Civilinė byla Nr. e3K-3-182-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašymą dėl termino pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti atnaujinimo ir prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ kasacinius skundus, 2024 m. liepos 18 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinė dalis išdėstyta taip:

„Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ pasiūlyme perkančiajai organizacijai atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams Dinaminės pirkimų sistemos Nr. 646068 „Įvairūs statybos darbai“ priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime Nr. 683754 „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“ pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam viešojo pirkimo DPS sąlygų 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte (nutarties 42 punktas), pripažinti melaginga.

Atmesti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ paraišką (pasiūlymą), pateiktą perkančiajai organizacijai atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams Dinaminės pirkimų sistemos Nr. 646068 „Įvairūs statybos darbai“ priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime Nr. 683754 „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) 3674 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams (j. a. k. 120864074) 8303,63 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus tris Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

2.       Ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pareiškimą priimti papildomą sprendimą, t. y. priteisti ieškovei 16 230,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 6412,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą bei priteisti ieškovei iš trečiojo asmens 392,23 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo 2024 m. balandžio 14 d., vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji patyrė 19 026,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 5523 Eur žyminis mokestis ir 13 503,60 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 9146,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 5468 Eur žyminis mokestis ir 3678,40 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš viso patyrė 28 173 Eur bylinėjimosi išlaidų. Anot ieškovės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi jos ieškinys buvo patenkintas, todėl jai turi būti atlygintos visos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji yra sumokėjusi trečiajam asmeniui 392,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl ši suma taip pat turi būti grąžinta ieškovei po kasacinio teismo nutarties priėmimo.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. papildomu sprendimu iš dalies patenkino ieškovės pareiškimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2130,52 Eur, o iš trečiojo asmens – 9173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Teismas taip pat taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir grąžino ieškovei iš trečiojo asmens 392,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų trečiajam asmeniui vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ir spręsti ieškovės prašymo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Pateikti prašymą (iškelti klausimą) dėl (ne)paskirstymo bylinėjimosi išlaidų (jų dalies), dėl kurių, ieškovės nuomone, nebuvo nuspręsta, ieškovė turėjo tame teisme, kuris priėmė galutinį sprendimą dėl materialiųjų reikalavimų.

6.       Ieškovė 2024 m. spalio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė pareiškimą dėl papildomo sprendimo šioje byloje priėmimo, nes kasacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, perskirstymo klausimas. Kartu su pareiškimu atsakovė pateikė prašymą dėl termino pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje pateikti atnaujinimo.

7.       Trečiasis asmuo 2024 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo bei įvykdyto sprendimo atgręžimo. Jame trečiasis asmuo nurodo, kad pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti nėra – ieškovė, turėdama profesionalų teisinę pagalbą, terminą daugiau nei dviem mėnesiais praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo pasirinktos procesinės strategijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą prašyti spręsti pirmosios instancijos teismo. Be to, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi, todėl ieškovei negali būti priteisiamas visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovės patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti priteisimas iš trečiojo asmens pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio bendrąsias nuostatas, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ženkliai viršija rekomenduojamas maksimalias sumas, taip pat sprendimo įvykdymo atgręžimas šiuo atveju nėra galimas, nes neegzistuoja nė vienas iš CPK 760 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl CPK 93 straipsnio 5 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų santykio aiškinimo ir taikymo

8.       Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK XVII skyriuje, kuriame įtvirtinta bylų proceso kasaciniame teisme tvarka, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Papildomo sprendimo priėmimą reglamentuoja CPK 277 straipsnis, taigi jo nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

9.       Vienas iš papildomo sprendimo priėmimo pagrindų yra aplinkybė, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

11.       Taigi, aukštesnės instancijos teismo galutiniu sprendimu tarp šalių nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą reglamentuoja tiek CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tiek CPK 93 straipsnio 5 dalis.

12.       Kasacinis teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir tarp šalių paskirstė tik bylinėjimosi išlaidas, jų patirtas kasaciniame teisme.

