Civilinė byla Nr. 3K-3-42/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d.
sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB „Idemus“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas dėl
DK normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimą, taikymo ir aiškinimo.
Ieškovas pagal sudarytą darbo sutartį dirbo ortopedu–protezuotoju; nustačius
darbo pareigų nevykdymo faktus, jam atsakovo 2006 m. lapkričio 14 d. ir
lapkričio 16 d. įsakymais taikytos drausminio pobūdžio priemonės – griežti
papeikimai; antroji nuobauda panaikinta ir 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymu
skirta kita – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu
pagrindu. Ieškovas laikė, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos
jam skirtos DK normų nenustatytos drausminės nuobaudos, vadinasi, neteisėtai;
darbdavys, panaikinęs 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu neteisėtai paskirtą
drausminę nuobaudą ir už tą patį pažeidimą, nesilaikydamas DK 240 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, skyręs griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo –
pažeidė DK 239 straipsnio normą. Darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti
nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nesant
juridinių faktų, būtinų šiai normai taikyti, sudėties.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m.
kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; ieškovo atleidimą iš darbo pripažino
teisėtu ir paneigiančiu galimybę taikyti ieškovo nurodytą jo teisių gynimo
būdą. Teismas vertino, kad ieškovo argumentai, jog esą jis 2006 m. lapkričio 13
d. atsisakė gaminti kojos įtvarą pacientui, šiam atvykus į darbo dienos
pabaigą, paneigti ortopedo traumatologo K. G. paaiškinimais, jog tai įvyko 15
val. 30 min., t. y. darbo laiku. Teismas padarė išvadą, kad šiais veiksmais
ieškovas pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.3 punktą, taip pažeidė darbo
drausmę, kartu – DK 228 straipsnyje nustatytas darbuotojo pareigas. Teismas
laikė, kad drausminė nuobauda paskirta, nepažeidžiant nustatytos jos skyrimo
procedūros; aplinkybė, kad ieškovui taikyta DK normų nenustatyta drausminė
nuobauda, teismo vertinimu, yra formalus nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas,
neturi esminės reikšmės jos pagrįstumui ir teisėtumui; teismas 2006 m.
lapkričio 14 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą laikė papeikimu. 2006 m.
lapkričio 16 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis
2006 m. lapkričio 15 d. atsisakė atlikti paciento pėdų
gipsavimą–apmatavimą, esą jis nemokėjo tokio darbo atlikti. Teismo vertinimu,
ieškovo argumentai dėl negalėjimo atlikti pirmiau nurodytos gamybinės užduoties
paneigti Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos studijų
programos duomenimis, iš kurių matyti, kad ieškovas buvo mokomas atlikti asmens
pėdos gipsavimo procedūras. Kadangi pareiga nurodytam darbui atlikti įtvirtinta
ir ortopedo–protezuotojo pareiginiuose nuostatuose, tai ieškovas, atsisakęs
atlikti paciento pėdų gipsavimą–apmatavimą, pažeidė šių nuostatų reikalavimus.
Teismas laikė, kad atsakovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, kai
2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu už pirmiau nurodytą darbo drausmės pažeidimą
skirtą nuobaudą (griežtą papeikimą) panaikino ir 2006 m. lapkričio 17 d.
įsakymu skyrė kitą – atleidimą iš darbo; teismo vertinimu, ieškovui drausminė
nuobauda parinkta, atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Teismas taip pat sprendė, kad garso įrašas, padarytas pažeidžiant įstatymo
reikalavimus, neturi reikšmės bylai išnagrinėti (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą,
2007 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m.
kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas
pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo 2006 m.
lapkričio 13 d. padaryto darbo drausmės pažeidimo; kolegijos vertinimu,
pirmosios instancijos teismas tokiai išvadai pagrįsti rėmėsi ne tik K. G.
tarnybinio pranešimo duomenimis, bet ir atsakovo atstovo S. F. paaiškinimais,
liudytojos A. V. parodymais. Ieškovas įsipareigojo laikytis nustatytos darbo
drausmės (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.3 punktas); dėl to atsisakęs
suteikti paslaugas pacientui, jis pažeidė ne tik nurodytų taisyklių
reikalavimus, bet ir darbuotojo pareigas (DK 228 straipsnis), o aplinkybė, kada
ieškovas atsisakė vykdyti tiesiogines pareigas, šiuo atveju yra nereikšminga;
apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsisakymo darbo
pareigoms vykdyti teisėtumo (DK 275 straipsnio 5 punktas). Paskirtos drausminės
nuobaudos neatitiktis DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytai nuobaudai,
griežtą papeikimą skiriant vietoje papeikimo, kolegijos vertinimu, yra
formalus, neesminis pažeidimas; DK 240 straipsnyje nustatyta tvarka drausminei
nuobaudai skirti nepažeista. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų,
susijusių su antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už atsisakymą
vykdyti tiesiogines darbo pareigas, t. y. atlikti paciento pėdų
gipsavimą–apmatavimą – skyrimu ieškovui, apeliacinės instancijos teismas
nurodė, kad ieškovo pakankama kvalifikacija šiam darbui atlikti įrodyta ne tik
atsakovo pateiktos pažymos duomenimis, bet ir Kauno lengvosios pramonės ir
paslaugų verslo mokyklos, kurioje ieškovas mokėsi, pažymos duomenimis. Ieškovas
nepateikė įrodymų, paneigiančių šių rašytinių įrodymų duomenis (CPK 178
straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su pareiginiais
nuostatais, kolegijos vertinimu, nepaneigia jo pareigos laiku ir tiksliai
vykdyti darbdavio nurodymus; tokia pareiga išplaukia iš DK 228 straipsnio
nuostatų; formali ieškovo nurodyta priežastis nėra teisėtas pagrindas
atsisakyti darbo pareigoms vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat
pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas už vieną
drausmės pažeidimą skyrė kelias nuobaudas, t. y. 2006 m. lapkričio 16 d.
įsakymu skyrė griežtą papeikimą; kitu įsakymu šią nuobaudą panaikino ir taikė
drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kolegija nurodė, kad, esant drausminės
atsakomybės pagrindui, galima iš naujo spręsti dėl drausminės atsakomybės
taikymo, nepažeidžiant DK 239 straipsnio reikalavimų; bylos duomenimis,
atsakovas panaikino 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymą kolektyvo tarybos prašymu;
sutiko su pareikšta nuomone dėl pernelyg švelnios drausminės nuobaudos skyrimo
ieškovui, atsižvelgiant į jo pakartotinai padarytą darbo drausmės pažeidimą;
naujai paskirtą drausminę nuobaudą apeliacinės instancijos teismas laikė
parinkta, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo pakartotinumą, kaltės formą
(tyčia). Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
garso įrašas šioje byloje nėra leistina įrodinėjimo priemonė.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą
ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti
visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismų
išvada, kad ieškovui skirta DK normų nenustatyta drausminė nuobauda – griežtas
papeikimas – yra neesminis, formalus pažeidimas, kad tokia nuobauda teismų gali
būti pripažinta papeikimu, yra padaryta, pažeidžiant DK normas, taip pat
nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir
taikymo praktikos, kurioje pažymima, jog už darbo drausmės pažeidimus gali būti
skiriamos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos drausminės nuobaudos;
priešingu atveju konstatuotinas neteisėtas ir nesukeliantis teisinių padarinių
drausminės nuobaudos skyrimo faktas. Atsakovui turi būti keliami didesni
rūpestingumo, atidumo reikalavimai, priimant sprendimus dėl drausminių nuobaudų
parinkimo; tuo tarpu teismai nepagrįstai nevertino, kad atsakovo įstaigos
Vidaus darbo tvarkos taisyklės neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jose
nustatytas drausminės nuobaudos – griežto papeikimo – skyrimas; vadinasi,
turėtų būti kritiškai vertinami atsakovo argumentai, kad skyrė ieškovui
drausminę nuobaudą, suklydęs dėl jos pavadinimo; drausminės nuobaudos skyrimas
sukelia neigiamų pasekmių asmeniui, tokiu atveju yra ypač svarbūs teisėtumo, DK
normų laikymosi principai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas
negali vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita; šiuo atveju neteisėtai teismų
sprendimais ieškovui skirta drausminė nuobauda (griežtas papeikimas) pakeista
kita (papeikimu).
2. Pažeistos
įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), taip pat CPK 12, 178
straipsnių nuostatos dėl įrodinėjimo pareigos. Dėl procesinės teisės normų
pažeidimų bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pažeidė
Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.3 punkto, taip pat DK 228 straipsnio
reikalavimus, t. y. kad 2006 m. lapkričio 13 d. padarė darbo drausmės
pažeidimą. Drausminė nuobauda taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam
darbuotojui; darbuotojo kaltė nepreziumuojama. Teismų išvada, kad ieškovas
neįrodė atsisakymo vykdyti pareigas teisėtumo, neatitinka DK 275 straipsnio 5
punkto normos turinio prasmės, teismai apskritai netinkamai taikė nurodytą
teisės normą darbuotojo veiksmų neteisėtumui pagrįsti. Išvadoms apie 2006 m.
lapkričio 13 d. ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą patvirtinti pirmosios
instancijos teismas rėmėsi tik K. G. paaiškinimu; tuo tarpu jis neapklaustas
teismo CPK nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo, vadovaujantis nurodyto
asmens atsakovui duotu paaiškinimu, konstatuoti svarbių bylai aplinkybių buvimą
ar nebuvimą; apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė nurodyto
procesinio pažeidimo, bet pažymėjo, kad darbo drausmės pažeidimo faktui
nustatyti remiasi taip pat kitais įrodymais, t. y. A. V. parodymais, tačiau ji
apskritai teismo neapklausta. Teismai nepagrįstai nevertino, kad nei A. V., nei
atsakovo atstovas nebuvo VšĮ Elektrėnų ligoninėje tariamo darbo drausmės 2006
m. lapkričio 13 d. padarymo metu, kad ieškovas nesupažindintas su atsakovo į
bylą pateiktais įsakymais dėl konkrečių darbų trukmės. Ieškovo ir
atsakovo sudarytoje darbo sutartyje nustatyta kasdieninė aštuonių darbo valandų
trukmė; nei sutartyje, nei įstatymo nenustatyta ieškovui dirbti viršvalandinius
darbus (DK 151 straipsnis); be to, pagal DK 143 straipsnio 2 punktą į darbo
laiką įeina tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Teismų išvada, kad šiuo
atveju neturėjo lemiamos reikšmės laikas, kada buvo padarytas darbo drausmės
pažeidimas, neatitinka pirmiau nurodytų DK normų nuostatų, kurių bylą nagrinėję
teismai apskritai nepagrįstai netaikė, spręsdami dėl darbo drausmės pažeidimo
laiko.
3. Teismų
išvada dėl atsakovo 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu ieškovui paskirtos
drausminės nuobaudos (griežto papeikimo) skyrimo už gamybinės užduoties
nevykdymą, vėlesnio įsakymo pagrindu šios nuobaudos panaikinimas ir 2006 m.
