Administracinė byla Nr. eAS-454-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01484-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Žemės ūkio ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 3D-192 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros ir administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 40P-9 „Dėl Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3P-52 „Dėl žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“; 3) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, sprendimus dėl ministerijos administracijos struktūros, skyrių nuostatų ir pareigybių aprašymų pakeitimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėja Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesine sąjunga; 4) taikyti pareiškėjos reikalavimams užtikrinimo priemonę atsakovės atžvilgiu - draudimą atlikti visus veiksmus, susijusius su 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-192 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros ir administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo“ bei 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 40P-9 „Dėl Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3P-52 „Dėl žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo" pakeitimo“ vykdymu; 5) įpareigoti atsakovę, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją pateikti visų ginčijamų įsakymų priedus bei kitus, su struktūros pertvarkymais, naujų skyrių steigimu, pareigybių naikinimu bei naujų pareigybių steigimu ir atleidimo kriterijais susijusius dokumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija žemės ūkio ministro įsakymus, kuriais patvirtinta administracijos struktūra, administracijos padalinių nuostatai, darbuotojų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai, t. y. ministro veiksmus atliekant ministerijos vidinės struktūros pakeitimus ir prašo įpareigoti Žemės ūkio ministeriją, sprendimus dėl ministerijos administracijos struktūros, skyrių nuostatų ir pareigybių aprašymų pakeitimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėju.
Teismas nurodė, kad ministras, būdamas politiku, atsakingu už Vyriausybės programoje įtvirtintas jam pavestos valdymo srities vystymo strateginių nuostatų įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos darbo organizavimo ir struktūrų sutvarkymo srityse. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose ir pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskrecijos teisę projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju.
Teismas vertino, kad keliami reikalavimai nėra susiję su individualiu asmens atleidimo iš darbo teisėtumu, todėl teismas, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo.
Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime, nagrinėdamas ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai, yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių nei iš administracinių teisinių santykių. <...>. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies formuluotė „Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Šiame kontekste ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“, <...> aiškintina kaip inter alia (be kita ko) reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.
Teismas Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pareiškėjo teigimu, Žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl vien aplinkybė, kad ginčo šalys yra - juridinis asmuo ir viešojo administravimo subjektas - rodo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra administracinis ginčas.
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad administraciniai teismai gali nagrinėti skundus dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmų (neveikimo), sukeliančio asmeniui teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas, konstatuodamas, kad profesinė sąjunga neturi teisės skųsti įsakymų, nes jie priimti Žemės ūkio ministerijos, ignoruoja ir paneigia asmens (šiuo atveju profsąjungos) teisę ginčyti administracinius sprendimus, kurie sukelia materialinius teisinius padarinius suinteresuotiems asmenims. Visi administraciniai aktai ir sprendimai, kaip juos apibrėžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, gali būti skundo objektu (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8, 11 d.), taigi ir pareiškėjo skundžiami Žemės ūkio ministerijos įsakymai, jeigu jie sukelia pasekmes. Skundžiamus įsakymus priėmė pats darbdavys ir šie įsakymai, tinkamai neįvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrų, sukelia neigiamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims (kai kurios pareigybės galimai naikinamos fiktyviai, kai kurių pareigybių aprašymuose nustatyti neproporcingi specialieji reikalavimai, kas suponuoja konkrečių asmenų priėmimą į sukurtas pareigas bei neskaidrumą, galimai dalis darbuotojų bus atleisti neteisėtai, o tai sukels naujus teisminius ginčus, likusių darbuotojų neproporcingas darbo krūvio padidėjimas ir netolygus funkcijų paskirstymas turės neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir darbo rezultatų kokybei, nukentės instituciniai ministerijos gebėjimai kokybiškai formuoti žemės ūkio politiką). Skundžiamais įsakymais priimti sprendimai tinkamai neatlikus informavimo ir konsultavimo procedūros, tiesiogiai pažeis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis teises dirbti konkretų darbą ir bus priversti imtis konkrečių veiksmų siekiant išsaugoti jiems garantuojamus įstatymų saugomus socialinius interesus, todėl skundas privalo būti priimtas nagrinėti. Teismui aiškinant, kad skundas nėra nagrinėtinas administracine tvarka, nes reikalavimai nėra susiję su individualių asmenų atleidimu (nes tai neva kiltų tik po struktūrinių pertvarkymų pabaigos), yra visiškai nepagrįsti, kadangi tokiu atveju paneigiamas pats informavimo ir konsultavimosi institutas, kuomet profesinė sąjunga, būdama darbuotojų atstovu, negali daryti jokios įtakos sprendimų priėmimo teisėtumui.
Ministerijoje vykdomi pertvarkymai liečia ne tik darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, bet ir valstybės tarnautojus, tad ginčai dėl valstybės tarnybos priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą dėl informavimo ir konsultavimo pareigos pažeidimo.
Nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad keliami reikalavimai nėra susiję su individualiu asmens atleidimo iš darbo teisėtumu, todėl teismas negali vertinti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai profesinė sąjunga yra pareiškėja byloje, ji turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimais, kurie nėra susiję nei su individualiu, nei su kolektyviniu ginču. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje taip pat nustatė, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip profesinės sąjungos nario atstovas, kai yra pažeidžiamos šio nario subjektinės teisės ar teisėti interesai, o kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus, t. y. įgyvendindama jai suteiktas teises Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte, gali tik tada, jeigu kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ginčas nėra sietinas nei su individualiu, nei su kolektyviniu ginču, todėl priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu. Yra skundžiami ministro įsakymai, kuriuos vykdant kils neigiamos pasekmės ministerijos darbuotojams būtent dėl to, kad ministerija tinkamai neįvykdė informavimo ir konsultavimo pareigos su profesine sąjunga. Nėra suprantama Teismo pozicija, kad Profesinė sąjunga skundžia struktūrinius pertvarkymus Ministerijoje, kaipo tokius. Profesinė sąjunga skundžia ne pačius vykdomus struktūrinius pertvarkymus Ministerijoje, o Ministerijos netinkamai įvykdytas informavimo ir konsultavimosi procedūras, kurių pasekmė yra skundžiamų įsakymų tolesnis vykdymas ir iš to kilsiančios neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nereikalauja teismo įvertinti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, reikalauja, kad ministerija struktūrinius pertvarkymus įvykdytų tik tinkamai atlikus informavimo ir konsultavimosi procedūras, kad būtų išvengta neigiamų struktūrinių pertvarkymų padarinių ir tolimesnių ginčų kilimo. Konsultacijas ministerija vykdė tik formaliai, nesiekdama įsiklausyti į pareiškėjo nuomonę dėl neigiamų reorganizacijos padarinių sušvelninimo.
Pareiškėjo nuomone, profesinės sąjungos skundas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes skundžiami ministerijos sprendimai nėra susiję nei su individualiu, nei su kolektyviniu ginču, o dėl pažeistos informavimo ir konsultavimosi su profesine sąjunga procedūros, kurios neįvykdžius tinkamai, kils neigiamos pasekmės ministerijos darbuotojams.
Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su teismo argumentais, kad skundas negali būti priimtas ir dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatų. Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17-21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teisės normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos.
Pareiškėjas pažymi, kad nesiekia ginčyti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo. Reikalaudamas panaikinti ministro įsakymus, reikalauja tinkamo informavimo ir konsultavimo pareigos įvykdymo, o šis reikalavimas nėra susijęs su valstybinės valdžios įgyvendinimu, tai ministerijos, kaip darbdavio pareigos informuoti ir konsultuotis su profesine sąjunga įgyvendinimas. Teismo argumentai dėl valstybinės valdžios įgyvendinimo yra absoliučiai nepagrįsti. Teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl nutartis yra naikintina ir klausimas dėl skundo priėmimo apeliacinės instancijos teismo turėtų būti išsprendžiamas iš esmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 3D-192 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros ir administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 40P-9 „Dėl Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3P-52 „Dėl žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“; 3) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, sprendimus dėl ministerijos administracijos struktūros, skyrių nuostatų ir pareigybių aprašymų pakeitimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėja Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesine sąjunga; 4) taikyti pareiškėjos reikalavimams užtikrinimo priemonę atsakovės atžvilgiu - draudimą atlikti visus veiksmus, susijusius su 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-192 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros ir administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo“ bei 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 40P-9 „Dėl Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3P-52 „Dėl žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ vykdymu; 5) įpareigoti atsakovę, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją pateikti visų ginčijamų įsakymų priedus bei kitus, su struktūros pertvarkymais, naujų skyrių steigimu, pareigybių naikinimu bei naujų pareigybių steigimu ir atleidimo kriterijais susijusius dokumentus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad su skundu į teismą kreipėsi remdamasis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio, įtvirtinančio galimybę darbuotojų organizacijoms pateikti reikalavimą darbdaviui, kuriuo gali pareikalauti pašalinti daromus darbuotojų teisių pažeidimus, pagrindu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas skunde nesiekia struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo įvertinimo, tik reikalauja, kad ministerija struktūrinius pertvarkymus įvykdytų tik tinkamai atlikus informavimo ir konsultavimosi procedūras, siekiant išvengti neigiamų struktūrinių pertvarkymų padarinių ir tolimesnių ginčų kilimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimą).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis į teismą kreipėsi siekdamas ginti profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytu pagrindu. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 2 d.). Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 3 d.).
Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti skundžiami sprendimai, kuriuose išdėstyti tam tikri darbdavio nurodymai, patvarkymai, pažeidžiantys įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009 nurodyta, kad profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas <...>.
Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas ginti profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytu pagrindu, todėl atsakovo įsakymai gali būti skundžiami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nurodyta tvarka teismui profesinės sąjungos kaip tinkamo pareiškėjo. Tokią išvadą patvirtina ir vėliausia administracinių teismų praktika dėl profesinių sąjungų teisės savo vardu (kaip pareiškėjui ar ieškovui) kreiptis į teismą dėl panašaus pobūdžio darbdavio priimtų sprendimų, darbdaviui neįvykdžius privalomų informavimo ir konsultavimo procedūrų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1270-143/2015). Pastebėtina, kad tokia darbuotojų atstovų teisė įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 22 straipsnio 8 punkte (teisė skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises) bei numatyta 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto naujojo Darbo kodekso 209 straipsnyje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis naikintina. Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė