Civilinė byla Nr. e2-1387-370/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00754-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:                      3.5.14; 2.6.38           

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovų R. B. ir I. B. (I. B.) prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal ieškovų R. B. ir I. B. ieškinį E. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinta ieškovų ir atsakovo sudaryta taikos sutartis ginče dėl skolos priteisimo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovams grąžinti 195 888,64 Eur skolą tokia tvarka: 50 000 Eur iki 2017-07-31; 50 000 Eur iki 2017-12-31; 50 000 Eur iki 2018-07-31; 45 888,64 Eur iki 2018-12-31.

2.       Klaipėdos apygardos teismas tenkindamas atsakovo prašymą 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties vykdymą 7 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017-12-31. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino šią Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovo E. K. prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymą 7 mėnesiams atmetė.

3.       Ieškovai 2018-06-14 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nurodydami, kad atsakovas E. K. nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. iki 2017-12-31 nėra atlikęs 50 000 Eur mokėjimo.

4.       Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovų prašymą, teismo prašė išduodant vykdomąjį raštą neįvykdytoje dalyje atidėti taikos sutarties vykdymą 4 mėnesių laikotarpiui. Atsakovo nesutikimas su vykdomojo rašto išdavimu buvo grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktu, pagal kurį ieškovai įgyja teisę iš atsakovo reikalauti grąžinti visą likusią skolą, jeigu jis vėluoja sumokėti daugiau kaip 20 darbo dienų, pažymint, kad šiuo atveju 20 dienų terminas, per kurį atsakovas turi sumokėti 50 000 Eur įmoką, baigiasi       2018-07-10 ir nurodant, kad atsakovas ruošėsi atlikti mokėjimą iki šios datos.

5.       Ieškovų teigimu, atsakovo teismui pateiktas prašymas neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovai teismo prašė E. K. skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jos 100 Eur skiriant ieškovams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo E. K., tačiau atsisakė atsakovui skirti baudą.

7.       Teismas, nesutikdamas su atsakovo pozicija, kad jis 50 000 Eur įmoką turi sumokėti ne iki      2017-12-31, kaip įtvirtinta taikos sutartyje, o iki 2018-07-10, nurodė, kad atsakovo pareiga vykdyti teismo patvirtintą šalių taikos sutartį kyla ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, kuria panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties dalį atsakovo prašymas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties įvykdymą 7 mėnesiams atmestas, priėmimo, o nuo taikos sutarties patvirtinimo.

8.       Teismas atsakovo prašymą atidėti taikos sutarties vykdymą (neįvykdytoje dalyje) 4 mėnesių laikotarpiui atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad jis neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.

9.       Teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas netinkamai suvokia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo / atidėjimo instituto esmę bei jo taikymo galimybes, nereiškia, jog jis prašymą padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovų prašymą atsakovui skirti baudą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovas E. K. atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovų prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

11.       Apeliantas nurodė, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovas nebuvo pavėlavęs atlikti 50 000 Eur mokėjimo ieškovams, todėl teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas, kad atsakovo pareiga vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį kyla ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo, o nuo taikos sutarties patvirtinimo, tokios išvados nemotyvavo ir, atitinkamai, nepaneigė atsakovo argumentų, kuriais įrodinėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas, skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo, sueina 2017-07-10.

12.       Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo: 1) apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; 2) apeliantui paskirti 1 000 Eur baudą, iš kurios 100 Eur skirti ieškovams.

13.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pareiga vykdyti taikos sutartį atsirado ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, o nuo taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutarties 6 punkto nuostata skirta sudaryti galimybę atsakovui geranoriškai pašalinti sutarties pažeidimą per 20 dienų terminą, tačiau nėra kliūtimi reikalauti priverstinio vykdymo, kai atsakovas yra pažeidęs taikos sutartyje nustatytą grafiką daugiau nei pusę metų. Nutarties, priimtos tinkamai taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, nesudaro pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodyti argumentai.

13.2.                      Apeliantas teismui teikia tapačiomis aplinkybėmis grindžiamus prašymus, susijusius su taikos sutarties vykdymu, nepaisant to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018 kategoriškai paneigė atsakovo prašymo dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo tenkinimo galimybę. Tokie atsakovo prašymai, o kartu ir atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties pateikimas trukdo ieškovams priverstine tvarka vykdyti dar 2017 m. kovo 7 d. nutartimi šalių laisva valia patvirtintą taikos sutartį. Tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti baudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovų prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo neįvykdytos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu ieškovams išduoti vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur išieškojimo iš atsakovo šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu. Atsakovo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nemotyvuota, priimta netinkamai įvertinus taikos sutarties vykdymo aplinkybes, kurios, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad nutarties priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs terminas atsakovui atlikti 50 000 Eur mokėjimą pagal taikos sutartį.

17.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį.

18.       Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymu, kurios dar kartą nurodomos atskirajame skunde, t. y. kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties dalis, kuria buvo atidėtas teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymas 7 mėnesių laikotarpiui, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi (nutarties 2 p.), taip pat įvertino atsakovo argumentus, siejamus su termino 50 000 Eur mokėjimui atlikti skaičiavimu, konstatuodamas, kad atsakovas nepagrįstai mokėjimo datą sieja su 2018-07-10, nes atsakovo pareiga vykdyti patvirtintą taikos sutartį kyla ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo (paskelbimo), o nuo taikos sutarties patvirtinimo (nutarties 12 p.). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl teismo motyvavimo pareigos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

19.       Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai išnagrinėjęs šalių ginčą, kilusį dėl vykdomojo rašto išdavimo.

20.       Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

21.       Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punkte atsakovas įsipareigojo ieškovams 195 888,64 Eur dydžio skolą padengti tokiu būdu: 50 000 Eur iki 2017-07-31, 50 000 Eur iki    2017-12-31, 50 000 Eur iki 2018-07-31, 45 888,64 Eur iki 2018-12-31, o 6 punkte šalys sulygo, kad tuo atveju, jei atsakovas pažeidžia skolos grąžinimo tvarką be atskiro raštiško ieškovų sutikimo, t. y. vėluoja sumokėti daugiau kaip 20 darbo dienų, ieškovai įgyja teisę reikalauti atsakovo nedelsiant grąžinti visą likusią skolą, kuri nėra grąžinta iki pažeidimo dienos.

22.       Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str.1, 2 d.).

23.       Apeliantas, nesutikdamas, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną egzistavo pagrindas vykdomajam raštui dėl taikos sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) išduoti, toliau laikosi pozicijos, kad terminas antrajai 50 000 Eur dydžio įmokai sumokėti suėjo 2018-07-10, nes 20 dienų terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo dienos.

24.       Toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovo prašymo atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įvykdymą 7 mėnesiams, nagrinėjimo metu atsakovas būtų buvęs atleistas nuo pareigos tinkamai (nustatytais terminais) vykdyti taikos sutarties, šalims turinčios res judicata galią, sąlygas, susijusias su piniginių sumų ieškovams sumokėjimu. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis, kuria buvo panaikinta neįsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties dalis atidėti taikos sutarties vykdymą 7 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017-12-31, taip pat neturėjo jokios įtakos pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygoms, t. y. nepakeitė šalių sulygtų terminų piniginei prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovui kilo ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo, o nuo taikos sutarties patvirtinimo (įsiteisėjimo), todėl apeliantas nepagrįstai minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį naudoja kaip atskaitos tašką nustatant jo pareigos mokėti pagal taikos sutartį 50 000 Eur dydžio mokėjimą atsiradimo momentą. 

25.       Byloje nustačius, kad apeliantas iki 2017-12-31 neatliko 50 000 Eur mokėjimo, o ieškovai su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2018-06-14, t. y. praėjus 20 darbo dienų terminui nuo sutartyje šalių sulygtos 2017-12-31 mokėjimo datos (taikos sutarties 6 punktas), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai esant aiškiai taikos sutarties sąlygai (atsakovas įsipareigojo iki 2017-12-31 ieškovams sumokėti 50 000 Eur) skundžiama nutartimi ieškovams išdavė vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, juolab kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie taikos sutarties vykdymą net ir pagal apelianto skunde nurodomus terminų skaičiavimus.

26.       Aplinkybės, susijusios su vykdomojo rašto išdavimo tvarka, reikšmingos ir sprendžiant apelianto Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-10-12 gauto prašymo sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo tenkinimo klausimą, kuriame atsakovas nurodo, kad ieškovai, sudarydami taikos sutartį, turėjo tikslą perimti atsakovo bendrovės akcijas ir užgrobti kelių milijonų Eur vertės turtą. Apelianto teigimu, šiam tikslui pasiekti ieškovai po taikos sutarties sudarymo savo veiksmais padarė didelę žalą atsakovo vadovaujamai UAB „Poilsis Pajūryje“ tam, kad atsakovas negalėtų taikos sutartyje nustatytais terminais įvykdyti mokėjimų ieškovams.

27.       Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 str.). Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu stabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Tačiau iš apelianto kartu su prašymu pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus rašto nėra pagrindo daryti išvados apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo prašymo pagrindu (teismui 2018-10-12 pateikti mėnesio senumo (2018-09-06) duomenys dėl pareiškimo persiuntimo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Kita vertus, net tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo, neteisėto praturtėjimo ir komercinio šnipinėjimo I. B., R. B. ir K. B. bei galbūt jiems priklausančių bendrovių RAB „Balturas“, RAB „Litovskij turoperator“ ir UAB „Balturas“ atžvilgiu yra (būtų) pradėtas, tai nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovo prašymą, nes nagrinėjamu atveju bendrosios bylos sustabdymo taisyklės (CPK 163, 164 str.) apskritai negali būti taikomos. Vykdomasis raštas yra išduodamas atsižvelgiant į tos bylos, kurioje jį prašoma išduoti, išnagrinėjimo rezultatą ir niekaip negali priklausyti nuo kitos bylos (šiuo atveju atsakovo nurodomo ikiteisminio tyrimo) išnagrinėjimo rezultato (CPK 587 str. 1 p., 646 str. 1 d., 648 str. 1 d. 4 p.). Įstatymų leidėjo valia CPK 626–627 straipsnyje nurodytais pagrindais galėtų būti sustabdyta tik pati vykdomoji byla, bet ir tokie klausimai priskirtini antstolio, o ne teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-189-464/2017).

28.       Nagrinėjamu atveju esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalių ginčas jau yra išspręstas, ir nustačius egzistuojant pagrindui išduoti vykdomąjį raštą, atsakovo prašymas sustabdyti bylą (vykdomojo rašto išdavimą) iki bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo atmestinas kaip nepagrįstas, neatitinkantis šio instituto esmės, taikymo paskirties ir tikslų.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti ieškovų prašymo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

31.       Nors nagrinėjamu atveju ieškovai pagrįstai nurodo, kad atsakovas iš esmės du kartus kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atidėti taikos sutarties (sąlygų) vykdymą, antrą kartą tokį prašymą reikšdamas po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, kuria buvo konstatuotas negalimumas keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankama konstatuoti atsakovo nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, juolab kad toks prašymas buvo pateiktas atsiliepiant į ieškovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir remiantis kita, nei pirminiame prašyme, CPK nuostata, t. y. CPK 646 straipsnio 3 dalies norma, kurioje įtvirtinta teismo teisė sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką (pirminis prašymas teiktas vadovaujantis CPK 284 str.). Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tinkamai nesuvokia minėto instituto taikymo specifikos, nei spręsti apie atsakovo piktnaudžiavimą, pirmosios instancijos teismui teikiant iš esmės analogiškus prašymus. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą atidėti taikos sutarties vykdymą 4 mėnesių laikotarpiui įvertinus kaip nepagrįstą, atskirajame skunde tokia teismo išvada nebekvestionuojama ir prašoma panaikinti tik šios nutarties dalį, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, nurodant nesutikimo su šia nutarties dalimi motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas, pateikdamas tokį atskirąjį skundą, teise į apeliaciją akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį, siekiant nesąžiningai (piktybiškai) trukdyti ieškovams priverstine tvarka vykdyti neįvykdytą taikos sutarties dalį, nes, remiantis taikos sutarties 3 punktu, toks delsimas nėra naudingas ir pačiam apeliantui, kuris įsipareigojo mokėti ieškovams 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios atsiskaityti dalies iki visiško atsiskaitymo.

32.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis (jos dalis), kuria tenkintas ieškovų prašymas ir nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (50 000 Eur), paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                         Danguolė Martinavičienė