lapkričio 17 d. įsakymu naujos nuobaudos už tą patį darbo drausmės pažeidimą
skyrimas – atleidimas iš darbo – neatitinka CPK normų dėl įrodinėjimo, įrodymų
vertinimo, dėl pareigos teismui darbo bylose būti aktyviam renkant įrodymus
(CPK 12, 178, 185, 414 straipsniai); taip pat materialinės teisės normų dėl
drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, drausminės nuobaudos panaikinimo (DK 239,
244 straipsniai); teismų praktikos. Dėl nurodytų materialinės ir procesinės
teisės normų netinkamo taikymo bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą,
kad ieškovas neteisėtai atsisakė atlikti pėdos gipsavimą–matavimą, nes jis
turėjo kvalifikacijos tokiai užduočiai atlikti; teismai nepagrįstai neįsigilino
į tai, kad ieškovas užduočiai įvykdyti neturėjo specialių žinių, nes pėdos
gipsavimas įdėklų gamybai ir ortezo gamybai yra skirtingi dalykai; tuo tarpu
ieškovas mokėsi atlikti asmens pėdos gipsavimo procedūras apatinių galūnių
ortezavimui, bet ne įdėklų gamybai. Netinkamai vertinant byloje esančius
įrodymus apie ieškovo mokymo įstaigoje įgytus įgūdžius, teismai padarė
nepagrįstą išvadą, spręsdami dėl jo atsisakymo vykdyti gamybinę užduotį
teisėtumo. Iš atsakovo darbuotojo L. A. tarnybinio rašto, kuriuo rėmėsi
teismai, spręsdami dėl darbo drausmės pažeidimo fakto nustatymo, taip pat
išplaukia ieškovui suformuluotos užduoties neatitiktis jo turimai
kvalifikacijai, būtinai užduočiai įvykdyti. DK 239 straipsnyje įtvirtinta
nuostata, draudžianti už tą patį darbo drausmės pažeidimą skirti kelias
drausmines nuobaudas. Ieškovui nepranešta apie 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymo,
kuriuo jam skirtas griežtas papeikimas, panaikinimą. Išskyrus DK 244
straipsnyje nustatytus atvejus, darbdaviui nesuteikta teisės panaikinti
paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu laikoma, kad ši nuobauda pagrįsta ir
teisėta. Kadangi ieškovui pirmiau nurodytu įsakymu skirta įstatymo nenustatyta
drausminė nuobauda, tai pripažintina, kad ji skirta, pažeidžiant drausminių
nuobaudų skyrimo taisykles; tačiau netgi esant neteisėtai paskirtai pirmesnei
nuobaudai (griežtam papeikimui), ją panaikinęs atsakovas, norėdamas skirti
naują nuobaudą – atleidimą iš darbo – privalėjo paisyti įstatymo nustatytos
drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, tačiau neįvykdė šio reikalavimo. Tokiu
atveju pripažinus, kad 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu ieškovui neteisėtai ir
nepagrįstai skirta drausminė nuobauda, negali būti laikomas teisėtas ir
pagrįstas atsakovo 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymas skirti kitą drausminę
nuobaudą – atleidimą iš darbo, nes nėra juridinių faktų, būtinų taikant DK 136
straipsnio 3 dalies 1 punktą, sudėties.
Atsiliepime į
ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti
nepakeistus ir nurodo, kad yra pagrįsta teismų išvada, jog drausminės nuobaudos
klaidingas pavadinimas negali pakeisti jos esmės. Teismai pagrįstai sprendė,
kad griežto papeikimo skyrimas ieškovui yra formalus nuobaudos skyrimo
pažeidimas, neturintis esminės reikšmės nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui.
Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad
drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai. Atleidimas iš darbo yra tinkama
ieškovui taikyta drausminė nuobauda; drausminės nuobaudos (griežti papeikimai)
neturėjo auklėjamojo poveikio darbo drausmės pažeidėjui, tapačių darbo drausmės
pažeidimų ieškovas buvo įvykdęs ir anksčiau, tačiau liko nenubaustas, jam
pasižadėjus ateityje nenusižengti; griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui
skirta, atsižvelgus ir į kolektyvo narių prašymą, jų nenorą dirbti kartu su
ieškovu. Nepaisant to, kad atsakovo įmonės veiklos rinkoje
ortopedų–protezuotojų trūksta, šios srities specialistai yra ypač vertinami,
ieškovui taikyta griežčiausia drausminė nuobauda, siekiant išvengti neigiamų
pasekmių dėl neatidaus, neatsakingo jo požiūrio į atliekamą darbą,
atsižvelgiant taip pat į tai, jog paslaugos teikiamos neįgaliems asmenims. Dėl
to pripažintina, kad buvo pagrindas netinkamai parinktą drausminę nuobaudą
panaikinti ir, nustačius tyčinį, piktybinį darbo drausmės pažeidimo faktą,
taikyti jį atitinkančią nuobaudą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Atsakovo 2006
m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 16 d. įsakymais ieškovui skirtos drausminės
nuobaudos – griežti papeikimai – už atsisakymą vykdyti gamybinę užduotį; 2006
m. lapkričio 16 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda panaikinta ir už tą patį
pažeidimą taikyta nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punktas). Ieškovas ginčija, kad padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos
jam skirtos įstatymo nenustatytos drausminės nuobaudos ir kad tokiu atveju
atsirado DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas darbo
sutarčiai nutraukti.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas
ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo
ir pagrįstumo klausimas.
Įstatymo
įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti
tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės
pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl
darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti
darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės,
įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra
pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamoje byloje
pateikti ieškovo pareiginiai nuostatai. Ieškovo darbo pobūdis ir sukuriamas
darbo rezultatas tiesiogiai susijęs su sveikatos priežiūros įmonių ir ligoninių
(neįgaliųjų asmenų) aptarnavimu, jų esminių interesų, susijusių su sveikatos
apsauga, tenkinimu. Akivaizdu, kad tokių darbuotojų kategorijai keliami
ypatingi rūpestingumo, pareigingumo, jautrumo ir atsakomybės reikalavimai.
Kasatorius
nesutinka su teismų išvada dėl nuobaudos paskyrimo, laikydamas, kad jam skirta
DK 237 straipsnyje nenustatyta drausminė nuobauda. Teismai, ištyrę bylos
aplinkybes, nustatė, kad darbdavys, konstatavęs netinkamo darbo pareigų
atlikimo faktą, jį išanalizavęs ir nusprendęs, jog pažeidėją reikia nubausti,
nustatė pareigų pažeidimo pobūdį ir skyrė drausminę nuobaudą. Bylą nagrinėję
teismai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad „klaidingas nuobaudos
pavadinimas neturi įtakos esminėms darbuotojo garantijoms, susijusiomis su
galimybe pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, sužinoti apie nuobaudos
paskyrimą, apskųsti nuobaudos paskyrimą“. Tai, kad papeikimas buvo įvardytas
„griežtu“, bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo pripažinta formaliu
nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos
pažeidimai davė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams išvadai, jog
nebuvo pažeistos ieškovo teisės, drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, laikant,
kad formalūs drausminės nuobaudos nurodymai tik netiksliai įvardyti. Byloje
esantys įrodymai, susiję su kasatoriaus darbo pareigų atlikimu 2006 m.
lapkričio 13 d., paneigia kasatoriaus skunde nurodytas aplinkybes dėl
drausminės nuobaudos skyrimo. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus
teiginiu, kad jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos už tą patį pažeidimą.
Nustačius, kad buvo parinkta netinkama drausminė nuobauda, ji buvo panaikinta
kaip netinkamai pritaikyta ir paskirta atitinkanti drausminė nuobauda
(b. l. 43). Priimdami sprendimą ir nutartį teismai vertino nustatytų
aplinkybių bei įrodymų visetą, įvertino ieškovo veiksmus padarytus pakartotinai
po nuobaudos gavimo. Ieškovo, kaip darbuotojo, abejingumas pacientų atžvilgiu,
savo interesų iškėlimas virš visų kitų reikalavimų ir interesų, negali būti
pripažinti pagrįstais ir teisėtais, bei tapti pagrindu, pasinaudojant formaliais
pažeidimais, išvengti drausminės atsakomybės.
Teismai
tinkamai taikė DK 238 straipsnio ir 136 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti kasacinio skundo
argumentai, nes jie susiję su bylos aplinkybių vertinimu iš naujo. Faktinių
aplinkybių vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išimtinė
teisė, todėl kasacinis teismas šių aplinkybių nevertina.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad
nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį, nes
juose nenustatyta esminių materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį
palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Algirdas
Taminskas
Pranas
Žeimys