Civilinė byla Nr. e2-1380-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00491-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2.; 3.3.2.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. R. ir M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas, „If P&C Insurance AS“, „BTA Insurance Company“ SE , veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Faulana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Avere“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 86 518,14 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teisme gautas pareiškėjų A. R. ir M. R. prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodoma, kad jie yra bankrutavusios ieškovės akcininkai, bei vieninteliai įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje. Taigi, jie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjų M. R. ir A. R. prašymo įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai teisinį suinteresuotumą bylos baigti sieja su jų, kaip kreditorių, reikalavimų patenkinimu BUAB „Faulana“ bankroto byloje. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjai yra suinteresuoti ieškinio patenkinimu, nes tokiu būdu būtų patenkinti jų, kaip bankrutavusios įmonės kreditorių, reikalavimai, savaime nereiškia, kad šios bylos išnagrinėjimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytus argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, sudaro prielaidą vilkinti bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliantai A. R. ir M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti apeliantus trečiaisiais asmenis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, BUAB „Faulana“ pusėje.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

6.1.       Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, atkartojo tuos teisinius motyvus, kurie yra nurodomi kitų teismų priimtose nutartyse, visiškai nevertindamas faktinių aplinkybių, kurios yra šioje konkrečioje byloje ir kurių tinkamas įvertinimas būtų leidęs teisingai išnagrinėti pareikštą prašymą, t.y. teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas, visiškai neatsižvelgė į faktų unikalumą (individualumą), lyginant su kitų civilinių bylų faktinėmis aplinkybėmis.

6.2.       Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad vykdant BUAB „Faulana“ likvidavimo procedūras buvo patenkinti visų BUAB „Faulana“ kreditorių reikalavimai, išskyrus M. R. ir A. R. II etapo reikalavimus. Taigi, teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos,  iš esmės vienintelis kreditorius praras bet kokią galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš bankrutavusios įmonės turto, todėl tiek sprendimas byloje, kurioje bankrutavusi įmonė yra pareiškusi turtinį reikalavimą, tiek sprendimas bankroto byloje turės įtaką ne bet kurių asmenų, o šio vienintelio kreditoriaus teisėms ir pareigoms. Neigiant asmens teisę dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, kyla pagrįstas klausimas dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ )66 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų įgyvendinimo ir dėl to, ar gali būti užkirstas kelias vieninteliam bankrutavusios įmonės kreditoriui ginti savo interesus savarankiškai, nesuteikiant išskirtinių teisių nemokumo administratoriui, kuris vėlgi savo kompetencijos ribose gali ginti tik šio kreditoriaus interesus.

6.3.       BUAB „Faulana“ bankroto byloje galės būti tenkinami tik M. R. ir A. R. reikalavimai. Jie taip pat yra vieninteliai BUAB „Faulana“ akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso po 50 procentų BUAB „Faulana“ išleistų akcijų, o tai vėlgi reiškia, jog ir tuo atveju, jeigu M. R. ir A. R. reikalavimai BUAB „Faulana“ bankroto byloje bus patenkinti visiškai, tačiau liks BUAB „Faulana“ priklausančio turto (lėšų), šis turtas turės būti perduotas BUAB „Faulana“ akcininkams – M. R. ir A. R.. Akcininkai ir kreditoriai yra vieninteliai suinteresuoti asmenys ne tik BUAB „Faulana“ bankroto bylos, bet ir visų kitų bylų, kuriose BUAB „Faulan“ yra pareiškusi turtinius reikalavimus baigtimi.

7.       Ieškovė BUAB ,,Faulana“ atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą M. R. ir A. R. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

8.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

7.1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas yra kilęs iš bankroto bylos ir yra susijęs su pačia bankroto byla. Bankrutavusioje įmonėje yra like? tik du trečios eilės kreditoriai (pareiškėjai), kurie tuo pačiu yra ir bankrutavusios įmonės savininkai, kas reiškia, kad visos likusios BUAB „Faulana“ bankroto procedūros yra nukreiptos tik į šių asmenų reikalavimų patenkinimą.

7.2.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) bylos ryšys su vienintelių kreditorių ir akcininkų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismine praktika, kurioje būtų spre?stas klausimas ne tik dėl vienintelių likusių kreditorių suinteresuotumo dalyvaujant byloje trečiaisiais asmenimis, tačiau ir bendrovės akcininkų dalyvavimo. Įmonės savininko dalyvavimas procese leistų jam susipažinti su bylos medžiaga, bankroto administratoriaus ir kreditorių atliekamais veiksmais, stebėti debitorių ir kreditorių įsiskolinimų išieškojimo procesą, ginčyti kreditorių ar administratoriaus veiksmus ir t. t.

7.3.       Pareiškėjai, turėdami 100 procentų ieškovės akcijų, yra vieninteliai bankrutavusios bendrovės savininkai, o tai, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-900-381/2015 padarytos išvados pagrindu, leidžia spre?sti, kad jie turi tiesioginį suinteresuotumą įmonės bankroto proceso rezultatais ir galima šio proceso įtaka jų, kaip savininkų, teisėms bei pareigoms, ką pareiškėjai ir nurodė savo prašyme įtraukti juos byloje dalyvaujančiais asmenimis. Priklausomai nuo ginčo bylos baigties (nuostolių priteisimo), pareiškėjai įgis teise? ne tik patenkinti dalį ar visą savo kreditorinį reikalavimą, tačiau, likus lėšų, jie įgis ir teise? į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo. Taigi, pareiškėjų interesai bankroto procedūros neabejotinai gali būti paveikti tiesiogiai.

2.       Atsakovė UAB „Avere“ atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą.

3.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1.       Teismas tinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas naujas faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjai grindė savo kitą prašymą įtraukti šioje byloje trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjai savo tariamą teisinį (materialinį) suinteresuotumą BUAB „Faulana“ bankroto bylos baigtimi argumentavo ir įrodinėjo aplinkybe ne tik dėl savo kreditorių statuso BUAB „Faulana“ bankroto byloje, bet ir BUAB „Faulana“ akcininkų statusu, kuriems priklauso po 50 procentų šios bendrovės akcijų, aplinkybe. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėjai kartu su prašymu įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pateikė teismui tik 2008 m. gegužės 14 d. UAB „Faulana“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nuorašą. Akivaizdu, kad toks įrodymas negali būti laikomas patvirtinančiu pareiškėjų faktiškai turimas BUAB „Faulana“ akcijas ir jiems tenkančias įstatinio kapitalo dalis. Taigi, pareiškėjai neįrodė, kad jie yra BUAB „Faulana“ akcininkai kaip ir kaip bylos išnagrinėjimas iš viso gali turėti įtakos jų kaip BUAB „Faulana“ akcininkų teisėms bankroto byloje.

9.2.       Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik kreditorių visumos, bet ir kiekvieno individualaus kreditoriaus interesus nuo galimo jo teisių pažeidimo kreditorių daugumos veiksmais, taip pat bankrutuojančio skolininko interesus. Byloje esantys įrodymai – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis c.b. Nr. B2-873-392/2020 patvirtina, kad BUAB „Faulana“ bankroto byloje yra du trečios eilės kreditoriai – M. R. ir A. R.. Tai anaiptol nereiškia, kad kažkaip keičiasi pareiškėjų procesinė teisinė padėtis šioje byloje. Būsimas teismo sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesukurs jokio materialus teisinio santykio pareiškėjų atžvilgiu, nes kilęs ir nagrinėjamas ginčas byloje pagal savo pobūdį iš viso neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjų teisių ar pareigų nustatymui, jų pripažinimui, pasikeitimui ar panaikinimui. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų dalyvavimas šioje byloje nėra privalomas ir būtinas.

9.3.       Vertinant tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai faktiškai šioje byloje neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku ir būsimas teismo sprendimas nesukurs ir jokio tiesioginio materialaus teisinio santykio pareiškėjų atžvilgiu, akivaizdu, kad pareiškėjų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis užvilkintų ir tolimesnį bylos nagrinėjimą. Taigi, teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje vertindamas pareiškėjų statusą bankroto teisingai sprendė ir tai, kad pareiškėjų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, sudaro prielaidą vilkinti bylos nagrinėjimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įtraukti asmenis trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

7.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai A. R. ir M. R. pateikė prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės BUAB „Faulana“ pusėje, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjų prašymą atmetė. Apeliantai (pareiškėjai) su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės BUAB „Faulana“ pusėje. Apeliantų atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis ir neatsižvelgė į faktų unikalumą, t.y. kad pareiškėjai yra ne tik ieškovės vieninteliai kreditoriai, tačiau ir jos akcininkai. 

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

9.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, jog byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekvienu iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

10.       Kaip matyti iš LITEKO duomenų ir byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, BUAB „Faulana“ bankroto byloje Nr. B2-873-392/2020 M. R. ir A. R. yra vieninteliai BUAB „Faulana“ kreditoriai. Galimai patenkinus nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštą ieškinį ieškovės naudai būtų priteista 86 518,14 Eur suma, kuri galėtų būti panaudota administravimo išlaidoms arba minėtų kreditorių finansiniams reikalavimams dengti. Taigi, sutiktina, kad pareiškėjai yra suinteresuoti ieškinio patenkinimu, nes tokiu būdu galimai būtų dalinai patenkinti ir jų finansiniai reikalavimai BUAB „Faulana“ bankroto byloje.

11.       Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad pareiškėjai yra suinteresuoti ieškinio patenkinimu, savaime nereiškia, kad šios bylos išnagrinėjimas turės tiesioginės reikšmės jų teisėms ir pareigoms. Kaip minėta, siekiant įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, reikia įrodyti, jog yra glaudus nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

12.       Šiuo atveju, apeliantai (pareiškėjai) teigia, kad jie yra ne tik BUAB „Faulana“ kreditoriai, tačiau ir akcininkai, todėl turi teisę būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, nes likvidavus bendrovę, likęs turtas turėtų būti grąžintas jiems.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad likvidavus BUAB „Faulana“ likęs turtas atsiskaičius su kreditoriais, turėtų būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkams (akcininkams). Nepaisant to, pritartina atsakovės UAB „Avere“ argumentui, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie yra ieškovės akcininkai. Pirmosios instancijos teismui su prašymu įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis pateiktas priedas Nr. 2 (visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas), kurį pasirašo akcininkai M. R. ir A. R., nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjai šiuo metu yra ieškovės akcininkai ir jiems tenka kuri nors bendrovės kapitalo dalis. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir VĮ Registrų centui pateikti BUAB „Faulana“ finansinės atskaitomybės duomenys, aiškinamieji raštai, nes juose nėra įvardinti bendrovės akcininkai.

14.        Kita vertus, net jei pareiškėjai būtų ieškovės akcininkai, ieškovės pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su akcininkų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, nes ieškinį pateikęs asmuo yra pati BUAB „Faulana“, o ne  ieškinys pareikštas jos atžvilgiu. Taip pat, pareištas reikalavimas yra 86 518,14 Eur sumai, kai tuo tarpu BUAB „Faulana“ patvirtintų finansinių reikalavimų sumą sudaro š35 819,82 Eur. Tai reiškia, kad net ieškinio tenkinimo šioje byloje atveju, nebūtų patenkinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl nebūtų turto į kurį galėtų pretenduoti bankrutavusios įmonės akcininkai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra glaudaus ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų.

15.       BUAB „Faulana“ nemokumo administratorius, kaip pagrindą pareiškėjus įtraukti trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje nurodo civilinėse bylose Nr. 2-771/2008 ir e2-900-381/2015 suformuluotą precedentą.

16.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 n. Spalio 24 d. nutarimas)

17.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse  bylose Nr. 2-771/2008 ir e2-900-381/2015 sprendė akcininko, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų įtraukimo klausimą bendrovės bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas sprendžiamas byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kurioje ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Taigi, nagrinėjamos bylos ir bylų Nr. 2-771/2008, e2-900-381/2015 aplinkybės nėra analogiškos (tapačios arba labai panašios), vadinasi civilinės bylos Nr. 2-771/2008, e2-900-381/2015 negali būti vertinamos kaip precedentas nagrinėjamai bylai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiuo precedentu.

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl proceso baigties

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reguliuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų įstojimą į bylą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą