Administracinė byla Nr. I-1364-815/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-00535-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 8.1.6; 9.1.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės), sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui – V. K. (V. K.), atsakovės – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei – šios institucijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus Juriskonsultų ir turto realizavimo poskyrio Juriskonsultų grupės vyresniajai specialistei Jovitai Jazdauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – V. K. skundą atsakovei – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas – V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Nepriemokos sumokėjimas sukeltų pareiškėjui didelius sunkumus, vykdant kitus finansinius įsipareigojimus, įsipareigojimų kredito įstaigoms nevykdymas nutrauktų kredito sutartis ir pareiškėjas prarastų turimą nekilnojamąjį turtą ir patirtų didelius nuostolius, o tai turėtų neigiamos įtakos pareiškėjo galimybei sumokėti mokestinę nepriemoką, tuo tarpu mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas suteiktų galimybę stabilizuoti apreiškėjo finansinę padėtį ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 88 straipsniu, mokesčių administratorius turi teisę atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą).
2.2 Mokestinės nepriemokos įvykdymas užtikrintas turtu – pagal 2009 m. gegužės 26 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas 229 000 Lt vertės nekilnojamasis daiktas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be to, pareiškėjas dėl kredito mokestinei nepriemokai sumokėti tariasi su Lietuvos komerciniais bankais.
Taigi, priverstinis skolos išieškojimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek valstybei.
3. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą „Dėl sprendimo vykdymo sustabdymo“ (b. l. 31), kuriame prašė sustabdyti antstolės A. P. išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0173/10/00033, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas, t. y. prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartyje (b. l. 46) atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II
Atsakovė – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 48) nurodo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija Inspekcijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir teisėtumo, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Remiantis Įstatymu, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (40 straipsnio 1 punktas); priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus, preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (73 straipsnio 1 dalis); mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (81 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte statytu terminu; teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po 20 dienų po nustatyto termino pabaigos (Įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 14 d. pateikė Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pagal kurią 2009 m. gegužės 4 d. pareiškėjui atsirado pareiga sumokėti 86 132,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Nesumokėjus GPM per 20 dienų mokesčių administratorius įgyja teisę taikyti priverstinius išieškojimo veiksmus.
3. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pareiškėjas nepateikė Inspekcijai nei prašymo mokestinę nepriemoką išdėstyti / atidėti, nei dokumentų, pagrindžiančių, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.
4. Pareiškėjas 2009 m. gegužės 15 d. pateikė Inspekcijai paaiškinimą, kuriame įsipareigojo mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d., 2009 m. spalio 30 d. sumokėjo 6 000 Lt GPM, tačiau kitos mokestinės nepriemokos dalies nesumokėjo. Pareiškėjas nesumokėjo deklaruotų mokesčių teisės aktų bei paaiškinime nustatytais terminais, todėl Inspekcija, realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 95 282,20 Lt mokestinę nepriemoką iš skolininko turto. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo įteiktas Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. priminimas Nr. 14-07-19162, kuriame priminta, kad pareiškėjas nėra įvykdęs 97 613,85 Lt mokestinių prievolių.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas – V. K., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, panaikinti delspinigius, nes su Inspekcija dėl to nebus įmanoma susitarti, bei leisti netaikyti priverstinio išieškojimo, nurodė, kad dabar yra skolingas 86 132 Lt, skolą pripažįsta ir ją padengs, kad bankas „Snoras“ sutiko išduoti paskolą, kad kaip garantą pateikė turtą, taip pat nurodė, kad verslo plano negali pateikti, nes nevykdo individualios veiklos.
Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė 2010 m. gruodžio 14 d. turto vertės nustatymo pažymą (b. l. 88-89), Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003 m. sausio 8 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 90) bei 2009 m. sausio 28 d. prašymą nutraukti individualią veiklą (b. l. 91).
2. Teismo posėdyje atsakovės– Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė – šios institucijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus Juriskonsultų ir turto realizavimo poskyrio Juriskonsultų grupės vyresnioji specialistė Jovita Jazdauskaitė (2010 m. sausio 4 d. įgaliojimas Nr. (5.7)-58-6 (b. l. 87)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą, nurodė, jog pareiškėjas buvo pateikęs Inspekcijai prašymą priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo išdėstymo, tačiau Inspekcija netenkino prašymo, kadangi nebuvo pateikti reikiami dokumentai, jog Įstatymas suteikia galimybę sudaryti mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjas kreipėsi dėl šios sutarties sudarymo, bet dėl neaiškių priežasčių to proceso nepabaigė, jog mokestinės paskolos sutartis nesudaryta, nes pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų ir nėra aišku, ar ketina juos pateikti, jog teismo sprendimo priėmimas neužkerta kelio sudaryti taikos sutartį, taip pat nurodė, jog atleisti nuo delspinigių gali tik mokesčių administratorius ir reikalavimas dėl atleidimo nuo delspinigių yra neteisėtas, be to pareiškėjas Inspekcijai nėra pateikęs prašymo dėl atleidimo nuo delspinigių.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė pateikė Inspekcijos 2010 m. spalio 15 d. raštą Nr. (14.3)-46-30682 „Dėl prašymo“ (b. l. 92).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1.1. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas N. D., vadovaudamasis Įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu (mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, dalyvaujant pareiškėjui, 2009 m. gegužės 26 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-12980 (b. l. 18-19) areštavo savininko – V. K. nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (areštuoto turo vertė – 103 050 Lt). Turto arešto akte inter alia nurodyta: mokestinė nepriemoka nustatyta remiantis 2009 m. gegužės 4 d. GPM nuo gyventojo B klasės pajamų ir nuo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje priskaičiuotų pajamų; arešto mastas – 93 141,56 Lt, 2009 m. gegužės 26 d.
1.2. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas M. Almantas, vadovaudamasis Įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Civilinio proceso kodeksu, 2010 m. sausio 11 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 22, 59) nusprendė išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo – V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 95 282,20 Lt.
1.3. Remiantis išieškomų prievolių ataskaita (b. l. 23), iš V. K. išieškoma prievolė – 86 132,00 Lt, išieškomos netesybos – 9 150,20 Lt, iš viso – 95 282,20 Lt.
1.4. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2010 m. spalio 8 d. prašymą, 2010 m. spalio 15 d. rašte Nr. (14.3)-46-30682 „Dėl prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. (14.3)-46-30682) (b. l. 79, 92), be kita ko, nurodė:
1.4.1. Vadovaujantis Įstatymo 88 straipsniu bei Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, V. K. mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas ir išdėstytas pasirašant mokestinės paskolos sutartį. Sprendimas atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus V. K. finansinė būklė taptų kritinė arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
1.4.2. Pateikti prašymo nagrinėjimui reikalingus papildomus dokumentus, t. y. duomenis apie įsipareigojimus (gautas paskolas, santaupas, sudarytas draudimo sutartis ir pan.), pažymą apie V. K. 2010 m. gautas pajamas bei užpildyti Fizinių asmenų anketą (forma Nr. FR0283), kurioje pateikti duomenys apie gautas paskolas, santaupas, sudarytas draudimo sutartis ir t.t. turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais; tik pateikus minėtus dokumentus prašymas bus laikomas paduotu.
1.4.3. Vadovaujantis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis bei Įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, mokesčio mokėtojas už jam suteiktą mokestinę paskolą kiekvieną mėnesį moka palūkanas, kurių dydis kas ketvirtį nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu.
2. Teismas, spręsdamas, ar Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. sausio 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 59) yra teisėtas bei pagrįstas, pabrėžia, kad pareiškėjas – V. K. skunde iš esmės neginčija tos faktinės aplinkybės, kad mokesčiai jam apskaičiuoti teisėtai, t. y. jis sutinka, jog privalo į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti 86 132 Lt (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu). Dar daugiau, nors teismo posėdyje pareiškėjas išreiškė abejonę, jo teigimu, nepagrįstai dideliais („drakoniškais“) delspinigiais, tačiau jokių argumentų dėl jų neteisėtumo nei skunde, nei teismo posėdyje nepateikė. Todėl vien nepagrįstos abejonės mokesčių dydžiu negali sudaryti ir nesudaro prielaidų bei pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo nurodytais argumentais.
Dar daugiau, pareiškėjas, skunde iš esmės neginčydamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 59), prašė leisti susitarti su mokesčių administratoriumi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Teismas, net ir praėjus pusei metų nuo skundo padavimo teismui, geranoriškai sudarė tokias sąlygas pareiškėjui (žr. 2010 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio protokolą (b. l. 73-74)), tačiau pareiškėjas net nesugebėjo tinkamai pateikti prašymo dėl mokestinės priemokos išdėstymo (žr. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. spalio 15 d. raštą Nr. (14.3)-46-30682 „Dėl prašymo“ (b. l. 79, 92)). Tai įrodo, kad pareiškėjas naudojasi savo procesinėmis teisėmis ne itin geranoriškai.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – V. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. sausio 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
4. Be to, pabrėžtina, kad net ir netenkinus pareiškėjo skundo, šis sprendimas neužkerta jam kelio tartis su mokesčių administratoriumi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo arba atidėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo – V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Liudmila Zaborovska
Halina Zaikauskaitė