13.       Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą perskirstyti žemesnės instancijos teismuose jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į kasacinio teismo priimtą galutinį procesinį sprendimą byloje, šį klausimą 2024 m. rugpjūčio 27 d. išsprendė papildomu sprendimu ir jį tenkino, spręsdamas šį procesinį klausimą teismas taikė tiek CPK 93 straipsnio 5 dalyje, tiek ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas taisykles. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikino ir ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad pateikti prašymą dėl žemesnės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies, dėl kurių, ieškovės nuomone, nebuvo nuspręsta, paskirstymo ieškovė turėjo tame teisme, kuris priėmė galutinį sprendimą dėl materialiųjų reikalavimų, t. y. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

14.       Byloje kilus klausimui, koks yra santykis tarp CPK 93 straipsnio 5 dalies ir CPK 227 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, t. y. kuriomis teisės normomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemesnės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, kai aukštesnės instancijos teisme pakeičiamas ar panaikinamas žemesnės instancijos teismo procesinis sprendimas, teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo ir tik po to spręs dėl ieškovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti pagrįstumo ir atitinkamai dėl pagrindo perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

15.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš civilinio proceso tikslų, be kita ko, yra tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus, taip pat aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teisės neįmanoma taikyti neaiškinant jos turinio.

16.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas).

17.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 95 straipsnio 3 dalyje ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų teisės normų paskirtį ir sisteminius ryšius, išaiškina, kad CPK 277 straipsnyje nustatytas reguliavimas taikomas tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą ir neišsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų paskirstymo klausimo būtent tame apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, kuriame žemesnės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Tokiais atvejais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ar paskirstymo byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis, prašydami CPK 277 straipsnio pagrindu priimti papildomą sprendimą, būtent į tą apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą, kurio sprendimu žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas arba kuris priėmė naują sprendimą. Šiais atvejais atitinkamai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas priima papildomą sprendimą (nutartį) pagal CPK 277 straipsnyje nustatytas taisykles dėl tokio procesinio sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų, atsižvelgiant į konkrečios proceso stadijos (apeliacijos ar kasacijos) reguliavimo ypatumus (CPK 302 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

18.       Tuo tarpu CPK 93 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą ir neperskirsto byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismuose. Šiuo atveju byloje dalyvaujantys asmenys dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, bet ne į apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą ir tokiu atveju CPK 277 straipsnio nuostatos dėl papildomo sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų netaikomos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priima ne papildomą sprendimą (nutartį) pagal CPK 277 straipsnio taisykles, bet teismo nutartį procesiniu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo spręsti pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies taisykles negali, jei nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos ir (ar) kasaciniame teisme, kuris ir pakeitė ar panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą.

19.        Dar kitais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą ir neišsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo būtent tame apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, kuriame žemesnės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas arba priimamas naujas sprendimas, ir kartu neperskirsto byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismuose, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys paprastai CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu turėtų kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priėmusį naują sprendimą.

20.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog kasaciniame teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos kasacinio teismo nutartimi, tačiau liko neišspręstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas. Tai lemia, kad, atsižvelgiant į anksčiau pateiktą CPK 93 straipsnio 5 dalies ir CPK 277 straipsnio nuostatų išaiškinimą, šių bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikino ir ieškovės prašymą paliko nenagrinėtą, vieninga kasacinio teismo praktika šiais teisės klausimais nėra suformuota, o bylinėjimasis dėl bylinėjimosi išlaidų neproporcingai didina ginčo šalių išlaidas, vadovaudamasi civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, perskirstymo klausimą sprendžia iš esmės.

Dėl praleisto termino pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti atnaujinimo

21.       Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas.

