Civilinė byla Nr. e2-1081-793/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05398-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.1.1.; 1.1.1.2.; 1.3.9.2.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Petras Mineikis,
sekretoriaujant Monikai Calzonaitei,
dalyvaujant ieškovui V. R. (V. R.), jo atstovui advokatui J. V.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovui advokato padėjėjui M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „T.“ dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB "T." ieškovo V. R. naudai: 1542,70 Eur dydžio sumą už 29 dienų prastovas, kurios nebuvo paskelbtos (už laikotarpį iki 2023-12-18); nesumokėtą 252,87 Eur dydžio sumą už 47 dienų prastovas, kurios nebuvo paskelbtos (už laikotarpį nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27); 606,53 Eur dydžio sumą kaip nesumokėtą darbo užmokestį; 5121,25 Eur dydžio sumą už viršvalandžius; 1669,5 Eur dydžio sumą už įsigytus bilietus; 1000,00 Eur dydžio sumą už padarytą neturtinę žalą; bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančių dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu.
2. Nurodo, jog šis ieškinys yra susijęs su netinkamu atsiskaitymu su ieškovu, neteisėtai tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu, ieškovui padarytos žalos neatlyginimu, nekompensavimu už ieškovo įsigytus lėktuvo bilietus ir ieškovo diskriminavimu. Pažymi, kad ieškovas yra keturių mėnesių kūdikį turintis tėvas. 2022-04-20 tarp ieškovo ir atsakovo UAB "T." buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 436. Darbo sutarties 1.2 punkte ieškovo darbo funkcija (pareiga) buvo nurodyta kaip betonuotojas. Darbo sutarties 3.1. punkte numatyta, kad nustatoma darbo laiko norma - nekintanti 6 darbo dienų savaitė, 40 darbo valandų savaitėje. Darbo sutarties 1.3. punkte nurodytos darbo apmokėjimo sąlygos yra taip: 1.3.1. Darbuotojui atliekant darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje, jam mokamas 800,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis atlyginimas. 1.3.2. Darbuotojui atliekant darbo funkcijas ne Lietuvos Respublikoje, t. y. kai darbuotojas komandiruojamas į užsienio valstybes, jam mokamas 1205,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis atlyginimas. 1.3.3. Darbdavio iniciatyva paskatinant darbuotoją už gerai atliktą darbą darbuotojui gali būti mokamos premijos. 1.3.4. Darbo užmokestis, atskaičius teisėtas išskaitas ir mokesčius, šalių susitarimu mokamas 1 (vieną) kartą per mėnesį iki kito mėnesio 28-tos dienos, pervedant jį į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.
3. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nesuteikė ieškovui darbo sutartyje sulygto darbo, taip pat nepaskelbė prastovos, o ieškovo neatvykimą į darbą pati atsakovė traktavo kaip darbuotojo buvimą nemokamose atostogose, nors ieškovas nebuvo išreiškęs valios dėl nemokamų atostogų suteikimo. Itin svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas išvis nieko nežinojo apie jam suteiktas nemokamas atostogas. Jis žinojo, kad tuo metu nebuvo darbo. Dėl neteisėtų nemokamų atostogų suteikimo nurodo, jog ieškovui, dirbant pas atsakovę, nežinomas 76 dienų nemokamų atostogų laikotarpis. Šis nurodytas laikotarpis yra darbdavio nepaskelbtos prastovos laikotarpis. Pabrėžia tai, kad ieškovas buvo komandiruojamas į Švedijos Karalystę. Ieškovas 2024 m. liepos mėnesį pastebėjo, kad jam be jo žinios buvo suteikiamos nemokamos atostogos. Tačiau iš esmės ieškovui nebuvo suteikiamas joks darbas, ir nesuteikti darbai neteisėtai buvo nurodomi kaip suteiktos nemokamos atostogos. Taigi, nors nebuvo paskelbta prastova, neteisėtai ieškovui buvo suteikiamos nemokamos atostogos be jo žinios. Nurodo, kad itin svarbu pažymėti tai, jog 2023-11-01, komandiruotės metu ieškovo darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas.
4. Ieškovo teigimu atsakovo neteisėtai suteiktas nemokamas atostogas skiria į dvi grupes: neteisėtai suteiktos nemokamos atostogos laikotarpiu iki 2023-12-18 ir neteisėtai suteiktos nemokamos atostogos laikotarpiu nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27. Nurodo, jog ieškovui neteisėtai suteiktų nemokamų atostogų dienų skaičius iki 2023-12-18 yra 29 dienos. Jo paskaičiavimu ieškovui iki 2023-12-18 turėjo būti sumokėtas 1542,7 Eur darbo užmokestis už neteisėtai suteiktas nemokamas atostogas Dėl laikotarpio nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 nurodė, jog ieškovas išvis nežinojo, kad per nurodytą laikotarpį, t. y., kad jis 47 dienas, jis buvo nemokamose atostogose, kurių išvis nebuvo prašęs. Pažymėjo, kad vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą atliko pagal DK 47 str. 2 d. 1 p., 2 p., ir 3 p. nuostatas. Atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 1670,31 Eur dydžio vidutinį ieškovo darbo užmokestį už 47 dienas. Atkreipia dėmesį, kad už šį laikotarpį atsakovė buvo sumokėjusi: 122,99 Eur 2024-07-09; 588,41 Eur 2024-07-31 ir 706,04 Eur 2024-08-01 pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, t. y. iš viso sumokėjo 1417,44 Eur. Todėl atsakovė už laikotarpį nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 ieškovui turėtų sumokėti likusią 252,87 Eur dalį.
5. Dėl netinkamų atsiskaitymų su ieškovu pažymėjo, kad atsakovė netinkamai atsiskaitė su ieškovu už jo atliktus darbus, be to, neteisėtai bei nepagrįstai sumažino ieškovo dirbtas valandas arba dienas. Nurodė, jog darbo sutarties 3.1. punkte yra numatyta sąlyga, kad nustatoma darbo laiko norma - nekintanti 6 darbo dienų savaitė, 40 darbo valandų savaitėje, todėl ieškovas per vieną dieną turėjo dirbti 6,66 val. Pažymėjo, jog Darbo kodekso 107 str. 5 d. numatyta, kad komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų. Todėl šis 6,66 val. darbo laiko režimas galioja ir tuo metu, kai ieškovas buvo komandiruojamas. Ieškovas nurodė, kad 2022 metais gegužės, birželio, liepos ir lapkričio mėnesiais bei 2023 metų gruodžio mėnesį dirbo 28,94 darbo valandas, už kurias atsakovė nesumokėjo 606,53 Eur, bei už 159,74 valandas dirbtų viršvalandžių nesumokėjo 5 108,61 Eur.
6. Be to, ieškovas nurodo, jog jis buvo komandiruojamas į Švedijos Karalystę, tačiau jam jokios kompensacijos už keliones nebuvo sumokėtos. Kai ieškovas prašydavo apmokėti kelionės išlaidas, iš darbdavio, gaudavo atsakymą, kad jei nori dirbti, turi pats pirkti bilietus, todėl ieškovas pats turėjo įsigyti savo lėktuvo bilietus, tam tikrais atvejais už ieškovą bilietus pirkdavo jo motina L. R. arba jo gyvenimo partnere J. Ž., o ieškovas joms grąžindavo pinigus už nupirktus bilietus. Tuo būdu, atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui 1 669,50 Eur už įsigytus bilietus vykstant į komandiruotes.
7. Ieškovas taip pat nurodo, jog 2023-11-01 komandiruotės metu ieškovo darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Nors tuo metu ieškovas dirbo ir darbo metu patyrė traumą, darbdavys piktybiškai ignoravo ieškovą ir teigė, jog ieškovas tuo metu nebuvo darbe. Ieškovas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, jam nebuvo sudarytos sąlygos saugiai dirbti be to, atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2023-11-01 nepagrįstai nurodė „S“, t. y. švenčių dieną. Tačiau ieškovas tuo metu dirbo ir traumą (dešinio kelio sumušimą) patyrė būtent darbo metu, jis buvo betonuotojas ir nukrito ant kietų grindų. Iki šiol žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atlyginta. Ieškovui 2024-08-02 buvo išduotas nelaimingo atsitikimo darbe aktas pagal nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas komandiruotėje patyrė traumą dėl darbo apsaugos trūkumų. Jis buvo vienas, nemokėjo kalbos. Ieškovas nurodo, kad patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir neišvengiamus dvasinius išgyvenimus, savo patirtą neturtinę žalą įvertina kaip 1 000,00 Eur. Pažymi, kad patirtos traumos padariniai tiek fiziškai tiek ir psichologiškai vis dar jaučiami.
8. Taip pat ieškovas nurodo, jog buvo diskriminuojamas dėl kalbos. Pažymėjo, kad atsakovė neteisėtai jį diskriminavo ir už tokį patį ir vienodos vertės darbą nesumokėjo vienodo darbo užmokesčio. Teigia, kad ieškovo kelionių bilietų nekompensavimas; patirtos traumos piktybiškas ignoravimas, savavališkas jo darbo užmokesčio sumažinimas patvirtina, jog jis buvo diskriminuojamas.
9. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir vėliau ieškovui patikslinus ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas dirba pas atsakovę betonuotojo pareigose. Ieškovas nuo 2024-06-28 iki 2025-10-25 d. yra vaiko auginimo atostogose. Pažymi ir tai, kad ieškovas darbo funkcijas paskutinį kartą atliko 2023-12-13 dieną, po to, laikotarpiu nuo 2023-12-14 iki 2023-12-18 jis buvo nemokamose atostogose, laikotarpiu nuo 2023-12-19 iki 2024-02-09 turėjo nedarbingumą, nuo 2024-02-10 iki 2024-03-04 buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 buvo nemokamose atostogose. Kadangi darbų vadovams buvo nurodęs, jog dėl šeimyninių aplinkybių (jo partnerė laukėsi kūdikio) negali vykti į komandiruotę ir atlikti darbo funkcijų, nes turėjo rūpintis savo partnere, tačiau rašytinio prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo nepateikė arba dėl darbuotojų kaitos atsakovė jo neišsaugojo. Įvertinus esamą, gyvenimišką situaciją atsakovės atsakingi darbuotojai pakartotinai šio rašytinio prašymo ir nereikalavo, kadangi nemanė, jog ieškovas pakeis savo nuomonę ir nurodys, kad apie tai nežinojo ir neprašė suteikti nemokamų atostogų.
10. Atsiliepime atsakovė dėl neteisėto nemokamų atostogų ieškovui suteikimo nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 str. nuostatas, kurios nenumato, kad prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti rašytinės formos, bendrovėje yra nusistovėjusi praktika prašymus teikti ne tik popierinius ar skanuotas/fotografuotas jų kopijas, bet ir kitomis komunikacijų priemonėmis. Iš susidariusios situacijos akivaizdu, jog prašymai (bet kokia, įstatymo nedraudžiama forma) buvo pateikti ir pačio ieškovo patvirtinti jo konkliudentiniais veiksmais, kadangi byloje nėra ir negali būti informacijos, jog nurodytais laikotarpiais atsakovė neturėjo galimybės suteikti darbo ir/arba ieškovas buvo darbo vietoje, dėl ko ieškovui turėjo būti mokamas darbo užmokestis. Pamini tai, jog esant priešingai situacijai, t. y. ne ieškovo iniciatyva neinant į darbą (atsakovei nesuteikiant darbo) įprasta būtų, jog per du mėnesius ieškovas kreiptųsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo kada jam atvykti į darbo vietą ir/arba neatsiskaitymo su juo, kadangi nemokamos atostogos tęsėsi porą mėnesių. Įvertinus tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog ieškovas prašymus buvo pateikęs, Darbo kodekso numatyta forma. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju turima situacija, kad ieškovas įvairiais laikotarpiais buvo nemokamose atostogose ir atsakovei teikė įvairių formų prašymus. Byloje nėra pateiktą įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė neturėjo galimybės ieškovui suteikti darbo, t. y. kad atsakovės iniciatyva ieškovas nedirbo. Pažymi, jog pas atsakovę šioje byloje aktualiu laikotarpiu dirbo apie 500 darbuotojų ir atsakovė buvo pajėgi aprūpinti visus darbuotojus darbu tiek Lietuvoje tiek užsienyje, tačiau ne visi darbuotojai norėjo dirbti pastoviai, taip pat kai kurie darbuotojai nenorėjo dirbti Lietuvoje. Dėl šios priežasties šie darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, kai jie norėdavo laisvo laiko, atsakovei teikdavo arba prašymus kasmetinių atostogų suteikimui, arba, kai kasmetinių atostogų nebeturėdavo, teikdavo prašymus nemokamų atostogų suteikimui. Atsakovės teigimu tą aplinkybę patvirtina ir šiuo konkrečiu atveju ieškovo atsakovei pateikti prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo, o tai paneigia ieškovo teiginius, kad jam nebuvo žinoma, jog jam buvo suteikiamos nemokamos atostogos. Juo labiau, jog už konkrečius laikotarpius ieškovas, dėl jam suteiktų nemokamų atostogų ir negavo išmokų iš atsakovės. Taip pat atsakovė kategoriškai nesutinka, kad netinkamai atsiskaitė su ieškovu ir privalo sumokėti už neva jo dirbtus viršvalandžius.
11. Dėl ieškovo reikalavimo kompensuoti jo patirtas kelionės išlaidas atsakovė pažymi tai, kad tokios, darbuotojo (ieškovo) patirtos išlaidos gali būti atlyginamos tik jeigu darbuotojas darbdaviui pateikia išlaidų patyrimo faktą patvirtinančius, apskaitos dokumentus. Šiuo konkrečiu atveju svarbu paminėti tai, kad ieškovas iki pat ieškinio pateikimo teismui, atsakovei nebuvo pateikęs nei prašymo kompensuoti jo patirtas kelionės išlaidas, nei juo labiau dokumentus kurie pagrįstų ir įrodytų šių išlaidų patyrimo faktą, pagal kuriuos Atsakovė turėtų pareigą kompensuoti šias sumas. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš Atsakovės (kompensuoti) už įsigytus bilietus ir kaip įrodymą, jog šios išlaidos buvo patirtos, pateikia savo banko sąskaitos išrašą, savo mamos banko sąskaitos išrašą ir savo partnerės banko sąskaitos išrašą, tačiau pačių bilietų, kurie betarpiškai patvirtintų, jog kelionės buvo pirktos būtent ieškovui, taip ir nepateikė. iš ieškovo mamos ir partnerės banko sąskaitų išrašų nėra aišku nei kas už įsigytus bilietus keliavo, nei kokiomis kryptimis buvo pirkti bilietai, nei kada vyko kelionės. Pažymi, jog sulyginus ieškovo pateikiamus jo mamos ir partnerės banko išrašus su komandiruočių laikotarpiais, bilietų įsigijimų datos visiškai nesutampa ir yra logiškai neapaiškinamos su ieškovo komandiruočių laikotarpiais. Pvz. du bankiniai pervedimai yra atlikti 2022 m. rugsėjo 6 ir 21 dienomis, nors darbuotojas visą rugsėjo mėnesį buvo komandiruotėje ir į sekančią komandiruotę išvyko tik 2023 m. sausio antroje pusėje. Dar vienas pavedimas atliktas 2022 m. lapkričio mėnesį, todėl nėra aišku, kodėl hipotetiškai laikant, jog bilietai buvo perkami grįžti ir vykti į komandiruotę reikėjo pirkti tris bilietus (keliones), o tokie loginiai prieštaravimai neleidžia pasitikėti ieškovo pateikiamais įrodymais. Todėl, ieškovui nepateikus įrodymų, jog būtent jam buvo pirkti bilietai kelionėms, susijusioms su darbo funkcijų atlikimu/keliavimu į komandiruotės vietą, ieškovo reikalavimai, grindžiami jo mamos ir partnerės bankiniais pavedimais turi būti atmesti, kadangi visiškai nėra aišku kaip, minėtų asmenų aptirtos išlaidos yra susijusios su ieškovo kelionėmis į ar iš komandiruočių.
12. Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos, dėl ieškovo darbe patirtos traumos, atsakovė nurodo, jog šiuo aspektu pirmiausia paminėtina tai, kad ieškovas tik ieškinyje pirmą kartą nurodė, jog tokio tipo žalą patyrė ir apskritai patyrė kokius nors moralinius išgyvenimu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog nėra visų, civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o ieškovas iš esmės to ir neįrodinėja, tik deklaratyviai nurodo, jog jam nebuvo suteiktos apsaugos priemonės, kas iš esmė prieštarauja, prie atsiliepimo teikiamiems dokumentams.
13. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis darbdavio buvo diskriminuojamas dėl kalbos ir jam nebuvo išmokėtas vienodas darbo užmokestis. Teigia, kad iš viešai prieinamų duomenų ir prie atsiliepimo pridedamų įrodymų matyti, jog ieškovui ne tik, kad buvo mokamas tokio pat dydžio darbo užmokestis kaip ir kitiems įmonės darbuotojams, tačiau buvo išmokami ir priedai prie darbo užmokesčio, o tai paneigia ieškovo teiginius dėl jo diskriminavimo Kadangi ieškovas dėl prieš tai paminėtų savo teiginių, reikalavimų nepateikia, atsakovė atsiliepime išsamiau dėl jų nepasisako.
14. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad dirbo UAB „V.“ iki kol ji nustojo vykdyti veiklą, tuomet UAB „V.“ iniciatyva perėjo dirbti UAB „T.“. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje tiesioginiam vadovui el. paštu siųsdavo užpildytus popierinius darbo valandų apskaitos dokumentus. Liudytojas T. R. teikė neatitinkančius tikrovės parodymus apie darbo laiko apskaita. Pagal žodinius susitarimus dirbdavo viršvalandžius, jam buvo sakoma, kad už viršvalandžius bus apmokama papildomai, tačiau papildomo atlygio niekada negavo. Atsiskaitymo lapeliuose niekada nebuvo nurodoma faktiškai išdirbtų valandų skaičius. Būnant Lietuvoje darbuotojams būna priverstinai suteikiamos nemokamos atostogos. Darbdavio neprašė suteikti jam nemokamas atostogas, išvykdavo į Lietuvą, tačiau ten atsakovė nesuteikė galimybės dirbti, taip pat neleisdavo grįžti dirbti į Švediją. Yra rašęs 3-4 kartus prašymus dėl nemokamų atostogų, kitus kartus nemokamų atostogų neprašė, nemokamas atostogas atsakovė suteikdavo priverstinai, neteisėtai. Visas komandiruotes derino su savo tiesioginiu vadovu darbo vietoje. Būdamas Lietuvoje atostogaudavo. Kelionės bilietus pirkdavo, kai jie buvo pigiausi, visą laiką kai dirbo skrisdavo į Švediją ir atgal savo sąskaita, kelis kartus lėktuvo bilietus jam nupirko mama ir sugyventinė. Nurodė, kad darbo metu užkliuvo už armatūros ir krito ant kelio. Atsakovės pateikti daro rūbai nebuvo kokybiški, visada darbe buvo skubinamas atlikti darbus greičiau, todėl negalėjo pilnai pasirūpinti saugos priemonėmis. Atsakovo atstovai liepė nesakyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. Dėl patirtos traumos nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė reikšmingą sveikatos sutrikdymą, kuris sąlygojo išgyvenimus, nes nežinojo ar visiškai pasveiks, ar galės dirbti, rūpintis šeima. Negali konkrečiai paaiškinti kaip pasireiškė diskriminacija.
15. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog palaiko patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad ieškovo teiktus paaiškinimus patvirtino byloje apklaustas liudytojas D. M.. Atsakovė apgaudinėjo ieškovą, neatsiskaitė už realiai atliktą darbo laiką. Pateikti rašytiniai darbo apskaitos žiniaraščiai įrodo, kad ieškovas faktiškai dirbo po 10 val. kiekvieną darbo dieną, siuntė darbdaviui tą įrodančius dokumentus. Atsakovė slėpė darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Atsakovė ieškovui nebūnant darbo vietoje savavališkai įformino nemokamas atostogas, nors ieškovas siekė dirbti ir gauti užmokesti. Atsakovė turi atlyginti ieškovo patiriamas išlaidas dėl nuvykimo į darbą. Nurodė, jog ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pirkdavo lėktuvo bilietus, vykdamas į komandiruotę, bandė pateikti darbdaviui, tačiau atsakovės darbuotojai sudarė dirbtinius biurokratinius trukdžius ir atsisakė apmokėti komandiruotės išlaidas. Atsakovė įrodinėjimo naštą nepagrįstai perleidžia tik ieškovui nepateikdama duomenų, kad savo aktyviais veiksmais siekė atlyginti ieškovo patirtas išlaidas susijusias su nuvykimu į komandiruotės vietą. Ieškovas jokių turistinių ar kitokio pobūdžio kelionių neturėjo, skrido į Švediją tik dėl darbo UAB „T.“, visos pateiktos kelionių išlaidos sutampa su pateiktais darbo laiko žiniaraščiais. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe nurodo, kad ieškovas buvo atsakovo informuotas nuslėpti nelaimingo atsitikimo faktą darbe. Ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe sukeltos traumos negalės atlikti fizinio darbo pagal savo išsilavinimą. Atsakovė turėdama finansinį interesą instruktavo ieškovą nuslėpti nelaimingo atsitikimo darbe faktą. Faktinių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nurodo atsakovės nesąžiningumą.
16. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodytais motyvais, prašė jį atmesti, papildomai nurodė, kad su ieškovu buvo sutartas aiškus atlyginimas, buvo išmokėti visi priklausomi dienpinigiai. Liudytojas T. R. patvirtino, kad visi darbo užmokesčio mokėjimai buvo vykdomi pagal darbo sutartį. Ieškovui nemokamos atostogos buvo suteikiamos jo prašymu, patvirtino, jog galimai ne visais atvejais ieškovas prašymus pateikdavo raštu, tačiau visais atvejais prašymus pateikdavo tiesioginiam darbų vadovui objekte, Švedijoje. Darbuotojai grįžę į Lietuva nedirbdavo, žinodavo, kad vyksta atostogauti, ieškovas jokios valios išraiškos dirbti Lietuvoje neišreiškė. Pareiga įrodyti, kad darbuotojas dirbo viršvalandžius turi būtent ieškovas. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nurodo, kad ieškovas dirbo būtent tokias valandas kaip nurodyta darbo sutartyje. Ieškovo teikiami ranka užpildyti dokumentai nepatvirtina, kad ieškovas iš tikrųjų dirbo viršvalandžius. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad patyrė prašomas kelionės išlaidas. Ieškovas, teikdamas prašymus atlyginti išlaidas už keliones, nesivadovavo numatyta tvarka su kuria buvo supažindintas pasirašytinai. Taip pat nurodė, jog darbdavys nekaltas, kad įvyko nelaimingas atsitikimas.
17. Liudytojas D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu palaikė darbinius, dalykinius santykius. Dirbdamas UAB „T.“ darbo laiko apskaita buvo vedama popieriniu būdu siunčiant darbo vadovui kiekvieno darbuotojo asmeniškai darbo pabaigoje užpildytus popierinius darbo valandų apskaitos dokumentus. Dirbant darbų vadovas pasakydavo nuo kada iki kada bus dirbama. Kiekvieną dieną visi darbuotojai dirbo po 10 darbo valandų. Elektroninė darbo apskaita buvo prieinama tik darbdaviui. Gaunamuose atsiskaitymo lapeliuose nebuvo nurodoma už kiek valandų mokama. Viena kartą teikė rašytinį prašymą dėl nemokamų atostogų. Darbo apsaugos priemonės buvo pateiktos darbdavio. Bilietus skrendant iš Švedijos į Lietuvą pirko pats, atsakovė skrydžio išlaidų nekompensavo, nors teikė prašymą dėl kompensacijos.
18. Liudytojas T. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu palaikė darbinius, dalykinius santykius. Dirba UAB „T.“ iki 2024 m. vasario mėn. dirbo darbų vadovu. Dirbo su ieškovu, ieškovas buvo jo pavaldinys. Darbuotojai teikdavo prašymus dėl atostogų raštu pagal nustatytą formą. Atostogų datas darbuotojai iš anksto derinosi. Darbuotojai dirbdavo darbo dienas po 7 val., gaudavo mėnesinį atlyginimą. Nurodymų dirbti viršvalandžius nei ieškovui nei kitiems darbuotojams nedavė, negaudavo ir neteikdavo jokių rašytinių darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentų. Konkreti darbuotojų išdirbtų valandų apskaitos pateikimo tvarka jam nežinoma. Buhalterija vesdavo darbo apskaitos žurnalus. Darbuotojų rotacija įprastai būdavo 8 savaitės darbo objekte, šiuo atveju Švedijoje, 2 savaitės poilsio Lietuvoje. Kiekvieną darbuotoją, išvykusį į Lietuvą, pakeisdavo kitas. Tokiu būdu suteikiamos nemokamos atostogos buvo suteikiamos pagal darbuotojų rašytinius prašymus. Darbuotojų kelionių išlaidos tarp Švedijos ir Lietuvos atlyginamos UAB „T.“, jeigu kelionių išlaidos susidarė ne dėl darbuotojo kaltės. Įprastai pati UAB „T.“ nupirkdavo bilietus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „T.“ ir ieškovo 2022 m. balandžio 20 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 436 pagal kurią ieškovas yra priimtas dirbti atsakovės įmonėje betonuotoju. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę keisti pagal savo poreikį darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietą darbo objektuose Lietuvos Respublikoje, siųsdamas darbuotoją laikinai dirbti į kitas Europos Sąjungos/Europos laisvosios prekybos asociacijos bei kitų valstybių teritorijas. Darbas gali būti atliekamas patalpų viduje ir lauko sąlygomis (1.1 punktas); nustatoma darbo laiko norma: nekintanti 6 darbo dienų savaitė, 40 darbo valandų savaitėje (3.1. punktas); darbo sutarties 1.3. punkte nurodytos darbo apmokėjimo sąlygos: darbuotojui atliekant darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje, jam mokamas 800,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis atlyginimas (1.3.1. punktas); darbuotojui atliekant darbo funkcijas ne Lietuvos Respublikoje, t. y. kai darbuotojas komandiruojamas į užsienio valstybes, jam mokamas 1205,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis atlyginimas (1.3.2 punktas); darbdavio iniciatyva paskatinant darbuotoją už gerai atliktą darbą darbuotojui gali būti mokamos premijos (1.3.3. punktas); darbo užmokestis, atskaičius teisėtas išskaitas ir mokesčius, šalių susitarimu mokamas 1 (vieną) kartą per mėnesį iki kito mėnesio 28-tos dienos, pervedant jį į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą (1.3.4. punktas). Darbo sutarties 3.3. punkte nurodyta: Viršvalandžiai. Darbuotojas sutinka, gavęs darbdavio rašytinį ar žodinį nurodymą dirbti viršvalandinius darbus. Šį sutikimą dirbti viršvalandinį darbą darbuotojas gali bet kada atšaukti, pateikdamas rašytinį pranešimą darbdaviui. Ieškovo darbo sutartis su atsakove nėra pasibaigusi.
20. Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau ir Komisija) 2025-07-25 sprendimo matyti, jog Komisijai 2024 m. liepos 17 d. pateiktu prašymu ieškovas prašė Komisijos išieškoti iš atsakovės atostoginius bei priteisti turėtas kelionės išlaidas. Komisija pažymėjo, jog prašyme ieškovas iš esmės kalba apie tas pačias aplinkybes ir tuos pačius reikalavimus tam pačiam atsakovui, kaip ir jau Komisijos išnagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-131-14778/2024. Komisija nutarė ieškovo V. R. prašymą atsakovui UAB „T.“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo bei kelionės išlaidų kompensavimo atsisakyti nagrinėti.
21. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo komandiravimo dirbti į Švediją ginčo laikotarpiu nuo 2022-08-18 iki 2024-04-27. Iš atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2022 m. balandžio mėn. iki 2024 m. birželio mėnesio nustatyta, kad atsakovė žymėjo ieškovui komandiruotę (darbo laiką ir poilsio dienas), laikiną nedarbingumą.
22. Atsakovės UAB „T.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sudaryti, apskaitant ieškovo dirbtą laiką 2022 m. balandžio – gruodžio mėnesiais, 2023 m. sausio – gruodžio mėnesiais, 2024 m. sausio - birželio mėnesiais, patvirtina, jog žiniaraščiuose nenurodytas kiekvieną darbo dieną ieškovo dirbtas laikas, nurodyta per mėnesį dirbtų dienų skaičius ir bendra išdirbtų per mėnesį valandų suma.
23. Iš ieškovo atsakovei teiktų rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų matyti, jog ieškovas teikė rašytinius prašymus leisti nemokamų atostogų, pavyzdžiui, laikotarpiais: nuo 2022 m. 11-15 iki 11-17; 2022 m. 12-01 iki 12-02; 12-20 iki 12-22; 2023 m. 01-01 iki 01-02; 2023 m. 03-01 iki 03-03.
24. Iš ieškovo pateiktų darbo laiko apskaitos lentelėse esančių duomenų matyti, jog ieškovas, pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 9-13 dienomis, birželio 1-3 dienomis, lapkričio 18 d., 2023 m. gruodžio 12 ir 13 dienomis dirbo nuo 7.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro, t. y. dirbo 10 valandų, neįskaitant pietų pertraukos. Dokumente nurodytas atsakovės el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) ir prierašas – Svarbu: Atsiųsti kiekvieną sekmadienį.
25. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto, surašyto 2024-08-02 matyti, jog V. R. 2023 m. lapkričio 1 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė dešiniojo kelio sumušimą.
26. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl netinkamo atsiskaitymo su ieškovu, t. y., dėl prastovų, kurios nebuvo paskelbtos, neapmokėjimo, dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies sumokėjimo, dėl apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius, dėl neturtinės ieškovui padarytos žalos atlyginimo dėl kompensavimo už ieškovo vykimui ir grįžimui iš komandiruočių įsigytus lėktuvo bilietus.
Dėl neteisėtai suteiktų nemokamų atostogų.
27. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. DK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.
28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal DK 137 straipsnio nuostatas nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu, darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas išeitų nemokamų atostogų (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1071-524/2021; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2648-967/2019; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022). Nemokamos atostogos yra tikslinės atostogos, t. y. suteikiamos tam tikram tikslui (DK 131 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Nemokamų atostogų suteikimo tikslas (priežastis) turi būti susijęs su darbuotojo interesais. Darbo kodeksas neapibrėžia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių darbuotojui gali būti suteiktos nemokamos atostogos (DK 137 straipsnio 2 dalis). Priežasčių svarbumas šiuo atveju nėra itin reikšmingas – svarbu, kad priežastys būtų tikros ir patikrinamos. Priežastys turi būti tokios, kad įtikinamai pagrįstų darbuotojo norą ir iniciatyvą naudotis tokiomis atostogomis. Darbo kodeksas nenustato, kaip darbuotojas turi pateikti prašymą dėl nemokamų atostogų. Toks prašymas gali būti pateikiamas žodžiu ir raštu, gali būti išankstinis ir daugkartinis. Tačiau visais atvejais, kilus ginčui, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad prašymas buvo tikras ir kad nemokamų atostogų iniciatorius buvo darbuotojas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė savo sprendimą suteikti ieškovui nemokamas atostogas jo žodžiu pateiktu prašymu. Ieškovo teigimu, nurodytu laikotarpiu, t. y. laikotarpiais nuo 2022-08-18 iki 2023-12-18 ir nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 atsakovė neteisėtai, be jo žinios suteikė 76 dienas nemokamų atostogų, nurodo, jog nepateikė jokio prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo. Iš rašytinių byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimų bei liudytojų T. R. ir D. M. parodymų matyti, kad ieškovo paaiškinimai dėl neteisėto nemokamų atostogų jam suteikimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl laikytini nepatikimais. Viena vertus, iš ieškovo rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo duomenų matyti, kad ieškovas teikė rašytinius prašymus ir ieškovas tas aplinkybes pripažįsta. Kita vertus, atsakovei neišsaugojus rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo, ieškovas teigia, kad žodžiu nesitarė su darbdaviu dėl nemokamų atostogų suteikimo, todėl laikotarpiais 2022-08-18 iki 2023-12-18 ir nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 nemokamos atostogos jam buvo suteiktos nesant jo prašymo, todėl nepagrįstai. Tokiems ieškovo paaiškinimams prieštarauja liudytojo T. R., tiesioginio ieškovo darbų vadovo, paaiškinimai apie tai, kad ieškovas prašydavo leidimo išvykti į Lietuvą, ir tardavosi dėl nebuvimo darbe laikotarpio. Pažymėtina tai, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad už laikotarpį nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 122,99 Eur (2024-07-09), 588,41 Eur (2024-07-31) ir 706,04 Eur (2024-08-01) pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, t. y. iš viso yra sumokėjusi 1417,44 Eur. Ieškovas šio Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti jog nebuvo esminės prielaidos nemokamoms atostogoms suteikti – ieškovo žodžiu pateikto prašymo tokioms atostogoms.
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, jog prašymas dėl nemokamų atostogų gali būti pateikiamas žodžiu ir raštu, gali būti išankstinis ir daugkartinis, konstatuotina, jog atsakovė įrodė, kad nemokamų atostogų iniciatorius buvo ieškovas ir laikotarpiais nuo 2022-08-18 iki 2023-12-18 ir nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27 teikė atsakovei žodinius prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo. Todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 1542,70 Eur dydžio sumą už 29 dienų prastovas, kurios nebuvo paskelbtos (už laikotarpį iki 2023-12-18) ir nesumokėtą 252,87 Eur dydžio sumą už 47 dienų prastovas, kurios nebuvo paskelbtos (už laikotarpį nuo 2024-03-05 iki 2024-04-27) atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
Dėl dalies nesumokėto atlyginimo už darbą ir už viršvalandžius
31. Darbo teisinių santykių šalys, net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai, yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Pareiga tinkamai įforminti įmonės dokumentus, įskaitant susijusius su darbo santykiais, tenka darbdaviui. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jos pakeitimus, darbo teisiniuose santykiuose priimamus sprendimus, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovės sukurtos neapibrėžtumo darbo teisiniuose santykiuose neigiamos pasekmės, dėl darbo laiko žiniaraščiuose nurodant ne faktines ieškovo dirbtas valandas, o formaliai nurodant darbo sutartyje aptartas įprastines darbo valandas, tenka atsakovei, kaip darbdavei, neužtikrinusiai teisės aktus atitinkančio darbo teisinių santykių įforminimo, tame tarpe neapskaitant ieškovo dirbtų viršvalandžių.
33. DK 107 str. 5 d. numatyta, kad komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas dirbo komandiruotėje, užsienyje. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo nustačiusi ieškovui kitokių įpareigojimų, susijusių su darbo laiko režimu. Todėl teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad pagal darbo sutartyje 3.1. punkte sutartą nustatytą darbo laiko normą: nekintanti 6 darbo dienų savaitė, 40 darbo valandų savaitėje, 6,66 val. darbo laiko režimas galiojo ir tuo metu, kai ieškovas buvo komandiruojamas į komandiruotę Švedijoje.
34. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į ieškinyje pateiktą vidutinio darbo užmokesčio ir nesumokėtos vidutinio darbo užmokesčio dalies už dirbtą laiką bei nesumokėtos sumos už viršvalandinius darbus paskaičiavimą, į tai, kad atsakovė nepateikė savo paskaičiavimų dėl ieškovo nurodytų nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio už 28,94 darbo valandas ir už 159,74 val. viršvalandžius, ieškovui iš atsakovės UAB „T.“ priteistina 606,53 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio, bei 5108,61 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinius darbus.
Dėl kompensavimo už patirtas kelionės išlaidas
35. Ieškovas nurodo, jog atsakovė turėtų jam kompensuoti 1669,50 Eur už įsigytus bilietus vykstant į komandiruotes. Atsakovė teigia, jog ieškovas neįrodė, kad patyrė prašomas kelionės išlaidas, teikdamas prašymus atlyginti išlaidas už keliones, nesivadovavo numatyta tvarka su kuria buvo supažindintas pasirašytinai. Pažymėjo, jog sulyginus ieškovo pateikiamus jo mamos ir partnerės banko išrašus su komandiruočių laikotarpiais, bilietų įsigijimų datos visiškai nesutampa ir yra logiškai neapaiškinamos su ieškovo komandiruočių laikotarpiais. Pvz. du bankiniai pervedimai yra atlikti 2022 m. rugsėjo 6 ir 21 dienomis, nors darbuotojas visą rugsėjo mėnesį buvo komandiruotėje ir į sekančią komandiruotę išvyko tik 2023 m. sausio antroje pusėje. Dar vienas pavedimas atliktas 2022 m. lapkričio mėnesį, todėl nėra aišku, kodėl hipotetiškai laikant, jog bilietai buvo perkami grįžti ir vykti į komandiruotę reikėjo pirkti tris bilietus (keliones), o tokie loginiai prieštaravimai neleidžia pasitikėti ieškovo pateikiamais įrodymais.
36. DK 107 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
37. Byloje nekilo ginčo, jog ieškovas atsakovės (darbdavio) siuntimu vyko į komandiruotes į Švediją, taip pat nekilo ginčo, jog atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui už įsigytus bilietus vykstant į komandiruotes. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog bilietai buvo perkami grįžti ir vykti į komandiruotę.
38. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog ieškovas 2022 m. visą rugsėjo mėnesį būdamas komandiruotėje negalėjo patirti išlaidų 2022 m. rugsėjo 6 ir 21 dienomis bilietams, kurie būtų susiję su jo komandiruote, įsigyti. Taip pat konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog 2022-11-03 ir 2022-11-09 bilietus pirko vykti į komandiruotę, kadangi iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad į komandiruotę išvyko 2022 m. lapkričio 18 d. Tuo būdu darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad komandiruočių metu patyrė 259,97 Eur transporto išlaidų.
39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, į ieškinyje lentelėse pateiktą išlaidų lėktuvo bilietams įsigyti paskaičiavimą, į tai, jog ieškovas neįrodė, kad komandiruočių metu patyrė 259,97 Eur transporto išlaidų, ieškovui iš atsakovės UAB „T.“ priteistina 1409,53 Eur už komandiruotėms pirktus bilietus.
Dėl neturtinės žalos
40. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą.
41. Vadovaujantis žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala)
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020 59 punktas). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 51 punktas). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 64 punktas).
43. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
44. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.250 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo yra nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
45. 68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčui dėl neturtinės žalos padarymo išspręsti negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
46. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos saugiai dirbti. Dėl 2023 m. lapkričio 1 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė dešiniojo kelio sumušimą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas komandiruotėje patyrė traumą dėl darbo apsaugos trūkumų. Jis buvo vienas, nemokėjo kalbos. Nurodo, kad patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir neišvengiamus dvasinius išgyvenimus, savo patirtą neturtinę žalą įvertina kaip 1000,00 Eur. Pažymi, kad vis dar jaučia patirtos traumos padarinius tiek fiziškai tiek ir psichologiškai.
47. Rašytine bylos medžiaga, ieškovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas, būdamas komandiruotėje, 2023 m. lapkričio 1 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė dešiniojo kelio sumušimą. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2024-08-02. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė prašė gydytojams nesakyti, jog traumą patyrė darbe. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė, tačiau teigė, jog darbdavys nekaltas, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, nesutiko, jog ieškovui nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, kad nebuvo aprūpintas tinkamais darbiniais rūbais ir avalyne.
48. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2023 m. lapkričio 1 d. nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė dešiniojo kelio sumušimą, įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Byloje nenustatyta, kad atsakovė neaprūpino ieškovo tinkamais darbiniais rūbais ir avalyne, taip pat neužtikrino saugių darbo sąlygų. Tačiau byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė siekė nuslėpti nelaimingo atsitikimo darbe faktą ir prašė ieškovo gydytojams nesakyti, jog traumą patyrė darbe, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės veiksmai neatitinka visuotinai priimtiems moralės ir geros etikos kriterijams. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kuri priteistina iš atsakovės.
49. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, neužtikrintumą ir pergyvenimus dėl savo sveikatos būklės ateityje. Kaip paminėta sprendimo 36 punkte, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be kita ko teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai. Ieškovas pas atsakovę iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo išdirbęs daugiau nei pusantrų metų, byloje nenustatyta, jog ieškovas turi nuobaudų. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą įvertina 1000,00 Eur. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 42 punkte, nenustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl to, kad atsakovė neaprūpino ieškovo tinkamais darbiniais rūbais ir avalyne, taip pat neužtikrino saugių darbo sąlygų, todėl spręstina, jog nelaimingam atsitikimui darbe įtakos turėjo ir paties ieškovo didelis neatsargumas ir padėjo žalai. Be kita ko ieškovas iš pradžių sutiko su atsakovės prašymu nenurodyti gydytojams tikrosios traumos priežasties. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą į nukentėjusio ieškovo kaltės dydį konstatuotina, jog yra pagrindas sumažinti prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį 50 procentų, ir priteisti ieškovui iš atsakovės 500,00 Eur už padarytą neturtinę žalą.
Dėl diskriminavimo
50. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog buvo diskriminuojamas dėl kalbos. Pažymėjo, kad atsakovė neteisėtai jį diskriminavo ir už tokį patį ir vienodos vertės darbą nesumokėjo vienodo darbo užmokesčio. Teigia, kad ieškovo kelionių bilietų nekompensavimas; patirtos traumos piktybiškas ignoravimas, savavališkas jo darbo užmokesčio sumažinimas patvirtina, jog jis buvo diskriminuojamas.
51. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl galimo jo diskriminavimo jokių reikalavimų atsakovei nepateikė, išsamiau apie ieškovo nurodytas aplinkybes šiame sprendime nepasisakytina.
Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų
52. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
53. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepimų į jį bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavimą pareiškė 9 192,85 Eur sumai, o teismas tenkina reikalavimą 7137,31 Eur sumai, laikytina, jog patenkinta 77,64 proc. ieškovo reikalavimo.
55. Byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 7751,67 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas 2024 m. lapkričio 28 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad pagal 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV006853 patyrė 1936,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Iš minėtos PVM sąskaitą faktūrą nustatyta, kad 2024 m. spalio 21 d. advokato teisinė paslauga – ieškinio patikslinimas truko 240 min. arba 4 val. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys (patikslintas) yra beveik tapatus pirminiam ieškiniui konstatuotina, kad įvertinus suteiktos paslaugos sudėtingumą ieškinio patikslinimas valstybės įgaliotam teisės profesionalui – advokatui, negalėjo užtrukti 4 val., todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos 3 advokato darbo valandomis, t. y. 726,00 Eur (3 val. x 200,00 Eur advokato nurodyto valandinio užmokesčio + 126,00 PVM 21 proc.). Laikytina, kad ieškovas byloje patyrė 7 025,67 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
56. Nagrinėjamu atveju patenkinta 77,64 proc. ieškiniu pareikšto reikalavimo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 5454,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
57. Atsakovės išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, sudaro 9196,00 Eur. Atitinkamai, teismui netenkinus 22,36 proc. ieškiniu pareikšto reikalavimo atsakovei iš ieškovo priteistina 2056,23 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.
58. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju už ieškiniu pareikštą reikalavimą mokėtinas 230,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 77,64 proc. ieškiniu pareikšto reikalavimo iš atsakovės valstybei priteistina 179,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 77,64 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalis.
59. Teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ 606,53 Eur (šešių šimtų šešių eurų 53 ct) sumą kaip nesumokėtą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 5121,25 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 25 ct) sumą už viršvalandžius (neatskaičius mokesčių), 1409,53 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis eurus 53 ct) už įsigytus bilietus, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio sumą už padarytą neturtinę žalą, 5454,73 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. R. (V. R.) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. R. (V. R.) 2056,23 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ 179,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5661.
Įsiteisėjus sprendimui, jo kopiją išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis