Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-557/2020
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00080-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
7.1.; 21.1.7; 21.11.8; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas K. S. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Tauragės apskrities VPK, Institucija) 2020 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-647-2020, kuriuo K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 90 Eur bauda ir įpareigotas iki 2020-04-06 atlyginti vagystės metu L. U. padarytą 150 eurų turtinę žalą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities VPK 2020-03-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 85-ANR_N-647-2020 K. S. nubaustas pagal ANK 108 straipsnį 90 Eur bauda, įpareigojant jį iki 2020-04-06 atlyginti vagystės metu L. U. padarytą 150 Eur turtinę žalą už tai, kad 2020-02-07, apie 5. 11 val., jis kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančią 150 Eur vertės šiukšlinę į vežimuką ir ją nusivežė. Tokiais savo veiksmais K. S. įvykdė smulkią vagystę.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-03-05 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3. Tauragės apylinkės teismas 2020-06-26 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK 2020-03-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 85-ANR_N-647-2020 paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog nelogiška K. S. versija, kad apie 5.11 val. ryto pavogta šiukšlinė buvo išmesta netrukus po vagystės, šalia vagystės vietos, viešoje vietoje, kaip nereikalingas daiktas. Neįtikėtina ir K. S. versija, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60–70 kg sveriančią apvalios formos apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio ketinę šiukšlinę ir parsivežti tokiu būdu į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitą vietą. K. S. paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Taip pat pastebėtina, kad 2020-02-07 buvo penktadienis, o ne šeštadienis, kaip teigė K. S., todėl didysis turgus penktadienio rytą neveikė ir K. S. negalėjo jame „apsiprekinti“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. S. pardavė daugiau surinktų daiktų kaip metalo laužą, todėl, teismo vertinimu, turėjo motyvą pavogti nukentėjusiojo ketinę šiukšlinę ir parduoti ją kaip metalo laužą. Byloje neginčijamai įrodyta, kad K. S. vagystės dienos rytą, apie 10–11 val., kartu su kitu nenustatytu asmeniu pardavė iš nukentėjusiojo L. U. pavogtą šiukšlinę kaip savo daiktą į metalo laužą ir gavo už ją pinigus. Metalo supirkimo sunkvežimio vairuotojas N. M. paaiškino, kad būtent du vyriškiai į mašiną įkėlė 3 ketines vonias, visokių smulkmenų, tarp kurių buvo ir ketinė šiukšlinė. Visi daiktai jam sukėlė įtarimų, todėl jis dėl saugumo nufotografavo daiktus ir abu vyriškius su daiktais atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur vyriškiai metalą pardavė, darbdavys užpildė dokumentus ir metalą nupirko. Iš 2020-02-07 metalo laužo pirkimo–pardavimo akto Nr. T11166 nustatyta, jog pardavėjas K. S. 2020-02-07 pardavė pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nuosavybės teise priklausantį metalo laužą (iš jų ir iš L. U. pavogtą šiukšlinę), kurio grynasis svoris 0,840 kg, už tai jam išmokėta pagal pinigų priėmimo kvitą 151,62 Eur. K. S. teisme pripažino, kad sunkvežimio vairuotojas (N. M.) sakė teisybę, t. y. pripažino, kad metalą pardavė dviese, su draugu, tačiau atsisakė nurodyti vardą ir pavardę. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad jog K. S. veikė ne vienas, o kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su juo 2020-02-07, apie 5.11 val., įvykdė nukentėjusiojo L. U. šiukšlinės vagystę, taip padarydamas nukentėjusiajam 150 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Dėl apylinkės teismo šališkumo
4.1. Pažymėtina, jog skundžiama nutartis turi būti teisėta ir pagrįsta. Nutartis yra teisėta, kai priimta ir surašyta laikantis administracinio ir administracinio proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nutartis yra pagrįsta, kai joje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nutartyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Akivaizdu, kad skundžiama nutartis neatitinka šių reikalavimų, nes teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti objektyvus, išsamiai išanalizuoti visų įrodymų, esančių byloje, ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas išimtinai vertino tik kaltinimo pusės pateiktus įrodymus, visiškai neaptardamas apeliantą teisinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, buvo šališkas, formuluodamas klausimus tiek apeliantui, tiek liudytojai G. M., juos užduodamas aiškiai norėjo sustiprinti kaltinimo pusės pozicijas, dėl to byla buvo ištirta neišsamiai. Be to, buvo ne tik tyčia ignoruojami, bet ir eliminuojami apeliantą teisinantys įrodymai. Preziumuotina, jog iš bylos duomenų yra akivaizdžiai matyti, kad objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos apelianto naudai.
4.2. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: teisminiame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo garantija dėl to, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-176/210, 2K-193/210, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697-/2016).
Dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų išsamumo vertinimo taisyklių ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo
4.3. Skundžiama teismo nutartis yra prieštaringa, neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl turi būti panaikinta. Apelianto teigimu, šioje byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų jo konvikciją. Skundžiama nutartis pagrįsta tik subjektyviomis įvykio interpretacijomis, nepatikimais, prieštaringais paaiškinimais, prielaidomis ir spėlionėmis. Bylos įrodymai buvo nagrinėjami ir vertinami tik selektyviai, kilusios abejonės nevertintos apelianto naudai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kad jis davė nuoseklius parodymus apie inkriminuojamame delikte nurodytas aplinkybes.
4.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais grįsdamas skundžiamą nutartį, pažeidė kasacinio teismo išaiškinimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2007, Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-492/2013, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-513/2013; LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1.1 papunktis, 3.1.8 papunktis) ir nesilaikė kitų teismų praktikos (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2010-10-07 nuosprendis byloje Nr. 1A-176-300/2010) dėl įrodymų vertinimo ir vadovavimosi nekaltumo prezumpcija. Priešingai, šioje byloje apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė apeliantui kaltumo prezumpciją, konstatavo, kad jis neįrodė savo nekaltumo. Tokia apylinkės teismo formuojama praktika neatitinka baudžiamosios justicijos doktrinos objektyviųjų įrodinėjimo nuostatų reikalavimų.
Dėl in dubio pro reo principo pažeidimo
4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius tiek kontinentinės teisės, tiek anglosaksiškosios „common law“, tiek European Court of Human Rights jurisprudencijoje įtvirtintus – „presumption of innocence, due process of law, beyond a reasonable doubt ir common sense“ principus.
4.6. Apeliantas vieninteliu atveju pritaria visoje apylinkės teismo argumentacijoje pastebėtam niuansui dėl neteisingai įvardytos šeštadienio dienos.
4.7. Pažymėtina, jog apeliantui pirminį skundą pirmosios instancijos teismui neatsakingai bei padarydamas lapsus mentis (iš lotynų kalbos verčiant – minties klaidą) surašė advokato padėjėjas. Kaip vėliau paaiškėjo, pirminis skundas buvo surašytas neskrupulingai, nekruopščiai ir advokato padėjėjui preciziškai nepatikrinus tokio fakto, kaip, pvz., vasario 7 d. nesutapimo su šeštadienio diena. Todėl šiuo atveju ir įvyko „misanderstandingas“.
4.8. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog jis iš tiesų važiavo į Didįjį turgų, esantį prie Muzikos mokyklos Tauragėje, kuris veikia nuo pirmadienio iki šeštadienio imtinai.
4.9. Pastebėtina, jog Tauragėje reguliariai iš viso veikia 3 turgūs: 1) Mažasis turgus, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje (veikiantis pirmadieniais–penktadieniais imtinai); 2) Didysis turgus, esantis prie (duomenys neskelbtini) mokyklos (veikiantis pirmadieniais–šeštadieniais imtinai); 3) Ūkininkų turgus (veikiantis tik šeštadieniais).