22.       CPK

23.       CPK

24.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

25.       Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

26.       Ieškovė kartu su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Nurodė, kad praleido CPK nustatytą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sąžiningai klysdama. Ieškovė vadovavosi CPK 93 straipsnio 5 dalimi ir, nepraleisdama CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, 2024 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimo. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. spalio 24 d. nutartimi be pagrindo konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ir spręsti ieškovės prašymo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, o prašymą (iškelti klausimą) dėl (ne)paskirstymo bylinėjimosi išlaidų (jų dalies), dėl kurių, ieškovės nuomone, nebuvo spręsta, ieškovė turėjo pateikti tai instancijai, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl materialiųjų reikalavimų, ji nedelsdama (2024 m. spalio 30 d.) kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes, be kita ko, tai, kad ieškovė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo nedelsdama 2024 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat tai, kad kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo tik 2024 m. spalio 30 d. nulėmė netinkamas apeliacinės instancijos teismo CPK 93 straipsnio 5 dalies aiškinimas ir taikymas (šios nutarties 15–20 punktai), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padaro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja svarbios priežastys atnaujinti praleistą CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

29.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktą).

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

31.       Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, 51 punktas). Teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. 

33.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34.       Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

35.       Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

36.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

37.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

38.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: (i) panaikinti atsakovės AB Lietuvos oro uostų 2023 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau – DPS) „Įvairūs statybos darbai“ vykdomame pirkime „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“ (toliau – ir Pirkimas); (ii) pripažinti UAB „Jungtiniai projektai“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymą Pirkime bei paraišką DPS; (iii) įpareigoti atsakovę įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; (iv) panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija.

39.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti UAB „Jungtiniai projektai“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bei panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nutraukė; ieškinio dalį dėl atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu DPS „Įvairūs statybos darbai“ vykdomame Pirkime panaikinimo atmetė. Priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Jungtiniai projektai“ 6682,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40.       Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

41.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas panaikinti AB Lietuvos oro uostų 2023 m. spalio 20 d. sprendimą buvo atmestas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės reikalavimą ir panaikino atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

42.       Lietuvos apeliacinis teismas, nusprendęs, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, pakeitė pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą: trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 3341,42 Eur, o ieškovei iš trečiojo asmens ir atsakovės lygiomis dalimis priteisė 6751,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 3375,90 Eur, atlyginimo. Atlikęs šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, įskaitymą, iš trečiojo asmens ieškovei priteisė 34,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovei priteisė 3375,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43.       Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 50 procentų, ieškovei iš trečiojo asmens ir atsakovės lygiomis dalimis priteisė 1839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 919,60 Eur, atlyginimo; trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 1311,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atlikęs šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 392,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovei iš atsakovės priteisė 919,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo).

44.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės patirtų, su žyminio mokesčio sumokėjimu susijusių, bylinėjimosi išlaidų Lietuvos apeliacinis teismas nepaskirstė, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendime suformuluotais principais ir taisyklėmis, priteisė iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis ieškovei 50 procentų jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis 2761,50 Eur, t. y. po 1380,75 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo; ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteisė 2734 Eur, t. y. po 1367 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

45.       Kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo ieškovė neteikė, atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus prašė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl kvalifikacijos duomenų melagingumo palikta nepakeista, pakeisti ir kvalifikuoti UAB „Jungtiniai projektai“ kvalifikacijos duomenis kaip melagingus.

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą pakeitė: trečiojo asmens pasiūlyme atsakovei DPS priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomame Pirkime pateiktą informaciją apie jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pripažino melaginga; atmetė trečiojo asmens paraišką (pasiūlymą), pateiktą atsakovei; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija priteisė iš trečiojo asmens ieškovei 3674 Eur, iš trečiojo asmens atsakovei 8303,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

47.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies proporcijos su visais pareikštais reikalavimais – dalis ieškovės pareikštų reikalavimų yra jos pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo faktinis pagrindas ir (arba) jo patenkinimo teisiniai padariniai, todėl, spręsdama dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, teisėjų kolegija vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pagrindinį ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu visiškai – konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino trečiąjį asmenį neatitinkant kvalifikacijos reikalavimų, ir pripažino trečiojo asmens pateiktą informaciją apie jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams melaginga. Kasacinis teismas nurodė, kad, pripažinus trečiojo asmens pateiktą atsakovei informaciją melaginga, bylos išnagrinėjimo teisinis rezultatas – panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ginčo viešajame pirkime – nesikeičia. Įvertinęs teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką ir tai, kad perkančioji organizacija savo veiksmais prisidėjo prie ginčo situacijos viešajame pirkime sukūrimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad į prieš pažeidimą buvusią padėtį trečiasis asmuo negali būti grąžintas, todėl yra pagrindas, panaikinus ginčijamą atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, ex officio (pagal pareigas) atmesti trečiojo asmens pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime. Kitaip tariant, kasacinis teismas būtent šioje individualioje situacijoje priėmė sprendimą dėl pagrindinio ieškovės ieškinio reikalavimo – pripažinti, kad trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, taip pat pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams melaginga. Pastarasis reikalavimas negali būti kvalifikuojamas kaip atskiras materialusis teisinis reikalavimas. Nepaisant kasacinio teismo tokio procesinio sprendimo, jis nereiškia, jog buvo visiškai patenkinti visi ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo neteikė, neginčijo minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos. Pagrindinis ieškinio materialusis  reikalavimas (įskaitant ir savarankišku reikalavimu nepripažintą ieškovės reikalavimą trečiojo asmens pasiūlyme pateiktą informaciją pripažinti melaginga (šis reikalavimas buvo ieškovės pareikšto pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo faktinis pagrindas)) buvo visiškai patenkintas tik bylą išnagrinėjus kasacine tvarka pagal atsakovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo. Kiti ieškinio reikalavimai teismų buvo pripažinti nesavarankiškais, procesiniais arba pagrindinio reikalavimo faktiniu ir/ arba teisiniu pagrindu. Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti UAB „Jungtiniai projektai“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bei panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nutraukė. Šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu.

50.       Atsižvelgdama į šios nutarties 49 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, jog  protinga ir sąžininga pripažinti, kad yra patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų. 

51.       Šios nutarties 32 punkte išaiškinta, jog, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

52.       Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei iš atsakovės negali būti priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma, nei ją priteisė apeliacinės instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu, nes ieškovė apeliacinės instancijos teismo sprendimo (įskaitant ir jo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) kasacine tvarka neskundė. Kasaciniame procese atsakovės kasacinis skundas, kuriame buvo prašoma pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga, buvo nukreiptas prieš trečiojo asmens, bet ne prieš ieškovės, interesus. Priešingai, atsakovės kasacinio skundo reikalavimai atitiko ieškovės teisinį interesą byloje, nes ieškovė byloje kėlė reikalavimą pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga, jį palaikė taip pat ir atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą. Ieškovės reikalavimo dalis dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga buvo patenkinta tik dėl tos priežasties, kad buvo priimtas, išnagrinėtas ir patenkintas atsakovės kasacinis skundas. Todėl tokioje procesinėje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo pripažinti ieškovę kasaciniame teisme laimėjusia ginčą prieš atsakovę šalimi, nors kasacinis teismas iš dalies ir pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dėl to ieškovės reikalavimai tapo patenkinti didesne apimtimi. Dėl to nėra ir pagrindo pagal galutinį ginčo išsprendimo rezultatą perskirstyti tarp ieškovės ir atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šis procesinis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose tarp ieškovės ir atsakovės. Be to, priešingas aiškinimas reikštų ir draudimo priimti blogesnį sprendimą atsakovės atžvilgiu pažeidimą (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

53.       Viso bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir kasaciniame teisme, ieškovės procesinis varžovas buvo trečiasis asmuo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose perskirstytinos, atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje, ir jų atlyginimas priteistinas iš trečiojo asmens proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kuri, kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra 60 procentų.

54.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 5523 Eur žyminio mokesčio (AB „Swedbank“ 2023 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26 ir 2023 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 36) ir patyrė 13 503,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudarė ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas, dublikų į atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimus į ieškinį parengimas, dviejų paklausimų, prašymo susipažinti su tripliko konfidencialiais dokumentais, rašytinių paaiškinimų parengimas, atskirojo skundo parengimas (2023 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 13/23, AB „Swedbank“ 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. D50247).

55.       Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 punktuose nustatytų dydžių.

56.       Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją (šios nutarties 50, 53 punktai), ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 4051 Eur (13 503,60 Eur × 0,6 / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo. Taip pat ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 1656,90 Eur (5523 Eur × 0,6 / 2) žyminio mokesčio. Iš viso ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 5707,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

57.       Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 6682,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudarė atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas, dviejų prašymų teismui parengimas (2023 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS23-5485 ir 2023 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS23-5635, AB SEB banko 2023 m. gruodžio 18 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, AB „Luminor bank AS“ 2023 m. gruodžio 20 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 4449).

58.       Trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16 punktuose nustatytų dydžių.

59.       Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją (šios nutarties 50, 53 punktai), trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 2673 Eur (6682,83 Eur × 0,4) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

60.       Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, įskaitymą, ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 3034,90 Eur (5707,90 Eur – 2673 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

61.       Ieškovė už byloje pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 5468 Eur žyminio mokesčio (AB „Luminor bank AS“ 2023 m. gruodžio 28 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. D50723) ir patyrė 3678,4 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (už apeliacinio skundo parengimą) apmokėti (2024 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 03/24, AB SEB banko 2024 m. vasario 6 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

62.       Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suma viršija Rekomendacijų 7, 8.10 punktuose nustatytą dydį. Ieškovei atsiskaitant už apeliacinio skundo parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 3431 Eur (2023 m. III ketvirtis).

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovės atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, byloje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria galėtų būti siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

64.       Remiantis šios nutarties 63 punkte išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją (šios nutarties 50, 53 punktai), apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 1029 Eur (3431 Eur × 0,6 / 2) bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 1640,40 Eur (5468 Eur × 0,6 / 2) žyminio mokesčio. Iš viso ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 2669,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

65.       Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 5036,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai (už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo teismui parengimą) apmokėti (2024 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-6376, AB „Luminor bank AS“ 2024 m. vasario 9 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 4725).

66.       Trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suma viršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius, tačiau neviršija 7, 8.16 punktuose nustatytų dydžių. Trečiajam asmeniui atsiskaitant už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 2624 Eur; prašoma priteisti 85 Eur suma už prašymo teismui parengimą neviršijo rekomenduojamo atlyginimo už išlaidas, patirtas rengiant šį procesinį dokumentą, dydžio (2023 m. III ketvirtis). 

67.       Remiantis šios nutarties 63 punkte išdėstytais argumentais, taip pat įvertinus trečiojo asmens atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją (šios nutarties 50, 53 punktai), už bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 1084 Eur (2709 Eur × 0,4) šių išlaidų atlyginimas.

68.       Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 1585,40 Eur (2669,40 Eur – 1084 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69.       Ieškovė su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir 2024 m. balandžio 8 d. nutartį, sumokėjo trečiajam asmeniui 392,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, ir prašo šią sumą priteisti iš trečiojo asmens. Kadangi, atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovė laikytina atlyginusia trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovės prašymas priteisti iš trečiojo asmens 392,23 Eur sumą kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 762 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir ieškovei iš trečiojo asmens priteisti 392,23 Eur, ieškovės sumokėtus trečiajam asmeniui vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir 2024 m. balandžio 8 d. nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti iš dalies.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurios buvo paskirstytos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimu tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) 3034,90 Eur (tris tūkstančius trisdešimt keturis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) 1585,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) 392,23 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jungtiniai projektai“ vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir 2024 m. balandžio 8 d. nutartį, atlyginimo.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė