Administracinė byla Nr. AS-652-575/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04031-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. R. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas antstolis S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2020 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 1S-65 „Dėl akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo“ (toliau – ir Nutarimas), vykdymo tvarką, o būtent – kaip skaičiuojamos palūkanos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 1S-65 vykdymo tvarką, o būtent – kaip skaičiuojamos palūkanos, o teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-4439/2020 jau buvo atsisakęs priimti pareiškėjo antstolio S. R. prašymą, nurodęs, jog reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių.

Nurodo, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo procesinį dokumentą teismui pavadino „Prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo“, jame mini įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018, kurioje buvo paliktas galioti Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-11 (2017) „Dėl UAB „Irdaiva“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl pastarojo Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo įsiteisėjo 2020 m. birželio 3 d.

Nurodo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, Konkurencijos taryba priėmė aptariamą Nutarimą dėl priverstinio išieškojimo, nes negavo įrodymų apie akcinės bendrovės  (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ baudos ir palūkanų sumokėjimo faktą.

Teismas sprendė, jog iš esmės pareiškėjas prašo išaiškinti vykdymo tvarką ne teismo sprendime, bet kreipiasi dėl Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. Nutarimo vykdymo išaiškinimo, t. y. dėl naujo nutarimo, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti Konkurencijos tarybos Nutarimo vykdymo tvarką Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai nepriskirtinas, nes nepatenka į ABTĮ 96 straipsnio reguliavimo sritį. Nurodė, kad teismas turi teisę išaiškinti tik savo priimtą procesinį dokumentą, todėl pareiškėjo antstolio S. R. prašymą atsisakė priimti, bei išaiškino, kad pareiškėjas su prašymu dėl Nutarimo vykdymo tvarkos išaiškinimo turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą.

III.

Pareiškėjas antstolis S. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išaiškinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 1S-65 vykdymo tvarką – kaip skaičiuojamos palūkanos.

Nurodo, kad Konkurencijos Taryba per Lietuvos Respublikos antstolių rūmus pateikė 2020 m. birželio 9 d. Nutarimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur baudos ir (duomenys neskelbtini)  Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d., išieškojimo iš akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Bauda paskirta 2017 m. gruodžio 20 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-11 (2017). Nurodo, kad Konkurencijos tarybos atstovė elektroniniu paštu 2020 m. birželio 10 d. patikslino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-11 (2017) buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 21 d., palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po šio datos, t. y. 2019 m. kovo 22 d.

Nurodo, kad 2020 m. birželio 18 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-102-17969 pareiškėjas patikslino palūkanų skaičiavimo laikotarpį ir dydį (iki (duomenys neskelbtini) Eur). 2020 m. liepos 15 d. gavo AB „Panevėžio statybos trestas“ prašymą „Dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo“, kuriame buvo nurodyta, kad antstolis neteisingai skaičiuoja palūkanas, dėl to yra klaidingai apskaičiuotos ir vykdymo išlaidos, bei siūloma, jei antstoliui neaiški palūkanų skaičiavimo tvarka, kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 589 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymi, kad, vadovaudamasis CPK 589 straipsnio nuostatomis, kreipėsi Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išaiškinti Konkurencijos Tarybos 2020 m. birželio 9 d. Nutarimo vykdymo tvarką dėl palūkanų skaičiavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi antstolio prašymą atsisakė priimti. Antstolis taip pat teikė prašymą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kurie 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos teismingumo, kur speciali teisėjų kolegija 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė perduoti bylą pagal pareiškėjo antstolio S. R. pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniams teismui, spręsti prašymo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas sprendė, jog iš esmės pareiškėjas prašo išaiškinti vykdymo tvarką ne teismo sprendime, bet kreipiasi dėl Nutarimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, t. y. dėl naujo nutarimo, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumo jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315–318 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Šiuo atveju administracinės bylos Nr. eI-1443-1063/2018 nagrinėjimo dalykas buvo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2S-11(2017) „Dėl UAB „Irdaiva“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, teisėtumas ir pagrįstumas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą grindžia tuo, kad pareiškėjams „Irdaiva“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ ginčytu Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo paskirtos baudos. Pareiškėjui antstoliui S. R. nėra aišku, kaip turi būti skaičiuojamos palūkanos ūkio subjektams nesumokėjus Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, t. y. neaiški palūkanų skaičiavimo trukmė tuo atveju, kai baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas bylinėjimosi teisme laikotarpiu yra stabdomas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo sprendžiami klausimai dėl palūkanų, skaičiuojamų ūkio subjektams nesumokėjus paskirtos baudos, apskaičiavimo ir priteisimo atsakovui Konkurencijos tarybai. Iš pareiškėjo prašymo išaiškinti minėtą teismo sprendimą matyti, kad pareiškėjas nesiekia, jog jam būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška teismo sprendimo dalis, kuria paliktas galioti Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas, o prašo teismo nurodyti, kaip vykdyti baudų, paskirtų minėtu Nutarimu, išieškojimą, o tiksliau, prašo išaiškinti palūkanų, mokamų nesumokėjus baudos, apskaičiavimo tvarką. t. y. pateikti išaiškinimą klausimu, kuris nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25  d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad iš esmės pareiškėjas prašo išaiškinti vykdymo tvarką ne teismo sprendime, kuriame baudos išieškojimo bei palūkanų apskaičiavimo klausimas nebuvo sprendžiamas, bet kreipiasi dėl Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. vykdymo tvarkos išaiškinimo, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad toks pareiškėjo prašymas apygardos administracinio teismo kompetencijai nepriskirtinas, nes nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, reguliavimo sritį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo prašymą motyvuota CPK 589 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad tais atvejais, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1443-1063/2018 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo priimtas sprendimas dėl palūkanų, skaičiuojamų ūkio subjektui nesumokėjus paskirtos baudos, priteisimo, palūkanų skaičiavimo tvarka buvo nurodyta ne teismo sprendime, o Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. Nutarime, kurio vykdymo išaiškinimas nepatenka į administracinio teismo kompetenciją.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo antstolio S. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.