Civilinė byla Nr. 2-56-547/2013
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00837-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija
44.2.; 44.5.2; 116.1
(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 5 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei, atsakovės atstovui E. B., tretiesiems asmenims: V. J., G. J., trečiojo asmens atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei antstolei Janei Jakimavičienei, tretiesiems asmenims: V. J., G. J., ,,BTA Insurance Company“ SE filialui ir
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės antstolės Janės Jakimavičienės 1534,18 Lt padarytos žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginėsw prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad antstolė Janė Jakimavičienė patvarkymais dėl skolos išieškojimo, vykdydama išieškotojos V. J. pateiktą vykdyti Varėnos rajono apylinėks teismo vykdomąjį dokumentą dėl 17 195,70 Lt skolos ir 2 558,45 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko G. J., ne kartą nukreipė piniginius išieškojimus iš jos gaunamų lėšų. Taip antstolė 2013-06-18 išsiuntė jos darbovietei UAB ,,M.“ reikalavimą išieškoti po 70 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, sumas pervedant į antstolės J. Jakimavičienės depozitinę sąskaitą. Ankstesniais patvarkymais (2011-07-05 ir kt.) antstolė taip pat neteisėtai nukreipė išieškojimus į kitas jos turėtas asmenines lėšas, nors ieškovė nurodė, kad jos atžvilgiu nėra išduota ir vykdoma jokio vykdomojo rašto.Visus išieškojimus antstolė vykdė dėl jos dabartinio sutuoktinio G. J. esančio išlaikymo įsiskolinimo buvusiai sutuoktinei V. J.. CK 3.88 str. 1d. 5 p. nurodoma, kad bendrąja jungtinės nuosavybės teise pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.110 str. nustatyta, kad iš bendro sutuotktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Ieškovė nurodė, kad ji su G. J. santuoką sudarė 1998-07-31 ir santuokoje gimė dukra G. J.. Ieškovė nurodė, kad ji niekada nesutiko su antstolės veiksmais, nurašant jos lėšas dėl G. J. įsiskolinimo. Ji paaiškino, kad skundė ir paskutinįjį antstolės 2013-06-18 patvarkymą, nurodydama, kad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į jos gaunamas pajamas, nes skola yra susidariusi iki jos ir G. J. santuokos yra jo asmeninė prievolė. Todėl išieškojimas pagal sutuoktinio prievoles negali būti nukreipiamas į jos darbo užmokestį ar kitas asmenines lėšas. Ieškovė paaiškino, kad, apskritai, yra galimas išieškojimas iš paties skolininko G. J., nes jis retkarčiais dirba, turi sąskaitas bankuose, tad galimas išieškojimas iš jo darbo užmokesčio. Be to buvo parduotas žemės sklypasir taip buvo padengta dalis skolos.
Ieškovė nurodė, kad antstolė nurašė jos asmenines lėšas, kurios buvo gautos kompensuojant jos turėtą tarybiniais metais indėlį Taupomajame banke. Kadangi asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, todėl ieškovė nurodė, kad ji 2012-07-12 kreipėsi į antstolę, reikalaudama grąžinti jai nurašytas lėšas. Ieškovė paaiškino, kad antstolė atsisakė jai grąžinti lėįšas, tad ji skundė antstolės veiksmus, tačiau teismas atmetė reikalavimą, kadangi jis buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, kartu teismas nutartyje nurodė, kad dėl tokio reikalavimo ji turi teisę kreiptis ieškinio teisena.
Ieškovės atstovė ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti bei priteisti ir valstybei atstovavimo išlaidas.
Atsakovė, atstolė Janė Jakimavičienė, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad negali būti ieškinys tenkinamas, nes nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos.
Antstolė atsiliepime nurodė, kad šis ginčas kilo dėl to, jog 2011-08-19 iš ieškovės sąskaitos, esančios Swedbanke, ji nurašė 1322,05 Lt. Ieškovė po 11 mėnesių pateikė prašymą grąžinti lėšas ir pateikė dokumentą, kad 1324 Lt tai buvo jai atkurtos santaupos. Pakartotinai dėl šio reikalavimo ieškovė kreipėsi 2013-07-11, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolė nurodė, kad ieškovės veiksmai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymui. Ieškovė turėjo galimybę pateikti visą informaciją apie nurašytų sumų kilmę iš karto po to, kai tik gavo 2011-07-05 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ieškovei to nepadarius, nurašytos piniginės lėšos 2011-09-07 patvarkymu buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojai V. J.. Nurodė, kad ieškovė laiku ir tinkamai nepasinaudojo savo teise paduoti skundą dėl jos manymu neteisėtų veiksmų. Antstolė nurodė, kad išieškojimas buvo nukreiptas į trečiojo asmens G. J. sutuoktinės lėšas todėl, kad skolininkas nebendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdymo eiga, nė karto nepranešė apie įsidarbinimą, įsiskolinimas buvo didelis.
Antstolė nurodo, kad teismas nenustatė fakto, kad 2011-07-05 arreštuojant ieškovės sąskaitą ir/ar 2011-08-19 nurašydama pinigines lėšas ir/ar jas 2011-09-07 paskirsčius bei pervedus išieškotojai V. J. buvo atlikti neteisėti veiksmai ar atsisakydama 2012-07-23 grąžinti ieškovei pinigines lėšas būtų atlikusi neteisėtą veiką. Todėl antstolė mano, kad ieškinys turi būti atmestas.
Antstolės atstovas E. B. posėdžio metu ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti, iš esmės jis pakarotjo atsiliepime nurodytus argumentus.
Trečiasis asmuo G. J. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Jis taip pat pateikė atsiliepimus, kuriuose pripažįsta, kad jis turėjo išlaikymo įsiskolinimą savo vaikams iš pirmosios santuokos ir dėl to buvo pradėtas vykdymo procesas. Trečiasis asmuo nurodė, kad CK 3.199 str. nurodo, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių. Nurodo, kad jo dabartinė sutuoktinė neturi jokių įsipareigojimų jo vaikams iš pirmosios santuokos, todėl iš jos sąskaitų neturėjo būti daromi jokie išskaitymai. Trečiasis asmuo nurodo, kad antstolė savo veiksmais tai taip pat patvirtino. Antstolė 2013-07-15 patvarkymu dėl skundo Nr.15 iš dalies patenkino L. J. skundą ir panaikino 2013-06-18 savo patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 14 bei grąžino ieškovei dalį neteisėtai išieškotų piniginių lėšų.
Trečiasis asmuo V. J. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad šiuo metu jos buvęs sutuoktinis G. J. yra sukūręs kitą šeimą, tad jo turimi įsiskolinimai vis tiek vienaip ar kitaip paliečia jo dabartinę šeimą. Ji mano, kad nėra didelės reikšmės, iš kurio sąskaitos buvo nurašyta skola, kadangi G. J. ir ieškovės lėšos šiuo metu yra bendros.
Trečiasis asmuo ,,BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad antstolei nebuvo žinoma lėšų kilmė ir priklausomybė ieškovei, kadangi tik po 11 mėnesių nuo skundžiamų veiksmų, ieškovė pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nurašyta 1324 Lt suma yra jai atkurtos santaupos. Nurodo, kad antstolė patvarkyme buvo nurodžius iapskundimo tvarką, tačiau iekšovė ja nepasinaudojo. Antstolė taip pat suklaidino ir tai, kad kad ieškovė pati už skoliniką, savo sutuoktinį, 2009-03-05 sumokėjo 100 Lt alimentų, nurodo, kad ši aplinkybė patvirtina tai, jog ieškovė žinojo apie savo sutuoktinio prievolę išlaikyti vaikus ir šią prievolę padėjo vykdyti savo lėšomis.
Pagal Antstolių įstatymą ir Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kai žala atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. nepasibaigus senaties terminui ir konstatvus draudžiamąjį įvykį. LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, nesant draudžiamojo įvykio. Ieškovės ieškinio reikalavimas, pareikštas 2013-10-24, nebeatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, kadangi nuo apdraustų rizikų draudimo poliso galiojimo pabaigos praėjo daugiau nei vieneri metai. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Vykdomojoje byloje Nr.573/2013 (vykdomasis raštas Nr.2-529-445/2006) išieškotoja nurodoma V. J., skolininkas – G. J.. Vykdomasis raštas išduotas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, kuriuo buvo priteista iš G. J., nepilnamečių vaikų: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas, kas mėnesį po 150 Lt kiekvienam vaikui nuo 2003-06-13 iki vaikų pilnametystės. Taigi, iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto akivaizdu, kad skolininkas šioje byloje yra G. J.. Tad G. J. pareiga išlaikyti savo vaikus iš pirmos santuokos yra jo asmeninė prievolė, kurią jis pats privalėjo vykdyti.
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., K. S., B. A. S., bylos Nr.3K-3-81/2010).
Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-Hammoud, N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., K. S., B. A. S., bylos Nr.3K-3-81/2010).
Vykdomojoje byloje Nr.0052/11/00573 antstolė 2011-07-05 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 6), kuriuo vykdydama Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-11 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 28 423,76 Lt alimentų skolos išieškojimo iš skolininko (-ės) L. J. išieškotojai V. J.. Teismas laiko, kad antstolė, surašydama tokį patvarkymą, padarė esminę klaidą šiame procese, nes kaip jau buvo nurodyta, ji neturėjo vykdomojo dokumento, kuriame kaip skolininkė būtų nurodyta L. J.. Tokiu būdu antstolė visiškai be pagrindo pradėjo vykdymo veiksmus prieš asmenį, dėl kurio neturėjo jokio vykdomojo dokumento. Tad antstolės veiksmai buvo neteisėti ir pažeidžiantys ieškovės L. J. teises.
Iš L. J. Swedbank sąskaitos išrašo 2011-08-01 – 2011-08-30 matyti (b. l. 18), kad 2011-08-18 buvo atkurtos santaupos ir buvo pervesta 1324 Lt į L. J. sąskaitą. 2011-08-19 Janė Jakimavičienė šias lėšas 1322,05 Lt nurašė, padengdama G. J. įsiskolinimą V. J..
Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis buvo prasta, todėl ji ilgą laiką neturėjo galimybių kreiptis į advokatą , tačiau ji niekada nesutiko su tuo, jog šios lėšos iš jos buvo nurašytos teisėtai. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į antstolę, prašydama grąžinti be pagrindo nurašytas lėšas, tačiau antstolė rašytiniame atsakyme nurodė, kad L. J. neskundė patvarkymo areštuoti lėšas, neskundė pinigų pervedimo, apie tai, kad lėšos buvo jos asmeninės ji antstolės laiku neinformavo, todėl išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos ir grąžintos nebus (b. l. 8).
2012-09-26 antstolė L. J. nurodė, kad panaikinti arešto jos sąskaitai Nr.(duomenys neskelbtini), esančiai ,,Swedbank“, AB negali, kadangi prašyme nenurodė priežasties, dėl kurios iš minėtoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų išieškojimas yra negalimas LR CPK 739 str. nurodytais pagrindais ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. LR CPK 739 str. nurodo pinigines sumas, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui: ir nurodomos išmokos. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis straipsnis reglamentuoja išmokas, kurios priklauso skolininkui. Šiuo atveju tokios normos nebuvo galima taikyti, kadangi L. J. nebuvo skolininkė vykdomojoje byloje.
Nors ieškovė L. J. siekė susigrąžinti jai priklausančias, nepagrįstai nurašytas lėšas, tačiau nežiūrint į tai, antstolė 2013-06-18 surašė dar vieną patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė UAB ,,M.“, kad vykdant išlaikymo skolos išieškojimą iš skolininko G. J. sutuoktinės L. J. 1 eilės išieškotojai V. J., reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio išieškoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
Dėl šio patvarkymo ieškovė L. J. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolė Janė Jakimavičienė pati skundą patenkino iš dalies, panaikino 2013-06-18 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 14 iš L. J. darbo užmokesčio. Motyvuose antstolė nurodė, jog buvo būtina pasiūlyti išieškotojai (ar skolininkui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo. Kitoje dalyje dėl lėšų grąžinimo, antstolė iš esmės nesprendė, nurodydama, kad nuo lėšų nurašymo praėjo jau beveik vieneri metai, todėl šioje dalyje skundo nenagrinėjo.
Teismas laiko, kad šiuo dokumentu antstolė iš esmė patvirtino, kad ir ankstesni jos veiksmai, nurašant ieškovei L. J. priklausančias asmenines lėšas, buvo atlikti neteisėtai.