4.10. Taigi iš apelianto advokato padėjėjui papasakotų faktinių aplinkybių visumos ir būtent to paties advokato padėjėjo neskrupulingai surašytas pirminis skundas, kuriame pastarasis, nepatikrinęs mėnesio bei savaitės dienos atitikmens, parašydamas ne penktadienį, o šeštadienį, kurį vėliau ir apeliantas teisme paminėjo, negali būti laikytina teismo klaidinimu ar bandymu išsisukti.
4.11. Absoliučiai deklaratyvus yra žemesniojo teismo suponuojamasis antecedentas, jog apeliantas, teismui nenurodęs asmens vardo bei pavardės, su kuriuo pardavė metalo laužą į metalo supirktuvę, būtent kartu su juo neva ir pavogė šiukšlinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nors šiukšlinė apelianto buvo rasta ir pasiimta būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ši teismo vertinamojo pobūdžio prielaida akivaizdžiai įrodo, jog teismas ab initio turėjo nusistatymą prieš apeliantą ir į skundžiamą nutartį surašė teismo subjektyvią argumentaciją taip, kad tik bet kuriuo atveju, net ir esant hipotetinėms premisoms, būtų įrodyta nepagrįsta apelianto konvikcija dėl neva pavogtos šiukšlinės. Argumentuotina, jog tas asmuo, kuris padėjo kieme sukrauti metalo laužą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, yra privatus asmuo ir neturi viešojo asmens statuso. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog pastarasis asmuo apelianto prašė privatumo, nepageidavo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir norėjo išlikti inkognito.
4.12. Pabrėžtina ir tai, jog pagal onus probandi principą (burden of proof) visa vagystės įrodinėjimo našta turėjo tekti policijai. Akcentuotina, inter alia, tai, jog policija apelianto gyvenamojoje vietoje ar pagalbinėse patalpose nepadarė ir jokio poėmio ar kratos (ANK 600 straipsnis), siekiant rasti ir paimti administracinio nusižengimo teisenai reikšmingą įkaltį – panašų į arklio traukiamą vežimą.
4.13. Policijos tyrėjų pagrindinio įkalčio – vežimo – neieškojimas ir jo kaip svarbiausio faktoriaus nebuvimas administraciniame procese leidžia pagrįstai ir nekvestionuojamai teigti, kad apeliantas buvo neteisingai ir nepagrįstai apkaltintas, jog su kažkokiu panašiu į arklio traukiamą vežimu su nenustatytos tapatybės asmeniu nusiveždamas pavogė šiukšlinę.
4.14. Konstatuotina, jog prieš apeliantą nei policijos tyrėjų, nei žemesniojo teismo nebuvo pateiktas kontrargumentas, inkriminuojamasis įkaltis – vežimas.
4.15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas nebuvo nukentėjusiojo L. U. pateiktuose vaizdo įrašuose atpažintas / identifikuotas kaip tas asmuo (vagis), kuris neteisėtai pasisavino (pavogė) būtent prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio pastato šiukšlinę.
4.16. Pabrėžtina, jog nei policijos tyrėjai, nei apylinkės teismas nenustatė nė vieno iš dviejų asmenų, kurie būtent 2020-02-07, apie 5.11 val., prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato neteisėtai pasisavindami pavogė nusiveždami su panašiu į arklio traukiamu vežimu šiukšlinę.
4.17. Pažymėtina ir tai, jog policijos tyrėjai prieš apeliantą negalėjo pateikti ir dar vieno kontrargumento, savaime galėjusio triuškinamai ir šimtu procentų patvirtinti bei įrodyti apelianto konvikciją, t. y. biometrinių duomenų – pirštų daktiloskopinių lyginamųjų pavyzdžių, habitoskopinių duomenų, DNR biologinių pėdsakų mikrodalelių, kadangi tos 2 (dviejų) nenustatytų ir neidentifikuotų asmenų pavogtos šiukšlinės policijos tyrėjai metalo supirktuvėje jau neberado, kadangi ji su kitu metalo laužu jau buvo išgabenta į Klaipėdą. Pažymėtina, kad jeigu policijos tyrėjai ant šiukšlinės būtų radę tik apelianto pirštų atspaudus, o ne visų trijų asmenų, iš kurių du ir yra tikrieji vagys, tuomet tai būtų nekvestionuojamai ir besąlygiškai patvirtinę būtent apelianto konvikciją.
4.18. Akcentuotina, jog iš nukentėjusiojo L. U. pateiktos vaizdo medžiagos aiškiai vizualiai nustatyti ir identifikuoti vagystėje dalyvavusių dviejų asmenų, kurie su panašiu į arklio traukiamą vežimu nusiveža šiukšlinę, yra neįmanoma. To nepavyko padaryti ir policijos tyrėjams. Taigi tiedu asmenys nebuvo užklupti in flagrante delicto. O antai, po keleto valandų tą pačią šiukšlinę, paguldytą prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių vadinamųjų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, rado apeliantas. Kodėl minėtieji asmenys su vežimu nuvežę nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės šitą šiukšlinę, jos vėliau (tyrimo metu nenustatytu laiku) atsikratė, palikdami ją (duomenys neskelbtini) gatvėje, galima tik hipotetiškai spėlioti.
4.19. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje vienareikšmiškai konstatuodamas padarė kategorišką nonsensišką išvadą argumentum ad hominem (iš lot., žmogui taikomas neobjektyvus argumentas siekiant jį paveikti) pagrindu: „Neįtikėtina ir pareiškėjo nurodyta versija, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60-70 kg sveriančią, apvalios formos, apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio špižinę šiukšlinę ir parsivežti tokiu būdu į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitą vietą.“
4.20. Apeliantas, šiuo atveju smash it deny (iš angl. triuškinamai paneigia) šį pirmosios instancijos teismo a priori subjektyvų nonsensišką „vidinį įsitikinimą“ ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 197 straipsniu prie apeliacijos prideda 5 minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame yra išsamiai ir visapusiškai atliekamas eksperimentas, aiškiai ir įtikinamai įrodantis, jog analogišką ketinę šiukšlinę yra galima be jokių sunkumų ir nesklandumų ne tik kad sėkmingai vienam asmeniui užsikelti ant dviračio pedalo, bet ir nusivežti į norimą vietą, tai šiuo atveju ir padarė apeliantas.
4.21. Pažymėtina, kad šiuo atveju nė vienas tiesioginis įrodymas ar kvintesencinis įkaltis negali patvirtinti apelianto konvikcijos. Žemesnysis teismas rėmėsi tik išvestiniais įrodymais. Akcentuotina, jog byloje nėra nė vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, jog būtent apeliantas pavogė šiukšlinę. Apeliantas nebuvo ir užkluptas in flagrante delicto. Be kita k?, filmuota vaizdo medžiaga tai pat paneigia apelianto konvikciją dėl vagystės fakto, kadangi iš vaizdo įrašų policija neidentifikavo apelianto būtent kaip to asmens, kuris pavogė šiukšlinę.
4.22. Teismas skundžiamoje nutartyje preziumavo: „Iš visumos įrodymų analizės teismas sprendžia, jog K. S. veikė ne vienas, o kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su juo 2020m. vasario 7d., apie 5.11 val., įvykdė nukentėjusiojo L. U. šiukšlinės vagystę, taip padarydamas nukentėjusiajam 150 eurų turtinę žalą.“
4.23. Konstatuotina, jog toks apylinkės teismo akivaizdžiai pritemptas illogical thinking (iš angl. alogiškas) ekvilibristinis išvedžiojimas privalo būti atmestinas kaip neparemtas common sense principu. Tokia apylinkės teismo formuojama ydinga praktika iš esmės pažeidžia baudžiamosios justicijos doktrinos objektyviųjų įrodinėjimo nuostatų bendruosius įrodymams keliamus reikalavimus.
4.24. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, jog LAT 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punkto nuostatos kategoriškai numato, jog teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Taigi darytina akivaizdi konkliuzija, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisenoje niekas objektyviai ir neginčijamai negali šimtu procentų patvirtinti, kad būtent apeliantas būtų pavogęs šiukšlinę. Norint asmenį objektyviai pripažinti kaltu, byloje turi būti fundamentalūs, neginčijami ir triuškinantys įrodymai, neabejotinai ir šimtu procentų įrodantys ir patvirtinantys jo įvykdytą veiką ir realią kaltę. Teismas negali asmens konvikcijos grįsti savo subjektyviai pritemptais supoziciniais kazuistiniais išvedžiojimais, hipotetiniais vidiniais įsitikinimais ar preziumuotinomis premisomis.
4.25. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas atitinkamo asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pagal in dubio pro reo principą.
4.26. Atkreipimas dėmesys ir į tai, jog EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 etc).
4.27. Reziumuotina, jog vien tai, kad apeliantas atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kone idealiosios sutapties pagrindu ir tapo išsirutuliojusios situacijos įkaitu, nors laiko tarpo skirtumas tarp pavogtos šiukšlinės ir apelianto rastos šiukšlinės yra dvi valandos, ant dviračio pedalo nusivežant išmestą šiukšlinę, kurią visai atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie vadinamųjų didžiųjų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių ir būtent tuo momentu pamanydamas, jog ji yra išmesta kaip nebetinkama naudoti, negali būti traktuojama kaip apelianto konvikcija dėl kažkieno prieš keletą valandų pasisavintos šiukšlinės nuo to momento, kai ją prie konteinerių aptiko apeliantas. Visiškai neteisėtai ir nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktas apeliantas negali atsakyti ir būti nubaustas už tai, ko net nepadarė.
4.28. Be kita ko, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tokią esencinę detalę, kad jeigu apeliantas būtų nusivežęs surastą prie vadinamųjų „(duomenys neskelbtini)“ šiukšlių konteinerių esančią stūksančią šiukšlinę, ant kurios būtų buvę pavaizduoti, pažymėti ar išgraviruoti kokie nors specialūs ženklai, simboliai ar tiesiog pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba, pvz., „automobilių aikštelės“, „L. U.“, „(duomenys neskelbtini)“ ar pan., ir apeliantas minėtąją šiukšlinę būtų vis vien bet kuriuo atveju nusivežęs, tuomet būtų galima kelti objektyvų ir pagrįstą klausimą dėl apelianto nerūpestingumo, nesąžiningumo, aplaidumo, jog pastarasis elgėsi neatsakingai ir matydamas pakankamai aiškius identifikuojamuosius ženklus ant šiukšlinės, jog ji greičiausiai priklauso šalia esančiai automobilių stovėjimo aikštelei, ją vis tiek pasisavino.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu ir teigia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje kartu su kitu asmeniu įvykdė nukentėjusiojo L. U. šiukšlinės vagystę, taip padarydamas nukentėjusiajam 150 Eur turtinę žalą. Pasak apelianto, byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo ir nėra nė vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, jog būtent jis pavogė šiukšlinę. Nukentėjusiojo L. U. pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota, kaip 2 asmenys 2020-02-07, apie 5.11 val., prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato esančią šiukšlinę įsideda į su savimi atsitemptą vežimą ir pasišalina, jis nebuvo identifikuotas kaip asmuo, kuris pavogė šiukšlinę. Priešingai, K. S. teigimu, jis šią šiukšlinę atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie konteinerių ir manydamas, jog ji yra išmesta kaip nebetinkama naudoti, nusivežė ant dviračio pedalo. Apeliantas pažymi, jog priešingai teismo išvadai, analogišką ketinę šiukšlinę galima be jokių sunkumų vienam asmeniui užsikelti ant dviračio pedalo ir nusivežti (tai patvirtina apelianto pateiktas vaizdo įrašas su atliktu eksperimentu).
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.
9. K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 108 straipsnį už tai, kad jis 2020-02-07, apie 5. 11 val., kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančią 150 Eur vertės šiukšlinę į vežimuką ir ją nusivežė, tokiais savo veiksmais įvykdė smulkią vagystę.
10. Pagal ANK 108 straipsnį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už vagystę, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
11. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog K. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y kad 2020-02-07, apie 5. 11 val., jis kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančią 150 Eur vertės šiukšlinę į vežimuką ir ją nusivežė, t. y. įvykdė smulkią vagystę.
12. Kaip matyti iš skundžiamos Tauragės apylinkės teismo 2020-06-26 nutarties, pirmosios instancijos teismas laikė nelogiška K. S. versiją, jog apie 5.11 val. ryto pavogta šiukšlinė buvo išmesta netrukus po vagystės, šalia vagystės vietos, viešoje vietoje, kaip nereikalingas daiktas. Teismas neįtikėtina laikė ir K. S. versiją, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60–70 kg sveriančią apvalios formos apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio ketinę šiukšlinę ir parsivežti į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitą vietą. Pasak apylinkės teismo, byloje surinkti duomenys, kad K. S. vagystės dienos rytą, apie 10–11 val., kartu su kitu nenustatytu asmeniu pardavė iš nukentėjusiojo L. U. pavogtą šiukšlinę kaip savo daiktą į metalo laužą ir gavo už ją pinigus, pardavė ir daugiau surinktų daiktų kaip metalo laužą, leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo motyvą pavogti nukentėjusiojo ketinę šiukšlinę ir parduoti ją kaip metalo laužą. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien tas faktas, jog K. S. vagystės dienos rytą kartu su kitais daiktais pardavė kaip metalo laužą ir ketinę šiukšlinę, kurią, kaip matyti iš nukentėjusiojo L. U. pateikto vaizdo įrašo, apie 5.11 val. prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato du asmenys įsideda į su savimi atsitemptą keturių ratų vežimuką ir pasišalina, savaime neleidžia daryti išvados, kad būtent K. S. kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2020-02-07, apie 5.11 val., įvykdė nukentėjusiojo L. U. šiukšlinės vagystę. Tokia teismo išvada padaryta remiantis tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.
13. Pasak K. S., jis minėtą ketinę šiukšlinę atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie konteinerių ir manydamas, jog ji yra išmesta kaip nebetinkama naudoti, nusivežė ant dviračio pedalo ir vėliau kartu su kitais daiktais pardavė kaip metalo laužą. Tokia K. S. versija jokiais bylos duomenimis nėra paneigta.
14. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo L. U. pateikto vaizdo įrašo nustatyti, kad vienas iš jame užfiksuotų dviejų šiukšlinės vagystėje dalyvavusių asmenų yra būtent K. S., nėra galimybės, nes nakties metu padarytame vaizdo įraše asmenų veidų nesimato. Taigi nukentėjusiojo pateikta filmuota medžiaga yra neinformatyvi ir neleidžia daryti išvados, kad būtent K. S. kartu su kitu nenustatytu asmeniu pavogė minėtą šiukšlinę. Patys tyrimą atlikę policijos pareigūnai iš šio vaizdo įrašo neidentifikavo K. S. kaip asmens, kuris pavogė minėtą ketinę šiukšlinę, nei pagal kokius nors kitus vaizdo įraše užfiksuotus požymius – įraše matomų asmenų ūgį, kūno sudėjimą, kokius nors specifinius judėjimo ypatumus, aprangos detales ir pan., tyrimo metu nebuvo paskirtas ir atliktas specialių žinių reikalaujantis galimo asmens identifikavimo pagal vaizdo įraše užfiksuotus duomenis tyrimas (ekspertizė). Tyrimo metu nebuvo nustatytas nė vienas galimas šio įvykio liudytojas. Taigi byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad minėtą šiukšlinę kartu su nenustatytu asmeniu pavogė būtent K. S..
15. Nors, bylos duomenimis, kaip pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas, K. S. vagystės dienos rytą, apie 10-11 val., šią šiukšlinę su kitu nenustatytu asmeniu pardavė kaip metalo laužą kartu su kitais daiktais, tačiau, kaip minėta, vien šis faktas pats savaime neleidžia daryti nebejotiną išvadą, kad būtent K. S. kartu su kitu nenustatytu asmeniu minėtą šiukšlinę prieš tai pavogė, nes jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra.
16. Kaip matyti iš policijos pateikto 2020-02-27 vaizdo įrašo, aiškinantis įvykio aplinkybes K. S. į tyrėjos klausimą, ką jis žino apie metalinės špižinės šiukšlinės vagystę nurodė, kad nieko nežino, į klausimą „kaip ta šiukšlinė atsidūrė pas tave?“ nurodė, kad ją rado prieš šiukšlinių prie daugiabučio, šalia mašinų stovėjimo aikštelės bei sargo būdelės, o tyrėjai pareiškus, jog: „vaizdo įraše matos, kaip nusiveži, į vežimą susidedi ir nusiveži“ bei paklausus, „kas tas kitas asmuo, su kuriuo nusivežei?“ (nors, kaip minėta, šioje byloje policija iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip du asmenys prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato esančią šiukšlinę įsideda į su savimi atsitemptą vežimą ir pasišalina, neidentifikavo K. S. kaip asmens, dalyvavusio šiukšlinės vagystėje), atsako nieko nežinantis (vaizdo įrašo 05:50–06:40, 08:10 min.). Šių duomenų kontekste kyla pagrįstų abejonių dėl K. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto neva jo kaltės pavogus šiukšlinę pripažinimo. Pažymėtina, jog K. S. 2020-03-05 reikalavime Tauragės apskrities VPK „Dėl nusikalstamai sufabrikuotos administracinio nusižengimo bylos Nr. 85-ANR_P-1632-2020 nutraukimo“, kuris buvo pateiktas Institucijai iš karto po to, kai buvo priimtas skundžiamas 2020-03-05 nutarimas, nurodyta, jog tyrėja „neteisingai iš mano žodžių interpretavo aplinkybes, faktus“, K. S. pažymint, jog: „šiukšlinės nepavogiau“ (administracinė byla Nr. 29ANR-P-24-2019, 32 lapas). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu K. S. taip pat nurodė, kad policija ne taip surašė protokolą, nes jis tyrėjai pasakė, kad šiukšlinę rado prie buitinių atliekų konteinerio (tai, kaip jau minėta anksčiau, užfiksuota policijos pateiktame vaizdo įraše (06:09–06:10, 08:10 min.), o ne pavogė, kaip nurodyta jam 2020-02-27 surašytame administracinio nusižengimo protokole, grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ (medžiaga Nr. 85-ANR_N-647-2020, b. l. 24), jis protokolą pasirašė neskaitęs, nes skubėjo į darbą. Šie K. S. paaiškinimai jokiais bylos duomenimis nėra paneigti.
17. Nors nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip du asmenys įsideda į keturratį vežimuką ir išsiveža šiukšlinę, taip ją neteisėtai pasisavindami, tačiau policija, turėdama duomenų, jog K. S. iš nukentėjusiojo L. U. pavogtą šiukšlinę praėjus maždaug dviem valandoms po vagystės pardavė kaip metalo laužą kartu su kitais daiktais, nepatikrino galimo vežimo buvimo pas K. S. fakto, kas netiesiogiai patvirtintų galimą K. S. dalyvavimą ketinės šiukšlinės vagystėje faktą. Kaip minėta, patys policijos pareigūnai iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo neidentifikavo K. S. kaip asmens, kuris kartu su nenustatytu asmeniu iš nukentėjusiojo įmonės teritorijos pavogė ketinę šiukšlinę. Pats K. S. nuo pat tyrimo pradžios šią aplinkybę neigė, nurodydamas, kad ketinę šiukšlinę rado prie konteinerių ir manydamas, kad ji išmesta kaip nebenaudojama, ją pasiėmė ir nusivežė užsidėjęs ant dviračio pedalo.
18. Nors, skundžiamą nutartį priėmusio teismo nuomone, neįtikėtina K. S. versija, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60–70 kg sveriančią apvalios formos apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio ketinę šiukšlinę ir parsivežti tokiu būdu į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitą vietą, tačiau, kaip matyti iš K. S. kartu su apeliaciniu skundu pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto eksperimento, tokia galimybė yra visiškai įmanoma.
19. Aptartų duomenų kontekste lieka neaišku, kuo remdamiesi tiek Institucija, tiek teismas konstatavo, kad K. S. kartu su kitu nenustatytu asmeniu pavogė minėtą šiukšlinę, nes jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.
20. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad K. S. 2020-02-07, apie 5. 11 val., kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančią 150 Eur vertės šiukšlinę į vežimuką ir ją nusivežė, tokiais savo veiksmais įvykdė smulkią vagystę.
21. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kita vertus, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Apylinkės teismo motyvacija, jog apelianto versija apie galimas šiukšlinės radimo aplinkybes yra nelogiška, o versija apie jos gabenimo iš radimo vietos aplinkybes yra neįtikėtina, savo esme yra ydinga. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, gindamasis nuo jam inkriminuojamų kaltinimų, gali kelti pačias įvairiausias versijas, kurias Institucija privalo paneigti. Teismas negali tiesiog netikėti ar abejoti kaltinamojo versijomis, atitinkamos teismo išvados turi būti pagrįstos byloje surinktų įrodymų viseto, patikimai pagrindžiančio traukiamo atsakomybėn asmens kaltę, analize. Tuo tarpu apelianto versija, jog nukentėjusiajam priklausančią galimai kitų nenustatytų asmenų prieš tai pagrobtą šiukšlinę jis rado tiesiog paliktą prie buitinių atliekų konteinerių, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Byloje nėra surinkta jokių objektyvų, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog apeliantas dalyvavo nukentėjusiajam priklausančios šiukšlinės vagystėje. Faktas, jog apeliantas pardavė šią šiukšlinę į metalo laužą, pats savaime niekaip nepatvirtina apelianto dalyvavimo šiukšlinės vagystėje. Kaip minėta, apelianto versija apie galimą šiukšlinės teisėtą įgijimą (radimą prie atliekų konteinerio) kaip bešeimininkio išmesto turto nėra paneigta. Šią versiją iš esmės patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantas laisvu laiku galimai užsiima metalo laužo rinkimu ir jo pridavimu į supirkimo punktus, taigi prie atliekų konteinerio rasto išmesto metalinio daikto parsigabenimas ir vėlesnis pardavimas į metalo laužo supirktuvę iš esmės yra natūralus reiškinys apelianto kasdienėje veikloje. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai K. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, kaltės įrodymų.
22. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, K. S. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2020-03-05 nutarimas, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 90 Eur bauda, įpareigojant jį iki 2020-04-06 atlyginti vagystės metu L. U. padarytą 150 eurų turtinę žalą, ir dėl jo priimta skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-06-26 nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo byla K. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
23. Kita vertus, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.
24. Pažymėtina, kad ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
25. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal EŽTT praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.
26. Nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – K. S. šia teise nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas išsamiai neišanalizavo visų įrodymų, kadangi išimtinai vertino tik kaltinimo pusės pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Be to, BPK 58 straipsnis tokių nusišalinimo pagrindų, kuriuos nurodo pareiškėjas, neįtvirtina. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, K. S. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-647-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną K. S. pagal ANK 108 straipsnį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjas Linas Pauliukėnas