Civilinė byla Nr. e2A-164-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00331-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 8 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inreal“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų pritesimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 3 500 Eur skolą (negrąžintą užstatą), 1 080,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. kovo 27 d. viešojo pirkimo būdu sudarė Konsultavimo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės ir panaudojimo bei tarpininkavimo, parduodant aukciono būdu, paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SN7-49 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas privalo paslaugas suteikti per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo. Sutarties 7.4 papunktyje numatyta, kad Sutarties įvykdymas užtikrintas 3 500 Eur užstatu arba banko garantija, kurią tiekėjas pateikė iki Sutarties pasirašymo. Įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir pasibaigus Sutarties galiojimui, užstatas arba banko garantija grąžinama tiekėjui per 5 darbo dienas.

3.       Ieškovė vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir teikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas, tame tarpe parengė ir pateikė atsakovei dokumentą „Finansiniai skaičiavimai“, kuriame buvo išanalizuotos atsakovės ketinamo parduoti turto alternatyvos ir pasiūlyti sprendimai, kurie padidintų turto vertę, likvidumą. Atsižvelgdama į minėtame dokumente įvardintas alternatyvas, 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo priežiūros darbo grupė (atsakovės steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė) priėmė sprendimus, kuriais buvo nutarta: 1) pavesti VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centrui (atsakovei) inicijuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą; 2) atlikti komplekso vertinimą ir pradėti pardavimo procedūras per elektroninius aukcionus tik tada, kai bus patvirtintas bendrasis planas. Atsižvelgdamos į aukščiau nurodytus sprendimus ir planuojamus atliktinų darbų terminus, 2017 m. liepos 25 d. šalys sudarė susitarimą dėl Sutarties sąlygų koregavimo, kuriuo nustatė, kad Sutartis galioja du metus nuo Sutarties pasirašymo dienos.

4.       Sutartis baigė galioti 2019 m. kovo 27 d. Pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo baigtos 2019 m. III ketvirtį. Bendrasis planas patvirtintas tik 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“. Abi sąlygos, kurioms įvykus ieškovė galėjo tęsti savo darbus pagal Sutartį, o būtent imtis turto vertinimo ir pardavimo organizavimo darbų, įvyko jau pasibaigus Sutarties galiojimo terminui. Taigi, dėl objektyvių, ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių turto pardavimas negalėjo įvykti iki Sutarties galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus Sutarties terminui, ieškovė negalėjo tęsti šių darbų, nes nei viešojo pirkimo dokumentai, nei Sutarties sąlygos nenumatė Sutarties termino pratęsimo galimybių. Ieškovė 2024 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti sumokėtą užstatą, tačiau užstatas taip ir nebuvo grąžintas.

5.       Ieškovė tinkamai vykdė Sutartį, nepažeidė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o Sutartis nebuvo įvykdyta pilna apimtimi ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Atsakovės užstato panaudojimas (negrąžinimas ieškovei) be teisinio pagrindo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 3 500 Eur skola (negrąžintas užstatas). Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti 1 080,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas

8.       Teismas nustatė, kad Sutarties 7.4 papunkčio nuostatos numato užstato grąžinimą įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir pasibaigus sutarties galiojimui. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl užstato grąžinimo, Sutarties 7.4 papunkčio nuostatos neaktualios, tačiau gali būti aktualus užstato panaudojimas sprendžiant klausimą dėl dalinio Sutarties įvykdymo. Nors ieškovei teismo posėdžio metu buvo užduoti klausimai, susiję su darbų atlikimu pagal Sutartį ir jų kaina, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad ieškovei neįrodinėjant aplinkybių, susijusių su atitinkama apimtimi atliktais darbais pagal Sutartį, tai neeliminuoja galimybės vėliau kituose teisiniuose procesuose spręsti klausimą dėl pagal Sutartį atliktų darbų. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagal pateiktą ieškinio reikalavimą ir išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo išspręsti klausimus, susijusius su pagal Sutartį suteiktomis paslaugomis, jų apimtimi bei kaina.

9.       Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad Sutartyje nėra apibrėžta, ką reiškia joje minimas pasinaudojimas Sutarties įvykdymo užtikrinimu (užstatu), tačiau visais atvejais atsakovės teisė panaudoti užstatą yra siejama su ieškovės (tiekėjo) sutartinių įsipareigojimų pažeidimu – uždelsimu suteikti paslaugas, pašalinti trūkumus, kitokiu pažeidimu.  Tokiu atveju užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis vienareikšmiškai yra užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovei teigiant, jog yra neatsiskaityta pagal Sutartį, tačiau nesprendžiant klausimų dėl Sutarties įvykdymo apimties, suteiktų paslaugų kokybės, apmokėjimo ir pan., nėra pagrindo ieškovei priteisti užstatą. Ieškovei pasirinkus atitinkamą teisinės gynybos būdą dėl atliktų darbų apimties apmokėjimo, negali būti sukurta situacija, jog tokiu atveju atsakovė negalėtų pasinaudoti Sutartyje numatytomis nuostatomis, susijusiomis su užstato panaudojimu, ir, be kita ko, tokia situacija neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų. Dėl šių priežasčių teismas ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Inreal“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybes, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje, o būtent aplinkybes, susijusias su Sutarties vykdymu ir paslaugų teikimu.

10.2.                      Atsakovei atsiliepime į ieškinį išreiškus poziciją, kad Sutartis neįvykdyta ir paslaugos nesuteiktos, kaip aplinkybę užstato negrąžinimui, ieškovė teikė teismui prašymą dėl liudytojų, kurie tiesiogiai vykdė Sutartį, iškvietimo. Ieškovė taip pat buvo išreiškusi ketinimą tikslinti ieškinio reikalavimus. Šie prašymai teismo nebuvo patenkinti. 

10.3.                      Teismas neįvertino ieškovės pateikto dokumento „Finansiniai skaičiavimai“, kaip paslaugų teikimo įrodymo.

11.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi procesinio pobūdžio aplinkybėmis, neteikia jokių argumentų dėl sprendimo turinio.

11.2.                      Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės prašymas dėl liudytojų yra nepagrįstas civilinio proceso reikalavimų prasme, o liudytojų parodymai nesuteiks bylai jokių reikšmingų aplinkybių, nes teismas nenustatė ir ieškovė nepagrindė, kad liudytojų parodymai būtų reikšmingi ginčo nagrinėjimui. Ieškovė deklaruoja tariamą procesinių jos teisių pažeidimą, siekdama sudaryti klaidinantį įspūdį, kad teismas apribojo jos teisę tikslinti ieškinio dalyką ir apginti savo teises, tačiau ši pozicija yra nesąžininga ir nepagrįsta. Ieškovei nurodyta teisė niekaip nebuvo apribota, ji turėjo pakankamai laiko šia teise pasinaudoti, tačiau ja sąmoningai nesinaudojo. 

11.3.                      Ieškovė, remdamasis Sutarties nuostatomis, negalėtų reikalauti paslaugų kainos, nes Sutarties kainodara yra susieta su pasiektu rezultatu – turto pardavimu (o ne tarpiniais paruošiamaisiais veiksmais, tokiais, kaip galimybių studijos parengimas). Kitaip tariant, atsakovės mokėjimo pareiga pagal Sutartį kyla tik pardavus nurodytą turtą. Ieškiniu apibrėžtos ginčo ribos (ieškinio reikalavimas priteisti užstatą) niekaip neapėmė klausimų dėl Sutarties, kuri yra viešojo pirkimo sutartis, kainodaros pakeitimo, reikalaujant pakeisti sutartį ir įpareigojant atsakovę mokėti už paslaugas ne pagal rezultatą, o pagal valandinį įkainį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis numatė mokėjimo pareigą už turto pardavimą, o ieškovės atlikti veiksmai (parengtas dokumentas „Finansiniai skaičiavimai“) yra tik parengiamasis žingsnis. Po to daugiau jokių veiksmų nebuvo atlikta. Pati Sutartis, kaip prievolė, nebuvo įvykdyta – Sutarties rezultatas nebuvo pasiektas. Ieškovė ieškiniu nereikalavo priteisti nuostolių, kompensacijų ar kitokių sumų pagal Sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

14.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Sutarties vykdymo metu atsakovei parengtą dokumentą ,,Finansiniai skaičiavimai“ ir pirmosios instancijos teismui pateiktą 2024 m. spalio 9 d. pranešimą dėl derybų taikiai išspręsti ginčą rezultato. 

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nereiškė prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, o kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai jau yra pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos bylos medžiagoje, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo nesprendžia.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą, šalys 2017 m. kovo 27 d. sudarė Konsultavimo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės ir panaudojimo bei tarpininkavimo, parduodant aukciono būdu, paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SN7-49, kurios 1.1 papunktyje numatyta, kad Sutarties dalykas yra konsultavimo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės ir panaudojimo bei tarpininkavimo, parduodant aukciono būdu, paslaugų pirkimas. Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas privalo paslaugas suteikti per vienerius metus nuo Sutarties pasirašymo, t. y. nekilnojamasis turtas turi būti parduotas per šį laikotarpį. Sutartis gali būti pratęsta vieną kartą vieneriems metams ir bendra Sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip du metai.

18.       Sutarties 7.4 papunktyje numatyta, kad Sutarties vykdymas užtikrinamas 3 500 Eur užstatu arba banko garantija. Įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir pasibaigus Sutarties galiojimui, užstatas arba banko garantija grąžinamas tiekėjui per 5 darbo dienas. Ieškovė, vykdydama Sutarties 7.4 papunktį, 2017 m. kovo 31 d. atsakovei sumokėjo 3 500 Eur užstatą.

19.       Ieškovė parengė bei pateikė atsakovei dokumentą ,,Finansiniai skaičiavimai“, kuriame buvo išanalizuotos atsakovės ketinamo parduoti turto, esančio (duomenys neskelbtini), alternatyvos ir pasiūlyti sprendimai, kurie padidintų turto vertę, likvidumą.

20.       Iš Vilniaus miesto savivaldybės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo priežiūros darbo grupės posėdžio 2017 m. birželio 30 d. protokolo Nr. A27-111/17(2.1.13-TR2) matyti, kad posėdyje  buvo svarstyta dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tolesnių pardavimo procedūrų. Posėdžio metu buvo priimti sprendimai pavesti VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centrui inicijuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, konstruktyviai bendradarbiaujant su Miesto plėtros departamentu, bei atlikti komplekso vertinimą ir pradėti pardavimo procedūras per elektroninius aukcionus tik tada, kai bus patvirtintas bendrasis planas.

21.       Byloje pateiktas 2017 m. liepos 25 d. tarp šalių sudarytas susitarimas, kuriuo susitarta pakeisti Sutarties 4.1 papunktį, nustatant, kad tiekėjas privalo paslaugas suteikti per du metus, t. y. nekilnojamasis turtas turi būti parduotas per šį laikotarpį, todėl Sutarties galiojimo terminas nustatytas iki 2019 m. kovo 27 d.

22.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo baigtos 2019 m. III ketvirtį ir bendrasis planas patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“.

23.       Ieškovė 2024 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti užstatą iki 2024 m. kovo 18 d. Atsakovė 2024 m. kovo 18 d. pasiūlė susiderinti susitikimo laiką situacijai aptarti. Įvykusio susitikimo metu susitarimas pasiektas nebuvo.

24.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės skolą (užstatą), kompensuojamąsias bei procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia pirmosios instancijos teismo atliktais procesinių teisės normų pažeidimais.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimų

25.       Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, remiantis procesinių teisės normų pažeidimais.

26.       CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

27.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019). 

28.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrus pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus apeliacinės instancijos teismas gali ir turi ištaisyti, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo galimybės pašalinti proceso teisės normos pažeidimus priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, bylos aplinkybių. Spręsdamas dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, kad bet koks bylos grąžinimas žemesnės instancijos teismui yra išimtis ir objektyviai užtęs bylos teisminį nagrinėjimą labiau, negu jos aplinkybių papildomas ištyrimas apeliacinėje instancijoje. Remiantis minėtais civilinio proceso principais, pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti sprendimą dėl neteisingo proceso teisės normos taikymo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui taikoma tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2034-798/2016).

29.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) sprendime remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje, susijusiomis su Sutarties vykdymu ir paslaugų teikimu; 2) teismas netenkino ieškovės prašymų dėl liudytojų, galėjusių patvirtinti aplinkybes dėl Sutarties vykdymo, apklausos ir papildomo laiko patikslintam ieškiniui pateikti suteikimo; 3) teismas nevertino ieškovės pateikto dokumento „Finansiniai skaičiavimai“, kuris patvirtinta paslaugų suteikimą pagal Sutartį.

30.       Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. kovo 25 d. teismo įsakymu iš atsakovės ieškovei priteista 3 500 Eur skola, 6 procentų procesinės palūkanos ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

31.       Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 500 Eur skolą (negrąžintą užstatą), 1 080,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį motyvavo tuo, kad ieškovė nepažeidė Sutarties, Sutartyje numatytos paslaugos buvo nesuteiktos ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė privalo ieškovei grąžinti jos sumokėtą užstatą.

32.       Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, teismui priėmus ieškinį ir byla perduota tolesniam nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. 

33.       Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė patvirtinti juridinį faktą, kad šalių Sutartis pasibaigė, paslaugos pagal Sutartį nebuvo suteiktos ir šiuo pagrindu užstatas grąžintinas ieškovei; atmesti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė mano suteikusi paslaugas pagal Sutartį, reikalauja užstato grąžinimo, taip pat reikalauja (ir numato inicijuoti savarankišką teisminę bylą) dėl paslaugų kainos priteisimo. Ieškovė užstato grąžinimą laikys atsakovės patvirtinimu apie paslaugų suteikimą. Atsakovė prašė ginčo situaciją ir visus ginčo klausimus spręsti vienu kartu, neapsiribojant užstato grąžinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

34.       Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos ir įrodymų išreikalavimo, prašė apklausti kaip liudytojus buvusius ieškovės darbuotojus, kurie vykdė Sutartį, rengė susijusius dokumentus ir komunikavo su atsakove. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji ketina tikslinti ieškinį ir prašyti priteisti atlyginimą už suteiktas paslaugas, tačiau šiuo metu neturi pakankamai duomenų paslaugų vertei ir kainai nustatyti, todėl prašė išreikalauti iš atsakovės viešajame pirkime iš kito pirkimo dalyvio gautą pasiūlymą.

35.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. įvyko pirmasis parengiamasis posėdis, kurio metu teismas žodine protokoline nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla. Teismas nutarė dėl liudytojų apklausos spręsti vėlesnėje stadijoje, po šalių paaiškinimų pateikimo. 

36.       Parengiamojo posėdžio, įvykusio 2021 m. spalio 10 d., metu ieškovė pateikė žodinį prašymą nepereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, nes ieškovė ketina tikslinti ieškinį, išreikalavus papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas žodine protokoline nutartimi prašymo netenkino, nurodęs, jog jis pateiktas pavėluotai, ir perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Teismas taip pat žodine protokoline nutartimi atmetė prašymą dėl liudytojų apklausos, nurodęs, jog ieškinys pareikštas dėl užstato grąžinimo, o ne dėl paslaugų perdavimo – priėmimo. Teismas atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

37.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir byloje paskyrė žodinį teismo posėdį. Nutartyje teismas nurodė, kad byloje neišsiaiškintos visos ieškovės nurodytos aplinkybės dėl (ne)tinkamo atsiskaitymo pagal Sutartį.

38.       Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 8 d., metu ieškovė nurodė, kad ji reiškia reikalavimą tik dėl užstato grąžinimo, ir patvirtino, jog ji nėra pareiškusi atsakovei pretenzijų dėl paslaugų apmokėjimo pagal Sutartį, šiuo tikslu neinicijavo teisminių ar kitų procesų (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 8 sek.).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, nustatė, kad ieškovei prašant suteikti laiko patikslinto ieškinio surašymui, kurį ieškovė ketino reikšti dėl pagal Sutartį suteiktų paslaugų atlyginimo, liudytojų (buvusių ieškovės darbuotojų, kurie dirbo prie Sutarties) apklausos, teismas šių prašymų netenkino. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo ieškovei 2024 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu patvirtinus, kad ji reiškia reikalavimą tik dėl užstato grąžinimo, teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė, argumentuodamas tuo, jog ieškovė nereiškia reikalavimų dėl Sutarties įvykdymo apimties ir ginčas dėl šių klausimų gali kilti ateityje.

40.       CPK 263 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta

41.       Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė, jog, pirma, ieškovė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui sumokėjo atsakovei 3 500 Eur dydžio užstatą. Antra, Sutartis baigė galioti 2019 m. kovo 27 d. Trečia, iki Sutarties termino pabaigos neįvyko aplinkybės ir nebuvo sąlygų, kurioms esant ieškovė galėjo įvykdyti Sutartį, t. y. imtis turto vertinimo ir pardavimo organizavimo darbų. Teismas nustatė, kad dėl objektyvių, ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių, turto pardavimas negalėjo įvykti iki Sutarties galiojimo termino pabaigos, o ieškovė nėra bei negali būti atsakinga už Sutarties neįvykdymą. Nepaisant nustatytų aplinkybių, teismas ieškinį atmetė, remdamasis tuo, kad ieškovė nesprendžia klausimų dėl Sutarties įvykdymo apimties ir ginčas dėl šių klausimų gali kilti ateityje. Šiuo aspektu pažymima, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir išreiškė ketinimą reikšti reikalavimą dėl atlyginimo už pagal Sutartį suteiktas paslaugas priteisimo, tačiau tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nepareiškė. Remiantis LITEKO duomenimis, ieškovė neinicijavo jokių kitų teisminių ginčų atsakovės atžvilgiu. Be to, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad reiškia reikalavimą tik dėl užstato grąžinimo.

42.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė, nors ir lakoniškai, tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, negalėjo būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su Sutarties vykdymu ir paslaugų teikimu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės atmetė, remdamasis galimu ateityje kilti ginču dėl Sutarties įvykdymo apimties ir (ar) atsiskaitymo pagal už Sutartį suteiktas paslaugas. Tačiau aplinkybės dėl Sutarties įvykdymo apimties ir (ar) atsiskaitymo už paslaugas nebuvo ir negalėjo būti tirtos teismo posėdyje, nes tokių ieškinio reikalavimų byloje pareikšta nebuvo. Tuo tarpu tai, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje tarp šalių gali kilti ginčas, nesudaro pagrindo savaime atmesti ieškinį, neatsižvelgus į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes (žr. 41 punktą), juolab teismui savo išvadų negrindžiant jokiomis konkrečiomis įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis. Kaip minėta pirmiau, teisėtame ir pagrįstame sprendime turi būti nustatytos ne tik ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, bet ir pritaikytas ginčui aktualus teisinis reguliavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą teismo sprendimą grįsti teismo posėdyje neišnagrinėtomis aplinkybėmis, o šis pažeidimas taip pat susijęs ir su nepakankamu teismo sprendimo motyvavimu, teismui apskritai nenurodžius, kokiomis konkrečiomis įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis grindžiamos jo išvados.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008).

44.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau aptartus pirmosios instancijos teismo atliktus proceso teisės pažeidimus, siekdamas įvertinti, ar dėl to negalėjo būti neteisingai išspręsta byla, pasisako dėl ginčo esmės, vertindamas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą.

Dėl užstato grąžinimo

45.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, jog pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimas.

46.       Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas pavyzdinis jų sąrašas, nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl aptariamoje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek taip pat ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Užstatas yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nenumatytų, bet įprastų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).

47.       Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017). Užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau jo prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

48.       Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal VPĮ, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014).

49.       Analizuojant Sutarties nuostatas, matyti, kad perkančioji organizacija ir tiekėja Sutarties 7.4 papunktyje susitarė, kad Sutarties vykdymas užtikrinamas 3 500 Eur užstatu arba banko garantija, kurią tiekėja turi pateikti iki Sutarties pasirašymo. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė iš pateiktų Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdų pasirinko sumokėti 3 500 Eur dydžio užstatą. Sutarties 7.4 papunktyje numatyta, kad įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir pasibaigus Sutarties galiojimui, užstatas arba banko garantija grąžinama tiekėjai per 5 darbo dienas. Sutarties 5.3 papunktyje numatyta, kad tiekėjas, uždelsęs suteikti paslaugas Sutartyje nurodytu terminu arba nepašalinęs pastebėtų kokybės trūkumų per nustatytą laiką, netenka Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente nurodytos sumos ir, pirkėjai pareikalavus, nuo kitos dienos moka 0,05 procento dydžio delspinigius. Sutarties 9.1.4 papunktyje numatyta, kad vienai šaliai pažeidus Sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Sutarties 10.5 papunktyje numatyta, kad jei Sutartis nutraukiama dėl to, jog tiekėja jos nevykdo, vykdo ją netinkamai ar kitaip pažeidžia jos sąlygas, pirkėja tokiu atveju turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo Sutarties vykdymo, atlyginimo, o nutraukus Sutartį, pirkėja gali pasinaudoti teise į tiekėjos pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje atsakovės teisė panaudoti užstatą yra siejama su ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.

50.       Nustatyta, kad iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2019 m. kovo 27 d., neįvyko aplinkybės ir nebuvo sąlygų, kurioms esant ieškovė galėjo įvykdyti Sutartį, t. y. imtis turto vertinimo ir pardavimo organizavimo darbų, nes žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo baigtos 2019 m. III ketvirtį, o bendrasis planas patvirtintas tik 2021 m. birželio 2 d. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl objektyvių, ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių turto pardavimas negalėjo įvykti iki Sutarties galiojimo termino pabaigos, o ieškovė nėra atsakinga už Sutartyje nustatytų prievolių neįvykdymą. Pažymima ir tai, kad atsakovė sutinka grąžinti ieškovės sumokėtą 3 500 Eur dydžio užstatą, tačiau nurodo, jog jį sulaikė, nes ieškovės iniciatyva tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė suteikė paslaugas pagal Sutartį. Visgi, kaip minėta pirmiau, ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl užstato grąžinimo. Ieškovė nėra pareiškusi atsakovei pretenzijų dėl paslaugų apmokėjimo pagal Sutartį, šiuo tikslu neinicijavo teisminių ar kitų procesų. Tuo tarpu, atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė pažeidė Sutartį, neįvykdė prievolių dėl savo kaltės.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos matyti, kad užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Vienas iš užstato ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Tokiu būdu užtikrinama didesnė kreditoriaus teisių apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose šalys, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas, viešųjų pirkimų pagrindu sudarančias komercinio pobūdžio sandorius, turi laikytis sąžiningų ketinimų ir sąžiningos verslo praktikos principų, kurie įtvirtinti ne tik UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 1.7 straipsnyje, Europos sutarčių teisės principų 1:201 straipsnyje, bet ir CK 6.158 straipsnio 1 dalyje. Pažymima, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pasirinktas viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas ir šio taikymas negali sukurti situacijų, kurios ieškovės (tiekėjos) atžvilgiu būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina išvados, kad pasibaigus Sutarčiai ir šalims sutariant, jog sutartinių prievolių ieškovė neįvykdė ne dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių, atsakovei neįrodinėjant Sutarties pažeidimo ir (ar) patirtų nuostolių, atsakovės veiksmai, negrąžinant ieškovei užstato, neatitinka bona fide (sąžiningo) elgesio reikalavimų ir užstato panaudojimo paskirties, todėl jie negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

52.       Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo proceso pažeidimai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas ieškinį atmetė, remdamasis vienintele aplinkybe, jog ateityje gali kilti ginčas dėl Sutarties įvykdymo apimties ir (ar) atsiskaitymo pagal už Sutartį suteiktas paslaugas, nenurodęs, kokiomis konkrečiomis įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis grindžiamos jo išvados. Atitinkamai, teismas nevertindamas byloje nustatytų aplinkybių ir aktualaus teisinio reguliavimo visumos, nepagrįstai nenustatė pagrindo užstato grąžinimui. Pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių ir aptarto teisinio reguliavimo visuma patvirtina ieškinio reikalavimo dėl 3 500 Eur skolos (užstato) priteisimo pagrįstumą.

Dėl palūkanų

53.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti kompensuojamąsias ir procesines palūkanas. Atmetęs reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas nesprendė dėl reikalavimų priteisti palūkanas pagrįstumo.

54.       Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 procentų dydžio palūkanas). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑156‑687/2015).

55.       Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑156‑687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-452-415/2016, 103–105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas).

56.       Šalys Sutarties 5.5 papunktyje susitarė, kad kilus teisminiam ginčui dėl atsiskaitymo, tiekėja gali reikalauti priteisti iš pirkėjos ne didesnes kaip 6 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos, kaip numatyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė prašo priteisti 1 808,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas už 1 863 dienas (nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gegužės 10 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovei nepagrįstai atsisakius grąžinti užstatą, ieškovė įgijo teisę reikalauti Sutartyje ir įstatyme (CK 6.210 straipsnio 2 dalyje) numatytų 6 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nurodoma palūkanų skaičiavimo pradžia (2019 m. balandžio 4 d.). Nors pagal Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei užstatą per 5 darbo dienas po jos pabaigos (2019 m. balandžio 4 d.), byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys iki 2023 m. pradžios tarėsi dėl galimybės tęsti Sutartyje numatytus darbus pasikeitusiomis sąlygomis. Šiuo laikotarpiu užstatas nebuvo grąžintas šalims ketinant tęsti darbus ir užstatą panaudoti naujos šalių sudarytos sutarties užtikrinimui. Ieškovė pirmą kartą į atsakovę su reikalavimu grąžinti užstatą kreipėsi 2024 m. kovo 8 d. raštu, kuriame nurodė papildomą prievolės įvykdymo terminą, t. y. pareikalavo užstatą grąžinti iki 2024 m. kovo 18 d. Apeliacinės instancijos teismo manymu, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. kovo 18 d. atsakovės prievolė grąžinti užstatą neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, vykstant deryboms dėl sutartinių santykių tęsimo, todėl už šį laikotarpį kompensuojamosios palūkanos ieškovei nepriteisiamos (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Atsakovei be pagrindo negrąžinus ieškovei užstato laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. gegužės 14 d. (ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teisme diena), ieškovei už šį laikotarpį (56 dienas) priteisiamos 6 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos – 32,48 Eur (0,58 Eur (palūkanų dydis vienai dienai) x 56 dienos).

57.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą 3 532,48 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

58.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes grindė apskųstą sprendimą hipotetine aplinkybe dėl ateityje galinčio kilti ginčo, išvadų dėl ieškinio atmetimo negrindė konkrečiomis įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis, dėl to priėmė sprendimą, prieštaraujantį byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir aptarto teisinio reguliavimo visumai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinimas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 3 500 Eur skolą, 32,48 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 3 532,48 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

59.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis).

61.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

62.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 103 Eur žyminį mokestį. Ieškovė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė.

63.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 331 Eur (atsiliepimo į ieškinį, rašytinių paaiškinimų parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, į bylą pateiktos išrašytos sąskaitos bei apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas faktą patvirtinantys mokėjimo nurodymai.

64.       Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 77,12 procentus, atmestų reikalavimų dalis – 22,88 procentus. Proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai ieškovė įgijo teisę į 79,43 Eur, o proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovė įgijo teisę į 304,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 225,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

65.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 103 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

66.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 732,05 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, į bylą pateiktos išrašytos sąskaitos bei apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas faktą patvirtinantys mokėjimo nurodymai.

67.       Patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 77,12 procentus, atmestų – 22,88 procentus. Proporcingai apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų daliai ieškovė įgijo teisę į 79,43 Eur, o proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovė įgijo teisę į 167,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 88,06 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inreal“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų pritesimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, juridinio asmens kodas 224244940, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inreal“, juridinio asmens kodas 300576166,

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inreal“, juridinio asmens kodas 300576166, atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, juridinio asmens kodas 224244940, 225,10 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inreal“, juridinio asmens kodas 300576166, atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, juridinio asmens kodas 224244940, 88,06 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.        

Teisėjai                                        Marius Bajoras

Dalia Kačinskienė

Jadvyga Mardosevič