Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-654/2020

Proceso Nr. 1-01-1-19103-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistajam A. L. (A. L.) ir jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjos Eligijos Norkienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

Kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Bylos esmė

1.       A. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio be tikslo ją platinti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatyto laiko automobilyje „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį - 265,643 gramų, psichotropinės medžiagos metamfetamino bei prie savęs laikė nedidelį kiekį - 0,107 gramų, psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurias automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno iš Kauno keliu Nr. A8 Panevėžys– Aristava–Sitkūnai, iki 2019 m. gegužės 8 d., kuomet 21.15 val., šio kelio 9 km. esančiame Šilaičių kaime, Ramygalos seniūnijoje, Panevėžio rajone, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir psichotropinės medžiagos paimtos.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendį ir pripažinti jį nekaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų bei atiduoti bylą papildomam tyrimui.

2.1.       Skunde nurodė, kad nepaisant to, kad teisme pripažino kaltę, jo kaltė dėl nuosprendyje nurodytos kvalifikacijos nėra įrodyta. Jis paaiškino, kad ryšulys yra jo mašinoje, bet jis nežinojo, kas jame yra. Ryšulio turinio nežinojimas rodo, kad jis neturėjo ketinimų padaryti inkriminuotų nusikaltimų ir negalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumo, todėl nusikaltimas negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Byloje įrodyta, kad jis buvo girtas ir nieko nesuprato apie galimą ryšulio turinį. Kadangi jis nesuvokė, kas vyksta, tai jo ketinimai negali būti nustatyti, todėl negali būti nustatyta ir kaltė. Nuosprendyje aprašyti įrodymai susiję tik su pačiu faktu, kad mašinoje buvo narkotinės medžiagos, tačiau tai neįrodo A. L. ketinimo daryti nusikalstamą veiką.

2.2.       Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo kaltė – jog jis suprato ir suvokė, kad gabena psichotropines medžiagas – įrodyta laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. rašytais laiškais. Toks įrodymas neleistinas ir laiškais negalima įrodyti jo kaltės. Korespondencijos kontrolė gali būti vykdoma tik su teismo leidimu, bet tokio leidimo šioje byloje nebuvo. Europos Parlamento ir Tarybos (ES) direktyvos 2016/343 25-ame punkte apie kai kurį nekaltumo prezumpcijos aspektų sustiprinimą ir teisę dalyvauti teisme baudžiamajame procese sakoma, kad teisė neliudyti prieš save yra esminis nekaltumo prezumpcijos aspektas. Kiekvienas turi teisę į susirašinėjimo, telefono pokalbių, pašto, telegrafo ir kitokių pranešimų slaptumą. Šios teisės ribojimas leidžiamas tik teismo sprendimo pagrindu. Laiškų pridėjimas prie bylos yra neteisėtas, kadangi pažeidžia Konvencijos apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimą 8 straipsnį ir nekaltumo prezumpciją. Atitinkamai informacija, kuri nurodyta laiškuose, negali būti panaudota prieš A. L..

2.3.       Atliekant tyrimą nebuvo patikrintos nuteistojo nurodytos aplinkybės, kurios paneigia jo kaltę. Tyrimo metu jis nebuvo nuvežtas į vietą Kaune, kur viskas vyko ir nebuvo atliktas įrodymų patikrinimas. Teismas neapklausė A. L. ir V. A.. Teisme jis nebuvo apklaustas apie laiškų turinį, taip pat apie jų turinį nebuvo apklausta jo sutuoktinė J. L..

2.4.       Skunde teigiama, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad iki sulaikymo jis nedirbo. Jo gynėjas pateikė jo darbo sutartį, kuri įrodo, kad iki sulaikymo jis dirbo.

2.5.       Jo sveikata yra pavojuje, nes jis smarkiai kosėja, bet jo niekas negydo ir atsisako patikrinti jo sveikatą. Įtariama, kad jam bronchitas, bet gali būti ir Covid-19 virusas. Būdamas kalėjime negali apsisaugoti ir saviizoliuotis. Kalėjime nėra kaukių ar dezinfekcijos priemonių.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja Eligija Norkienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Jei nebūtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, prašo sumažinti paskirtą bausmę.

3.1.       Skunde gynėja nurodė, kad nors A. L. visiškai pripažino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau teismas netiksliai interpretavo tiek patį prisipažinimą, tiek įrodymus. A. L. pripažįsta 2019 m. gegužės 8 d. įvykį: jis vyko kartu su E. Z. automobiliu Lietuvos teritorijoje, jam buvo duota kažkokia siunta ir jis ją vežė. Jis įtarinėjo, kad tai gali būti kažkas uždrausta. Šioje situacijoje, kai buvo apklaustas tik E. Z. ir pareigūnai, bet nebuvo išsamiau apklausti A. L. ir V. A., kyla abejonių dėl nusikaltimo sudėties. Kad kaltinimas pasitvirtintų, asmuo turi suvokti, jog daro nusikaltimą. Sprendžiant dėl asmens kaltės ir tikslo būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė. A. L. dėl neblaivumo to suvokti neturėjo galimybės. A. L. automobilis buvo sustabdytas 2019 m. gegužės 8 d., 21.15 val., o neblaivumas nustatytas 2.22 val., t. y. po beveik 6 valandų. Iš Kauno į Panevėžį atvykti užtrunka apie valandą, todėl siunta galėjo būti įdėta prieš 7 valandas iki neblaivumo patikrinimo. Vadinasi A. L. neblaivumas išvažiuojant iš Kauno turėjo būti apie 3 promiles. Ši bylos medžiaga įrodo, kad nuteistasis galėjo nesuvokti, kas buvo jo vežtoje siuntoje. Be to nėra aišku, kada tiksliai siunta atsirado automobilyje, šios aplinkybės tyrimo metu nebuvo patikslintos. Iš E. Z. parodymų galima spręsti, kad vykstant į Lietuvą siuntos nebuvo. Siunta galėjo atsirasti tik išvykstant iš Kauno. Siunta nebuvo slepiama. Nei ant siuntos, nei ant popierėlio su kita narkotine medžiaga nerasta A. L. ar E. Z. rankų pėdsakų, taigi jie patys siuntos į automobilį neįdėjo.

3.2.       Dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį A. L. yra paaiškinęs, kaip paketas atsirado jo kišenėje. Tyrimo metu surinkta medžiaga neprieštarauja jo versijai. Jis nebandė paketo nei slėpti, nei išmesti. Ant paketo nėra jo pirštų pėdsakų ar DNR. Vadovautis vien pareigūno parodymais, kai nuteistasis nekalba lietuvių kalba ir jie bendravo rusiškai, negalima. A. L. asmens krata buvo atlikta tik po 6 valandų. Per tą laiką, jeigu būtų žinojęs, kad paketėlyje yra narkotinė medžiaga, jis turėjo galimybę arba paketėlį paslėpti, arba juo atsikratyti kai buvo laikomas įvairiose policijos komisariato patalpose ar buvo vežamas automobiliu. Tai, kad organizme nebuvo rasta psichiką veikiančių medžiagų taip pat įrodo, kad nuteistasis nevartoja tokių medžiagų, kurios buvo surastos ir nėra su jomis susijęs. Šiuo atveju nebuvo žinoma, kas yra paketėlyje ir kokia tai medžiaga, tai nėra laikymas ir nėra slėpimas. Ši veika negali būti vertinama baudžiamąja prasme, todėl A. L. turėtų būti išteisintas.

3.3.       Teismas nuosprendyje ne kartą citavo A. L. laiškus žmonai. Šie laiškai įrodo A. L. nekaltumą. Nuteistasis 2019 m. birželio 27 d. rašė, kad asmenys jį užtikrino, jog paketuose nėra narkotikų ir tai yra paprasta siunta, o jį norėjo pakišti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu veikoje nėra tyčios, tai nėra ir nusikaltimo sudėties. Šiuo atveju svarbu įrodyti asmens kaltę ir jo suvokimą dėl nusikaltimo darymo. Tiek laiškuose, tiek ir duodamas parodymus A. L. visada akcentavo, kad buvo stipriai prigirdytas degtinės. A. L. serga labai sunkiomis ligomis, vartoja vaistus, kurie galėjo turėti įtakos jo neblaivumui. Dėl savo būklės ir neblaivumo galėjo nesuprasti kokią siuntą veža.

3.4.       Narkotinių medžiagų laikymo faktas šioje byloje tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu metamfetamino gabenimo faktu. Ši teismo išvadų dalis nevisai pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas dėl labai didelio kiekio metamfetamino laikymo nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis. Neginčijamas konstatavimas, kad A. L. gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis įgijo ir laikė didelį kiekį šių medžiagų. Byloje nėra nustatyta pilna nusikalstamos veikos grandinė, reikalinga nusikaltimo sudėčiai. Kai kurios aplinkybės visiškai nebuvo tirtos: nenustatinėjami ir neapklausiami liudytojai, buvo teikiami, tačiau netenkinti prašymai atlikti parodymų patikrinimą vietoje, kauniečių asmenų atpažinimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

3.5.       Jeigu teismas įvertintų, kad A. L. veiksmai yra nusikalstami, tai paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Panašiose bylose kaltininkams bausmės vykdymas netgi buvo atidėtas, taip pat buvo atvejų, kai buvo paskiriamas laisvės apribojimas 2 metams. Teismas konstatavo, kad A. L. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo, nėra bausmės švelninimui būtinų sąlygų visumos. Kaltinamojo atžvilgiu pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau vien tik šios lengvinančios aplinkybės švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimui nepakanka. Aplinkybės, kad A. L. serga, jam reikalingas gydymas, turi mažametę dukrą, teismo manymu taip pat nesudarė pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Teismas nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybių.

3.6.       Gynyba pabrėžė, kad nuteistajam tinkamas gydymas Lietuvoje nebuvo užtikrintas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. liepos 8 d. raštas patvirtina, kad duodami vaistai yra netinkami, sveikatos būklė blogėja. Dukra S. L. buvo atsidūrusi krizės centre, vėliau perduota globėjams. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant A. L. švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Paskirtoji 10 metų laisvės atėmimo bausmė neteisinga ir neproporcinga. Teismas turėtų vertinti A. L. veiksmus ir BK 62 straipsnio apimtyje. Skiriant bausmę teismas turėtų atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. A. L. veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jo automobilyje buvo vežama siunta. Ji nebuvo perduota, parduota, panaudota, taigi nekilo jokių pasekmių, jokia žala nebuvo padaryta.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti skunduose nurodytais motyvais, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai atmetami.

6.       Išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas bei apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir teisingas. Visgi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, nėra visiškai teisingos, nes jis nepagrįstai nuteistas už psichotropinių medžiagų laikymą. Apygardos teismas nuosprendį grindė byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau nuosprendyje apsiribojo tik byloje surinktų ir ištirtų įrodymų išvardijimu ir neatliko įrodymų analizės, nedetalizavo šių įrodymų reikšmės pripažįstant asmenį kaltu, nepateikė nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo motyvų ir išvadų,  neatsakė į gynybos pateiktus argumentus, taip nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą ir pateikia įrodymų vertinimo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

Dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei veikų kvalifikacijos

7.       Apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinti A. L. jam nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų ir tai motyvuojama remiantis aplinkybe, kad veikų padarymo metu A. L. buvo neblaivus ir nežinojo bei negalėjo suprasti, kad jo vežamoje siuntoje gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės. Su šiais skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Priimdamas skundžiamą nuosprendį apygardos teismas pažymėjo, kad A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi. Tiek A. L., tiek ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose teigiama, kad A. L. savo kaltę pripažino, bet ne tokia apimtimi, kokia nurodyta nuosprendyje. Nuteistasis pripažino, kad ryšulys buvo rastas prie jo automobilyje, bet neigia žinojęs, kas yra ryšulyje, o nežinojimas apie ryšulio turinį rodo, kad jis neturėjo ketinimo įvykdyti nusikaltimą. Skunduose teigiama, kad jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo nesusipratimas ir galimai vertimo klaida. Akivaizdu, kad A. L. nebepripažįsta savo kaltės visa apimtimi, kaip tai konstatavo apygardos teismas. Kaltę A. L. neigė ir teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

8.       Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tik jam padarius nusikaltimą tiesiogine tyčia – kai ją darydamas jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį ir koncentraciją, o pakanka nustatyti suvokimą, kad tai yra narkotinės arba psichotropinės medžiagos ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu šių medžiagų kiekiu.

9.       Nuteistojo parodymai ir pozicija viso proceso metu buvo labai nenuosekli. Pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. L. visas aplinkybes neigė, bet vėliau, 2019 m. gruodžio 2 d. apklausoje, viską prisipažino ir nurodė, kad pagal pakuotę suprato, jog siuntinyje yra kažkokie narkotikai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau nurodė nežinojęs, kad mažajame ir dideliame paketuose yra psichotropinės ir narkotinės medžiagos, nors ir sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis neigė anksčiau pripažintas aplinkybes ir tvirtino nieko nežinojęs apie siuntą, jos neėmęs ir net nematęs. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis: įvertinus atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. Asmens kaltė gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, bet jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10.       Nagrinėjamoje byloje nuteistojo kaltę dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto gabenimo patvirtina liudytojo E. Z. parodymai, kuriuose jis teigia, kad išvažiuojant iš Kauno A. L. turėjo maišelį su paketu ir laikė rankose. Kilus įtarimui dėl paketo teisėtumo, A. L. nuramino E. Z., kad tai neprasilenkia su įstatymais, o juos stabdant policijos pareigūnams pasakė E. Z. sakyti pareigūnams, kad jie nepažįsta vienas kito. Taip sakęs patvirtina ir A. L., o tuo pačiu tai patvirtina, kad įvykio metu jis suvokė, jog siuntinio turinys yra neteisėtas ir gali sukelti neigiamų pasekmių. A. L. kaltę patvirtina liudytojų (pareigūnų) parodymai, kuriuose teigiama, kad įtartinas paketas buvo rastas prie keleivio (A. L.), nuo keleivio sklido alkoholio kvapas, bet jis elgėsi ramiai, buvo supratingas, bendravo adekvačiai, pasakė, kad paketas yra jo, bet nežino, kas yra viduje. A. L. kaltę patvirtina ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis iš dalies patvirtino bylą nagrinėjant apygardos teisme. 2019 m. gruodžio 2 d. įtariamojo apklausoje jis nurodė, kad jo paprašė perveržti siuntinį į Rygą. Jis paklausė ar siuntinyje nėra draudžiamų daiktų ir jam atsakė, kad nėra. Pakuotės perdavimas įvyko Kaune degalinėje. Tai jam pasirodė keista ir jis suprato, kad gali būti kažkas nelegalaus. Pagal pakuotę jis suprato, kad ten yra kažkokie narkotikai. Pagarsinus šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, kad davė teisingus parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotuose parodymuose A. L. tvirtina, kad buvo atidaręs maišelį ir matė, kad viduje yra didelis kamuolio formos paketas ir mažesnis paketas, kurį jis įsidėjo į kišenę, nes manė, jog jame yra nurodytas telefono numeris. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis matė ir apčiuopė, kas yra siuntinyje ir tokie jo veiksmai prieštarauja apeliacinio skundo argumentams, jog A. L. visiškai nesuprato, kas yra siuntinyje ir jo nematė.

11.       Skunduose akcentuojama, kad įvykio metu A. L. buvo labai girtas, nes kelias dienas vartojo alkoholį, todėl neturėjo galimybės suvokti perduoto paketo turinio ir kad sutiko vežti uždraustą medžiagą. BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Gynėjos skunde plėtojamas situacija, kad neblaivumas A. L. buvo nustatytas tik 2.22 val., t. y. po 7 valandų nuo tada, kai galėjo būti įdėta siunta, o siuntos įdėjimo metu A. L. neblaivumo laipsnis galėjo siekti 3 promiles. Nagrinėjamoje situacijoje nuteistojo neblaivumo laipsnis paketo perdavimo metu negali būti nustatytas skunde nurodytu būdu, nes iš paties A. L. parodymų matyti, kad važiuojant į Rygą (išvažiavus iš Kauno) jis toliau vartojo alkoholį. Taigi priimdamas siuntinį A. L. galėjo būti blaivesnis ir po to automobilyje vartodamas alkoholį vėl apgirsti. Konkretus A. L. neblaivumo laipsnis siuntinio paėmimo metu neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo kaltės, nes kaip minėta neblaivumas neturi įtakos pateisinant asmens neteisėtus veiksmus. 

12.       Nuteistojo laiškų sutuoktinei turinys patvirtina, kad A. L. suvokė reikšmingas aplinkybes apie siuntos gabenimą į Rygą. Laiškuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad jis žinojo pakete esant narkotines medžiagas, tačiau susirašinėjimo turinys paneigia A. L. poziciją, kad jis neėmė ir net nematė paketo. Laiškuose nurodytos aplinkybės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus ir juos papildo. Laiške sutuoktinei jis rašo, kad „<...> girtas paėmiau nuvežti siuntinį į Rygą kažkokiam Aleksandrui. Kauniečiai paprašė. <...> nežinojau, ką gabenu – pasakė, kad ten trys kilogramai chemikalų, skirtų valyti spiritą, o pasirodė du kilogramai amfetamino“ (t. 3, b. l. 148). Iš laiškų matyti, kad buvo susitarimas dėl siuntinio „<...> arba tegu tas draugas pats tempia prekes į Rygą, bliadina išduodanti. Pats jau galvoju pasielgti su jais taip, kaip jie su mumis. Tegu Dombas suranda jį, pasakyk, kad aš įtūžęs dėl kidalovo (išdavimo) ir pakyšimo. <...>“ . (t. 3, b. l. 167). Laiškuose užsimenama apie galimus veikos bendrininkus bei jų veiksmus galimai išduodant A. L. „<…> Reikės dar duoti nelabai gerus parodymus. Jeigu čipindeilas neatiduoda pinigų, tai aš pasakysiu, kad tas siuntinys, kuri prašė nuvežti, priklauso jam ir jo draugui. Tegu nejuokauja. Jie mane išdavė, po to pridavė mentams. Jei ne jis tai jo Kauno draugas.“ (t. 3, b. l. 201). Be to, A. L. laiškuose matyti, kad jis žino, kas jo prašė nuvežti paketą į Rygą: „Atvyksi į Panevėžį pas tą (duomenys neskelbtini), pasakysi jam, kad aš duosiu parodymus liepos mėnesį, pats parašysiu į prokuratūrą, iki to laiko man reikia, kad jis man duotų to žmogaus, kuris prašė mane nuvežti siuntinį į Rygą bei visus užtikrino, kad ten nėra ginklų, narkotikų ir t. t. tiesiog siunta, vardą ir pavardę. Tegul dabar ieško to žmogaus, kur nori <...>, bet man reikia jo nuotraukos ir vardo. Tai jo ir (duomenys neskelbtini) pažįstamas, tegu ieško“.

13.       Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jo rašyti laiškai yra neleistinas įrodymas ir jais negalima remtis įrodinėjant jo kaltę, nes byloje nėra korespondencijos kontrolę patvirtinančio teismo leidimo. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą dėl A. L. gaunamų ir siunčiamų laiškų tikrinimo. Nutartyje buvo nurodyta, kad laiškų tikrinimas atliekamas tokiu būdu: siunčiamus ir gaunamus laiškus perskaityti (išskyrus suimtojo susirašinėjimą su gynėju), apie juose esančius duomenis apie nusikalstamas veikas nedelsiant pranešti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam ikiteisminį tyrimą bei padaryti kiekvieno siunčiamo bei gaunamo laiško (išskyrus suimtojo susirašinėjimą su gynėju) kopiją ir ją persiųsti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam ikiteisminį tyrimą. 2019 m. lapkričio 26 d. siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokole nurodyta, kad siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. buvo gautos A. L. siunčiamų ir gaunamų laiškų kopijos, iš kurių gauta informacija turi reikšmės tyrimui ir reikalinga juos prijungti prie bylos. Protokole užfiksuota, kad reikšmės tyrimui neturinčių laiškų kopijos buvo sunaikintos. Šie duomenys patvirtina, kad A. L. laiškų tikrinimas buvo atliekamas laikantis visų įstatymo reikalavimų, o gauta informacija atitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo kriterijus.

14.       Gynėjos skunde teigiama, kad ant siuntos ir paketų nebuvo rasta nuteistojo ar liudytojo E. Z. piršto antspaudų, o tai reiškia, kad jie patys siuntos į automobilį neįdėjo. Šie skundo argumentai neturi įtakos galutiniam teismo sprendimui ir juos paneigia paties A. L. parodymai bei laiškuose nurodomos aplinkybės, jog jis pats sutiko padėti pažįstamiems kauniečiams ir pervežti siuntą į Rygą. Pats A. L. paaiškino, kad paketą jis turėjo rankose, todėl nenustatyti jo pirštų antspaudai ant paketo nelemia kitokių teismo išvadų.

15.       Vertindama A. L. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto parodymų nelogiškumą nurodant atvykimo į Lietuvą priežastis. Apklausiamas A. L. paaiškino, kad į Lietuvą atvyko verslo reikalais, turėjo susitikti su lietuviu, kuris organizavo prekybą dėvėtais drabužiais, turėjo sumokėti jam avansą, tačiau su tuo žmogumi turėję suvesti A. L. ir V. A. su juo nesuvedė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. paaiškino, kad tai A. L. turėjo suvesti su lietuviu, tačiau nesuvedė. Kolegija labai abejoja dėl A. L. nurodyto kelionės tikslo, nes atvykęs į Lietuvą jis be A. L. ir V. A., su niekuo nesusitiko, jokių verslo susitikimų ar pokalbių nebuvo. Teismo vertinimu susitikimas su asmeniu, kuris turėjo dokumentus ir informaciją kaip ir per kokį banką reikės apmokėti už prekes, pinigų kaip avanso įnešimą į sąskaitą gali būti atliekamas susisiekus nuotoliniu būdų ir nereikalauja asmeninio susitikimo, dėl kurio reikėtų vykti užsienio valstybę. Visą laiką Lietuvoje A. L. tik gėrė alkoholį ir važinėjo iš Panevėžio į Kauną ir atgal, o galiausiai buvo sulaikytas su psichotropinių medžiagų paketu. Toks jo elgesys visai nepanašus į elgesį, kaip turėtų elgtis verslą organizuojantis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. L. nurodė, kad davė savo telefono numerį, jog nuvežus siuntą į Rygą jam galėtų prisiskambinti asmenys turėję atsiimti paketą. Tiek paties A. L. parodymuose, tiek ir liudytojo E. Z. parodymuose teigiama, kad visos kelionės į Lietuvą metu A. L. neturėjo savo telefono, nes buvo jį sudaužęs ir naudojosi E. Z. telefonu. Taigi versija, kad nenustatytas asmuo susisieks su A. L. atvežus siuntą į Rygą, yra neįtikinama.

16.       Nuteistojo gynėjos skunde teigiama, kad psichotropinių medžiagų laikymas grindžiamas prielaidomis ir yra preziumuojamas remiantis nustatytu metamfetamino gabenimo faktu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad psichotropinių medžiagų laikymo veiksmas A. L. inkriminuotas nepagrįstai. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Jau minėta, kad psichotropinių medžiagų gabenimo faktas įrodytas byloje ištirtais įrodymais. Neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, kaip vienas iš alternatyvių savarankiškų nusikalstamos veikos veiksmų, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje (analogiškai neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas kaip vienas iš alternatyvių savarankiškų nusikalstamos veikos veiksmų numatytas ir 259 straipsnio 2 dalyje). Atsižvelgiant į tai, kad paketas su psichotropine medžiaga buvo perduotas A. L. Kaune prieš pat išvykstant į Rygą ir nuteistasis iš karto ėmėsi gabenti perduotas medžiagas jas vežantis kartu su savimi automobiliu, tai tokie veiksmai laikytini tik psichotropinių medžiagų gabenimu ir papildomai kaip šių medžiagų laikymas gabenimo laikotarpiu nekvalifikuotini. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad narkotinių medžiagų gabenimas apima ir jų laikymą, išskyrus tuos atvejus, kai narkotikai slepiami tam skirtose slėptuvėse, yra gabenami ilgesnį laiką ir kaltininkas turi tokį atskirą tikslą –draudžiamas medžiagas laikyti. Taigi apygardos teismas nepagrįstai A. L. pripažino kaltu dėl psichotropinių medžiagų laikymo, todėl nuteistajam iš kaltinimo šalintinos kaip perteklinės aplinkybės dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo jų gabenimo metu (tiek dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, tiek ir dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo).Vieno iš nusikalstamų veiksmų pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos A. L. baudžiamajai atsakomybei, nes įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 3 dalyje (taip pat 259 straipsnio 2 dalyje) numatytos nusikalstamos veikos laikomos baigtomis padarius bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų.

17.       Panaikinus iš nuosprendžio nustatomosios dalies nusikalstamus veiksmus dėl psichotropinių medžiagų laikymo, A. L. yra nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino bei neteisėtai gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio be tikslo ją platinti, o būtent: jis, nuo teismo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gegužės 8 d., automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Kauno keliu Nr. A8 Panevėžys– Aristava–Sitkūnai gabeno labai didelį kiekį, 265,643 gramų, psichotropinės medžiagos metamfetamino bei 0,107 gramų psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, kuomet 21.15 val. šio kelio 9 km., esančiame Šilaičių kaime, Ramygalos seniūnijoje, Panevėžio rajone, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos.

18.       Nuteistojo gynėjos skunde prašoma išteisinti A. L. ir dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Skunde argumentuojama, jog nuteistasis nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes organizme nebuvo rasta psichiką veikiančių medžiagų, o ant paketo nerasta jo piršto antspaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skunde nurodyti argumentai nepaneigia A. L. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Nors ant mažesnio paketo nebuvo rasta nuteistojo piršto antspaudų, tačiau byloje remiantis paties A. L. parodymais nustatyta, kad jis lietė siuntinyje buvusį mažesnį paketą, nes jį išėmė iš siuntinio ir įsidėjo į kišenę. Mažasis paketas su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos buvo rastas jo asmens kratos metu, tai užfiksuota asmens kratos protokole (t. 6, b. l. 21-22). A. L. kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. J. parodymai, kad atliekant A. L. asmens kratą ir radus augalinės kilmės medžiagų jo kišenėje bei paklausus, kas tai yra, nuteistasis atsakė, kad čia jo, nes jis rūko žolę. Šie parodymai atskleidžia, kad A. L. žinojo, koks yra mažojo paketo, rasto jo kišenėje, turinys. Nors A. L. organizme psichiką veikiančių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta, tačiau tai nepaneigia, jog nuteistasis gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti ir tokiu būdų padarė inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl paskirtos bausmės

19.       Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

20.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. A. L. nuteistas už vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrė A. L. straipsnių sankcijose numatytas žemutines ribas atitinkančias bausmes. Galutinė apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo. Apeliaciniuose skunduose prašoma paskirti švelnesnę bausmę, motyvuojant nuteistojo sveikatos būkle ir šeimynine padėtimi, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį, arba BK 54 straipsnio 3 dalį.

21.       Aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

22.       BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos. Gynėjos skunde teigiama, jog padarytos veikos pavojingumo laipsnis yra nedidelis, nes paketas nebuvo perduotas, parduotas ar panaudotas bei nekilo jokių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos pavojingumui reikšmingos įtakos neturi aplinkybė, jog ja nebuvo sukelta jokių padarinių, nes BK 260 straipsnio 3 dalyje (taip pat BK 259 straipsnio 2 dalyje) numatytų nusikalstamų veikų sudėtis yra formali, o veikos laikomos baigtomis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Akivaizdu, kad psichotropinės medžiagos nebuvo parduotos, perduotos ar panaudotos, nes veiksmai nutrūko psichotropines medžiagas gabenant, tačiau tokiais atvejais tikslas nebūna vien jas gabenti, jos buvo gabenamos su tikslu toliau jas parduoti, perduoti ar sunaudoti. Nepaisant to apygardos teismas aplinkybę, kad nusikalstama veika didesnių pasekmių nesukėlė, įvertino nuteistojo asmens naudai.

23.       Teismas taip pat įvertino A. L. asmenybę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. L. praeityje teistas Latvijoje, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, yra registruotas kaip narkologijos pacientas, turi sveikatos problemų, yra neįgalus, turi mažametį vaiką, vedęs, turi gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad nuteistasis nedirba. Neigdamas šią aplinkybę nuteistasis pateikė 2015 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį (t. 6, b. l. 135), nėra duomenų, kad ji būtų nutraukta, todėl kolegija daro išvadą, kad A. L. iki sulaikymo dirbo, tačiau ši išvada nelemia kitokios išvados dėl jam paskirtos bausmės. Įvertinus visas aplinkybes, į kurias atsižvelgė teismas, A. L. už abi nusikaltimas veikas paskirtos sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir jam apėmimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

24.       Skunduose prašoma vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir paskirtą bausmę sušvelninti. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju nei apygardos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Tai, jog A. L. turi mažametę dukrą, kuri atiduota globėjų žiniai ir jo paties sveikatos būklė yra komplikuota, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų švelnesnės bausmės skyrimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip anksčiau minėta, A. L. parodymai byloje buvo nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs kaltę, o bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme iš esmės patvirtinęs duotus parodymus, apeliaciniuose skunduose ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka A. L. visiškai neigė savo kaltę. Taigi kyla abejonių dėl jo prisipažinimo kaltu ir gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nepaisant to, kaltininkui pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažinus savo kaltę A. L. atžvilgiu pagrįstai nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –A. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kiti klausimai

26.       Skunduose pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo patikrintos reikšmingos aplinkybės – neištirta įvykio vieta, teisme neapklausti liudytojai A. L. ir V. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie skundo argumentai yra nepagrįsti, o dėl nurodomi papildomi tyrimo veiksmai nėra būtini. Įvykio vietos, kurioje buvo perduotas siuntinys (degalinė Kaune), apžiūra nepatvirtintų jokių naujų duomenų, todėl yra nereikšminga tyrimui. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo kreiptasi į degalinės operatorių dėl vaizdo įrašo pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nėra išlikę jokių vaizdo įrašų. Papildomos liudytojų apklausos nėra tikslingos, nes teismas negautų jokių naujų duomenų, kurie galėtų sąlygoti kitokias išvadas. A. L. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, kad A. L. nieko negalėjo nurodyti apie A. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors V. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, tačiau A. L. paaiškino ir dėl V. A. pozicijos.

27.       Skunduose tvirtinama, kad A. L. sveikatos būklė yra komplikuota, jis serga sunkiomis nepagydomomis ligomis ir Lietuvoje jam nėra suteikiamas tinkamas gydymas, o nuteistojo sveikata tik blogėja. Esant būtinumui nuteistajam gydytis, laisvės atėmimo vietoje yra ligoninė, kuri teikia gydymo paslaugas. A. L. nėra vienintelis sergantis hepatitu C, AIDS bei širdies ligomis Lietuvos įkalinimo įstaigose, todėl laisvės atėmimo vietų ligoninė pasirūpins jo sveikata bei suteiks gydymą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis gydomi kiti tokiomis pat ligomis sergantys kaliniai. Nesant galimybės suteikti tinkamą gydymą laisvės atėmimo vietos ligoninėje nuteistieji vežami į miesto ligonines. Todėl skundo argumentai dėl A. L. sveikatos būklės ir netinkamo gydymo kalėjimo sąlygomis teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Kaip minėta A. L. sveikatos būklė negali būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę, nes šiomis ligomis nuteistasis sirgo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nesustabdė nuo neteisėto veikimo.

28.       Nuteistojo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kalėjime nėra tinkamų sąlygų apsisaugoti nuo Covid-19 viruso. Tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, kaip ir visose kitose valstybinėse įstaigose, yra laikomasi vyriausybės nurodymų ir rekomendacijų dėl Covid-19 viruso prevencijos. Laikino pobūdžio suvaržymo priemonės bei ribojimai taikomi atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigų specifiką ir siekiant užtikrinti saugias bausmės atlikimo sąlygas.

29.       Byla nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 224 eurus ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie A. L. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš A. L. prašomi išieškoti 224 eurai yra nedidelė suma ir A. L. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. L. (A. L.) ir jo gynėjos advokatės E. Norkienės apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš A. L. 224 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teisėjai                                                                        Albinas Bielskis

Alenas Piesliakas

Linas Šiukšta