Civilinė byla Nr. e2A-8-886/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18614-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.19.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės ir Tomo Romeikos, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Energijos skirstymo operatorius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3668-868/2024 pagal ieškovų R. B. ir L. V. ieškinį atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir ieškovų teisės nemokėti pripažinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir VERT), ir pagal atsakovės AB ,,Energetikos skirstymo operatorius“ priešieškinį ieškovams R. B. ir L. V. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – VERT.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. B. ir L. V. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu (2023-12-19 CBP-18588) prašė išnagrinėti tarp ieškovų ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovė, ESO) kilusį ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovai neturi pareigos mokėti atsakovei pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 08051707, Nr. 09357950, Nr.10668459 (toliau – ir sąskaitos-faktūros) jose nurodytų sumų ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šių sumų administravimu ir/ar išieškojimu; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie 2019 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatą, kuris yra netinkamas naudojimui pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį. Objekte elektros energija faktiškai nėra naudojama, ieškovai nėra sudarę energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovai 2022 m. spalio 31 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2024 m. sausio 4 d. gavo sąskaitas-faktūras mokėti galios dedamąją.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (2024-01-04 DOK-1914) prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
4. Nurodė, kad atsakovė teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą objektui, kuris nuosavybės teise nuo 2019 m. balandžio 12 d. priklauso ieškovams. 2022 m. spalio 19 d. buvo parengta elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis. Objektas yra komercinės paskirties, jam buvo suteikta leistinoji naudoti galia 300 kW. Ieškovai yra priskiriami prie trečiosios grupės vartotojų, privalančių mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama.
5. Atsakovė priešieškiniu (2024-01-04 DOK-2328) prašė priteisti iš ieškovų 11 906,99 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 268 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Priešieškinį grindė atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiga sudaryti tokią sutartį vartotojui yra nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49 punkte. Atsakovė ieškovams už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitas bendrai 11 906,99 Eur sumai, kuri neapmokėta. Rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui nesudarymas neatleidžia ieškovų nuo teisės aktuose nustatytos pareigos apmokėti atsakovei už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią, nes tokia prievolė jiems nustatyta kaip objekto savininkams. Sutarties sudarymo faktas iš esmės neturi jokios esminės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą.
7. Ieškovai atsiliepimu (2024-01-17 DOK-9241) prašė priešieškinį atmesti, pripažinti, kad ieškovai neturi pareigos mokėti atsakovei ir pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 08051707, Nr. 09357950, Nr. 10668459, ir pagal visas ESO priešieškinyje papildomai nurodytas PVM sąskaitas-faktūras jose nurodytų sumų ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šių sumų administravimu ir/ar išieškojimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Ieškovai nurodė, kad jie niekada jokiais veiksmais nėra išreiškę savo valios dėl elektros tiekimo objektui ir 300 kW galios dedamosios taikymo bei mokesčio už tai skaičiavimo objektui. Elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiūlymu.
9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) pateikė išvadą byloje (2024-01-02 DOK-639, 2024-03-21 DOK-45780).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad ieškovai neturi pareigos mokėti atsakovei pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 08051707, Nr. 09357950, Nr. 10668459 jose nurodytų sumų ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šių sumų administravimu ir/ar išieškojimu. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis 3 311,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad teisinis reglamentavimas nurodo, jog ESO gali reikalauti iš vartotojų už paslaugas už elektros energijos galią, kai vartotojui yra sudaryta galimybė prisijungti prie ESO tinklų, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo daug UAB „Broner“ pastatų, tame tarpe ir transformatorinė, tačiau šiuo metu transformatorinės (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Transformatorinė ieškovams nuosavybės teise niekada nepriklausė. Taip pat nėra jokių kitų duomenų, kaip faktiškai ESO teikia elektros persiuntimo (ir galios) paslaugas, kai nėra transformatorinės. Teismas sprendė, kad jeigu ieškovų elektros tinklai būtų prijungti prie tinklo, kuriuo atsakovė teikia (saugo) elektros energiją, tai ieškovams kiltų pareiga mokėti už galią remiantis ne sutartimi, o konkliudentiniais veiksmais, kuomet savininko (vartotojo) elektros tinklai yra prijungti prie energetikos įmonės tinklų, ir savininkas (vartotojas) neatsisakė paslaugos teikti atitinkamo dydžio galią užsakytą ankstesnio turto savininko.
12. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovų elektros tinklai yra prijungti prie atsakovės elektros tinklų, kad ESO parengė teisingą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, remiantis aktualia faktine padėtimi elektros tinklų, kaip ieškovų, taip ir atsakovės, ir transformatorinės, t. y. nenustatė transformatorinės buvimo /ar nebuvimo bei elektros apskaitos prietaisų buvimo/ nebuvimo. Todėl teismas sprendė, kad VERT priėmė neteisingą sprendimą ieškovų atžvilgiu ir pripažino, kad ieškovai neturi mokėti atsakovei už galios paslaugas. Pripažinus, kad ieškovai neprivalo atsakovei mokėti už galios pasaugas teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė apeliaciniu skundu (2024-06-12 DOK-91527) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias patalpų savininko pareigą atsiskaityti už faktiškai gautą persiuntimo paslaugą. Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė Taisyklių 101 punkto nuostatomis, kurios numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, tačiau teismas sprendime neanalizavo, neaiškino ir nemotyvavo, kodėl atmeta šiuos atsakovės argumentus. Teismas nesivadovavo, nors turėjo, Taisyklių 101 punktu, nustatydamas atsakingą asmenį, kuris privalo atsiskaityti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą.
13.2 Nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir 2016 m. gegužės 31 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-161 paskelbtos AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka (toliau – Tvarka) 3 punkte. Byloje kilus ginčui dėl ieškovų pareigos mokėti galios dedamosios mokestį, teismas neanalizavo tokio mokesčio nustatymo principų, jo paskirties ir todėl netinkamai taikė Tvarkos 3 punkto nuostatas. Elektros energijos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti į tokių sutarčių ypatumus, numatytus ne tik CK (CK 6.383 straipsnis), tačiau ir Tvarkos 3 punkte, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl skolos už galios dedamąją priteisimo yra atmestinas, motyvuojant dar ir tuo, kad tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.
13.3 Teismo nustatytos aplinkybės iš google street View, kad nėra elektros laidų, pastatas beveik sugriuvęs yra neaktualios, nes objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 300 kW galia, todėl ieškovai yra priskiriami prie trečiosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.3 punktas), privalantys mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas).
13.4 Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Taip yra išaiškinta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1017-232/2017.
13.5 CK kaip bendras teisės aktas suteikia pirmenybę specialiam įstatymui. Šiuo atveju tai yra EEĮ ir Taisyklės. EEĮ 40 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 5 dalis numato vartotojo prievolę laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir jos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir su tuo susijusias paslaugas. Taisyklių, detalizuojančių EEĮ nuostatas, 56.5 punkte (Taisyklių redakcija, aktuali skolos susiformavimo metu. Šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 58.5 punktas) taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą bei kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.
13.6 Nors ieškovai nesudarė rašytinės sutarties, tačiau šalis sieja faktiniai sutartiniai santykiai, kadangi ieškovų nuosavybės teise valdomo objekto elektros įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės skirstomųjų tinklų, o elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo demontuoti nei ieškovų prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl objektui buvo rezervuota galia. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija objekte nebuvo naudojama, pareiga mokėti galios dedamosios mokestį objekto savininkams neišnyko.
13.7 Nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovų elektros tinklai yra prijungti prie atsakovės elektros tinklų, tačiau atsakovė pateikė BUAB „Broner“ (ankstesnis Objekto savininkas) prašymą bei kreipimosi pagrindu išduotas sąlygas elektros įrenginių leistinosios naudoti galios sumažinimui iki 300 kW, 2022 m. lapkričio 24 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 22-RA29242. Minėti įrodymai patvirtina, kad Objektas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie atsakovės elektros tinklų ir jam yra suteikta 300 kW leistina naudoti galia. Teisės aktai nenumato galimybės priskirti leistinąją galią keliems objektams. Šį faktą patvirtino ir taryba išnagrinėjusi ginčą bei atsakiusi į jai užduotus klausimus raštu bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės duomenų bazėje įvedus objektų paiešką pagal adresą (duomenys neskelbtini), registruotas tik vienas Objektas su jam priskirtu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta leistinoji galia 300 kW, pagal išrašus iš nekilnojamojo turto registro nuosavybė priklauso ieškovams.
13.8 Teismo išvados prieštarauja tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pateiktiems įrodymams, tiek EEĮ 2 straipsnio, Taisyklių 24, 49, 100 punkto ir Tvarkos 3 punkto nuostatoms, o taip pat Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 (toliau - Prijungimo tvarkos aprašas) nuostatoms, reglamentuojančioms vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, tame tarpe galios didinimo ar mažinimo, tvarką. Nepriklausomai nuo to, kad objektui reikiamą galią užsakė objekto ankstesnis savininkas, sudarydamas sutartį su atsakove, vien tik nutraukus šią sutartį, objektui jau rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia negali būti savaime keičiama ar panaikinama be savininko prašymo. Nutraukus elektros energijos tiekimą objektui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų, tinklų operatorius yra priverstas rezervuoti leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams ir paliekant vartotojui galimybę pašalinus energijos tiekimo nutraukimo priežastis, vartotojui pageidaujant vėl naudoti tiekiamą elektros energiją. Už šią paslaugą Tvarkoje numatyta vartotojo pareiga mokėti galios dedamąją.
13.9 Teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl savininko pareigos atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, nesant rašytinės sutarties. LAT, taikydamas Taisyklių 101 p. normą savo nutartyse yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo sumokėti patalpų savininkas. LAT nutartyse konstatavo, kad Taisyklių 100 punktas (aktualios Taisyklių redakcijos 101 punktas) konkretizuoja CK nuostatas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimo-pardavimo santykius, jis (punktas) nustatyta tvarka nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnėms teisės normoms, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis); taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, t. y. Taisyklių nuostatos.
13.10 Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovai jokiais įrodymais nepaneigė, kad įrenginiai buvo demontuoti, kad būtent tokia galia buvo užsakyta objektui, o taip pat savo prievolės mokėti už objektui suteiktą galią.
13.11 Teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą įpareigojimą sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų reikalavimų teismo sprendimo motyvacinei daliai ir nepaaiškino, kodėl nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais bei nepagrindė, kokiu pagrindu jų nepripažįsta pagrįstais įrodymais.
13.12 Teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintą įpareigojimą nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas, visiškai nepasisakė, kodėl pripažinęs, kad pagal Tvarkos 3 punktą galios dedamoji yra mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo iš Objekto savininkų, šios nuostatos netaikė, o taip pat netaikė ir visiškai net nepasisakė apie Taisyklių 101 punkto nuostatų taikymą.
13.13 Teismas nevertino ieškovų, kaip objekto savininko, teisės aktuose nustatytų pareigų tiek dėl sutarties sudarymo, tiek ir dėl prievolės atsiskaityti už gaunamas persiuntimo paslaugas. Apie tai, kad už Objekte suteiktas elektros energijos persiuntimo paslaugas yra išrašomos sąskaitos ieškovai žinojo, tačiau jokių veiksmų nei dėl sutarties pasirašymo, nei dėl galios mokesčio skaičiavimo ar elektros energijos apskaitos demontavimo nesiėmė. Ieškovai veikė aplaidžiai. Šį ginčą ir sąlygojo ieškovų neveikimas ir nepagrįstas aplaidumas, nes jie nesiėmė priemonių tinkamai rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
13.14 Ieškovai kaip objekto savininkai privalo patys nuspręsti dėl sutarties, elektros apskaitos prietaisų ir elektros atvado demontavimo ir teikti prašymą raštu atsakovei (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis, civilinė byla Nr. e2A-1017-232/2017).
14. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-06-28 DOK-99664) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
14.1 Motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, nėra visiškai tikslūs ir ne vieninteliai teisingam sprendimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir nurodęs, kad nagrinėjant tokio tipo ginčus, koks ir yra kilęs tarp ieškovų ir atsakovės, t. y. ginčus kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, būtent teismai turi pareigą ir privalo nustatyti aplinkybes, ar būtent objekto savininkas išreiškė savo valią dėl jam nuosavybės teise priklausančio objekto prijungimo prie elektros tinklų bei elektros tiekimo į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-701/2021). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netyrė ir nenustatė: tikrosios ieškovų valios dėl objekto prijungimo prie elektros tinklų ir elektros energijos tiekimo į objektą, dėl 300 kW galios dedamosios nustatymo jų turimam objektui; aplinkybės, ar pagal byloje atsakovės pateiktą elektros pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su pirmuoju objekto savininku BUAB „Broner“ (kurios sąlygas atsakovė, pažeisdama sutarties uždarumo principą, vienašališkai automatiškai „perkėlė“ ieškovams) kaip nekilnojamojo turto objektas „Įmonė“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų yra būtent tik vienas objektas (pastatas-parduotuvė) ir tik jam vienam turi būti taikoma lygiai tokia pati galios dedamoji (300 kW), kaip ir BUAB „Broner” atveju.
14.2 Nei vienas iš ieškovų nėra sudaręs ar kitu būdu išreiškęs savo valios nei dėl elektros energijos tiekimo objektui, nei dėl galios dedamosios (300 kW) taikymo objektui. Rašytinės sutarties nėra. Išimtinai remtis vien Taisyklių 101 punkto nuostata negalima. Ieškovams nebuvo ir šiuo metu nėra reikalingas nei elektros tiekimas į objektą ar tokio didelio dydžio galios dedamosios taikymas. Ieškovams buvo akivaizdi ir aiški aplinkybė, kad poreikio elektros tiekimui į objektą nėra, o elektros vartojimas tokiame objekte net nėra įmanomas. Dėl to įgiję objektą nuosavybės teise, nei vienas iš ieškovų sąmoningai į atsakovę nesikreipė ir neinicijavo sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui sudarymo. Objektą ieškovai įsigijo 2019 m. balandžio 12 d., o sąskaitos pradėtos teikti tik nuo 2022 m. spalio mėnesio. Jokios sutarties dėl elektros tiekimo objekto pardavėjai (fiziniai asmenys), iš kurių ieškovai ir įsigijo objektą, su atsakove net nebuvo sudarę. Ieškovai objektą įsigijo su tikslu ateityje jį nugriauti ir jo vietoje savo šeimų reikmėms statyti naują gyvenamosios paskirties būstą – dvibutį gyvenamąjį namą.
14.3 Dėl galios dedamosios taikymo ieškovų valios nebuvo, jiems buvo „perkeltos“ ir pradėtos taikyti kito kliento – BUAB „Broner“ sudarytos elektros pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, visiškai nesiaiškinant ir nevertinant ieškovų, kaip naujų objekto savininkų, individualių poreikių. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. spalio 19 d. gavusi pranešimą apie tai, kad BUAB „Broner“, neva turėjusi objekto sutartį dėl elektros pirkimo-pardavimo, buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o šios įmonės sutartis buvo vienašališkai, atsakovės iniciatyva, „perrašyta“ vienam iš objekto savininkų.
14.4 Ieškovai, kaip naujieji objekto savininkai, turi būti laikomi buitiniais vartotojais, nes atitinka įstatyme išvardintas sąlygas: 1) yra fiziniai asmenys; 2) elektros energiją perka asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla. Vadovaujantis Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos nuostatomis, galios dedamąją moka tik antrosios ir trečiosios grupės vartotojai, tuo tarpu buitiniai vartotojai yra priskirti pirmajai grupei ir buitiniams vartotojams skirtų kainų (tarifų) sudėtyje nėra galios dedamosios.
14.5 Svarbi aplinkybė, kurios nenagrinėjo ir dėl kurios nepasisakė pirmosios instancijos teismas, yra ta, ar sutarties, sudarytos su BUAB „Broner“ priede nurodytas objektas Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „Įmonė“, dėl kurio ir buvo sudaryta sutartis su atsakove, yra tas pats ieškovų nuosavybės teise valdomas objektas (pastatas-parduotuvė), ar vis tik tai yra kelių nekilnojamųjų objektų, kuriems ir buvo užtikrinamas elektros tiekimas bei rezervuota 300 kW galia, kompleksas. Iš byloje esančio NTR išrašo apie BUAB „Broner“ priklausiusius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad be objekto (pastato-parduotuvės), BUAB „Broner“ taip pat priklausė: bent 3 Pastatai-Gamybiniai pastatai, pastatas-Valgykla, pastatas-Vandens stotis (siurblinė), Pastatas-Transformatorinė ir dar bent 7 kiti pagalbinio ūkio, sandėliavimo paskirties pastatai. BUAB „Broner“ valia ir jos poreikių tenkinimui, 2010 m. kovo 1 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 000221-54041/200086, o sutarties objektas, neišskiriant atskirų nekilnojamojo turto objektų, buvo bendrai įvardintas kaip „Įmonė“ ir jam priskirtas objekto numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant šių pastatų gamybinę paskirtį, faktinį naudojimą, įmonės faktiškai sėkmingai vykdomą gamybinę veiklą, visiems šiems pastatams turėjo būti užtikrintas nuolatinis nenutrūkstamas, didelės galios elektros energijos tiekimas, o siurblinės veikimas ir funkcionavimas be elektros energijos iš viso faktiškai yra neįmanomas. Atsakovės atstovė, teismo posėdžio metu paklausta, kokiu pagrindu tuomet atsakovė tiekė elektros energiją į kitus BUAB „Broner“ priklausiusius objektus (o ne ieškovų objektą), nurodė, kad jokių kitų sutarčių dėl elektros tiekimo šiems objektams nebuvo sudaryta.
14.6 Iškarpa iš atsakovės vidinės duomenų bazės nepatvirtina fakto, kad registruotas bazėje objektas „ĮMONĖ“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovams dabar priklausantis pastatas-parduotuvė. Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip teigia atsakovė, kad kiekvienas objektas turėtų turėti atskirą sutartį dėl elektros energijos tiekimo į jį, tą atsakovei nebūtų buvę sunku įrodyti. Atsakovė pirmosios instancijos teismui galėjo pateikti atskiras, su atsakove dėl kiekvieno iš šių objektų sudarytas sutartis, tačiau tokių sutarčių byloje nėra, nes atsakovė jų neturi, dėl to teismui ir negalėjo jų pateikti, o priešingai posėdžio metu ESO atstovė patvirtino, kad su UAB „Broner“ buvo sudaryta vienintelė sutartis dėl (duomenys neskelbtini) esančio turto. Faktą, kad jokių atskirų sutarčių dėl kiekvieno objekto nebuvo, patvirtina ir minėta atsakovės pateikta iškarpa iš duomenų bazės. BUAB „Broner“ įmonė veikė, gamybą vykdė, elektra buvo aprūpinamas visas nekilnojamojo turto kompleksas, t. y. visi pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), o ne tik išskirtinai anksčiau BUAB „Broner“ priklausęs pastatas-parduotuvė (kuris dabar priklauso ieškovams). Vadinasi, atsakovė elektrą faktiškai tiekė visiems šiems objektams būtent pagal byloje pateiktą 2010 m. kovo 1 d. su įmone BUAB „Broner“ sudarytą elektros pirkimo-pardavimo sutartį ir konkreti 300kW dydžio galios dedamoji buvo nustatyta visam šiam nekilnojamųjų objektų kompleksui ir elektros energijos tiekimo į visus šiuos objektus užtikrinimui, o ne išskirtinai tik objektui.
14.7 BUAB „Broner“ bankrutavus, dalį pastatų, iš anksčiau BUAB „Broner“ priklausiusio nekilnojamojo turto komplekso, įsigijo nekilnojamojo turto vystytojas, ketindamas statyti daugiabučių namų kompleksą, o ieškovai iš kitų fizinių asmenų nusipirko tam pačiam kompleksui priklausiusį pastatą-parduotuvę (objektą). Nekilnojamojo turto vystytojas nugriovė savo įsigytus statinius, tą patvirtina NTR išrašas, kad pastatai sunaikinti (e. b. 2 t. 75-86 l.). Tuo tarpu atsakovė, sužinojusi apie BUAB „Broner“ bankrotą, pasitikrinusi NTR duomenis apie statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad nesunaikinti ir neišregistruoti iš nekilnojamojo registro yra likę tik 2 statiniai, kurie abu priklauso ieškovams. 2010 m. kovo 1 d. su BUAB „Broner“ sudarytos sutarties objektas, dėl kurio buvo susitarta, yra ne ieškovams priklausantis objektas, o visas atskirų nekilnojamojo turto objektų kompleksas (dėl to ir įvardintas kaip „Įmonė“). Dėl to atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai visam nekilnojamojo turto kompleksui taikytą 300 kW galios dedamąją priskyrė konkrečiai tik vieninteliam objektui.
14.8 Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovai, žinodami apie sąskaitas už elektros energiją, nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties pasirašymo, galios mokesčio skaičiavimo ar elektros apskaitos demontavimo. Ieškovai, gavę pirmąją sąskaitą už objektui skaičiuojamą galios dedamąją, kreipėsi į atsakovę, siekdami išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir kodėl tokios sąskaitos išrašytos. Vėliau ieškovai kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, prašydami išnagrinėti tarp ieškovų ir atsakovės kilusį vartojimo ginčą.
14.9 Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovai neva turėjo teikti prašymą dėl apskaitos prietaisų demontavimo, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati atsakovė faktiškai net nežino, kur toks apskaitos prietaisas yra. Remiantis NTR esančia informacija, kuri turi įrodomąją prima facie galią, transformatorinė iš viso yra sunaikinta ir neegzistuoja. Nors atsakovė į bylą pateikė nežinomos transformatorinės nuotrauką (2 t. 42-43 l.), tačiau nuotraukoje užfiksuotos transformatorinės adreso negalėjo nurodyti. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kaip faktiškai ESO teikia elektros persiuntimo (ir galios) paslaugas, kai nėra transformatorinės, tuo labiau, kaip atsakovė atliktų demontavimo darbus, jeigu transformatorinės nėra. Ieškovai niekada nebuvo išreiškę savo valios dėl objekto prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo į objektą ir galios dedamosios objektui nustatymo, dėl to prašymo dėl elektros įvado demontavimo, net ir kilus ginčui su atsakove, neteikė iki kol bus išspręstas ginčas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Atsakovė pati nežino, kur faktiškai yra ieškovų elektros apskaitos prietaisai, dėl to neaišku, kaip atsakovė faktiškai atliktų jų demontavimo darbus ir iš kur juos demontuotų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovai neturi pareigos mokėti atsakovei pagal PVM sąskaitas-faktūras už galios dedamąją ir netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo už elektros dedamąją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovams nuosavybės teise priklauso du pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini):
17.1 parduotuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – ir parduotuvė) įsigyta pagal 2019 m. balandžio 12 pirkimo-pardavimo sutartį iš fizinio asmens A. G.; pastarasis pastatą įsigijo iš UAB „Broner“ 2019 m. kovo 5 d. varžytynių akto pagrindu; UAB „Broner“ vardu šis pastatas buvo įregistruotas 1997 m. balandžio 17 d. įsteigėjo įsakymo pagrindu (1 t. 13-15, 58-68 l., 2 t. 87-93 l.);
17.2 sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sandėlis) įsigytas iš UAB „Muzikos ekspresas“ pagal 2021 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį; UAB „Muzikos ekspresas“ pastatą įsigijo iš UAB „Regenta“ 2021 m. sausio 26 d. sutarties pagrindu; UAB „Regenta“ pastatą įsigijo iš UAB „Madaša“ 2019 m. gegužės 16 d. sutarties pagrindu; UAB „Madaša“ pastatą įsigijo iš UAB „Muzikos ekspresas“ 1999 m. spalio 27 d. sutarties pagrindu; UAB „Broner“ vardu šis pastatas įregistruotas 1997 m. balandžio 17 d. įsteigėjo įsakymo pagrindu (1 t. 13-15 l., 2 t. 75-86, 87-93, 94 l.).
18. Atsakovė parengė vienam iš ieškovų (objekto savininkų) 2022 m. spalio 19 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartį. Sutarties priedo Nr. 1 objekto Nr. (duomenys neskelbtini), objekto pavadinimas „Įmonė“, adresas (duomenys neskelbtini), Elektros energijos tiekimo sąlygų ir objekto prijungimo prie AB ESO elektros tinklo nuosavybės ribų akto numeris ir data – 41030-11-B383 2011 m. lapkričio 29 d., Elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta – prie sklypo ribos, Taikomas elektros energijos tarifo planas / Taikomas atsiskaitymo būdas už naudojimosi tinklais paslaugas – Garantinis (persiuntime), 1 planas III grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų (1 t. 49-52 l.).
19. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovui R. B. išrašė sąskaitų už suteiktą galios dedamąją 11 906,99 Eur sumai (1 t. 16-18, 41-42, 54 l.).
20. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, o konkrečiai tik už Objektui suteiktą leistiną naudoti galią (galios dedamoji), nes elektros energija objekte nebuvo naudojama, išrašė šias sąskaitas: 2022-10-31 EASS 08051707 – 327,29 Eur; 2022-11-30 EASS 09357950 – 780,45 Eur; 2022-12-31 EASS 10668459 – 781,43 Eur; 2023-01-31 EAST 01340307 – 839,43 Eur; 2023-02-28 EAST 02659440 – 844,11 Eur; 2023-03-31 EAST 04005454 – 847,64 Eur; 2023-04-30 EAST 05334700 – 854,46 Eur; 2023-05-31 EAST 06686124 – 858,41 Eur; 2023-06-30 EAST 08047065 – 864,82 Eur; 2023-07-31 EAST 09408337 – 868,76 Eur; 2023-08-31 EAST 09560977 – 874,85 Eur; 2023-09-30 EAST 12136162 – 880,19 Eur; 2023-10-31 EAST 13503105 – 883,79 Eur; 2023-11-30 EAST 15172323 – 890,55 Eur; 2023-12-31 EAST 16544990 – 893,81 Eur; kreditinė 2023-12-31 EATT 00008251 – 383,00 Eur (išminusuoti neteisingai priskaičiuoti delspinigiai). Bendra skolos suma 11 906,99 Eur (1 t. 90-104, 112-179).
21. Atsakovė atsakyme ieškovams į 2023 m. vasario 14 d. paklausimą, be kita ko, paaiškino apie galios dedamosios taikymo ypatumus; priminė apie 2023 m. sausio 26 d. siųstame rašte paaiškinimus ieškovams, kad 2022 m. spalio 19 d. ESO gavo pranešimą, jog įmonė, turėjusi Objekto Sutartį, išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Dėl šios priežasties Sutartis perrašyta, kitaip tariant, suformuota sistemoje, vieno iš Objekto savininkų – R. B. vardu. Informaciniai pranešimai apie Sutartį buvo siunčiami el. paštu (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 20 d. išsiųstas pranešimas, kad paruošta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis ir jos priedas. Informuojama, kad su sutartimi galima susipažinti prisijungus prie savitarnos svetainės. Naujas suteiktas kliento kodas (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 21 d. siųstas priminimas apie vis dar negautą pasirašytą sutartį (1 t. 44-45 l.).
22. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2023 m. balandžio 18 d. gavo ieškovų 2023 m. balandžio 17 d. prašymą dėl ginčo, kilusio tarp jų ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, ir 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu atmetė ieškovų reikalavimus kaip nepagrįstus (1 t. 19-28 l.).
23. Anksčiau parduotuvė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir sandėlis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) priklausė likviduojamai dėl bankroto UAB „Broner“, juridinio asmens kodas 110006173, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir kuri Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu yra pripažinta pasibaigusia ir išregistruotina iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinės bylos Nr. B2-144-640/2021).
24. Tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), anksčiau UAB „Broner“ priklausė 12 kitų pastatų: valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du gamybiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėptuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du pastatai – sandėliai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), pastatas – vandens stotis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transfarmatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Visų šių pastatų būklė – sunaikinti, statusas – išregistruoti. UAB „Broner“ nuosavybės teisė į pastatus įregistruota 1997 m. balandžio 17 d. steigėjo įsakymo pagrindu, o išregistruota 2007 m. rugsėjo 5 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu, 2007 m. rugpjūčio 3 d. registruotas leidimas nugriauti pastatus (2 t. 75-86 l.).
25. Atsakovė ESO byloje pateikė 2010 m. kovo 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 000229-54041/200086 (nepasirašytą), kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Broner“, atstovaujamos bankroto administratoriaus B. V. (2 t. 51-54 l.). Sutarties priede Nr. 1 objektas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įvardijamas „Įmonė“, objektas galioja neterminuotai, Elektros energijos tiekimo sąlygų ir objekto prijungimo prie AB ESO elektros tinklo nuosavybės ribų akto numeris 10-09-0076, data – 2009 m. spalio 9 d., Elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta – prie sklypo ribos, taikomas elektros energijos tarifo planas/taikomas atsiskaitymo būdas už naudojimosi tinklais paslaugas – garantinis (tiekime), 1 planas III grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų (2 t. 55 l.).
26. BUAB „Broner“ bankroto administratorius B. V. 2011 m. liepos 15 d. kreipėsi į AB „Lesto“ su prašymu dėl galios sumažinimo (2 t. 17 l.). Paaiškino, kad BUAB „Broner“ bankroto proceso metu nevartoja el. energijos. Prašė sumažinti galios dedamąją iki minimalaus dydžio. Šio rašto pagrindu AB „Lesto“ sumažino galią iki 300 kW. Pačiame AB „Lesto“ rašte nurodyta, kad pakeitimai galioja iki 2014 m. lapkričio 18 d. (2 t. 18 l.).
27. Iš byloje esančio Pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotraukos, padarytos iš google street View, 2022 birželio mėn. matyti, kad šis pastatas yra beveik sugriuvęs, išlikęs išorinis sienų perimetras, viduje auga medžiai, nenaudojamas pagal paskirtį; išorinių elektros laidų nesimato (1 t. 53 l.).
28. NTR duomenys patvirtina, kad transformatorinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta (2 t. 78 l.).
29. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
30. Apeliantė nurodo, kad teismas nesivadovavo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punktu, nustatydamas atsakingą asmenį, kuris privalo atsiskaityti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą. Taip pat nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir 2016 m. gegužės 31 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-161 paskelbtos AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 3 punkte. Byloje kilus ginčui dėl ieškovų pareigos mokėti galios dedamosios mokestį, teismas neanalizavo tokio mokesčio nustatymo principų, jo paskirties ir todėl netinkamai taikė Tvarkos 3 punkto nuostatas. Leistinos naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
31. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
32. Nors Taisyklės apibrėžia asmenį, kuriam kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas nesant dėl paslaugų sudarytos sutarties, tačiau tuo pačiu numato sąlygą mokėjimo prievolei atsirasti, t. y. už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, turi būti nustatytas elektros vartojimo faktas. Nagrinėjamu atveju byloje esanti pastato-parduotuvės nuotrauka (padaryta iš google street View, 2022 birželio mėn.) neginčijamai patvirtina, kad parduotuvės pastatas yra beveik sugriuvęs, išlikęs tik išorinių sienų perimetras, kurio viduje auga medžiai, apgriuvusio pastato naudoti pagal paskirtį negalima, elektros energija nenaudojama. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklype buvusių statinių komplekse buvusi transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinta, statusas – išregistruota, 2007 m. rugpjūčio 3 d. registruotas leidimas nugriauti pastatą (2 t. 75-86 l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad tokiame pastate elektros energija negali būti naudojama. Ieškovė šių duomenų nepaneigė.
33. 2016 m. gegužės 31 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-161 paskelbtos AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 3 punkte pateikiama galios dedamosios sąvoka: galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.
34. Nagrinėjamu atveju AB „Lesto“ 2011 m. lapkričio 18 d. sumažino galią iki 300 kW, tačiau pačiame AB „Lesto“ rašte nurodyta, kad pakeitimai galioja iki 2014 m. lapkričio 18 d. (2 t. 18 l.). Apeliantė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu po rašte minimos datos pastatui buvo suteikta/atnaujinta/tęsiama padidinta galia, nes minėtame AB „Lesto“ rašte buvo nurodyta, kad pakeitimai dėl 300 kW galios galioja iki 2014 m. lapkričio 18 d.
35. Nustatyti NTR duomenys patvirtina, kad pastatą-parduotuvę ieškovai įsigijo iš fizinio asmens pagal 2019 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį; pastarasis šį pastatą įsigijo iš UAB „Broner“ 2019 m. kovo 5 d. varžytynių akto pagrindu. Apeliantė nepateikė duomenų, kad dar UAB „Broner“ esant pastato savininkei, po bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, apeliantė kreipėsi į ją (iki 2019 m. kovo 5 d.) su tikslu išsiaiškinti, ar bus toliau vykdoma 2010 m. kovo 1 d. sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.
36. Pažymėtina ir tai, kad bendrovei UAB „Broner“ (juridinio asmens kodas 110006173) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla, ji užbaigta šio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu, kuriuo bendrovė pripažinta pasibaigusia ir išregistruotina iš Juridinių asmenų registro (LITEKO duomenys, civilinės bylos Nr.B2-144-640/2021). Taigi, likvidavus (išregistravus) juridinį asmenį pasibaigia juridinio asmens egzistavimas, juridinio asmens prievolės.
37. Apeliantė nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl savininko pareigos atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, nesant rašytinės sutarties. LAT, taikydamas Taisyklių 101 punkto normą savo nutartyse yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo sumokėti patalpų savininkas. LAT nutartyse konstatavo, kad Taisyklių 100 punktas (aktualios Taisyklių redakcijos 101 punktas) konkretizuoja CK nuostatas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimo-pardavimo santykius, jis (punktas) nustatyta tvarka nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnėms teisės normoms, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis); taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, t. y. Taisyklių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir nurodęs, kad nagrinėjant tokio tipo ginčus, koks ir yra kilęs tarp ieškovų ir atsakovės, t. y. ginčus, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, būtent teismai turi pareigą ir privalo nustatyti aplinkybes, ar būtent objekto savininkas išreiškė savo valią dėl jam nuosavybės teise priklausančio objekto prijungimo prie elektros tinklų bei elektros tiekimo į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-701/2021).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovai nuo pastato-parduotuvės įsigijimo momento (2019 metai) nesikreipė į atsakovę nei dėl elektros energijos tiekimo objektui, nei dėl galios dedamosios (300 kW) taikymo objektui. Ieškovai nurodo, kad objektas įsigytas su tikslu jį nugriauti ir jo vietoje savo šeimų reikmėms statyti naują gyvenamosios paskirties būstą – dvibutį gyvenamąjį namą; įsigijus pastatą buvo akivaizdi ir aiški aplinkybė, kad poreikio elektros tiekimui į objektą nėra, o elektros vartojimas tokiame objekte net nėra įmanomas, todėl įgiję objektą nuosavybės teise, nei vienas iš ieškovų sąmoningai į atsakovę nesikreipė ir neinicijavo sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui sudarymo. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad objekto savininkai neišreiškė savo valią dėl jiems nuosavybės teise priklausančio objekto prijungimo prie elektros tinklų bei elektros tiekimo į jį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai pastatą-parduotuvę įgijo 2019 m. balandžio 12 d., duomenys NTR įregistruoti 2019 m. balandžio 15 d., tačiau apeliantė ieškovams sąskaitas dėl elektros galios dedamosios pradėjo teikti tik nuo 2022 m. spalio mėnesio. Vertinant nustatytas aplinkybes išimtinai remtis vien Taisyklių 101 punkto nuostata nėra pagrindo.
40. 2016 m. gegužės 31 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-161 paskelbtos AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad bendrovės persiunčiamos elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes: pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai – fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ir (ar) bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams asmeniniams automobiliams laikyti ir kitiems gyvenamosios paskirties objektams, jeigu jie nėra naudojami verslo, veiklos ar profesijos poreikiams tenkinti) (4.1 p.); antrosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau (4.2 p.); trečiosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW (4.3 p.).
41. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad dėl galios dedamosios taikymo ieškovų valios nebuvo, jiems buvo „perkeltos“ ir pradėtos taikyti kito kliento – BUAB „Broner“ sudarytos elektros pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, visiškai nesiaiškinant ir nevertinant ieškovų, kaip naujų objekto savininkų, individualių poreikių.
42. Nors NTR duomenimis ieškovų įsigyto pastato - parduotuvės pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma prekybos, tačiau, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastatas apgriuvęs ir dėl tokios būklės negali būti naudojamas. Nepaneigta ieškovų nurodyta aplinkybė, kad statinį ieškovai ketina nugriauti. Ieškovai, kaip naujieji objekto savininkai, vertinant jų nurodomus argumentus, galėtų būti laikomi buitiniais vartotojais, nes atitinka įstatyme išvardintas sąlygas: 1) yra fiziniai asmenys; 2) elektros energiją perka (pirks) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla. Vadovaujantis Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos nuostatomis (V, VI skirsniai), galios dedamąją moka tik antrosios ir trečiosios grupės vartotojai, tuo tarpu buitiniai vartotojai yra priskirti pirmajai grupei ir buitiniams vartotojams skirtų kainų (tarifų) sudėtyje nėra galios dedamosios.
43. Nesant pastato-parduotuvės savininkų valios dėl jiems nuosavybės teise priklausančio objekto prijungimo prie elektros tinklų bei elektros tiekimo į jį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovus ir apeliantę siejo sutartiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai ir iš to kylančios pasekmės.
44. Apeliantės teigimu, nors ieškovai nesudarė rašytinės sutarties, tačiau šalis sieja faktiniai sutartiniai santykiai, nes ieškovų nuosavybės teise valdomo objekto elektros įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės tinklų, o elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo demontuoti nei ieškovų prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl objektui buvo rezervuota galia. Atsakovės teigimu, objekto ankstesnio savininko BUAB „Broner“ prašymas, jo pagrindu išduotos sąlygos elektros įrenginių leistinosios naudoti galios sumažinimui iki 300 kW ir 2022 m. lapkričio 24 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 22-RA29242 patvirtina, kad Objektas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie atsakovės elektros tinklų ir jam yra suteikta 300 kW leistina naudoti galia. Atsakovės duomenų bazėje pagal adresą – (duomenys neskelbtini), yra registruotas tik vienas Objektas su jam priskirtu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta leistinoji galia 300, ir pagal NTR išrašus nuosavybė priklauso ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai nepatvirtina fakto, kad pastato-parduotuvės įsigijimo metu jis buvo prijungtas prie atsakovės elektros tinklų, kad jam yra suteikta 300 kW leistina naudoti galia.
45. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl 2010 m. kovo 1 d. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Broner“ ir ESO, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad ieškovų pastato-parduotuvės įsigijimo metu (2019 metais) minėto statinio elektros įrenginiai buvo prijungti prie skirstomųjų tinklų, o elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo demontuoti. Kaip minėta, NTR duomenys patvirtina, kad tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), registruotas pastatas – transfarmatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikintas, statusas – išregistruota, 2007 m. rugpjūčio 3 d. registruotas leidimas nugriauti pastatą (2 t. 75-86 l.). Nors apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pateikė transformatorinės nuotrauką (2 t. 105 l.), tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė teismo posėdžio metu patikslino, kad transformatorinės adreso nurodyti negali. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad transformatorinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ieškovams nuosavybės teise niekada nepriklausė; taip pat nėra jokių kitų duomenų, kaip faktiškai ESO teikia elektros persiuntimo (ir galios) paslaugas, kai nėra transformatorinės.
47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovų nurodytiems argumentams, kad adresu (duomenys neskelbtini), didelėje teritorijoje buvo gamybiniai pastatai, juose įmonė vykdė gamybinę veiklą, beveik visi pastatai sunaikinti ir išregistruoti, išskyrus ieškovų nupirktą apgriuvusį pastatą, todėl ESO vienašališkai priskyrė išlikusiam ieškovų pastatui 300 kW galios dedamąją. Ieškovų nurodytas aplinkybes dėl UAB „Broner“ valdytų gamybinių - pramoninių pastatų patvirtina NTR duomenys. Iš NTR 2024-11-24 išrašo matyti (2 t. 75 l.), kad nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), 3,1685 ha ploto valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Broner“nuosavybės teise buvo įregistruota dvylika pastatų (valgykla, du gamybiniai pastatai, gamybinis pastatas – sandėlis, slėptuvė, trys sandėlių pastatai, vandens stotis, transformatorinė, ūkinis pastatas, stoginė), visi šie pastatai yra sunaikinti ir išregistruoti 2007 metais. Šiame žemės sklype buvo įregistruotas 750 kv. m servitutas, skirtas prieiti ar privažiuoti prie transformatorinės pastotės (kuri sunaikinta 2007 m.) ją prižiūrintiems asmenims, įrašas apie servituto įregistravimą galiojo nuo 2003-11-04 iki 2007-12-20. Minimas žemės sklypas 2007-11-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo padalintas į kelis žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti žemės sklypai įregistruoti registruose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 75 l.). Atidalintiems žemės sklypams priskirti nauji adresai.
48. Iš 2024-11-28 NTR išrašo (3 t. 5-18 l., 2024-11-29 DOK-27884) matyti, kad nuo 2007-12-12 nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1,6410 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype iki 2023-10-26 buvo įregistruota dar vienuolika pastatų (katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trys gamybiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), du sandėliai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neutralizacijos stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezijos gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi šie statiniai nuosavybės teise priklausė bendrovei UAB „Broner“ iki 2021 m. liepos 22 d., kai perdavimo-priėmimo akto pagrindu jų savininku tapo UAB „Rewo“. Visi minėti pastatai, išskyrus transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinti ir išregistruoti (kadastro duomenų nustatymo data – 2023-10-26). Dar kitam atidalintam žemės sklypui, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas adresas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovų paaiškinimų ir viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Rewo“ yra nekilnojamojo turto vystytojas, vietoje buvusios gamyklos (duomenys neskelbtini), 3,1 ha teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) numato statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą su komercinėmis patalpomis.
49. Minėti duomenys apie UAB „Broner“ nuosavybės teise valdytus gamybinės – administracinės paskirties statinius didesniame nei 3 ha ploto valstybiniame žemės sklype, ir šių statinių perleidimas kitiems asmenims, vėlesnis šių gamybinės paskirties pastatų sunaikinimas ir išregistravimas patvirtina ieškovų nurodytus argumentus, kad 300 kW galia galėjo būti priskirta gamybinę veiklą vykdžiusiai įmonei, visam gamybinės – pramoninės paskirties pastatų kompleksui. Nustačius aplinkybes, kad UAB „Broner“ bankroto proceso metu dalis gamybinės paskirties pastatų buvo sunaikinta 2007 metais, dalis pastatų perleista kitam juridiniam asmeniui 2021 metais ir sunaikinta 2023 m., ir formuojant naujus žemės sklypus buvo priskirti nauji adresai, seka logiška išvada, kad adresu (duomenys neskelbtini), liko tik 2019 metais ieškovų įsigytas apgriuvęs parduotuvės pastatas, kuriam atsakovė ESO po UAB „Broner“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro vienašališkai priskyrė 300 kW galią, remdamasis tik savo duomenų bazės duomenimis. Iš atsakovės pateiktos 2010-03-01 pirkimo – pardavimo sutarties Nr.000229-54041/200086 (nepasirašyta) ir sutartyje nurodytų dokumentų nėra aišku, ar turto objektas, kuris įvardintas kaip Nr. (duomenys neskelbtini), yra būtent ieškovų Objektas, nes visur yra nurodomas tik jo adresas ((duomenys neskelbtini), ir pavadinimas „Įmonė“), tačiau nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių aiškiai identifikuoti objektą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip Ieškovams nuosavybės teise priklausantį Objektą.
50. Atsakovės pateiktose objekto Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu, kai jis priklausė UAB „Broner“ atliktose užduotyse (3 t. 19-62, 2024-11-29 DOK-27884) nurodyta, kad taško (duomenys neskelbtini) apskaitos įrengimo vieta - transformatorinės pastotės viduje, vartotojas UAB „Broner“, adresas: (duomenys neskelbtini), objekto tipas – gamybinės, pramoninės paskirties objektai (arba statiniai), objekto pavadinimas ĮMONĖ, instaliuotoji nominali galia – 300 kW (vartotojo būsena: apribotas pagal sankciją). Atsakovė pateikė iš viso 42 užduotis, pagal jose nurodytas datas, patikrinimų nebuvo nuo 2000 m. iki 2002 m., ir nebuvo 2004, 2009, 2011, 2015, 2017, 2019, 2020 m., paskutinė patikra atlikta 2021 m. kovo mėn. Iš šiose užduotyse nurodytos informacijos matyti, kad visose jose objektui Nr. (duomenys neskelbtini) (Įmonė) instaliuotoji nominalioji galia nurodyta 300 kW, nepriklausomai nuo užduočių atlikimo datos. Tačiau remiantis atsakovės paaiškinimais byloje, pradinė objektui Nr. (duomenys neskelbtini) (Įmonė) rezervuota galia buvo ne 300 kW, bet 1100 kW, ir ji sumažinta tik gavus 2011-07-15 bankrutuojančios UAB „Broner“ prašymą sumažinti galios dedamąją iki minimalaus dydžio, pagal atsakovės teigimu, 2011-11-18 parengtas sąlygas elektros įrenginių leisinosios galios sumažinimui. Šie atsakovės pateikti duomenys yra prieštaringi ir kelia abejonių atsakovės pateiktų įrodymų patikimumu, nes skirtinguose rašytiniuose įrodymuose atsakovės nurodyti duomenys dėl UAB „Broner“ suteiktos galios (300 ir 1100 kW) nesutampa.
51. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (2024-11-29 DOK-27884) nurodo, kad 2022-11-24 Elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 22-RA29242 (toliau – Aktas) nurodytas Objekto Nr. (duomenys neskelbtini) (Įmonė), esančio adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo adresas yra TR-144, ir paaiškinimuose pateikia schemą, kurioje rodykle pažymėta pastatas „Abonentinė TR-144“. Šie duomenys nėra pakankami įrodyti, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio apgriuvusio pastato apskaitos prietaisai yra šioje transformatorinėje. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir paaiškinimų dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvusi adresu (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta dar 2007 m. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti nuosavybės ribų aktai ir sutartys su ankstesniu vartotoju UAB „Broner“ yra nepasirašyti ir kelia abejonių dėl šių įrodymų patikimumo.
52. ESO 2024-03-28 (DOK-50220) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2010-03-01 AB Rytų skirtomieji tinklai ir UAB „Broner“ 2010 m. kovo 1 d. sudarė dvi Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 000221-54041/200045 ir Nr. 000229-54041/20086 (Objektų sąrašas pridedamas). ESO teigimu, kadangi UAB „Broner“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, sutartys yra perduotos į archyvą, iš kurio, rašto rengimo dienai, atsakymo dėl sutarčių paieškos rezultatų dar negavo, todėl teismui pateikia Sutartis, atspausdintas ir duomenų bazės. Iš šių ESO pateiktų sutarčių matyti, kad jų sudarymo data nurodyta 2010 m. kovo 1 d., ir nurodyta, kad vartotojo UAB „Broner“ vardu jas sudarė nemokumo administratorius B. V.. Pažymėtina, kad remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pareiškimas iškelti UAB „Broner“ bankroto bylą teismui pateiktas tik 2010 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta tik 2010 m. balandžio 16 d. (byla Nr. B2-144-640/2021). Taigi, ESO nurodomu sutarčių sudarymo metu (2010 m. kovo 1 d.) bankroto administratorius B. V. neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartis bankrutujančios bendrovės vardu, nes tuo metu įmonė neturėjo bankrutuojančios bendrovės statuso, ir apskritai, dar nebuvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, ir šie duomenys sudaro pagrindo abejoti ESO pateiktų rašytinių įrodymų patikimumu.
53. Atsakovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovų nurodytų aplinkybių, kad jų įsigytame pastate (pastatas apgriuvęs, be stogo, išlikęs tik sienų perimetras, kurio viduje auga medžiai) nėra nei elektros įvado, nei apskaitos prietaisų, ir apskritai elektros energijos vartojimas yra neįmanomas. Net ir iškilus ginčui tarp ieškovų ir atsakovės, atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad patikrintų ir išsiaiškintų su ginču susijusias faktines aplinkybes. Atsakovė, remdamasi tik savo duomenų baze, automatiškai perkeldama ieškovams buvusios bendrovės (valdžiusios gamybinės paskirties pastatų komlpleksą) duomenis, jog 300 kW galia priskiriama Objektui (duomenys neskelbtini), objekto pavadinimas ĮMONĖ, nepagrįstai reikalavo iš ieškovų sumokėti pagal išrašytas sąskaitas už elektros energijos galios dedamąją, vietoje sunaikintų pastatų komplekso, ją priskirdama ieškovų apgriuvusiam pastatui.
54. Apeliantė nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kad objektui reikiamą galią užsakė objekto ankstesnis avininkas, sudarydamas sutartį su atsakove, vien tik nutraukus šią sutartį, objektui jau rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia negali būti savaime keičiama ar panaikinama be savininko prašymo. Nutraukus elektros energijos tiekimą objektui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų, tinklų operatorius yra priverstas rezervuoti leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams ir paliekant vartotojui galimybę pašalinus energijos tiekimo nutraukimo priežastis, vartotojui pageidaujant vėl naudoti tiekiamą elektros energiją. Už šią paslaugą Tvarkoje numatyta vartotojo pareiga mokėti galios dedamąją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais. Kaip minėta, apeliantė nepateikė įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų aplinkybę, kad pastato-parduotuvės įsigijimo metu pastato įrenginiai buvo prijungti prie elektros tinklų, be to, ieškovai nebuvo jokia forma išreiškę valios dėl pastato-parduotuvės prijungimo prie elektros energijos tinklų.
55. Kaip minėta, apeliantė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu po AB „LESTO“ 2011 m. lapkričio 18 d. rašte minimos datos pastatui buvo suteikta/atnaujinta/tęsiama padidinta galia, nes minėtame AB „Lesto“ rašte buvo nurodyta, kad pakeitimai dėl galios galioja iki 2014 m. lapkričio 18 d.
56. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad apie tai, jog už objekte suteiktas elektros energijos persiuntimo paslaugas yra išrašomos sąskaitos ieškovai žinojo, tačiau neisėmė jokių veiksmų nei dėl sutarties pasirašymo, nei dėl galios mokesčio skaičiavimo, nei dėl elektros energijos apskaitos demontavimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais. Byloje esantys duomenys, kad ieškovai, nesutikdami su apeliantės pateiktomis sąskaitomis dėl galios dedamosios kreipėsi į atsakovę, į VERT, patvirtina, kad ieškovai aktyviai gynė savo teises.
Dėl įrodymų vertinimo
57. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims; pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą įpareigojimą sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų reikalavimų teismo sprendimo motyvacinei daliai ir nepaaiškino, kodėl nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais bei nepagrindė, kokiu pagrindu jų nepripažįsta pagrįstais įrodymais; pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintą įpareigojimą nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.
58. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
59. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
60. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje įvirtintų reikalavimų. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
63. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
65. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 1 364,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2024-07-10 DOK-16306). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už teisines paslaugas mokėjimą atliko ieškovas L.V.. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui L. V. iš atsakovės priteisiama 1 364,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, ieškovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 364,88 Eur (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Albina Rimdeikaitė
Tomas Romeika