Administracinė byla Nr. ATP-62-519/20142

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00897-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria V. Š. skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK) 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį paskirta 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, paliktas nepakeistas,

n u s t a t ė :

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, už tai, kad 2013 m. lapkričio 6 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., vairuodamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kiemo į gatvę neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukėlė avarinę situaciją, t. y. privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį.

2013 m. lapkričio 22 d. V. Š. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas V. Š. skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Mažeikių rajono 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skunde nurodo, kad pažeidimą padarė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nes išvažiuojant iš šaluti­nio kiemo keliuko į pagrindinę gatvę, matomumą iš kairės (ketino sukti į kairę pusę) jam užstojo toje pačioje gatvės pusėje, kelkraštyje, pastatytos transporto priemonės, todėl buvo priverstas kiek daugiau įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvės dalį (taip iš šio kiemo keliuko išvažiuoja visi vairuotojai). Atvažiuo­janti transporto priemonė, nekeisdama važiavimo krypties, kiek stabtelėjo, tačiau jokiu būdu tai nebuvo staigus stabdymas, juolab krypties pakeitimas. Stabtelėjęs, šios transporto priemonės vairuotojas pa­rodė, kad jis važiuotų į gatvę, bet jis, kažkaip iš karto į tą mandagų poelgį nesureagavo ir automobilis nuvažia­vo toliau, o jis pasiliko stovėti kaip ir buvo įvažiavęs. Iš paskos šiai transporto priemonei važiavęs ke­lių policijos ekipažas šią situaciją įvertino savaip ir nubaudė jį minėta nuobauda.

Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnų parodymais ir su­rinkta administracinės bylos medžiaga jo kaltė pilnai įrodyta. Pasak apelianto, policijos pareigūnai įvykį įvertino labai paviršutiniškai, t. y. neišlip­dami net iš automobilio. Pirštu jam parodė, kad jis važiuotų atgal į kiemą ir tik po to jie teikėsi pradėti su juo pokalbį. Svarbiausia, kad jie savo tarnybiniuose pranešimuose dėl ginčijamo įvykio teigia, jog jis buvo išvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį daugiau kaip metrą, tačiau jokių faktinių matavimų neatliko. Nepamatavo atstumo ir nuo išvažiuojamojo keliuko iki kairėje pusėje stovinčio automobilio, nors jo dalis stovėjo ir ant šaligatvio, t. y. ne visu savo pločiu specialiai įrengtoje stovėjimo aikštelėje ir atstumas tarp jo ir išvažiuojamojo keliuko galėjo būti mažiau kaip 5 metrai. Nevienodi ir apklaustų poli­cijos pareigūnų parodymai dėl prieš juos važiavusio „Audi“ automobilio, kurį, pasak jų, jis privertė pakeisti važiavimo kryptį ir kirsti kelio ašinę liniją. Vienas jų teigia, kad žymiai kirsta, kitas, kad labai nedaug, kas sako, kad pareigūnai nebuvo pilnai įsitikinę priešais važiuojančios transporto priemonės manevrais ir ar juos atlikti privertė jo vairuojama transporto priemonė. Stabtelėti „Audi“ vairuotojas galėjo ir dėl netoliese išvažiavimo keliuko esančios pėsčiųjų perėjos. Apeliantas mano, kad policijos pareigūnai nepasinaudojo Policijos pareigūnų veiklos instrukcijos 71 punkte suteikta teise sustabdyti transporto priemonę važiuo­jant patruliniu automobiliu, įjungus švyturėlį ar specialius garso signalus ir šie veiksmai būtų užtikrinę „Audi“ automobilio sustabdymą minimaliai jam nutolus nuo pažeidimo vietos, o apklausus vairuotoją, būtų nebekeliama pagrįstų abejonių dėl pažeidimo fakto ir jo stovėjimo vietos užfiksavimo. Tačiau pareigūnai vadovavosi labiau vidiniu įsitikinimu nei tirdami konkrečius įvykio faktus.

Atsiliepime į jo skundą apylinkės teismui ir teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK atstovas teigė, kad pavojingas vairavimas vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl susijęs su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu. Pasak apelianto, esant tokiam įvykio vertinimui, kurio pasekmės gali turėti didelių neigiamų pasekmių jo darbinei veiklai ir šeimos ūkiui, tūrėjo būti įvertintas ypač atidžiai ir profesionaliai, ko, apelianto manymu, iš policijos pareigūnų nebuvo. Todėl jis nėra įtikintas savo pažeidimu šioje byloje.

Apeliantas nurodo, kad šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) cecho (duomenys neskelbtini) bare, technologinių įrenginių operatoriumi. Vykdydamas darbo funkcijas šioje įmonėje, naudojasi bendrovės transporto priemone, kuri yra būtina nuvykimui nuo vieno technologinio įrenginio prie kito, kurie randasi gana tolokai vienas nuo kito. Esant gamybi­niam būtinumui, į darbą neplanuotai tenka atvykti savo transportu. Abiem atvejais jam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi.

Be to, vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas ir lankant savo motiną V. Š., gim. 1937 metais ir šiuo metu gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai dėl solidaus amžiaus, kartas nuo karto, reikalinga priežiūra.

Taip pat nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus: J. Š. gim. (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikus tenka nuvežti ir parvežti iš mokyklos, sūnų dažnai nuvežti į sporto mokyklą, o dukrą į muzikos mokyklą bei parsivežti iš jos vėlai vakare, nes taip baigiasi pamokos.

Apelianto teigimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jam vairuotojo pažymėjimas yra itin reikalingas tiek darbe, tiek tvarkant šeimos reikalus. Mano, kad jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra adekvatus nuobaudos daliai, kuri susijusi su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, nes jokių pasekmių nesukėlė (niekas nenukentėjo, jis buvo blaivus, turėjo visus reikia­mus dokumentus). Mano, kad savo neatidumą jau atlygino sumokėdamas skirtą baudą.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Kelių policijos poskyrio viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o V. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais siekia išvengti griežtos administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30211 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą,  patikrinęs ją įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad V. Š. 2013 m. lapkričio 6 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., vairuodamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kiemo į gatvę neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukėlė avarinę situaciją, t. y. privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, šiais veiksmais pažeidė KET 4, 9, 106, 107 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.  Šią išvadą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnų G. J. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, policijos pareigūnų G. J. ir D. B., bei paties V. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai. V. Š. pateikta versija, kad automobilis „Audi“ pristabdė tam, kad leistų jam išvažiuoti į pagrindinę gatvę, prieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms ir pirmosios instancijos teisme nurodytoms aplinkybėms, kad „Audi“ vairuotojas staigiai stabdė, keitė važiavimo kryptį ir signalizavo garsiniu signalu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu kiek V. Š. buvo išvažiavęs į važiuojamąją dalį, svarbu tai, kad dėl tokio jo veikimo kitas eismo dalyvis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, G. J. ir D. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kuriais patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūnai V. Š. pažeidimą užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, važiuodami nedideliu atstumu nuo automobilio „Audi“, kuris dėl V. Š. veiksmų buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai G. J. ir D. B. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ar nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukti V. Š., tokių aplinkybių nenurodė ir pats V. Š..

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pripažino V. Š. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau vertindamas paskirtą administracinę nuobaudą netinkamai įvertino V. Š. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, dėl ko paliko galioti paskirtą per griežtą nuobaudą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad V. Š. padarė pažeidimą vietoje, kurioje yra apsunkintas ir ribotas matomumas, kad dėl jo padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad V. Š. praeityje už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nebuvo baustas, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, taip pat rūpinantis nepilnamečiais vaikais bei senyvo amžiaus motina, daro išvadą, kad byloje nustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ATPK 1242 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas V. Š. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 301 straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti V. Š. neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo pakeistinas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos  komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. Š. už ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 400 litų (keturių šimtų litų) baudą ir vadovaujantis ATPK 301 straipsniu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarties ir nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                              Gražvydas Poškus