Civilinė byla Nr. e2A-360-460/2022

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00066-2021-3

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                     2.2.2.3.1.2; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Amberos“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Amberos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bendrija (toliau - MB) „Amberos“ 2021 m. vasario 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 1SS-(7.22E.), registracijos Nr. 1SS-112-(5.59 E.), „Dėl prašymo nagrinėjimo“ įformintą sprendimą neteisėtu ir sprendimą panaikinti bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne aukciono tvarka sudaryti su ieškove MB „Amberos“, juridinio asmens kodas 3031814340, 0,2276 ha ploto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė MB „Amberos“, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo Pastatą-Administracinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį - Aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį - Tvorą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo 2017 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MK-7034. Ieškovė Pastatą-Administracinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „NT Valdos“, kuriai valdant nurodytus pastatą buvo rengiamas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad detaliuoju planu žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), padalinamas į tris žemės sklypus, kurių vienas tenka naudotojui UAB „NT Valdos“. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies 2 punkte, 3 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte žemės sklypai formuojami juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų paskirtį ir pagrindinė suformuotų sklypų naudojimo paskirtis nekeičiama, t. y. ji paliekama tokia pati - kitos paskirties žemė. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad formuojamame žemės sklype Nr. 1 yra UAB „NT Valdos“ administracinės paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl šio žemės sklypo naudojimo būdas nekeičiamas, t. y. lieka - visuomeninės paskirties teritorijos, o pagal pastato naudojimo paskirtį nustatomas žemės sklypo naudojimo pobūdis - administracinės paskirties pastatų statybos. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 5 dalyje nurodyta, kad žemės sklype Nr. 1, kuriame yra pastatas, numatoma administracinė - komercinė ūkinė veikla, o žemės naudojimo būdai bei pobūdžiai nustatomi pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinių ir įrenginių naudojimo paskirtį, t. y. žemės sklypas Nr. 1 suformuojamas UAB „NT Valdos“ administracinės paskirties pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Nurodytu sprendimu Taryba nusprendė nustatyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. žemės sklypo Nr. 1, kuriame yra ieškovės nuosavybės teise priklausantys ir kiti statiniai, pagal detaliojo plano sprendinius žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos, o pobūdis-administracinės paskirties pastatų statybos. Po detaliojo plano patvirtinimo atsakovė ir UAB „NT Valdos“ 2014 m. birželio 16 d. sudarė suformuoto 0,2276 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-37. Nuomos sutarties 7 punkte nurodytas minėtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr.T2-323 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“ ir 17 punkte nurodyta, kad Nuomotojas (atsakovė) vadovaujasi parengtu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu. UAB „NT Valdos“ išnuomotame 0,2276 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei 2017 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MK-7034 įgijus nuosavybės teisę į statinius, atsakovė su ieškove 2017 m. rugsėjo 13 d. pasirašė susitarimą „Dėl 2014-06-16 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-37 pakeitimo“. Susitarime nurodyta, kad atsižvelgiant į 2017 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. MK-7034, pagal kurią perleisti Pastatas - Administracinis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - Aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai -Tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), susitariama pakeisti 2014 m. birželio 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-37, pakeičiant žemės nuomininką iš UAB „NT Valdos“ į MB „Amberos“. Be to, nurodė, kad ieškovė MB „Amberos“ 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriuo prašo atsakovės parduoti MB „Amberos“ valstybinės žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 1SS- -(7.22E.), reg. Nr. 1SS-112-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Atsisakyme formaliai cituojamos įvairios teisės aktų ištraukos visiškai nevertinant prašymo ir Teritorijų planavimo dokumento esmės bei nurodoma, kad prašomas parduoti žemės sklypas turi būti naudojamas būtent tos paskirties statiniui, kuriam eksploatuoti yra suformuotas, o taip neva nėra. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovės 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 1SS- -(7.22E.), reg. Nr. 1SS-112-(5.59 E.) įformintas sprendimas yra iš esmės neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir atsakovė yra įpareigotina parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo procedūra buvo pradėta ieškovės 2020 m. gruodžio 10 d. prašymu. Atsakovė 2021 m. sausio 22 raštu Nr.1SS- -(7.22E.), reg. Nr. 1SS-112-(5.59 E.) piktnaudžiaudama teise atsisakė tenkinti prašymą nenurodydama absoliučiai jokio Taisyklėse reglamentuoto atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį teisinio pagrindo. Todėl toks atsakovės elgesys atitinka Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies turinį, t. y. kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma, atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas, nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai ir t.t. Nurodė, kad ieškovei pateikus prašymą įsigyti valdomą ir ieškovės nuosavybės teise valdomais pastatais užstatytą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo turėjo patikrinti, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, turėjo sutikrinti asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bei pridėti Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus prie asmens pateikto prašymo ir kitų dokumentų, nurodytų Taisyklių 12 punkte. Jeigu prašyme nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai atsakovė turėjo nustatyti iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai raštu pranešti asmeniui. Pažymėjo tai, kad ieškovės prašymas buvo priimtas ir jokie prašymo trūkumai nebuvo nustatyti, apie jokius trūkumus per teisės akto nustatytą terminą nebuvo pranešta. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys parengtą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą įteikia arba išsiunčia registruotu laišku (įteikiant) pirkėjui. Pasirašydamas sutarties projekte arba atskiru raštu pirkėjas patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju priima sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. Kadangi 0,2276 ha ploto valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuotas Detaliuoju planu ir įregistruotas VĮ Registrų centro valstybės vardu, tai atsakovė, turėdama visus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus per mėnesį privalėjo parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą pagal Taisyklių 1 priedą, todėl ieškovės prašymas su dokumentais buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. ir per Taisyklių 13 punkte nustatytą 10 darbo dienų terminą (iki 2020 m. gruodžio 29 d.) dėl Taisyklėse nurodytų dokumentų trūkumo pastabų nepateikta, tai Pirkimo-pardavimo sutarties projektas turėjo būti parengtas vėliausiai iki 2021 m. sausio 29 d., tačiau atsakovė 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 1SS- -(7.22E.), reg. Nr. 1SS-112-(5.59 E.) nurodė, kad ji to gera valia nedarys. Taip pat taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Ieškovės nurodyti statiniai nuo pat žemės sklypo suformavimo yra naudojami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl aplinkybės yra būtent tokios, kaip nurodoma atsakovės atsisakyme - parašomas parduoti žemės sklypas naudojamas būtent tos paskirties statiniui, kuriam eksploatuoti žemės sklypas yra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. absoliučiai jokios aplinkybės, išskyrus statinių savininko pasikeitimą, nepasikeitė ir atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje galioja Detalusis planas, kuriuo žemės sklypas suformuotas būtent ieškovės valdomiems statiniams eksploatuoti, jų eksploatavimo sąlygos nepasikeitė, todėl atsakovės atsisakymas parduoti ieškovei nuomos pagrindais jos valdomą žemės sklypą, yra akivaizdžiai neteisėtas.

2.       Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami ar nuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos \vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), o remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 0,2276 ha ploto kitos paskirties (žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos) valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas pastatas-Administracinis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1B2p, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - administracinė, kiti inžineriniai statiniai - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 3b ir tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 3t, nuosavybės teise valdo ieškovė MB „Amberos“. Taip pat atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad šiuo metu žemės sklypas 2014 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-37 (su vėlesniais pakeitimais) 75 metų laikotarpiui yra išnuomotas Administraciniam pastatui eksploatuoti (toliau - Nuomos sutartis). Atkreipė dėmesį, kad Nuomos sutartyje 3 punktu yra nustatyta sąlyga dėl galimybės keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, numatytus pagal savivaldybės bendrąjį ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos, o Žemės sklype esančio Administracinio pastato paskirtis yra administracinė. Administracinės paskirties statiniai gali būti komercinės paskirties objektų teritorijoms priskirtuose žemės sklypuose. Taisyklių 30.8 papunktyje nustatytas atvejis, kada valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime yra leidžiama numatyti galimybę keisti išnuomojamo (-to) valstybinės žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą - kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre. Jeigu pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą veikla, kuriai išnuomojamas (-tas) valstybinės žemės sklypas, yra galima, teisė (galimybė) keisti valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą pagal nustatytą statinio naudojimo paskirtį nenumatyta. Taigi, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas be aukciono esamiems statiniams eksploatuoti, valstybinė žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas gali būti keičiamas (i) tik vieninteliu atveju, tai yra, kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ar jos dalies bendrąjį planą, išnuomotame valstybinės žemės sklype nebegalima vykdyti veikos, kuriai žemės sklypas buvo išnuomotas. Todėl išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas gali būti keičiama tik tada, kai pagal bendrąjį planą nebenumatoma galimybė vykdyti veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Ši Taisyklių nuostata galėjo ir gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir skirta išspręsti situacijas, kai bendrajame plane buvo nebenumatoma plėtoti veiklos, kuriai išnuomotas žemės sklypas (statiniams eksploatuoti), todėl žemės sklype esančio statinio savininkui buvo suteikiama galimybė pakeisti veiklos pobūdį, pakeičiant statinio paskirtį ir atitinkamai žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimą būdą. Be to, nurodė, kad pagal Taisyklių 28 punktą ir 2.4 papunktį kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kad lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas būtent tos paskirties statiniui, kuriam eksploatuoti yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai numatytos galimos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinė ir bendro naudojimo teritorijos. Todėl pagal Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje taip pat numatytas ir komercinės paskirties teritorijos naudojimo būdas. Minimu atveju Žemės sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo į komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą negali būti keičiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1.       Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą teismas nustatė, kad administracinės paskirties statiniai gali būti komercinės paskirties objektų teritorijoms priskirtuose žemės sklypuose.

3.2.       Pažymėjo, kad jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas be aukciono esamiems statiniams eksploatuoti, valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas gali būti keičiamas tik vieninteliu atveju, kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ar jos dalies bendrąjį planą išnuomotame valstybinės žemės sklype nebegalima vykdyti veikos, kuriai žemės sklypas buvo išnuomotas.

3.3.       Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nusprendė, kad NŽT neturi teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties taikant komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo kainą, kadangi tokios sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo žemės sklype yra ne tik administracinės paskirties statinys, bet ir kitos paskirties inžinerinis statinys - 870,37kv. m ploto aikštelė bei inžinerinis statinys tvora. Teismas neįsigilino, kad ginčo žemės sklypas suformuotas būtent tokiam ieškovės statiniui (Pastatas - Administracinis).

4.2.       Mano, kad pirmosios instancijos teismo pateikti motyvai dėl Taisyklių 30.8 papunkčio ir 28 punkto nepagrįstai ginčo atveju taikomi, nes ginčas keliamas ne dėl to, ar yra galimybė keisti žemės naudojimo pobūdį nagrinėjamu atveju, ar kad siekiama įsigyti sklypą pagal pobūdį, kuris pakeistas. Nagrinėjamo ginčo atveju Taisyklių 30.8 papunkčio ir 28 punkto normos neaktualios, t. y. teismas nukrypo nuo ginčo esmės, nes Taisyklių 30.8 papunkčio ir 28 punkto normos reglamentuoja žemės sklypų nuomos taisykles, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl nuomos, o dėl žemės pirkimo-pardavimo.

4.3.       Iš VĮ Registrų centro atsakymo apeliantė nustatė, kad žemės naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo teisinis reglamentavimas pasikeitė tik įsigaliojus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymui Nr. 3d-909/D1-990 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr.3D-830/D1-920 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo ir jų turinio patvirtinimo” pakeitimo“. Tai reiškia, kad ieškovės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - „Kita“ ir pobūdį ,,Administracinės paskirties pastatų statybos” yra suformuotas visiškai teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

4.4.       Pasikeitus reglamentavimui nėra privaloma keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 patvirtintą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali būti kliūtimi parduoti teisėtai suformuotą ir teisėtai ieškovės valdomą ginčo žemės sklypą (Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis).

4.5.       Teismas sprendimo nemotyvavo tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, taikant pagrindinės žemės naudojimo paskirties - Kita (naudojimo būdas - visuomeninės teritorijos) žemės sklypo kainą.

4.6.       Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A1-1684 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ pradėtas, tačiau nebaigtas rengti ir negaliojantis detalusis planas neturi teisinės reikšmės, nes nėra aišku, ar toks teritorijų planavimo dokumentas apskritai kada nors bus parengtas ir patvirtintas.

4.7.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jokios sandorio nuostatos dėl žemės ir pastato paskirčių ar naudojimo būdų nebuvo pakeistos ir nesudarė kliūčių nuomos sandorio pakeitimui bei vykdymui. Taigi šios faktinės aplinkybės parodo, kad nuo ginčo žemės sklypo suformavimo iki kol ieškovė pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, iš esmės niekas nepasikeitė, o tik pasikeitė pastato savininkas. O tai reiškia, kad nėra kliūčių ir pirkimo pardavimo sandoriui sudaryti pagal iš esmės tas pačias sąlygas.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Tik įsigaliojus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sprendiniams, rengiamo pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. A1-1684 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“, Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę spręsti klausimą dėl MB „Amberos” prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

5.2.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo šio sprendimo panaikinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta 

9.1.       MB „Amberos” 2017 m. liepos 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-7034 nuosavybės teise įgijo pastatą - Administracinis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1B2p, kitus inžinerinius statinius - Aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 3b, ir kitus inžinerinius statinius - Tvorą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 3t, esančius 0,2276 ha ploto valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 13 d. Susitarimu Nr. 16SŽN-149-(14.16.55.) „Dėl 2014 m. birželio 16 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-37 pakeitimo“, MB „Amberos” išnuomotas 0,2276 ha ploto kitos paskirties (žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos) valstybinės žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), skirtas jame esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. MB „Amberos” po Detaliojo plano patvirtinimo Palangos miesto tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323, 2017 metais iniciavo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą, kurio vienas iš tikslų - žemės naudojimo būdo keitimas.

9.2.       MB „Amberos“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu pateikė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos siūlymą ginčą išspręsti taikiai ir nurodė, kad įsigilinus į ginčo esmę paaiškėjo, kad tarp šalių iš esmės ginčo nėra dėl 0,2276 ha ploto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei, t. y. Nacionalinės žemės tarnyba sutiktų sudaryti šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai padaryti trukdo padaryta techninė klaida Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“ patvirtiname žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliajame plane klaidingai nurodant šio žemės sklypo paskirtį – „visuomeninės paskirties teritorijos“, nors pobūdis nurodytas – „administracinės paskirties pastatų statybos“. Formali detaliojo plano turinio klaida, kuri formaliai užkerta kelią šalių kilusiam ginčui dėl žemės pardavimo išspręsti taikiai ir todėl ši Institucinė klaida gali būti pašalinta administracine tvarka, t. y. pakeičiant (patikslinant) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr.T2-323 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“ 2.1 p., jame nurodant, kad žemės sklypo Nr. l, pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – „Komercinės paskirties objektų teritorijos“. Ieškovė, nurodydama, kad žemė yra valstybinė, o patikėtiniu yra Nacionalinės žemės tarnyba, siekdama ginčą išspręsti kuo operatyviau ir taikiai, prašė Nacionalinę žemės tarnybą kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl nurodytos formalios klaidos detaliajame plane, t. y. dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T2-323 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“ 2.1 punkte ištaisymo.

9.3.       Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakydama į MB „Amberos“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. siūlymą ginčą išspręsti taikiai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties siūlyme nurodytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad patvirtinus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą, rengiamą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. A1-1684 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ ir pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo į komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Nacionalinė žemės tarnyba spręs klausimą dėl Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties su MB „Amberos” sudarymo.

9.4.       Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo mėn. Nacionalinei žemės tarnybai atsakydama į 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 16SD-1823-(14.16.136 E.) pateikė informaciją, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), galioja detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo" (toliau ir Detalusis planas) sprendiniai. Detaliuoju planu buvo pertvarkomas esamas 1,2582 ha ploto, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis buvo – „kitos paskirties žemė“, naudojimo būdas – „visuomeninės paskirties teritorijos“. Detaliuoju planu dabartinis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuotas Nr. 1. Detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose nurodyta, kad „Formuojamame žemės sklype Nr. 1 yra NT Valdos, UAB, administracinės paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas nekeičiamas – „visuomeninės paskirties teritorijos“ (tp7, V). Pagal pastato naudojimo paskirtį nustatomas sklypo Nr. 1 naudojimo pobūdis – „administracinės paskirties pastatų statybos (tp7, V1)“. Vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniai suformuotam žemės sklypui Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nebuvo keičiama paskirtis ir naudojimo būdas, o paliekamas esamas, naudoji paskirtis – „kitos paskirties žemė“, naudojimo būdas – „visuomeninės paskirties teritorijos“. Todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A1-1684 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ pradėtas rengti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimas (TPD Nr. K-VT- 25-18-12). Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, numatymas, žemės naudojimo būdo keitimas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių keitimas, plano rengimą inicijuoja UAB „Amberos“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10.       MB „Amberos“ teismui pateikė ieškinį prašydama pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 1SS-(7.22E.), registracijos Nr. 1SS-112-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ įformintą sprendimą neteisėtu ir sprendimą panaikinti bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne aukciono tvarka sudaryti su ieškove MB „Amberos“ 0,2276 ha valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį.

11.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties taikant komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo kainą, kadangi tokios sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra būtina remtis teritorijoje galiojančiu Palangos miesto tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 patvirtintu Detaliuoju planu, kuriuo būtent yra suformuotas ginčo žemės sklypas, kurį ieškovė prašo parduoti. Apeliantės nuomone, ieškovė turi įstatymo suteiktą teisę, o atsakovė turi įstatyme nustatytą pareigą sudaryti su ieškove pirkimo - pardavimo sutartį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 patvirtintu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu žemės sklypas suformuotas teisėtai ir valdomas teisėtai, o pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali būti taikomas atgal, ieškovei susiformavo teisėtas lūkestis įsigyti žemės sklypą tokį, koks yra suformuotas ir valdomas pagal nuo 2013 m. gruodžio 19 d. Detaliuoju planu nustatytas ir Viešame registre įregistruotas sąlygas. 

13.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškovei susiformavo galbūt teisėtas lūkestis įsigyti žemės sklypą tokį, koks yra suformuotas ir valdomas pagal nuo 2013 m. gruodžio 19 d. Detaliuoju planu nustatytas ir Viešame registre įregistruotas sąlygas, t. y. ieškovė turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jos pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, tačiau tuo pačiu Konstitucinio Teismo dėl lūkesčio principo įgyvendinimo pažymima ir tai, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, ieškovė, įgyvendindama savo lūkestį įsigyti ginčo žemės sklypą (sudaryti jo pirkimo – pardavimo sutartį) privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, atsakovės, valstybės institucijos pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų, kad ieškovės lūkestis galės būti įgyvendinamas, privalo būti vykdoma vėlgi laikantis teisės aktų reikalavimų.

14.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

15.       Teisėjų kolegija žemiau detalizuoja šios teisinio ginčo svarbiausią teisinį reglamentavimą bei pažymi, jog valstybinės žemės sklypai parduodami ar nuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ir Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis.

16.       Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies l punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami ar nuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti inžineriniais tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami ar nuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

17.       Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

18.       Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami ar nuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

19.       Taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad asmenys pagal Taisykles gali nuomoti ar įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau ir Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

20.       Pabrėžtina, kad Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, ginčo Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai numatytos galimos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai yra būtent šie: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinė ir bendro naudojimo teritorijos.

21.       Dera pastebėti, kad šiuo atveju nustatyta, jog Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas – „visuomeninės paskirties teritorijos“, o Žemės sklype esančio Administracinio pastato paskirtis yra „administracinė“. 

22.       Vadovaujantis anksčiau nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą, konstatuotina, jog Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų paskirties. Pridėtina, kad administracinės paskirties statiniai gali būti komercinės paskirties objektų teritorijoms priskirtuose žemės sklypuose.

23.       Taigi, lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas (ar parduodamas) būtent tos paskirties statiniui, kuriam eksploatuoti yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Dėl to teismas teisingai nusprendė, kad šiuo atveju pardavimas negalimas.

24.       Nors apeliantė nurodo, kad žemės naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo teisinis reglamentavimas pasikeitė tik įsigaliojus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymui Nr. 3d-909/D1-990 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr.3D-830/D1-920 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo ir jų turinio patvirtinimo” pakeitimo“, tačiau kolegija pažymi, jog vertinant šią teisinę situaciją, aktualūs yra Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys. Kaip žinoma, prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį turi būti atliekamas individualus žemės sklypo vertinimas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis. Svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi nuostata, reglamentuojanti, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys (apie žemės sklypo, statinių paskirtį, kt.) nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. 

25.       Nors apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, kad žemės sklype yra ne tik administracinės paskirties pastatas, o ir kiti statiniai, tačiau teisinės ginčo situacijos tai nekeičia.

26.       Dėl ieškovės galbūt pažeistų teisių gynimo tenka atkreipti dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A1-1684 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimas (TPD Nr. K-VT-25-18-12). Plano rengimą inicijavo ieškovė UAB „Amberos“. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, numatymas, žemės naudojimo būdo keitimas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių keitimas. 

27.       Tokią galimybę – žemės naudojimo būdo keitimą – nustatė ir Valstybinės žemės nuomos 2014 m. birželio 16 d. sutarties 3 punktas.

28.       Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad MB „Amberos” statinius įgijo 2017 metais, t. y. po Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-323 patvirtinto Detaliojo plano ir tikėtina, siekdama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, 2017 m. iniciavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą, kurio vienas iš tikslų – žemės naudojimo būdo keitimas. Matyti, kad MB „Amberos” aktyviai įgyvendina savo teises, tačiau pastebėtina, kad galbūt per anksti mano, kad jos teisėti interesai jau yra pažeisti – vienu atveju ieškovė laukia valdžios institucijos sprendimo, kitu (šiuo) atveju teisminės valdžios procesinio sprendimo. Kaip minėta, šiuo metu valstybinio sklypo pardavimas ne aukciono būdu negalimas, o ieškovė yra inicijavusi žemės sklypo paskirtie procedūras, kurias realizavus, atsakovė svarstys dėl galimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba pagal ieškovės Pasiūlymą neturi teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, taikant komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo kainą, kadangi tokios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prieštarautų anksčiau nurodytoms imperatyvioms teisės normoms.

30.       Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34.       Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

35.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                  Raimonda Andrulienė

                                                         Aušra Maškevičienė

                 Alvydas Žerlauskas