Bylos Nr. 2-1566-905/2023

Proceso Nr. 2-68-3-20292-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.6.2; 2.6.26

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

teismo posėdžio sekretorė Karina Stokaitė,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui ir

atsakovo atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurasia logistics“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ad transport“.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1180 Eur skolos ir šešių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, atsakovas nevisiškai atsiskaitė už suteiktas pervežimo paslaugas pagal krovinio pervežimo sutartis, todėl liko skolingas 1180 Eur. Dėl atsakovo atsikirtimų apie įskaitymą ieškovas pažymėjo, kad atsakovas be pagrindo tenkino krovinio gavėjo pretenziją, todėl patyrė žalą, kurios neturėjo patirti ir taip prisiėmė riziką už savo aplaidžius-neatidžius veiksmus. Ieškovo nuomone, atsakovo pateiktos ieškovui pretenzijos turinys-reikalavimas prieštaravo pretenzijos priedų turiniui, todėl ieškovui liko neaišku, ko iš tikrųjų siekia atsakovas – ar pranešti apie jau atliktą įskaitymą, ar pareikalauti ieškovo atlyginti nuostolius, t. y. atsakovo nurodomas pranešimas apie įskaitymą nebuvo aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas. Tik iš pateikto atsiliepimo į ieškinį ieškovas sužinojo apie atsakovo nurodomą įskaitymą. Be to, ieškovas pabrėžė, kad jam nesutinkant su atsakovo reikalavimo ieškovui įgijimo faktu ir (arba) atsakovo nurodomų nuostolių suma, atsakovui galėjo ir turėjo būti aišku, kad dėl to ateityje kils teisminis ginčas, todėl toks nelygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu atsakovo reikalavimas ieškovui negalėjo būti įskaitomas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jo prievolė ieškovui pasibaigė įskaitymu, kai ieškovo pasitelktas vežėjas, vykdydamas atsakovo užsakymą, neįvykdė sutartinės pareigos pristatyti krovinį į muitinės įstaigą Lenkijoje ir taip nulėmė atsakovo kliento (krovinio gavėjo) nuostolius už 1180 Eur sumą. Atsakovo teigimu, jis atlygino krovinio gavėjo nuostolius už 1180 Eur sumą (sumažindamas krovinio gavėjo pateiktą sąskaitą už vežimo paslaugas) ir 2022 m. kovo 3 d. pareikalavo ieškovo atlyginti 1180 Eur nuostolius pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Be to, ieškovui buvo išsiųstas ir pranešimas („operacijos sudengimai“) apie vienašališkai atliktas nuostolių ir ginčo vežimo užmokesčio skolos įskaitymo operacijas. Atsakovas pažymėjo, kad vienašalis įskaitymas laikomas atliktu pranešimo apie jį išsiuntimo dieną, t. y. 2022 m. kovo 7 d. Anot atsakovo, tokie dokumentai ir situacija įprasta pervežimo versle, kuriame dirba abi ginčo šalys, todėl neįtikėtina, jog ieškovas nesuprato 2022 m. kovo 7 d. gautų dokumentų esmės.

Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Anot trečiojo asmens, jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. buvo nuvežęs krovinį į muitinę Liubline, tačiau ne dėl vežėjo kaltės muitinė neišdavė eksporto deklaracijos bei krovinio kilmės dokumentų, nurodydama, kad aptariamus dokumentus išduos tik kitą dieną.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė pagal ieškovo pateiktas 2022 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą TGR 145488 ir 2022 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TGR 146157, pagal kurias liko nepadengta iš viso 1180 Eur skola už krovinių pervežimus. Šią savo skolą atsakovas neigia-ginčija remdamasis vien tik atliktu vienašaliu įskaitymu.

Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai <...>. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti“. Be to, kasacinis teismas pažymėjo „būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis įskaitymą atliko ir apie atliktą įskaitymą informavo ieškovą 2022 m. kovo 7 d. pranešimu. Šiuo aspektu iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad jis 2022 m. kovo 7 d. išsiuntė ieškovui el. laišką „pretenziją“ ir nurodė, kad persiunčia dokumentus „dėl neužvažiavimo į muitinę Lenkijoj“ (b. l. 43). Atsakovo 2022 m. kovo 3 d. „pretenzijoje“ ieškovui nurodoma, kad atsakovas laiko ieškovą atsakingą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atsiradusios žalos (1180 Eur) kompensavimą, be to, pretenzijoje suformuluotas atsakovo prašymas ieškovui „atlyginti susidariusią žalą“ už 1180 Eur sumą pagal pridedamą PVM sąskaitą faktūrą serija ELK21-1200-1 (b. l. 37). Ieškovas neneigia, kad jis 2022 m. kovo 7 d. gavo ir atsakovo 2022 m. kovo 3 d. dokumentą „operacijos sudengimai“, kuriame, anot atsakovo, nurodoma apie atsakovo dengiamą ieškovo reikalavimą pagal dokumentus TGR-145488 ir TGR-146157, atitinkamai, už 968 Eur ir 212 Eur suma (b. l. 37). Tuo tarpu PVM sąskaitoje faktūroje serija ELK21-1200-1 atsakovas nurodė ieškovui apmokėti 1180 Eur žalos kompensavimo pagal pretenziją (b. l. 38).

Vertindamas šiuos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pabrėžia, kad nė viename jų nėra nurodoma apie atsakovo atliktą įskaitymą, kaip tokį. Priešingai, 2022 m. kovo 3 d. pretenzijoje atsakovas suformulavo aiškų-nedviprasmišką prašymą-reikalavimą ieškovui „atlyginti susidariusią žalą“. Be to, ir vėliau, t. y. po 2022 m. kovo 3 ar kovo 7 d., atsakovas nė viename el. laiške ar rašte nenurodė ieškovui apie atliktą įskaitymą, kaip tokį. Šiuo aspektu atsakovo 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laiško teiginių ieškovui „Jums yra viskas apmokėta“ (b. l. 41) teismas negali vertinti kaip įskaitymo ir (arba) kaip pranešimo apie jau atliktą įskaitymą, nes tokie teiginiai nėra aiškiai apibrėžti-tikslūs, juose kalbama apie (atliktą) „apmokėjimą“, o ne apie įskaitymą. Svarbu pažymėti ir ieškovo veiksmus gavus atsakovo akcentuojamą 2022 m. kovo 7 d. pranešimą – gavęs šį pranešimą ieškovas pareikalavo pateikti papildomų duomenų-įrodymų apie atsakovo „prašomą atlyginti“ žalą, t. y. atsakovo nurodomo prašymo „atlyginti susidariusią žalą“ ieškovas nevertino kaip akivaizdaus, vykdytino, patikimai pagrįsto reikalavimo. Be to, ieškovas 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laiške aiškiai ir nurodė atsakovui, kad negavus iš atsakovo dokumentų, aptariama atsakovo 2022 m. kovo 3 d. pretenzija atmetama kaip nepagrįsta. Taigi ir ieškovo veiksmai po atsakovo akcentuojamo 2022 m. kovo 7 d. pranešimo patvirtina, kad ieškovui nebuvo pranešta apie atliktą įskaitymą, o gautą atsakovo pranešimą ieškovas vertino būtent kaip prašymą-reikalavimą atlyginti žalą, kuris nebuvo akivaizdus, vykdytinas, patikimai pagrįstas. Taip pat visiškai nuoseklūs ieškovo veiksmai, negavus iš atsakovo nei atsiskaitymo, nei pranešimo apie aptariamą įskaitymą, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad, pirma, atsakovas neatliko įskaitymo, kaip tokio, antra, atsakovas nepranešė ieškovui apie atliktą įskaitymą, trečia, net jeigu atsakovo 2022 m. kovo 3 d. buhalterinio pobūdžio dokumentas „operacijos sudengimai“ ir galėtų būti vertinamas kaip įskaitymas, tai tokiu atveju turėtų būti konstatuojama, kad atsakovas negalėjo atlikti įskaitymą tokio reikalavimo, kuris buvo aiškiai nelygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu ir kuris nebuvo patikimai pagrįstas – ieškovas iš karto pareikalavo atsakovo pateikti esminių duomenų-įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo reikalavimo pagrįstumą ir reikalavimo dydį-mastą. Taigi atsakovo atsikirtimai atmetami trimis atskirais-savarankiškais pagrindais: pirma, kad atsakovas neatliko įskaitymo; antra, kad atsakovas nepranešė-nepareiškė ieškovui apie atliktą įskaitymą ir trečia, kad atsakovas negalėjo įskaityti aiškiai nelygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimo, kuris nebuvo patikimai pagrįstas.

Atmetus atsakovo atsikirtimus, kuriais apeliuojama į jo prievolės pasibaigimą įskaitymu (ir atsakovui šioje byloje nepareiškus priešieškinio), konstatuotina atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu už krovinių pervežimus. Taigi ieškovui iš atsakovo priteisiama 1180 Eur skola. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteisiamos šešių procentų procesinės palūkanos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas, tai ieškovui iš atsakovo priteisiama 1604,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 35 žyminio mokesčio, iš viso 1639,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisiama 31,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo išvada

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Treka“, j. a. k.  136037763, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia logistics“, j. a. k. 302604529, 1180 (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) Eur skolos, šešių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 1180 (tūkstančio šimto aštuoniasdešimt) Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1639,15 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia logistics“, j. a. k. 302604529, 31,04 Eur (trisdešimt vieną eurą 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                           Vitalijus Abramovičius