Pinigai, 1322,05 Lt, kuriuos antstolė nurašė iš L. J. asmeninės sąskaitos buvo ieškovei grąžinta kaip indėlio, kurį buvo padėjusi į sąskaitą iki 1992 metų, kompensacija, sugrąžinta įstatymų nustatyta tvarka. Šie pinigai, akivaizdu, jog yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl negali būti išieškota iš šio turto, sutuoktinio G. J. asmeninėms skoloms padengti. L. J. santuoką su G. J. sudarė tik 1998-07-31, t .y. jau po to, kai pinigai kaip indėlis buvo padėti į sąskaitą.
L. J. teikė antstolei ir dokumentus patvirtinančius jos sudėtingą turtinę padėtį, jog ji yra socialiai remtina.
Teismas laiko, kad antstolė, neturėdama teisinio pagrindo, nesivadovaudama teismų praktika, nurašė skolininko sutuoktinės lėšas ir tokie antstolės veiksmai pripažintini kaip neteisėti. Akivaizdu, kad nurašant pinigines lėšas, kurioms nurašyti nebuvo teisinio pagrindo, ieškovei buvo padaryta žala. Tarp šių antstolės veiksmų yra priežastinis ryšys, būtent dėl antstolės atliktų neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala asmeniui. Kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Antstolė, neturėdama teisinio pagrindo, elgdamasi nepakankamai atsargiai, padarė žalą kitam asmeniui, todėl laikytina, jog ji yra kalta dėl atsiradusios žalos. Nors antstolė tvirtina, jog kalta yra ieškovė, kadangi ji ilgą laiką nesikreipė į antstolę ir todėl vėliau antstolė jau negalėjo grąžinti pinigų. Tačiau teismas laiko, kad CK ieškinio senatį reglamentuojančios normos, reguliuoja laiko tarpą, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. CK 1.125 str. 8 d. nurodoma, jog sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tad ieškovė šio termino nepraleido. Beje, jeigu buvo padaryti neteisėti veiksmai, tai nesvarbu kiek laiko praėjo nuo tokių veiksmų, jie netampa teisėtais ir todėl šiuo pagrindu antstolė negalėjo atsisakyti grąžinti neteisėtai ir nepagrįstai nurašytas lėšas.
Antstolė netinkamai taikė teisės normas, CK 3.110 str. 1d. nurodoma, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Antstolių įstatymo 16 str. 1d. nurodoma, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. O šio įstatymo 17 str. 8 d. nurodoma, kad žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Trečiasis asmuo draudimo bendrovė nurodė, kad pagal Antstolių įstatymą ir Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, žalą , padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kai žala atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. nepasibaigus senaties terminui ir konstatavus draudžiamąjį įvykį.
Dėl ginčų, kilusių tarp ieškovės ir antstolės dėl neteisėtai nurašytų ieškovės lėšų nei ieškovė, nei antstolė nesikreipė į draudiką ir šis įvykis draudimo bendrovėje nebuvo administruojamas, todėl jis negali būti pripažintas draudžiamuoju.
Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr.957 III skyriuje kalbama apie draudiminį įvykį. Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: pareikštas dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos žalos; pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 6 punkte; pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 6 p., dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas; pareikštas dėl antstolio funkcijų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Kaip nurodė trečiojo asmens atstovas, šią aplinkybę pripažino ir ieškovė bei atsakovės atstovas, į draudiką niekas nesikreipė su jokia pretenzija per visą sutarties galiojimo laiką. Pinigų nurašymas įvyko 2011-08-19, o ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013-10-24. Kadangi niekas iš šalių nesikreipė dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir nuo įvykio iki kreipimosi į teismą yra praėję daugiau nei dveji metai, tai teismas laiko, kad įvykis nebegali būti pripažintas draudiminiu.
Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, tad iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės antstolės Janės Jakimavičienės , a. k. (duomenys neskelbtini), 1534,18 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis Lt 18 ct) turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš Janės Jakimavičienės, a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) už L. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš Janės Jakimavičienės, a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 49,83 Lt (keturiasdešimt devynis litus aštuoniasdešimt tris centus) pašto išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė