Administracinė byla Nr. eI-1746-463/2017

                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04744-2016-1

         Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, 

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Akepus“ atstovui – advokatui V. V., 

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui – šios institucijos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjui (laikinai einančiam pareigas) Jurgiui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.

Teismas

n u s t a t ė :

UAB „Akepus“ (toliau – pareiškėja), atstovaujama advokato V. V., 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. ATK2-127/16 (toliau – nutarimas) ir bylą nutraukti (b. l. 1–10). 

Pareiškėja skunde nurodo, kad bauda jai buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Paaiškina, kad vynas pirkėjui buvo perduotas neištraukus kamščio iš butelio kaklelio, bet nuplėšus kamštį dengiančią medžiagą. Pasak pareiškėjos, tai reiškia, kad butelis buvo parduotas atidarytoje pakuotėje. Pareiškėja remiasi Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (toliau – Taisyklės), 4 punktu, numatančiu, kad alkoholio produktų pakuotė laikoma atidaryta, jeigu gamintojo pakuotė yra pažeista, t. y. ji buvo atkimšta, atsukta ir pan. Paaiškina, kad šalia kasos buvo padėti kamščiatraukiai, todėl pirkėjas turėjo galimybę pats ištraukti butelio kamštį. Departamentas, pasak pareiškėjos, turėjo neabejotinai įrodyti pažeidimą, tačiau to nepadarė, nutarime nenurodė pareiškėjos kaltės įrodymų. Pareiškėja skunde nurodo, kad negalėjo pagrįstai numatyti, kad vynas bus išsineštas iš baro. Paaiškina, kad bare yra vienkartiniai indai gėrimo išpilstymui, stalas, kėdės. Aiškiai matomose vietose bare yra pakabinti skelbimai nurodantys, kad gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje. Be to, darbuotoja prieš perduodama pirkėjui vyną, jį įspėjo, kad gėrimas turi būti vartojamas vietoje. Pareiškėjos darbuotojai neturi galimybių pirkėjams neleisti išsinešti alkoholį. Pažymi, kad visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjos naudai. Nurodo, kad nepaneigtas pareiškėjos darbuotojos tvirtinimas, kad vynas buvo parduotas iki 22 val. Mano, kad nutarime nurodytas pažeidimas buvo fiksuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 35 straipsnio 1 dalį, t. y. protokolas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatytų reikalavimų protokolo turiniui. Nurodo, kad Departamentas pareiškėjai nustatė trumpesnį nei 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti, t. y. pažeidė AKĮ 371 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja nebuvo laiku informuotas apie pažeidimą, todėl ji prarado galimybę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas butelio pardavimas (įrašai saugomi tik 14 dienų). Pareiškėjos darbuotoja Ž. G. (toliau – darbuotoja), siekdama gauti kuo mažesnę baudą, pripažino savo padarytą AKĮ pažeidimą, todėl teismas iš esmės netyręs byloje esančių įrodymų konstatavo pažeidimą. Nutarimas remiasi tik policijos pateiktais įrodymais, Departamentas neapklausė liudytojų (pirkėjo, pardavėjo ir pareigūnų), todėl nebuvo pašalinti byloje esantys neatitikimai ir prieštaravimai. Nutarime nėra nurodyta, kuo remiantis nustatytas konkretus vyno butelio pardavimo laikas – 22 val. 8 min. ir 42 s. Kasos kvite nurodyta, kad tuo metu buvo pirktas maistas, neaiškus parduoto butelio dydis, nes nurodyta „0,75 litro talpos butelis“. Be to, baro pavadinimu „Rybka“ adresu (duomenys neskelbtini) nėra, baras šiuo pavadinimu anksčiau buvo adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad policijos pareigūno M. N. (M. N.) pranešimas yra 2016 m. liepos 23 d., tačiau jame nurodoma apie veiksmus, atliktus 2016 m. liepos 24 d. Jei laikyti, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, ji, pareiškėjos nuomone, yra per didelė, nes baudos vidurkis turėtų būti 0,50 Eur mažesnis, nei pareiškėjai paskirta bauda.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–31). Paaiškina, kad bauda pareiškėjai buvo skirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, nustačius, kad 2016 m. liepos 23 d. 22 val. 8 min. 42 s. pareiškėjos bare, esančiame (duomenys neskelbtini), darbuotoja už 9,80 Eur pardavė pirkėjui S. T. (S. T.) (toliau – pirkėjas) 0,75 l talpos gamykliniu kamščiu uždarytą butelį vyšnių vyno, kurį pirkėjas iš karto išsinešė iš baro. Nurodo, kad iš butelio neištraukiant kamščio, o tik nuplėšiant butelio kaklelį dengiančią etiketę yra imituojamas butelio atidarymas. Departamento nuomone, tai suponuoja išvadą apie didesnį pareiškėjos veiksmų pavojingumą. Mano, kad Taisyklės šiuo atveju netaikytinos, tačiau net ir pagal jas parduotas vynas neatitinka atidarytos pakuotės sąvokos, nes vyno butelis buvo ne atkimštas, o užkimštas. Darbuotoja savo paaiškinime nenurodo, kad įspėjo pirkėją apie draudimą alkoholinius gėrimus išsinešti. Pirkėjas deklaravo darbuotojai, kad ketina gėrimą išsinešti, nes nurodė, jog gyvena netoli, todėl nėra būtina plėšti etiketę. Departamento nuomone, pareiškėjos skundo argumentai yra tik pareiškėjos gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Paaiškina, kad pareiškėja pirmą kartą išsiųsto Departamento pranešimo apie pažeidimą neatsiėmė, todėl dokumentai buvo siųsti pareiškėjai pakartotinai. Pažymi, kad rašytinius paaiškinimus pareiškėja galėjo teikti iki pat bylos nagrinėjimo, tačiau savo valia to nedarė, pasinaudodama teise teikti žodinius paaiškinimus. Tai, kad vynas buvo parduotas po 22 val. patvirtina 3 policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pirkėjo paaiškinimas, kasos kvitas, pirkėjo išėjimo iš baro laikas, fotonuotraukos ir kiti duomenys. Departamentas atsiliepime taip pat pamini, kad pareiškėja už tą patį pažeidimą jau buvo bausta ne kartą anksčiau. Tai rodo, kad pareiškėja tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tikrųjų nakties metu prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui.

Teismo posėdžio metu Departamento atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo skirta 362,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija (bauda) pareiškėjai paskirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo pažeidimą (b. l. 14–19).

AKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 8 d.) 18 straipsnyje yra įtvirtina mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas viešojo maitinimo vietose (turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais) nuo 22 val. iki 8 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais. Minėtoje nuostatoje taip pat yra įtvirtintos ir dvi alternatyvios šio draudimo išimtys, t. y. draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šiuo atveju aktuali išimtis, susijusi su atidarytoje pakuotėje parduodamais alkoholiniais gėrimais, skirtais vartoti tik vietoje. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Įmonės atsakomybei kilti pakanka vienos iš šių sąlygų nevykdymo (LVAT 2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013).

LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai, o priemonės turėtų būti tokios, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad būtina įvertinti ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius faktorius, kuriuos išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus AKĮ įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į jų gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, t. y., kad klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu reiškia tai, ar pareiškėja atsargos priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas įstatymo reikalavimų laikymasis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 17 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – licencija). Licencijoje nurodyta, kad pareiškėjos veiklos rūšis yra viešasis maitinimas. Pagal licenciją alkoholinių gėrimų prekybos vieta, būdas ir laikas – visą parą vartoti vietoje, bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė-baras) (b. l. 86). Departamentas nutarime nurodė, kad pareiškėja neužtikrino, jog po 22 val. parduotuvėje-bare būtų parduodami alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje bei neužtikrino, kad jie būti parduodami vartoti tik viešojo maitinimo vietoje.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas M. N. (toliau – tyrėjas) 2016 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 50–51) viršininką informavo, kad 2016 m. liepos 23 d. nuo 22 val. iki 2 val. buvo tikrinama parduotuvės-baro prieiga. Apie 22.10 val. iš parduotuvės-baro išėjo vyriškis (pirkėjas), kuris pareigūnams paaiškino, kad parduotuvėje-bare nusipirko vyno butelį. Pirkėjas pateikė pareigūnams pirkimo kvitą (Nr. LF WD 01900041, 003051). Šias aplinkybes patvirtino tiek tyrėjas, tiek ir pirkėjas teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai.

Darbuotoja pareigūnams raštu paaiškino, kad vyną su atidarytu kamšteliu pardavė apie 21.58 val. (b. l. 77). Teismo posėdžio metu darbuotoja apklausta kaip liudytoja nurodė, kad 2016 m. liepos 23 d. į darbą atėjo be 2 minučių 10 valandą vakaro, t. y. 21.58 val. Savo vadovui 2016 m. spalio 23 d. rašytame paaiškinime darbuotoja nurodė, kad vyną pardavė apie 22 val. (b. l. 112). Šiuo aspektu (dėl vyno pardavimo laiko) teismas pastebi, kad pirkėjas iš parduotuvės-baro išėjo su įsigytu vyno buteliu apie 22.10 val. Pirkimo kvite, kurį turėjo pirkėjas, buvo nurodyta tik viena prekė („maistas“), pirkimo laikas 22.08 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pirkėjas parduotuvėje-bare pirko vyną, kurio pirkimo kvitą ir pateikė pareigūnams (b. l. 60). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vynas buvo parduotas pirkėjui jau po 22 val. 

2016 m. rugpjūčio 23 d. tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos darbuotoja 2016 m. liepos 23 d. 22 val. 8 min. pareiškėjos parduotuvėje-bare pirkėjui pardavė išsinešimui alkoholinį gėrimą (vyną) uždarytoje pakuotėje ir neužtikrino gėrimų vartojimo vietoje, taip pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir padarė ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas). Šiame protokole pareiškėjos darbuotoja pasirašė prie įrašo, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (b. l. 70). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pirkėjas nurodė, kad į parduotuvę-barą užėjo todėl, kad šalia esanti parduotuvė, kurioje jis norėjo įsigyti alkoholinių gėrimų, jau buvo uždaryta. Liudytojas teisme patvirtino, kad parduotuvėje-bare įsigytą vyno butelį išsinešė su neištrauktu kamščiu.

2016 m. rugsėjo 20 d. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyrius surašė protokolą, kuriame nurodė, kad nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas (b. l. 36–37). Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su šio dokumento turinio trūkumais nėra teisiškai reikšmingi, nes ginčo objektas yra ne minėtas protokolas, o Departamento nutarimas.

Pareiškėja, kaip minėta, tvirtina, kad ji buvo per vėlai informuota apie protokolą, todėl neteko galimybės teikti rašytinius paaiškinimus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėtas protokolas buvo išsiųstas paštu pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjai buvo suteiktas daugiau nei vienas mėnuo pateikti rašytinius paaiškinimus (iki 2016 m. spalio 24 d.) (b. l. 41–42), tačiau siunta grįžo Departamentui su pašto žyma „Neatsiėmė pašte“ (b. l. 38). Departamentas kreipėsi pagalbos į policiją dėl dokumentų pareiškėjai įteikimo. Departamentas suteikė pareiškėjai papildomo laiko rašytiniams paaiškinimams pateikti (iki 2016 m. spalio 31 d.) (b. l. 34–35). Dokumentai policijos pagalba pareiškėjai (jos darbuotojai N. V.) įteikti 2016 m. spalio 12 d. (b. l. 99–100). Taigi, pareiškėja turėjo pakankamai daug laiko rašytiniams paaiškinimams pateikti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja pasinaudojo galimybe pateikti paaiškinimus žodžiu (b. l. 106–108).

Pareiškėja, kaip minėta, laikosi nuomonės, kad tai, jog iš butelio kakliuko nebuvo ištrauktas kamštis, nereiškia, kad butelis nebuvo atidarytas. Teismas šiuo aspektu pastebi, kad, pažeidus butelio pakuotę (nuplėšus apsauginę kamščio dalį), butelis buvo pradėtas, tačiau nebuvo baigtas atidaryti. Vyno neatkimšus, jo negalima pilstyti ir, atitinkamai, negalima vartoti. Darbuotoja teismo posėdyje nurodė, kad prie kasos turi net keletą kamščiatraukių ir paprastai butelius atidaro, tačiau šį kartą pirkėjas labai skubėjo, prašė nedaryti butelio, todėl pardavėja ir atidavė jam neatidarytą butelį. Darbuotojos paaiškinimai savo vadovui, kad vyno butelį atidarė (b. l. 112) neatitinka teismo posėdyje darbuotojos nurodytų aplinkybių bei byloje esančios vaizdinės medžiagos, kurioje matyti, kad butelis pirkėjo iš parduotuvės-baro buvo išsineštas neatkimštas (b. l. 90–91). Akivaizdu, kad butelis nebuvo atidarytas AKĮ prasme. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.8.-13354-1011/2016 pareiškėjos darbuotoją pripažino kalta už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą. Teismas šiame nutarime nustatė, kad darbuotoja 2016 m. liepos 23 d. 22.08 val. parduotuvėje-bare pardavė vyną išsinešimui uždarytoje pakuotėje. Nutarime nurodyta, kad darbuotojos kaltė yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais. Minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d. Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo įsiteisėjusiu nutarimu nustatyta, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas po 22 val. ir jis buvo išsineštas iš parduotuvės-baro uždarytas, t. y. nebuvo įvykdyta nei viena sąlyga, leidžianti remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. išimtimi. Vien tai, kad parduodama alkoholinio gėrimo butelį, pardavėja nuplėšė banderolę ir butelio kamštį dengiančią plėvelę nelaikytina pakankama ir apdairia priemone tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą. Pareiškėjos vardu ir interesais veikianti darbuotoja, pardavusi alkoholinio gėrimo butelį, užkimštą gamykliniu kamščiu, sudarė pirkėjui sąlygas butelį išsinešti, t. y. neužtikrino alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Atitinkamai, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, kad parduotuvėje-bare buvo stalas, kėdės, vienkartiniai indai, kamščiatraukis ir įspėjantys užrašai. Teismas daro išvadą, kad priemonės kurių ėmėsi pareiškėja nebuvo tinkamos ir pakankamos, siekiamam tikslui, nes vynas, nors ir su pažeista pakuote, tačiau buvo darbuotojos neatkimštas ir pirkėjo išsineštas iš parduotuvės-baro patalpų. Akivaizdu, kad pareiškėjos pasirinktos AKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo (nebuvo pasirinktos apdairiai, tinkamos ir pakankamos priemonės tikslui pasiekti), nes neužtikrino reikalavimo laikymosi. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja tokiu būdu (efektyvių priemonių nepasirinkimu) pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. 

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formaliosios sudėties, o tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjos kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015). Pareiškėjos pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo atsakomybės už AKĮ pažeidimus, rodo, kad pareiškėja nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad Departamentas konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjai baudą. 

Pagal AKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 144,00 Eur iki 579,00 Eur bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Departamentas nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjai skyrė baudos vidurkį eurais, t. y. 362,00 Eur. Pareiškėjai skirtas baudos vidurkis, teismo vertinimu, dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvatus teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus. Ypatingų aplinkybių, lemiančių paskirtos sankcijos akivaizdų neteisingumą, byloje nenustatyta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad panaikinti ginčijamą nutarimą pagrindo nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą atmesti.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                Ina Kirkutienė

Jolanta Malijauskienė

Rūta Miliuvienė