančio elektroninio laiško kopiją; 2018 m. gruodžio 4 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 83 išrašo bei jo įteikimą ieškovės atstovui T. K. patvirtinančio elektroninio laiško kopiją. Nurodo, kad šie papildomi įrodymai patvirtina, kad, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neištyrė bylos faktinių aplinkybių, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

16.       Teisėjų kolegija atsisako prijungti atsakovės prašomus įrodymus, kadangi, atsižvelgiant į jų datas, t. y., kad dokumentai surašyti 2018 metais, akivaizdu, kad jie egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsakovė turėjo visas galimybes juos pateikti į bylą bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Nustatyta, kad šalys 2018 m. vasario 7 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą atlikti šiuos rangos darbus: sandėlio (lF3p), cecho (3Plp) ir ūkinio pastato (811 ž) rekonstravimo į administracinius pastatus įrengiant vidaus sienų bei angokraščių gipsinį tinką bei vidaus sienų, pertvarų, šachtų bei lubų gipskartonio atitvarų įrengimą ir juos perduoti atsakovei, o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus rangos darbus bei atsiskaityti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis Sutarties 1.2 punktu, iškilus būtinybei atlikti papildomus rangos darbus, dėl kurių nebuvo tartasi sudarant Sutartį, šalys įsipareigojo papildomai raštu dėl jų susitarti – ieškovei pranešus, kad būtina atlikti papildomus darbus ir atsakovei nesutinkant su tuo, ieškovė turi teisę nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti už jau atliktus rangos darbus bei atlyginti kitas patirtas išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 30 566,48 Eur skolą, motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdo savo prievolės atsiskaityti už perduotus ir faktiškai atliktus darbus. Atsakovės teigimu, ji pagrįstai sustabdė savo priešpriešinių prievolių vykdymą (sumokėti už atliktus darbus). Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė pagrįstai sustabdė mokėjimus už atliktus darbus.

21.       Pažymėtina, kad priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.

22.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, kad tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Apylinkės teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu atsakovei 2018 m. spalio  25d. pateikė šiuos dokumentus: 1) atliktų rangos darbų aktą už 2018 m. spalio mėnesį Nr.  (duomenys neskelbtini) (už pirminėje sąmatoje numatytus darbus) (20 591 Eur be PVM); 2) atliktų rangos darbų aktą už 2018 m. spalio mėnesį Nr. (duomenys neskelbtini) (už papildomus darbus suderintus ir sutartus el. paštu) (be PVM 9 975 Eur); 3) pažymą apie atliktų darbų vertę ir išlaidas  (30 566,48 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ginčijamų Aktų forma iš esmės atitiko į bylą pateiktų pagal Sutartį atsakovės priimtų ir apmokėtų atliktų rangos darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) F-2 formas, konstatavo, jog ieškovė įvykdė savo pareigą pagal Sutartį ir nurodytu elektroniniu paštu informavo atsakovę apie atliktus rangos darbus bei pateikė Aktus, laikytinus priėmimo-perdavimo aktais, pagal kuriuos atsakovei atsirado pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė prarado teisę remtis defektų aktu ir pagrindo sulaikyti apmokėjimą nebuvo, kadangi, atsakovė praleido Sutarties 2.4.5 punkte nustatytą terminą ne vėliau nei per 5 darbo dienas po aktų pateikimo, pateikti pastabas Aktams. Darė išvadą, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai nepaneigia rangos darbų atlikimo fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti vienašalio akto negaliojančiu.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus pritaria aukščiau nurodytiems pirmosios instancijos teismo teiginiams ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teises statybos rangos teisiniuose santykiuose bei civilinės savigynos būdus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartyje įtvirtintas pareigas, o atsakovė yra praradusi teisę remtis ieškovės atliktų darbų trūkumų faktu, padaryta teisingai įvertinus bylos aplinkybes.

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma svarbu įvertinti Sutartyje įtvirtintas nuostatas, kurias šalys sudarė ir pasirašė laisva valia. Vadovaujantis Sutarties 4.2.4 punktu, atsakovė (užsakovė) įsipareigojo rangovei (ieškovei) atlikus rangos darbus, patikrinti rangos darbų kokybę ir, nustačiusi, kad rangos darbai atlikti tinkamai, priimti juos Sutartyje nustatyta tvarka. Minėtos Sutarties 2.4.5 punkte nurodyta, kad, jeigu ieškovė (rangovė) rangos darbus atliko netinkamai, su trūkumais, defektais ar pažeisdama Sutarties arba teisės aktų reikalavimus, atsakovė (užsakovė) Akte turi nurodyti visus pažeidimus; atsakovė (užsakovė) negali kelti jokių pretenzijų dėl rangos darbų trūkumų, defektų, netinkamo atlikimo ir pan., jeigu pastarieji nebuvo nurodyti Akte; nepateikus pastabų Aktui per 5 kalendorines dienas, rangos darbai laikomi atliktais tinkamai ir atsakovės (užsakovės) priimti. Taigi, iš Sutarties sąlygų akivaizdu, kad, esant atliktų darbų trūkumams, atsakovė privalo juos nurodyti Akte per 5 kalendorines dienas, to nepadarius per nurodytą terminą, darbai laikomi atliktais tinkamai.

25.       Minėta, ieškovė atsakovei Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. spalio 25 d. išsiuntė atliktų rangos darbų aktus. Ginčo, jog minėtų aktų atsakovė negavo, byloje nėra. Taip pat byloje esantis 2018 m. lapkričio 7 d. elektroninis laiškas liudija, kad šią dieną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pagal atliktų darbų aktus už 2018 metų spalio mėnesį ieškovė atsakovei išsiuntė sąskaitas apmokėjimui. Atsakovė 2018 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei atsakymą, nurodydama, kad „techninė priežiūra nepraleidžia jūsų atliktų darbų“. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiame laiške atsakovė atsisakymo priimti darbus ar esamų trūkumų ieškovei nenurodė. Apeliantė laikosi priešingos pozicijos, apeliaciniame skunde teigdama, kad jos 2018 m. lapkričio 8 d. elektroninis laiškas ieškovei patvirtina, kad priežastys, dėl kurių darbai negali būti priimti ir apmokėti, šalims buvo žinomos. Jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priešingas išvadas, kad nėra atsisakymo priimti darbus ar esminių darbų trūkumų, padarė tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija laikosi priešingos pozicijos. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovės 2018 m. spalio 25 d. ieškovei siųsti Aktai laikytini priėmimo-perdavimo aktais, pagal kuriuos atsakovei atsirado pareiga priimti ieškovės perduodamus darbo rezultatus. Nuo šių Aktų gavimo dienos, vadovaujantis Sutarties 2.4.5 punktu, atsakovė įgijo teisę reikšti pastabas dėl Aktų (juose nurodytų darbų), tačiau tokio veiksmo atsakovė neatliko, kas reiškia, jog sutiko su atliktų darbų kokybe. Pažymėtina, kad tik po 2018 m. lapkričio 7 d. elektroninio laiško gavimo, kuriuo buvo išsiųstos sąskaitos apmokėjimui už 2018 m. spalio mėnesio Aktus, atsakovė  2018 m. lapkričio 8 d. elektroniniame laiške pranešė, kad „techninė priežiūra nepraleidžia jūsų atliktų darbų“, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokie darbai yra atlikti netinkamai, kokie defektai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei vengiant mokėti, ieškovė 2018 m. lapkričio 28 d. perdavė atliktus darbus pagal Aktus vienašališkai.

26.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovė, gavusi vienašališką darbų perdavimą, 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovei grąžino Aktus su juose nurodytais darbų trūkumais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovė praleido Sutartyje nurodytą 5 dienų terminą, per kurį galėjo pareikšti pastabas Aktams, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ji prarado teisę remtis defektų faktu ir pagrindo sulaikyti apmokėjimą nebuvo.

27.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, apeliantė teigia, kad Sutarties 3.4 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad ieškovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos pateikti atsakovei draudimo bendrovės ar banko išduotą  5  proc. nuo perduotų darbų vertės (su PVM) dydžio garantinį raštą ar laidavimą, kuris užtikrintų tinkamą ieškovės garantinių įsipareigojimų, numatytų sutartyje, vykdymą. Teigia, kad šio garantinio rašto ar laidavimo ieškovė atsakovei nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šis apeliacinio skundo argumentas nurodytas tik apeliaciniame skunde, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apie garantinį raštą buvo tik užsiminta, 2021 02 25 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir siūlė atsakovei pateikti apskaičiavimą, kokio dydžio garantinį raštą ar laidavimą turi pateikti ieškovė, ar atsakovė reikalavo, kad ieškovė įvykdytų šį įsipareigojimą ir kitus su tuo susijusius paaiškinimus. Atsakovė 2021 03 09 pateikė rašytinius apaiškinimus, kuriuose nurodė, kad garantinio rašto ar laidavimo suma pagal sutartį yra 9187,16Eur. Šios prievolės ieškovė neįvykdė, todėl atsakovė turėjo teisę sulaikyti atsiskaitymus už darbus. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog: 1) reikalavo pateikti garantinį raštą, 2) kad pasirašė galutinį darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuris buvo pagrindinė garantinio rašto išdavimo sąlyga (Sutarties 3.4 punktas) 3) kad būtų pateikusi įrodymus, susijusius su savo garantinio rašto pateikimu pagrindiniam objekto statytojui (sutarties 3.5 punktas). Šalys sutarties 3.4 punkte susitarė, kad ieškovė per 5 darbo dienas nuo galutinio Darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos įsipareigoja pateikti užsakovui (atsakovei) draudimo ar banko išduotą 5 procentų nuo perduotų darbų vertės su PVM dydžio garantinį raštą ar laidavimą, kuris užtikrintų tinkamą ieškovės garantinių įsipareigojimų, numatytų sutartyje vykdymą. Garantinis raštas turi įsigalioti nuo galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos ir turi galioti 36 mėnesius. Ieškovė 2018 12 10 atsakovei pateikė galutinį Darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti, nurodydama, kad nepašalinti 2018 11 30 rašte nurodyti darbų trūkumai. Nurodyti trūkumai buvo pašalinti dar iki 2018 10 25 paskutinių atliktų darbų aktų pateikimo dienos. Garantinis raštas išduodamas tik pateikus abiejų šalių pasirašytą baigiamąjį darbų aktą. Jo nepateikus, laikoma, kad vyksta ginčas dėl darbų. Antra, atsakovė niekuomet atsisakymo apmokėti už atliktus darbus nemotyvavo garantinio rašto nepateikimu dėl to tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė nurodo, jog ji niekada garantinio rašto nereikalavo, todėl neegzistavo jokia teisė sustabdyti mokėjimo prievolės vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais dėl garantinio rašto išdavimo/neišdavimo, todėl vertina, jog šis argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

 Dėl procesinės bylos baigties

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai nepaneigia rangos darbų atlikimo fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti vienašalio akto negaliojančiu bei, kad ji prarado teisę remtis defektų faktu ir pagrindo sulaikyti apmokėjimą nebuvo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31.       Apeliaciniame skunde atsakovė suformulavo prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taipogi išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymus, iš kurių nustatyta, kad buvo patirtos 1754,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Papildomai ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Prašo papildomai už juos priteisti 181,50 Eur. Pateikė papildomus įrodymus: 2021 03 15 PVM sąskaitą faktūrą STR Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 03 15 mokėjimo nurodymą, iš kurių nustatyta, kad buvo patirtos 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Viso 1936 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1398,5= 1818,05 Eur), už rašytinių paaiškinimų parengimą (0,4 x 1398,5 – 559,40Eur), todėl priteistinos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos   Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            netenkinti apeliacinio skundo.

            Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą.

                  Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykų priešgaisrinės sistemos“ (juridinio asmens kodas 304195472) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Instart LT“ (juridinio asmens kodas 304104939) 1936 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                     Algimantas Kukalis

                                                                                                                  Edvardas Paliokas

                                                                                                                  Rūta Palubinskaitė