Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-317/2018

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00253-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties A. A. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. A. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai) ir 417 straipsnio 8 dalį patrauktas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 11 d. 17 val. Vilkaviškio r. sav. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, susidūrė su į kairę (į šalutinį kelią) sukančia transporto priemone bei ją apgadino. Vairuojama transporto priemonė išregistruota ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra, vairuotojas neturėjo ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 16, 140.1, 226 punktų reikalavimus.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. U. 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta 205 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėnesiams, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 35 eurų bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 35 eurų bauda, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 205 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas dėl institucijos nutarimo dalies dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atmestas, motyvuojant tuo, kad A. A. atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Be to, jis lenkė esant ištisinei linijai.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenos dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.
1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai bei objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, kas lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
2. Pareiškėjas nurodo neneigiantis, kad jis 2017 m. rugsėjo 11 d. 17 val. magistraliniame kelyje Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, Vilkaviškio r. sav. vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, sankryžoje pagrindiniame kelyje susidūrė su į kairę (į šalutinį kelią) sukančia transporto priemone bei ją apgadino. Taip pat neginčija to, kad jis vairavo išregistruotą transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra, neturėjo ir nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tačiau jis nesutinka su ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu. Jis lenkimo manevrą pradėjo 500 metrų atstumu nuo sankryžos, tuo metu jokios ženklinimo linijos, kurią būtų draudžiama kirsti, nebuvo, taip pat nebuvo ženklų, draudžiančių lenkti. Apelianto teigimu, numatyti, kad iki sankryžos jis nespės baigti lenkino manevro, jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių.
3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino traktoriaus vairuotojo veiksmų, nevisiškai išsiaiškino lenkimo manevro pradėjimo vietą. Kadangi jis manevrą pradėjo pakankamai dideliu atstumu iki kelio ženklo, nesant jokių draudimų tai daryti, todėl Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Jis priėmė sprendimą aplenkti visas transporto priemones, nes traktorius judėjo labai lėtai, todėl tai leido padaryti išvadą, kad spės saugiai ir nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų atlikti lenkimo manevrą.
4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių 113 punktą, kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jo lenkimo manevro pradžios momentu traktoriaus vairuotojas posūkio į kairę nerodė.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą institucijos atstovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. A. kaltė dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Priimta skundžiama nutartis pagrįsta administracinio nusižengimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už minėtą pažeidimą paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašoma šią administracinės teisenos dalį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai sprendė A. A. veiksmuose buvus ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytiems požymiams.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) buvo numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
10. Nagrinėjamu atveju A. A. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.
11. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte, kurį kaltinamas pažeidęs ir A. A., nurodytos vietos, kuriose draudžiama lenkti: sankryžose šalutiniame ir pagrindiniame kelyje, taip pat kelyje, pažymėtame kelio ženklais „sankryža su šalutiniu keliu“, „šalutinis kelias iš dešinės“, „šalutinis kelias iš kairės“ arba „pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
12. Nesutikdamas su jam inkriminuojamu nusižengimu, pareiškėjas tvirtino, kad lenkimo manevrą jis pradėjo apie 500 m atstumu nuo sankryžos, kur nebuvo nei ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos, nei ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, o vėliau, važiuodamas 75 km/h greičiu, ištisinės linijos nepastebėjo, šalutinį kelią žymintį ženklą jam užstojo traktorius, su kuriuo ir susidūrė. Tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, Kelių eismo taisyklių priede „Įspėjamieji kelio ženklai“ 2 dalyje nurodyta, jog kelio ženkle nurodytas įspėjimas apie pavojingą ruožą ne gyvenvietėse prasideda už 150–300, o gyvenvietėse – už 50–100 m nuo įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vietos. Apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas P. M. nurodė, kad nuo sankryžos, kurioje įvykio eismo įvykis, iki įspėjamojo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ buvo apie 200 metrų atstumas. Traktoriaus vairuotojas V. S. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog jo transporto priemonė dėl uždėto ribotuvo negalėjo važiuoti didesniu kaip 50 km/h greičiu, o prieš sukdamas į kairę jis pamažu mažino greitį, suko važiuodamas 16 km/h greičiu, paskui jo vairuojamą traktorių su priekaba važiavo lengvasis automobilis „Opel Zafira“. Šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytoms aplinkybėms, jog traktorius bei du paskui jį važiavę automobiliai judėjo lėtai – apytiksliai 30 km/h greičiu, todėl jis, važiuodamas apytiksliai 75 km/h greičiu, nutarė atlikti lenkimo manevrą, lenkiant vienu metu visas transporto priemones. Tačiau kiti A. A. parodymai yra prieštaringi. Visų pirma jis teigė, kad jo transporto priemonei susilyginus su traktoriaus kabina, netrukus jis pamatė traktoriaus priekinį ratą priešais savo automobilį ir įvyko susidūrimas. Įvertinus šią aplinkybę kartu su eismo įvykio schemoje užfiksuota galima įvykio vieta – ties sankryža, galima daryti išvadą, kad susidūrimas įvyko tuo metu, kai traktorius jau pradėjo atlikti posūkio į kairę manevrą. Tačiau A. A. taip pat aiškino, jog kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ jis nepastebėjo dėl to, jog traktorius lenkimo metu jį užstojo. Minėta, kad ne gyvenvietėse įspėjamieji kelio ženklai statomi 150–300 metrų atstumu iki pavojingo ruožo, iš ko, pasak pareiškėjo, jog traktorius kelio ženklą jam užstojo, galima spręsti, kad jo transporto priemonė su traktoriumi turėjo susilyginti likus ne mažiau kaip 150 metrų iki sankryžos. Tokie prieštaringi A. A. parodymai vertinami kritiškai, kadangi mažai tikėtina, jog posūkį į kairę, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kur lenkimo manevrą tuo metu atliko pareiškėjas, traktorius būtų pradėjęs iki sankryžos likus ne mažiau kaip 150 metrų atstumui. Be to, kaip teisingai pažymima ir skundžiamoje nutartyje, lengvajam automobiliui lenkiant traktorių su priekaba apytiksliai dvigubai didesniu greičiu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog iki sankryžos vietos pareiškėjas jau būtų aplenkęs V. S. vairuotą traktorių.
13. Skunde taipogi nurodoma, jog pareiškėjas taip pat nematė ir ištisinės kelio ženklinimo linijos bei artėjimo linijos, kadangi važiavo 75 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodomos visiems eismo dalyviams privalomos pareigos. Jame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, tai, kad atlikdamas lenkimo manevrą, kurio metu išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas žiūrėdamas tik į priekį dėl transporto priemonės greičio nematė kelio ženklinimo ar įspėjamojo kelio ženklo, negali būti laikoma objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis pavojingos eismo įvykį sukėlusios situacijos atsiradimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, vairuotojo, suprantančio, kad jis negali atidžiai stebėti ir įvertinti eismo sąlygų ir situacijos kelyje visumos, manevravimas kelyje, lenkiant iš karto kelias transporto priemones, nesuponuoja pagrindo spręsti nebuvus vairuotojo kaltės dėl tokiais jo veiksmais sukelto eismo įvykio. Liudytojas policijos pareigūnas P. M., iš karto po eismo įvykio sustojęs ir fiksavęs jo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu matomumas buvo geras. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atidus ir rūpestingas transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas lenkimo manevrą, objektyviai nebūtų galėjęs stebėti eismo sąlygų ir pasirinkti tokį veikimo būdą, kuris nekeltų pavojaus sau ir aplinkinių eisme dalyvaujančių transporto priemonių vairuotojams bei keleiviams.
14. Minėtas liudytojas policijos pareigūnas posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jam su kolega sustojus įvykio vietoje, traktoriaus avarinė signalizacija buvo įjungta, veikė abu posūkio signalai, šviesa buvo ryški, gerai matėsi, o priekaba traktoriaus posūkių neužstojo. Tai patvirtino ir kitas apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas T. R., kuris nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, buvo įjungti tiek traktoriaus, tiek jo priekabos avariniai žibintai. Kelių eismo taisyklių 136.2 ir 136.4 punktuose numatyta, jog prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad: 1) transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 2) baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde ginčija, jog traktoriaus vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą, tačiau šie jo argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Traktoriaus vairuotojas V. S. nuosekliai tvirtino prieš atlikdamas manevrą rodęs kairiojo posūkio signalą nuo trikampio ženklo, tuo pačiu lėtindamas greitį ruošėsi atlikti posūkį. Nors ir netiesiogiai, tačiau tokią jo versiją patvirtina tai, kad jam iš paskos važiavusios transporto priemonės taip pat mažino greitį, jo nelenkė, nors kelias buvo tiesus, matomumas geras. To neneigia ir pareiškėjas, nurodęs, kad priėmė sprendimą aplenkti visas tris transporto priemones ir apie pusę kilometro važiavo priešpriešine eismo juosta. Duomenų, kurie paneigtų šiuos V. S. parodymus, byloje neužfiksuota, taip pat nenustatyta, jog dėl techninių priežasčių jo vairuota transporto priemonė būtų negalėjusi rodyti posūkio signalo. Liudytojas P. M. nurodė, jog toje kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, leidžiamas 90 km/h greitis, tačiau, net ir esant leistinam kelio ženklinimui iki sankryžos, už traktoriaus, važiavusio apytiksliai perpus mažesniu greičiu judėjusios dvi transporto priemonės jo nelenkė. Įvertinus aptartus duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus įvykio metu, nėra pagrindo abejoti liudytojo V. S. parodymais.
15. Skunde pareiškėjas taip pat prašo įvertinti ir V. S. veiksmus, o būtent tai, kad jis, važiuodamas reikšmingai mažesniu už leistiną greičiu, nedavė kelio už jo važiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklių 113 punkte išties numatytas reikalavimas kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantiems vairuotojams praleisti paskui juos greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukiant kuo labiau į dešinę. Ši pareiga netaikoma asmenims, kurie suka į kairę arba apsisuka. Iš aptartų eismo įvykio aplinkybių ir mechanizmo akivaizdu, jog traktoriaus vairuotojas neabejotinai ketino sukti į kairę, ką ir bandė atlikti tuo metu, kai į jo kairį ratą atsitrenkė A. A. vairuotas automobilis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog likus 500 m (pareiškėjo nurodomam atstumui, kuomet jis pradėjo lenkimo manevrą) iki sankryžos su šalutiniu keliu, traktoriaus su priekaba vairuotojas privalėjo kuo labiau pasitraukti į dešinę ir praleisti už jo važiavusias transporto priemones.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. A. skundą dėl institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo skundo argumentus. Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

              Palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                                               Algirdas Jaliniauskas