Civilinė byla Nr. e3K-3-278-969/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00532-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Žilinskis ir Co“ (toliau – ieškovė, tiekėja) prašė: panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimus dėl ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo „Neries krantinės parko sutvarkymo (rekonstravimo) darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) procedūrų ir ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkimo sąlygų 7.22.7 punkto pagrindu, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, siekdama įrodyti savo patikimumą Pirkime, yra pakankamos, ir atmesti tiekėjos pasiūlymą kitu pagrindu – pagal Pirkimo sąlygų 7.22.2 punktą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu pranešė ieškovei apie jos pasiūlymo Pirkime atmetimą remiantis Pirkimo sąlygų 7.22.7 punktu, kadangi tiekėja pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui – teikdama informaciją apie savo kvalifikaciją pagal Pirkimo sąlygų 8 priedą, jo 2 eilutėje tiekėja klaidingai nurodė objekto Vilniuje, Ozo g. 4A, darbų apimtį kaip atliktą vien tik savo jėgomis be pasitelktos subrangovės (UAB „Santerma“). Tuo pačiu raštu tiekėja buvo informuota apie Pirkimo procedūrų pabaigą, atmetus visus gautus pasiūlymus.
4. Ieškovė pažymėjo, kad pripažino, jog informaciją apie savo kvalifikaciją, vykdant objekto Vilniuje, Ozo g. 4A, darbus, (kad viena be subrangovų pagalbos įvykdė visus darbus) atsakovei pateikė netinkamai (neišsamiai, neapdairiai) ir dėl to klaidingai, tačiau nesiekė pateikti atsakovei melagingos informacijos (nesuvokė, kad ji neatitinka realybės ir neturėjo tikslo suklaidinti). Taip atsitiko dėl nepakankamai patyrusio ieškovės darbuotojo, bendrovėje pradėjusio dirbti vos prieš mėnesį iki klaidos atsitikimo, kruopštumo stokos, archyvinių dokumentų bendrovėje duomenų bazės naudojimo ypatumų, nesureguliuoto darbuotojų, dirbančių su viešaisiais pirkimais, krūvio.
5. Aplinkybę, kad netinkamas informacijos pateikimas atsakovei tikrai buvo klaida (darbuotojų neapsižiūrėjimas), o ne tyčia atliktas veiksmas, įrodo faktas, jog netgi ir be nurodytos netinkamos informacijos pateikimo ieškovės kvalifikacija vis vien būtų su kaupu atitikusi Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkto reikalavimą pagrįsti 500 000 Eur (be PVM) sutarties įvykdymo per savo 4 metų veikimo istoriją apimtį pagal daugybę kitų, iki pasiūlymo atsakovei pateikimo įvykdytų objektų ar sutarčių apimtį (ieškovė iki pasiūlymo Pirkime pateikimo dienos jau buvo sudariusi ir įvykdžiusi virš 200 viešojo pirkimo sutarčių, kurių įvykdymo apimtis siekia daugiamilijones sumas). Be to, ieškovė nė karto iki šiol nebuvo pašalinta iš pirkimų dėl melagingos informacijos pateikimo. Atsakovė privalėjo suteikti galimybę ieškovei patikslinti klaidingą informaciją apie savo kvalifikaciją papildomais duomenimis. Klaida dėl netinkamo informacijos pateikimo negali būti vertinama kaip rimtas atsakovės suklaidinimas, galėjęs turėti lemiamą įtaką atsakovės sprendimams ir Pirkimo sutarties sudarymo rezultatams. Ieškovės pašalinimas iš Pirkimo procedūrų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu būtų neteisinga, neproporcinga ir neadekvati priemonė.
6. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti sprendimą, jog priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, siekdama įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos, ir nešalinti ieškovės iš Pirkimo. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė atsakovei įrodymus, patvirtinančius, jog ji pasinaudojo VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta apsivalymo (reabilitacijos) procedūra – įsipareigojo sumokėti atsakovei kompensaciją už žalą, jei ji tokią patyrė dėl informacijos teikimo pažeidimo, ėmėsi visų protingų priemonių pažeidimui ištirti bei išsiaiškinti, o išsiaiškinusi priežastis, ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių tokio tipo pažeidimų prevencijai įmonėje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimus dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo procedūrų ir ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkimo sąlygų 7.22.7 punkto pagrindu, pripažįstant, kad Pirkimo procedūros pasibaigusios VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Neries krantinės parko sutvarkymo (rekonstravimo) darbų pirkimas“. Pirkimo dokumentų 2.5.2 punkte nustatyti reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai. Pagal Pirkimo dokumentų 2.5.2.2 punktą tiekėjo, tiekėjo grupės partnerių kartu vidutinė metinė svarbiausių naujos statybos / rekonstravimo / kapitalinio remonto / paprastojo remonto darbų, atliktų savo jėgomis (kaip rangovas (-ai), tiekėjų grupės partneris (-iai) ar subrangovas (-ai), nepasitelkiant trečiųjų subjektų), apimtis (be PVM) per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turėjo būti ne mažesnė kaip 500 000 Eur (be PVM).
9. Pirkimo dokumentų 2.5.2.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjai perkančiajai organizacijai turėjo pateikti: 1) per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) savo jėgomis atliktų naujos statybos / rekonstravimo / kapitalinio / paprastojo remonto darbų sąrašą. Sąrašas turėjo būti pateiktas elektronine forma, kartu su užsakovų pažymomis (skenuotomis) apie tai, kad nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai, arba atitinkami dokumentai, kai tiekėjas yra registruotas kitoje šalyje. Sąraše nurodomi atliktų darbų pavadinimai / apibūdinimas, darbų rūšis (pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą), darbų atlikimo per nurodytą laikotarpį vertė, tikslios darbų atlikimo datos (metai, mėnuo, diena), užsakovo identifikavimo duomenys. Užsakovų pažymose (ar atsiliepimuose) turėjo būti nurodomas atliktų darbų pavadinimas / apibūdinimas, darbų rūšis (pagal Statybos įstatymą), darbų atlikimo per nurodytą laikotarpį vertė, tikslios darbų atlikimo datos (metai, mėnuo, diena), ar jie buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti. Įrodymui bus priimtini ir užsakovo pasirašyti ir antspaudu patvirtinti darbų perdavimo–priėmimo aktai, jei juose yra visa reikalaujama informacija. Užsakovų pažymose pateikta informacija turėjo sutapti su Pirkimo sąlygų 8 priede ,,Atliktų statybos darbų sąrašas“ pateikta informacija. Pastaboje buvo nurodyta, jog į atliktų statybos darbų vertę negali būti įskaityta projektavimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė, jei tos paslaugos buvo atliktos kartu su statybos darbais, ne savo jėgomis atliktų darbų vertė.
10. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame Pirkime.
11. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 32-14-690 prašė ieškovės, be kita ko, pateikti ir kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus, nurodytus Pirkimo dokumentų 2.5.1 ir 2.5.2 punktuose.
12. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakovei atliktų statybos darbų sąrašą, kuriame nurodė, kad savo jėgomis (nepasitelkdama trečiųjų subjektų) objekte „Verkių gatvės (nuo Prancūzų iki Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas ir Prancūzų gatvės rekonstravimas“ atliko 3 106 233,88 Eur be PVM vertės darbus, o objekte „Administracinio pastato Ozo g. 4A, Vilniuje darbo projekto parengimas ir rekonstravimas“ atliko 1 257 400 Eur be PVM vertės darbus.
13. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. paprašė ieškovės patikslinti pateiktus pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus pagal Pirkimo dokumentų 2.5.2.2 punktą – pateikti išsamią informaciją (dokumentus) dėl savo jėgomis, nepasitelkiant trečiųjų asmenų, atliktų darbų vertės objekte Vilniuje, Ozo g. 4A.
14. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė patikslintą atliktų statybos darbų sąrašą, kuriame nurodė, kad objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, savo jėgomis atliko 1 229 400 Eur be PVM vertės darbus.
15. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 10 d. paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą dėl pateiktų galimai melagingų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį patvirtinančių dokumentų. Perkančiajai organizacijai kilo abejonių dėl ieškovės pateiktos informacijos apie objekto Vilniuje, Ozo g. 4A, rekonstravimo darbus, nes tiekėja nepateikė prašytos patikslintos užsakovės VĮ Turto banko pažymos apie atliktus darbus (sėkmingai įvykdytą sutartį), be to, tiekėja pati 2018 m. birželio 4 d. yra išdavusi pažymą UAB „Santerma“ apie sėkmingai šiame objekte atliktus darbus pagal 2016 m. liepos 26 d. subrangos sutartį Nr. 12-S0220-2, kurių vertė 1 258 971,94 Eur su PVM.
16. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. informavo atsakovę, kad dėl žmogiškosios klaidos (apsirikimo) perkančiajai organizacijai buvo pateikta netiksli informacija. Tiekėja neturėjo tikslo pateikti melagingos informacijos, suklaidinti perkančiąją organizaciją, siekdama atitikti kvalifikaciją ir laimėti Pirkimą. Pagal Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkto reikalavimą kvalifikacijai įrodyti užtenka atliktų darbų, nurodytų 8 priedo 1 eilutėje „Verkių gatvės (Prancūzų iki Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas ir „Prancūzų gatvės rekonstravimas“ (t. y. vidutinė metinė įvykdytų darbų vertė yra didesnė negu 500 000 Eur, o šiuo atveju 3 106 233,88 Eur / 5 = 621 246,78 Eur), todėl ieškovė teigė, kad nėra subjektyviojo elemento, kuris yra būtinas vertinant, ar pateikta informacija yra melaginga.
17. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. pašalino ieškovę iš Pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu ir informavo apie Pirkimo procedūrų pasibaigimą VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, atmetus visus pasiūlymus
. 18. Teismas pažymėjo, kad analogiškoje situacijoje kasacinis teismas pripažino, jog tik netinkamas subrangos sutarties išviešinimas kitai perkančiajai organizacijai nereiškia, kad tiekėjas A neatliko darbų ir pateikta informacija melaginga. Šiuo atveju turėtų būti sprendžiama ne dėl melagingos informacijos pateikimo, tačiau dėl negalimumo remtis tokia VPĮ reguliavimo neatitinkančia patirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).
19. Teismo vertinimu, atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė iš esmės formaliu pagrindu. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kiek sutarčių turėtų būti įvykdęs tiekėjas, kad įrodytų turimos kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentams. Ieškovė pateikė dvi įvykdytas sutartis, be kita ko, dėl administracinio pastato Vilniuje, Ozo g. 4A, rekonstrukcijos darbų. Nors sutartį dėl darbų nurodytame objekte ieškovė vykdė pasitelkusi subrangovus, ne vien savo jėgomis, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog ir ieškovė (rangovė) nebuvo vien tik savo jėgomis atlikusi darbų, kurių vertė prilygsta pirkimo dokumentuose nurodytai sumai, juolab kad į atliktų statybos darbų sąrašą buvo įtraukta ne ši vienintelė sutartis. Pagal ieškinyje nurodytus duomenis apie įvykdytų objektų (sutarčių) apimtį laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir atliktų darbų sąrašą ieškovė tikrai turėjo galimybę pasirinkti vieną ar keletą įvykdytų sutarčių už nurodytą sumą. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys vertintini kaip žmogiškoji klaida.
20. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepagrįstai, vertindama ieškovės pasiūlymą, nevertino tiek 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikiant pasiūlymą, tiek ir 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikiant patikslintą atliktų darbų sąrašą ieškovės nurodytos antrosios sutarties „Verkių gatvės (nuo Prancūzų iki Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas ir „Prancūzų gatvės rekonstravimas“, kurios vidutinė metinė įvykdytų darbų vertė pagal šią sutartį yra didesnė negu 500 000 Eur (šiuo atveju 3 106 233,88 Eur / 5 = 621 246,78 Eur). Kadangi Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas sutarčių skaičius, todėl, priešingai nei teigė atsakovė, ieškovė šiuo atveju nebūtų turėjusi tikslinti duomenų ar pateikti naujų, kad įrodytų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo dokumentų 2.5.2.2 punkto reikalavimui.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios, visų tiekėjų pasiūlymai atmesti, teismas nusprendė atskirai nepasisakyti dėl kitų ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktų duomenų atitikties Pirkimo dokumentams.
22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškovės pateiktą informaciją kvalifikuoti kaip melagingą. Nors pati ieškovė pripažino, kad pateikė klaidingą informaciją apie be subrangovų pagalbos įvykdytų darbų objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, apimtį, tačiau nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė sąmoningai siekė suklaidinti atsakovę dėl turimos kvalifikacijos. Ieškovės pateikta informacija apie savo jėgomis atliktų darbų vertę objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, nelėmė tiekėjos kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygoms, tiekėjo pajėgumo įvykdyti Pirkimo sąlygas, taigi negalėjo lemti ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros rezultato.
24. Byloje nėra ginčo, jog Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kiek sutarčių turėtų būti įvykdęs bei nurodęs atliktų statybos darbų sąraše tiekėjas, kad įrodytų turimos kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkto reikalavimui. Ieškovė atliktų statybos darbų sąraše nurodė dvi sutartis, iš kurių vienos („Verkių gatvės (nuo Prancūzų iki Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas ir Prancūzų gatvės rekonstravimas“) pakako turimai kvalifikacijai pagal minėtą Pirkimo sąlygą pagrįsti, nes vidutinė metinė įvykdytų darbų vertė pagal šią sutartį viršijo 500 000 Eur be PVM vertę. Taigi, ieškovė, pateikdama duomenis apie įvykdytus darbus objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, nepakeitė savo turimos kvalifikacijos – iš objektyviai neatitinkančios kvalifikacijos reikalavimo netapo tokį reikalavimą atitinkanti, nes būtiną Pirkimui kvalifikaciją turėjo.
25. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovės ginčijamo sprendimo neteisėtumą patvirtina ir tai, jog atsakovė nepagrįstai tiekėjos pateiktos informacijos atitiktį tikrovei vertino ne tik faktine, bet ir teisine prasme. Atsakovė ne tik siekė pripažinti dalį ieškovės pasiūlyme pateiktos informacijos apie praeityje įgytą profesinę patirtį melaginga, bet iš esmės kvestionuoja ieškovės pateiktų subrangos sutarčių sudarymo teisėtumą (tinkamai neįforminus subrangos ir (ar) VĮ Turto banko neinformavimas apie subrangovus sudarant sutartį dėl darbų objekte Vilniuje, Ozo g. 4A).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismai, pripažindami ieškovės pateiktą informaciją klaidinga, o ne melaginga, pažeidė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimu 2017 m. gegužės 4 d. sprendime byloje Esaprojekt, C-387/14, ūkio subjektą galima pašalinti iš pirkimo, kai ūkio subjektas pripažintas atsakingu dėl tam tikro laipsnio nerūpestingumo. Teismas neįvertino, kad tikrovės neatitinkančią informaciją ieškovė atsakovei pateikė net du kartus – teikdama kvalifikacijos reikalavimo, nurodyto Pirkimo dokumentų 2.5.2.2 punkte, atitiktį patvirtinančius dokumentus ir juos tikslindama. Toks neveikimas ir nerūpestingumas neabejotinai išeina už žmogiškosios klaidos ribų, todėl turėtų būti kvalifikuojamas kaip melagingos informacijos pateikimas.
26.2. Pagal VPĮ tiekėjo (ne)atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimas ir nustatymas yra perkančiosios organizacijos, o ne teismo prerogatyva. Teismai negalėjo spręsti dėl ieškovės atitikties kvalifikacijos reikalavimams pagal kitas sutartis. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas todėl, kad perkančioji organizacija pagal turimus patikimus įrodymus nustatė ieškovės pateiktų duomenų melagingumą, t. y. pagal kitame pirkime iš ieškovės subrangovės gautus perdavimo–priėmimo aktus bei pačios ieškovės išduotą UAB „Santerma“ pažymą nustatė, kad visą objektą Vilniuje, Ozo g. 4A, rekonstravo ieškovės subrangovė UAB „Santerma“, o ne pati ieškovė. Atsakovė subrangos sutarčių nevertino, nes subrangovai net nebuvo išviešinti, kaip reikalaujama pagal VPĮ nuostatas, ir subrangos sutarčių atsakovė neturėjo. Be to, vertinimas dėl kvalifikacijos atitikties pagal viešai skelbiamas sutartis apskritai negali būti atliekamas.
26.3. Nustačius, kad tiekėjas pateikė dalį melagingų duomenų, selektyvus likusiųjų duomenų vertinimas suteiktų tiekėjui nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie elgiasi sąžiningai ir informaciją teikia tik įsitikinę jos pagrįstumu, tokiu būdu būtų pažeisti VPĮ įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 1.10 punkte buvo nustatyta, jog tiekėjo, pateikusio melagingą informaciją apie atitikį reikalavimams, pasiūlymas atmetamas, taip pat vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir kasacinio teismo praktika, atsakovė neturėjo pareigos nagrinėti kitos ieškovės pateiktos sutarties ir ieškoti galimų nemelagingų duomenų apie ieškovę, kurie būtų pakankami kvalifikacijai įrodyti, tačiau privalėjo jos pasiūlymą atmesti.
27. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Ieškovės netiksli informacija yra vertinama kaip klaidinga informacija, bet ne melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl leistino suklydimo. Be to, netikslios informacijos pateikimas turi būti siejamas su jo galimai klaidinančių veiksmų įtaka viešojo pirkimo rezultatams. Šiuo atveju ieškovė nepakeitė savo turimos kvalifikacijos, t. y. iš objektyviai neatitinkančios kvalifikacijos reikalavimo netapo tokį reikalavimą atitinkanti, nes būtiną Pirkimui kvalifikaciją turėjo. Dėl to netikslios informacijos pateikimas nėra reikšmingas, neturi įtakos kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimui, sąžiningai tiekėjų konkurencijai (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Klaidingos informacijos pateikimas buvo nulemtas žmogiškosios klaidos. Pati ieškovė, supratusi, kad pateikė klaidingus duomenis, apie tai informavo atsakovę.
27.2. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo atsakovė, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir tiekėjo teisę į veiksmingą perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūrą, teismai viešųjų pirkimų bylose turi teisę vertinti ne tik perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumą (neteisėtumą), bet ir tai, ar kartu su pasiūlymu (paaiškinimais) pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą apie tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui. Priešingu atveju būtų pažeistas skaidrumo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) bei teisių gynybos veiksmingumo principai.
27.3. Teismai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai įvertino ieškovės pasiūlymo dokumentų visumą (atliktų statybos darbų sąraše ieškovės nurodytas dvi sutartis), t. y. pasiūlymą vertino turiningai ir atsižvelgdami į kvalifikaciją, kaip objektyvią kategoriją, kaip tai išplėtota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negalima sutapatinti konkretaus tiekėjo atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams su tuo, kaip jis tą atitiktį įrodinėja, dėl to visais atvejais perkančiosios organizacijos, tikrindamos konkretaus dalyvio atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, turi atsakyti į klausimą, ar objektyviai ir realiai konkretus tiekėjas atitinka nustatytus reikalavimus, nepaisydamos to, kad jis šią atitiktį įrodinėja ne tomis priemonėmis. Tuo tarpu būtent atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą ir selektyviai pasirinkdama vertinti tik vieną nurodytą sutartį, pažeidė kvalifikacijos vertinimo taisykles, turiningojo pasiūlymo vertinimo principą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija
28. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su teismų priimtais procesiniais sprendimais, kvestionuoja ieškovės pateiktos informacijos apie atitikį kvalifikacijos reikalavimui nepripažinimą melaginga, teigdama, kad tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas nebuvo ieškovės žmogiškoji klaida, priešingai, ieškovė pateikė melagingą informaciją ir tai sudarė pagrindą atsakovei pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų.
29. Tiekėjo pašalinimo pagrindai reglamentuoti VPĮ 46 straipsnyje. VPĮ (2019 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. XIII-2429 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.
30. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose. Perkančioji organizacija gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
31. Pažymėtina, kad, priešingai nei ankstesniame (iki 2017 m. liepos 1 d.) viešųjų pirkimų reguliavime, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Taigi, perkančiosios organizacijos privalo, pirma, šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), antra, atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Aptartų VPĮ normų, reglamentuojančių sankcijas tiekėjams už melagingos informacijos pateikimą, tikslas – skatinti tiekėjus elgtis sąžiningai, užtikrinti tiekėjų patikimumą.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 149 punktas). Ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.; atsižvelgiant į tai, tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia (be kita ko), dėjo visas įmanomas pastangas sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 53 punktą).
34. Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad perkančiųjų organizacijų įgaliojimai spręsti dėl to, ar tiekėjas turėtų būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, grindžiami siekiu joms sudaryti sąlygas įvertinti kiekvieno dalyvio sąžiningumą ir patikimumą; dėl tokių ūkio subjekto savybių gali būti sprendžiama ir tais atvejais, kai šis, pažeisdamas skaidrumo ir lojalumo imperatyvus, dalyvaudamas pirkime, jo organizatoriui savo iniciatyva nepateikia iš esmės viešai prieinamos informacijos apie anksčiau nutrauktą viešojo pirkimo sutartį (šiais aspektais žr. plačiau Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93 SA, C-267/18, 26, 36 punktus).
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Neries krantinės parko sutvarkymo (rekonstravimo) darbų pirkimas“. Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkte nustatytas vienas iš tiekėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų – tiekėjo, tiekėjo grupės partnerių kartu vidutinė metinė svarbiausių naujos statybos / rekonstravimo / kapitalinio remonto / paprastojo remonto darbų, atliktų savo jėgomis, apimtis (be PVM) per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turi būti ne mažesnė kaip 500 000 Eur (be PVM). Nurodytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti turėjo būti pateikiamas atliktų darbų sąrašas, taip pat užsakovų pažymos, patvirtinančios, kad nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai. Į atliktų statybos darbų vertę negalėjo būti įskaityta projektavimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė, jei tos paslaugos buvo atliktos kartu su statybos darbais.
36. Pagal Pirkimo sąlygų 7.22.7 punktą tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jei tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
37. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, ieškovė kvalifikacijai pagrįsti 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei pateikė atliktų statybos darbų sąrašą, nurodydama duomenis apie savo jėgomis atliktus darbus pagal dvi įvykdytas sutartis: kad objekte „Verkių gatvės (nuo Prancūzų iki Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas ir Prancūzų gatvės rekonstravimas“ atliko darbų už 3 106 233,88 Eur be PVM, o objekte „Administracinio pastato Ozo g. 4A, Vilniuje darbo projekto parengimas ir rekonstravimas“ – darbų už 1 257 400 Eur be PVM. Atsakovei paprašius patikslinti pateiktus duomenis, ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė patikslintą statybos darbų sąrašą, kuriame nurodė, kad objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, savo jėgomis atliko darbų už 1 229 400 Eur be PVM. Atsakovė, nustačiusi, kad ieškovės nurodytame objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, darbus už 1 258 971,94 Eur su PVM atliko subrangovė UAB „Saterma“ (o ne ieškovė), paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą. Ieškovė pripažino, kad pateikė neteisingus duomenis dėl žmogiškosios klaidos.
38. Atsakovė, nustačiusi, kad ieškovė, nurodydama savo jėgomis atliktų darbų objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, Vilniuje, apimtis, pateikė melagingą informaciją, ginčijamu 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą Pirkimo sąlygų 7.22.7 punkto pagrindu ir pašalino šią tiekėją iš Pirkimo procedūrų.
39. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo procedūrų ir ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkimo sąlygų 7.22.7 punkto pagrindu, įpareigojant atsakovę priimti sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, siekdama įrodyti savo patikimumą Pirkime, yra pakankamos, ir atmesti tiekėjos pasiūlymą kitu pagrindu – pagal Pirkimo sąlygų 7.22.2 punktą (tiekėjui neatitinkant kvalifikacijos reikalavimų arba nepateikus ar nepatikslinus kvalifikacijos duomenų). Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas dviem pagrindais: 1) tiekėjos pateikta informacija, kuria grindė atitikį kvalifikacijai, nemelaginga, nes klaidingų duomenų apie darbus objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, pateikimą nulėmė žmogiškoji klaida; 2) net ir vertinant ieškovės pateiktą informaciją kaip melagingą, perkančioji organizacija nesuteikė galimybės pasinaudoti reabilitacijos (apsivalymo) teise.
40. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, pirma, Pirkimo sąlygose kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nebuvo nustatytas konkretus skaičius pateiktinų tiekėjos įvykdytų sutarčių, antra, ieškovė pateikė dvi įvykdytas sutartis, iš kurių vienos („Verkių gatvės (nuo Prancūzų iki Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas ir „Prancūzų gatvės rekonstravimas“) pakako Pirkimo sąlygose reikalaujamai darbų, atliktų savo jėgomis, apimčiai pagrįsti, konstatavo, jog ieškovės pateikti duomenys dėl darbų Vilniuje, Ozo g. 4A, buvo žmogiškoji klaida, o atsakovė tiekėjos pasiūlymą atmetė formaliu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėjo, kad klaidingos informacijos apie savo jėgomis atliktų darbų vertę objekte Vilniuje, Ozo g. 4A, pateikimas nelėmė tiekėjos kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygoms ir Pirkimo rezultato.
41. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad neveikimas ir nerūpestingumas pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis net du kartus kvalifikuotinas kaip melagingos informacijos pateikimas. Atsakovė teigė, kad, nustačiusi tam tikrų ieškovės pateiktų duomenų apie kvalifikacijos atitiktį melagingumą, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, ji negalėjo vertinti kitų galimai nemelagingų ieškovės pateiktų duomenų. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
42. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktą). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinėse normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 125 punktą).
43. Remdamasis Teisingumo Teismo praktika, kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; į informacijos vertinimo kaip melagingos reguliavimą įeina tiek aktyvūs tiekėjo veiksmai, kaip antai falsifikavimas, tiek neveikimas, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti tiekėjos veiksmai vertintini kaip didelis nerūpestingumas, kuris, kaip nurodyta pirmiau, taip pat pripažįstamas perkančiosios organizacijos klaidinimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo pagrindą kvalifikuoti tiekėjos pateiktą informaciją apie atitikį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą.
45. Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad aplinkybė, jog ieškovės kiti pateikti duomenys dėl įvykdytų darbų galimai būtų pagrindę atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nelemia tikrovės neatitinkančios informacijos nepripažinimo melaginga. Pažymėtina, kad pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.
46. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad iš tikrųjų Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies h punkto nuostata apima tiek aktyvius veiksmus, kaip antai falsifikavimą, tiek neveikimą, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93, C-267/18, 34 punktas).
47. Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus, kaip galimai susiklostė nagrinėjamoje byloje (tačiau teisėjų kolegija dėl to konkrečiai šioje byloje nesprendžia).
48. Dėl to pritariant kasacinio skundo argumentams, atsakovė neprivalėjo ir neturėjo pagrindo vertinti, ar kiti tiekėjos pateikti kvalifikaciją įrodantys duomenys yra pakankami atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti.
49. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės pateikta informacija, kuria ji grindė atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebuvo melaginga.
Dėl tiekėjo reabilitacijos (apsivalymo) teisės
50. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija nepašalina tiekėjo iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos.
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad net tuo atveju, jei atsakovė jos veiksmus vertintų kaip melagingos informacijos pateikimą, ieškovei nepagrįstai neleista pasinaudoti reabilitacijos teise. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, nusprendę, kad ieškovės pateikta informacija apie atitikį kvalifikacijos reikalavimams nebuvo melaginga, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kuriais įrodinėjama, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, siekdama įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos, ir nuspręsti jos iš pirkimo nešalinti. Šioje nutartyje teisėjų kolegijai konstatavus, kad teismų išvada dėl informacijos (ne)melagingumo nepagrįsta, iškyla būtinybė įvertinti pirmiau nurodytų ieškovės argumentų pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga.
53. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Kadangi byloje yra poreikis šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės reabilitavimosi priemonėmis, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
54. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti, ar ieškovės argumentai apie pritaikytas priemones laikytini suponuojančiais pagrindą perkančiajai organizacijai priimti kitokį, nei nagrinėjamoje byloje ginčijamas, sprendimą.
55. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė