Civilinė byla Nr. e2A-209-638/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14898-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3;
(S)
2.6.8.10; 3.3.12.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 4 151,85 Eur negrąžintą kredito dalį, 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4 151,85 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. balandžio 1 d., 2 252,82 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,76 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 2 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 8 d., 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 4 151,85 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. balandžio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 152 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. kovo 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K049488404 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 151,85 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 310,15 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 452,34 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. balandžio 1 d. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. balandžio 1 d. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovo L. P. 4 151,85 Eur negrąžintą kredito dalį, 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.), 452,34 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,76 Eur (šešis eurus 76 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 2 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 8 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 947,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 151,85 Eur negrąžinto kredito dalis bei 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 19 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 151,85 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 1 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 6,76 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.), o reikalavimas dėl 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 151,85 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetamas.
7. Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 452,34 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas konstatavo, jog prašoma priteisti 2 252,82 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Teismas vertino, kad reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 452,34 Eur tarpininkavimo mokestis, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui NEO Finance, iš atsakovo L. P. 19.00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4151,85 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 1 d.), priteisti apeliantui, NEO Finance iš atsakovo L. P. 352 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu. Apeliantas nurodo, kad naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad yra aišku, iki kada suteikti kreditai turėjo būti grąžinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tikėjosi gauti pajamas iki kiekvienos sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, su atsakovu sudarytos sutartys buvo nutrauktos. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarčių specialiosiose sąlygose. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovas nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795- 580/2020).
1.2. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2 310,15 Eur. Tačiau teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantas tikėjosi gauti pajamas iki kiekvienos sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, su atsakovu sudarytos sutartys buvo nutrauktos.
1.3. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. balandžio 1 d., todėl akivaizdu, kad apeliantas pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. balandžio 1 d. Apelianto reikalavimas priteisti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 151,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo būti tenkintas.
1.4. Pažymėtina, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai turi pareigą savo iniciatyva (ex officio) vertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas nepriklausomai nuo to, ar vartotojas išreiškia tokį reikalavimą. Paskutinės instancijos teismo, kuris nevykdo savo prievolės savo iniciatyva įvertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas, veiksmai gali būti vertinami kaip pakankamai rimtas ES teisės pažeidimas, užtraukiantis valstybės narės atsakomybę už vartotojams padarytą žalą (M. T. C-168-15). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms požiūriu bei pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas L. P. 2020 m. kovo 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K049488404, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4151,85 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2310,15 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19,00 proc.) ir 452,34 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. balandžio 1 d. Atsakovas kreditą gavo, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų pradėti grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. sutartį nutraukė (2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), ir 2020 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą.
Dėl negautų pajamų
14. Apeliantė prašė priteisti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-04-01).
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmetė nurodęs, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir detalaus paskaičiavimo, nes reikalavimą išdėstė nurodydama tik nuostolių skaičiavimo būdą (procentais nuo nesumokėtos sumos). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
16. Iš ieškovės pateiktos sutarties 5 skyriaus (Vartojimo kredito grąžinimas) sąlygų ir priedo prie sutarties sąlygų nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 19 proc. metinių palūkanų normą. Sutarties nutraukimo metu atsakovas nebuvo grąžinęs visos kredito sumos (4151,85 Eur).
17. Sutiktina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kitaip tariant, negautos mokėjimo palūkanos po sutarties nutraukimo virsta nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
18. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Todėl spręstina, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Bendra palūkanų suma per kredito suteikimo laikotarpį turėjo būti gauta 2310,15 Eur. Kredito sutartį nutraukus negautos palūkanos laikytinos negautu pelnu (nuostoliais), todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei. Kadangi pirmosios instancijos teismas jau yra priteisęs 336,47 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.), tai iš atsakovo priteistina likusi dalis negauto pelno už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 23 d.) kas sudaro 289,71 Eur.
21. Įvertinant vartotojo teisę grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu susimažinti mokėtinas palūkanas ir bendrą kredito kainą (VKĮ 17 straipsnis), likusi nuostolių suma priteistina skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos po 19 proc. metinių palūkanų nuo likusios negrąžinto kredito sumos 2021 m. kovo mėnesį (3701,02 Eur) ir laikant kad visas kreditas turi būti grąžintas iki 2025 m. balandžio 1 d. (50 mėnesių), naudojant vartojimo kredito amortizacinę skaičiuoklę anuiteto pastovaus grąžinimo būdu (pvz., https://www.bankai.lt/paskolos/busto-paskolos-skaiciuokle#rezultatai).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl nuostoliai turėtų būti skaičiuojami iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2025 m. balandžio 1 d.).
Dėl sutarties sąlygų
23. Kaip jau minėta, nagrinėdamas vartojimo teisinių santykių bylas, teismas turi atlikti sutarties sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo įstatymams požiūriu, taip pat teismas nėra saistomas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja tiek viešasis interesas, tiek tokia prievolė išplaukia iš Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, kad Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę, todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (ESTT 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas D. A. P.(C-573/17).
24. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228-4 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. T. D. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
25. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, priteisė ieškovei 6,76 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 2 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 8 d.). Viena vertus, kai pelno palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, kaip kad yra šios bylos atveju, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų. Šiuo atveju ieškovei priteisus nuostolius (negautas pajamas) iki buvusio nustatyto sutarties termino (2025 m. balandžio 1 d.), netesybos negali būti priteisiamos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista 6,76 Eur kompensacinių palūkanų yra naikintina ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
26. Papildomas pagrindas atmesti ieškinį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra tai, kad pagal kredito vartojimo sutarties 6.1. punktą buvo numatyta, kad 19 proc. metinių palūkanų yra skaičiuojama nuo negrąžintos mėnesinės kredito įmokos dalies ir vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad tokia sutartyje nustatyta kompensuojamųjų palūkanų suma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl tokia sutarties nuostata negali būti taikoma dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atitinkamai reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas negali būti tenkinamas. Todėl panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl priteistų 6,76 Eur kompensacinių palūkanų, papildomai pripažintina negaliojančia vartojimo kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga, nustatanti kompensacinių palūkanų dydį.
27. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 2252,82 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tokį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 452,34 Eur tarpininkavimo mokesčio, motyvuodamas, kad dėl tokio dydžio mokesčio šalys susitarė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad prašomas priteisti tarpininkavimo mokesčio dydis yra neatitinkantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų apribojimų.
28. Nors byloje nekilo ginčo dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija jį vertina ir pasisako dėl Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose nustatytų sąlygų (CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis).
29. Pagal kredito sutarties Nr. K049488404 Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės (kredito davėjo) patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
30. Pagal minėtos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi kredito sutarties 5.11 punktu.
31. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
32. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 452,34 Eur (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 2252,34 Eur, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1800 Eur).
33. Iš šių bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė kredito sutarties specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.
34. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
35. Teismui nepateikta duomenų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 452,34 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 punktuose numatytos vartojimo kredito tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės bei galimas šių taisyklių pagrindu apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Vertintina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas EOS KSI Slovensko s.r.o. prieš J. D. ir M. D. byloje C-448/17).
37. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos (5.3.1, 5.3.2 p. p.), susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
38. Kartu pažymėtina, jog kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 452,34 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (452,34 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą.
39. Spręstina, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose.
40. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išplėsdamas apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims nepranešęs apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, priima procesinį sprendimą, kuriuo panaikina dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria priteistos kompensuojamosios palūkanos (6,76 Eur), tačiau patenkina ieškinį priteisdamas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), kurių bendra vertė yra 2310,15 Eur.
41. Nagrinėjamu atveju blogesnis sprendimas apeliantės atžvilgiu buvo priimtas tik tam tikrų reikalavimų dalyje (dėl kompensuojamųjų palūkanų), tačiau įvertinus priteistas negautas pajamas (nuostolius) vertine išraiška, priimamas sprendimas laikytinas iš esmės palankesniu apeliantei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1836-340/2020).
42. Teismo sprendimas dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo pakeistinas nurodant, kad 5 procentai metinių palūkanų skaičiuotini nuo bendros iš atsakovo priteistos sumos, kuri yra 6 914,32 Eur (4151,85+452,32+2310,15), nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje vartojimo kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu bei susijusių su kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimu, neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti šias teisės taikymo klaidas ir atitinkamai pakeisti priimtą sprendimą pripažindamas tas sąlygas negaliojančiomis. Kolegija sprendžia, kad vartojimo kredito sutarties 5.3.1 ir 5.3.2 p., nustatantys tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktas, nustatantis, kad specialiose sąlygose nustatytos 19 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažintinos negaliojančiomis ab initio ( nuo priėmimo momento).
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – sprendimo dalis priteisti 4151,85 Eur negrąžinto kredito, 452,32 Eur tarpininkavimo mokesčio, ir 336,47 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 47 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.), paliktina galioti. Ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 289,71 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 23 d.) ir toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 19 metinių palūkanų procentai pradedant nuo 3701,02 Eur negrąžinto kredito sumos, laikant, kad visa paskolos suma bus grąžinta per 50 mėnesių (iki 2025 m. balandžio 1 d.), iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. balandžio 1 d. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista 6,76 Eur kompensuojamųjų palūkanų, panaikintina, šioje dalyje ieškinys atmestinas. Pakeistina suma, nuo kurios skaičiuotini 5 proc. metinių procesinių palūkanų iš 4 947,42 Eur į 6 914,32 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
46. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 6747,90 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį, ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus matyti, kad be negrąžinto kredito (4151,85 Eur), negautų mokėjimo palūkanų už visą sutarties laiką (2310,15 Eur), tarpininkavimo mokesčio (2252,82 Eur) buvo prašoma priteisti dar 19 proc. metinių kompensacinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 4151,85 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 788,85 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 1 d.) palūkanų suma sudarytų 3944,25 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 12 659,07 Eur, atitinkamai žyminio mokesčio turėjo būti mokama 285 Eur. Ieškovė sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio, liko nepriemoka 133 Eur.
47. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 54,61 proc. (suapvalinus- 55 proc.) (prašyta priteisti 12 659,07 Eur, priteisiama 6 914,32 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 352 Eur (152 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde buvo pareikštas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos, šis reikalavimas patenkintas priteisiant nuostolius iki kredito sutarties termino pabaigos. Ieškovei priteistina iš viso 468,60 Eur (193,60 Eur + 275 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
49. Žyminio mokesčio nepriemoka (133 Eur) valstybei priteistina proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams: iš ieškovės 60 Eur, iš atsakovo 73 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės už minimalų priteistiną dydį (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių ir visą sprendimą išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546:
4151,85 Eur (keturis tūkstančius šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 85 ct) negrąžinto kredito;
336,47 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus ir 47 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos;
452,34 Eur ( keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 34 ct) tarpininkavimo mokesčio;
289,71 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 71 ct) nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 23 d.);
negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. balandžio 1 d., skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 19 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos pradedant nuo 3701,02 Eur, kiekvieną mėnesį mažinant (amortizuojant pastovaus anuiteto būdu) negrąžintą sumą ir laikant, kad visa kredito suma turi būti grąžinta per 50 mėnesių iki 2025 m. balandžio 1 d.;
5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6914,32 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
468,60 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo priėmimo momento) šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr.K049488404 sąlygas, išdėstytas 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktą, nustatantį, kad specialiose sąlygose nustatytos 19 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 60 Eur (šešiasdešimt eurų), o iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 73 Eur ( septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė