Baudžiamoji byla Nr. 1-96-350/2019

Proceso Nr. 1-01-1-31755-2019-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8;  2.3.6.4.5; 1.1.7.2.5; 2.1.8; 1.1.8.14; 2.1.15.3.3.2

 (S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

prokurorei Vaidai Baranauskienei,

kaltinamajam B. T.,

gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

nukentėjusiajam D. B.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), P. k., Panevėžio sen., Panevėžio r. sav., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" fasuotoju, teistas:

1) 2016 m. kovo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams. 2016 m. liepos 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;

2) 2016 m. spalio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) 2017 m. birželio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

4) 2017 m. liepos 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2018 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę. 2019-02-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų komisijos sprendimu, pritaikius 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Amnestijos akto" 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuo neatliktos bausmės dalies atleistas ir iš laisvės atėmimo vietos paleistas;

5) 2019 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas ir, pritaikius 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Amnestijos akto" 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

B. T. 2019 m. liepos 24 d. apie 3.45 val., Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo koridoriuje, ties butu Nr. 55, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų ranka sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, dėl ko D. B. krito ant grindų ir taip jam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimu smakro dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje srityse, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairės alkūnės srityje – sunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis B. T. kaltu prisipažino, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo atėjęs pas draugą D. Ž., su kuriuo žiūrėjo filmus. Kadangi draugas gyvena bendrabučio tipo vieno kambario bute, parūkyti eidavo į bendrą virtuvę. Jiems virtuvėje rūkant, atėjo nukentėjęs, su kuriuo D. Ž. susiginčijo dėl rūkymo bendrose patalpose, tačiau netrukus jie grįžo į savo kambarius, kurie yra šalia vienas kito. Po pusvalandžio pritrūko rūkyti, todėl nutarė cigarečių paprašyti D. B.. Jo kambario durys buvo atviros, matė, kad viduje sėdėjo D. B. draugė, ant stalo padėta alaus. Nukentėjęs buvo tualete, tačiau netrukus išėjo. Paprašius D. B. cigaretės, jis atsakė, kad neturi, tačiau pats priėjęs prie lango prisidegė cigaretę, dėl ko jis stovėdamas koridoriuje prie D. B. durų slenksčio ėmė nukentėjusį kolioti, nes supyko, kad jis meluoja. D. B. ėjo artyn užsimodamas jam suduoti, tačiau jis atsitraukė ir pirmas trenkė nukentėjusiajam ranka į kairės pusės smilkinį, po ko pastarasis sukniubo, galva paliesdamas grindis. Nepastebėjo, kad nukentėjusysis griūdamas galva į kur nors trenkėsi. Suprato, kad jis prarado sąmonę ir abu su D. Ž. išėjo į pastarojo kambarį, kur D. Ž. žiūrėjo filmą, o jis nuėjo miegoti. Įvykio metu buvo blaivus, nukentėjusiojo sužaloti nenorėjo, norėjo tik jį puolantį nuraminti. Po įvykio su juo nebendravo. Dėl savo veiksmų gailisi, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad įvykio dieną apie 4 val. ryte ruošėsi į darbą, todėl nuėjo į bendrą virtuvę užsikaisti kavos ir pasiimti darbinių rūbų, kur pamatė rūkantį kaimyną D. Ž. su draugu. Pasakė, kad jie rūkyti galėtų lauke, nes vasara ir iškarto išėjo, nes jam nepatinka svetimi žmonės virtuvėje. Jokio konflikto tarp jų nei tuo metu, nei iki tol nebuvo. Parėjęs į kambarį nuėjo į prie jo esantį tualetą. Po kelių minučių į koridoriuką prie tualeto atėjęs D. Ž. įkišo galvą į tualetą paprašė cigaretės. Iš tualeto nuėjo į savo kambarį ir prie lango parūkė. Kur tuo metu buvo D. Ž. ir B. T. nepamena. Norėjo eiti į bendrą virtuvę, tačiau bendrame koridoriuje prie įėjimo į jo kambarį stovėjęs B. T. nieko nesakęs jam trenkė į kairį smilkinį ir jis nukrito. B. T. nepuolė, užsimojęs nebuvo, jokių ketinimų jam suduoti neturėjo. Neprisimena, kad B. T. prašė cigaretės. Atgavus sąmonę šalia buvo žmona. Jautėsi normaliai, todėl apsirengęs susiruošė į darbą, į kurį autobusiuku visada nuveža darbdavys arba vairuotojas. Kas tą rytą pasiėmė ir kaip nuvyko į darbą, nepamena. Tą dieną svaigo galva, bet dirbo, kitą dieną darbe prarado sąmonę, todėl atsipeikėjęs ir grįžęs namo nuvyko į ligoninę, kur buvo operuotas ir gydomas dėl krešulio smegenyse. Dvi savaites po to nieko neprisimena. Buvo gydomas ligoninėje ir slaugos namuose. Grįžęs iš ligoninės pradėjo dirbti, tačiau iki šiol jaučiasi nekaip, svaigsta galva, ko anksčiau nebuvo. Įvykio metu buvo blaivus, ruošėsi į darbą, iš vakaro buvo bare. Neatsimena, ar įvykio rytą namuose ant stalo stovėjo nugertas alaus butelis. Civilinį ieškinį palaiko.

 2019-07-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad : 1. D. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimu smakro dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje srityse, taip pat poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar nuo suduoto trauminio poveikio nugriuvus ant grindų, ar panašiai, kurie susiformavo mažiausiai 2 trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje, mažiausiai 1 trauminio poveikio į kairę alkūnę pasakoje, ir mažiausiai 1 trauminio poveikio į dešinę blauzdą pasėkoje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti ne mažiau 5-8 paros iki apžiūros, į ką nurodo rusvos spalvos pakilusiu ir kraštuose beatsidalinančiu šašu odos nubrozdinimų pobūdis, bei žalsvai gelsva poodinių kraujosruvų spalva. Kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, atvykus į ligoninę atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje (2019-07-26, 19.37 val.) nurodoma kaip „ūmi", t. y. susiformavusi iki 72 val. iki kreipiantis į gydymosi įstaigą. Dėl nustatytos kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu D. B. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b.l. 32-33).

Liudytoja L. A. parodė, kad gyvena su D. B.. Pamena, kad jis apie 3 val. atsikėlė eiti į darbą ir nuėjo į virtuvę. Grįžo susierzinęs, sakė, kad virtuvėje yra kaimynas D. Ž. su draugu ir juos įspėjo, kad jie nerūkytų patalpose, o eitų į lauką. D. B. nuėjo į tualetą. Tuomet į jų koridoriuką iš bendro koridoriaus įėjo D. Ž., atidaręs tualeto duris D. B. paprašė cigaretės, tačiau D. B. pasakė, kad neduos ir grįžęs į kambarį ruošėsi į darbą. Tuomet D. Ž. atėjo į jų kambarį ir ėmė ją kolioti, kad paėmė per daug pinigų už išnaudotą vandenį, nes ji bendrabutyje atsakinga už pinigų surinkimą ir sąskaitų už vandenį apmokėjimą. Tuo metu D. B. ėjo į bendrą virtuvę, tačiau einant pro duris B. T., stovėjęs bendrame koridoriuje prie įėjimo į jų kambarį, nieko nesakęs iš pasalų trenkė D. B., po ko jis nugriuvo aukštielninkas kojomis į bendro koridoriaus pusę, galva į kambario pusę. Smūgį matė puikiai, nes sėdėjo ant lovos krašto ir durys į koridorių iš tos vietos matosi. Po smūgio D. Ž. su B. T. pasišalino. Vyras atsigavo tik po kelių minučių, matė mėlynę jo veide. Ji kvietė policiją, sakė, kad nepilnamečiai sumušė vyrą, tačiau kol policija atvažiavo, D. B. išėjo į darbą. Atvykę pareigūnai beldė į D. Ž. duris, tačiau durų niekas nedarė. D. B. skambino iš darbo, sakė, kad skaudą galvą, namo grįžo anksčiau. Po kelių dienų skausmas nepraėjo, tuomet kreipėsi į ligoninę, kur D. B. buvo paguldytas, operuotas, ligoninėje jis praleido 25 dienas. Po operacijos su juo buvo sunku susikalbėti, pasekmes dėl sumušimo jis jaučia iki šiol, nes nuolat svaigsta galva, ko anksčiau nebuvo, jis negali staigiai atsikelti iš lovos, lankosi pas gydytojus ir neaišku, ar jo sveikata pagerės. Jų kambaryje įvykio metu jokių gėrimų ant stalo nebuvo. Su D. Ž. nuolat konfliktuoja, nes jis nenori mokėti mokesčių.

Nepilnametis liudytojas D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad vasaros pabaigoje buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir vakare su B. T. žiūrėjo televizorių. Parūkyti eidavo į virtuvę. Vienu metu jiems rūkant į virtuvę atėjo girtas kaimynas D. ir ėmė priekaištauti, kodėl jie sėdi pas jį virtuvėje ir rūko. Einant iš virtuvės kaimynas ėjo už jų ir kažką burbuliuodamas norėjo trenkti B. T., tačiau pastarasis smūgio išvengė ir kumščiu trenkė kaimynui atgal, pataikydamas į galvą, po ko kaimynas pargriuvo. Viskas vyko koridoriuje. Kokioje būsenoje kaimynas liko, jis nežino, nes grįžę į kambarį nuėjo miegoti. Su minėtu kaimynu jokių konfliktų nebuvo, su kaimyno žmona tuo kartu nekalbėjo. Pas kaimynus yra buvęs (1 t., b.l. 134-135, 136).

Liudytojas V. J. parodė, kad yra D. B. bendradarbis. Žino, kad jis buvo sumuštas po to, kai virtuvėje kažkam nurodė eiti rūkyti į kiemą, o vėliau nedavė cigaretės. Važiuojant kartu į darbą matė, kad jo žandas mėlynas. Pamena, kad tą dieną jį vežė namo, nes D. B. blogai jautėsi. Tuo metu darbe jokių traumų ar sužalojimų niekas nepatyrė. Su D. B. dirba ir šiuo metu, tačiau jis nebe toks stiprus, turi mažiau sveikatos.

L. V. A. parodė, kad yra įmonės, kurioje dirba D. B., direktorius. Apie įvykį žino iš D. B., nes po įvykio vežė jį nuo namų į darbą. Matė mėlynę jo veide, akis buvo ištinusi. D. B. buvo blaivus. Siūlė jam eiti pas gydytojus, bet jis sakė, kad dirbs. Tą dieną po poros valandų jis pasijuto blogai, todėl parvežė jį namo. Po to D. B. dirbo dar kelias dienas, po to gydėsi. D. B. šiuo metu toliau dirba įmonėje, tačiau tapo ramesnis, lėtesnis, daro ilgesnes pertraukėles.

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

B. T. neneigia, kad jis ranka sudavė D. B. vieną smūgį į galvos sritį, po ko D. B. nukrito ir prarado sąmonę. Aplinkybę, kad būtent B. T. sudavė smūgį D. B., nurodė tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai L. A. bei D. Ž..

Nors iš karto po B. T. suduoto smūgio į galvą D. B. į gydymo įstaigą nesikreipė ir netrukus išvyko į darbą, tačiau liudytojų L. A., V. A. ir V. J. parodymai iš esmės patvirtina D. B. parodymus, kad jis po įvykio jautėsi blogai, pirmą dieną po B. T. suduoto smūgio dėl blogos sveikatos būklės iš darbo vietos buvo parvežtas į namus išdirbęs nepilną darbo dieną, ir nors po to dar dvi dienas dirbo, tačiau jo sveikatos būklė vis blogėjo, kol tik trečią dieną po nagrinėjamo įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą ir iš karto buvo paguldytas į ligoninę ir operuotas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu D. B. buvo susiformavusi ne daugiau kaip prieš 72 valandas iki 2019-07-26 19.37 val. atliktos kompiuterinės tomografijos. Tai reiškia, jog traumuojantis poveikis, dėl kurio ši kraujosruva susiformavo, D. B. buvo padarytas ne anksčiau kaip 2019-07-23 vakare. Byloje nėra jokių duomenų, kad be B. T. 2019-07-24 anksti ryte suduoto smūgio D. B., pastarasis būtų patyręs galvos sužalojimą artimu nagrinėjamam įvykiui metu kitomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą akivaizdu, jog teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotą D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent B. T. nagrinėjamo įvykio metu.

Taip pat išnagrinėtų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad betarpiškai prieš nagrinėjamą įvykį tarp D. B. ir B. T. bei kartu su šiuo buvusio D. Ž. kilo žodinis konfliktas bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, kai D. B. pareiškė pastabą B. T. ir D. Ž. dėl rūkymo virtuvėje.

Nepilnamečio liudytojo D. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad iš virtuvės po šio žodinio konflikto jis su B. T. išėjo pirmi, o D. B. ėjo jiems iš paskos ir mėgino suduoti B. T., po ko šis, išvengęs smūgio, trenkė D. B. atgal, po ko pastarasis nugriuvo, o jis su B. T. iš karto po to nuėjo į savo kambarį bendrabutyje, akivaizdžiai prieštarauja visų kitų įrodymų visetui – tiek kaltinamojo B. T., tiek nukentėjusiojo D. B., tiek įvykio liudytojos L. A. parodymams, todėl atmetami.

Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės vienodais B. T., D. B. ir L. A. parodymais, kad D. B., grįžęs iš bendro naudojimo virtuvės, iš karto nuėjo į prie jo bendrabučio kambario esantį tualetą, ir neužilgo po to į D. B. kambario koridoriuką, iš kurio yra įėjimas ir į D. B. kambarį, ir į tualetą, atėjo D. Ž., kuris dar tualete esančio D. B. pareikalavo duoti cigaretę. Kai D. B. išėjo iš tualeto ir įėjo į kambarį, ten jam iš paskos nuėjo ir D. Ž., kur pradėjo žodinį konfliktą su kambaryje buvusia L. A.. Visą tą laiką B. T. stovėjo bendro naudojimo koridoriuje prie įėjimo į D. B. patalpas durų ir, D. B. išeinant į bendro naudojimo koridorių, sudavė smūgį šiam į galvą, po ko pastarasis, praradęs sąmonę, nugriuvo.

B. T. teigia, kad jis, kai D. B. paprašytas nedavė cigaretės, o pats kambaryje užsirūkė, dėl tokio D. B. elgesio supyko ir pradėjo šį kolioti, po ko D. B. priėjęs prie jo mėgino smogti, tačiau jis D. B. smūgio išvengė ir smogė jam atgal gindamasis.

Tokius B. T. parodymus, atsižvelgiant į tai, kad jie visiškai prieštarauja D. B. ir L. A. parodymams, teismas vertina išimtinai kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį ir bent iš dalies pateisinti smūgio sudavimą D. B., ir šiuos B. T. parodymus apie smūgio sudavimo priežastį atmeta. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad nei D. B., nei L. A. nenurodė, jog į D. B. kambaryje vykusį jų konfliktą su ten buvusiu D. Ž. būtų kaip nors kišęsis B. T.. L. A. parodė, kad iki pat smūgio D. B. sudavimo ji B. T. apskritai nematė, o D. B. parodė, kad B. T. smūgį jam sudavė, kai jis ėjo iš kambario link bendro naudojimo virtuvės, t. y. vietoje, kur jam B. T. sudavė smūgį jis atsirado neturėdamas nei tikslo, nei priežasties smurtauti prieš B. T.. Be to, šiame kontekste, iš jau aptartų D. Ž. parodymų akivaizdu, kad D. Ž. ir B. T. dar prieš B. T. sulaikymą (praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo nagrinėjamo įvykio) ir D. Ž. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo aptarę tokią B. T. gynybos versiją.

Tokiu būdu darytina išvada, kad smūgį D. B. B. T. sudavė dėl to, kad D. B. prieš tai bendro naudojimo virtuvėje B. T. ir D. Ž. pareiškė visiškai pagrįstą pastabą dėl jų netinkamo ir nepriimtino elgesio – rūkymo bendro naudojimo virtuvėje. Toks B. T. elgesys vertintinas kaip chuliganiškas – itin įžūlus, padarytas akivaizdžiai demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir tokia B. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kad B. T. sąmoningai sudavė vieną smūgį D. B. į sveikatai ir gyvybei pavojingą kūno vietą – galvą, t. y. šį veiksmą atliko tyčia ir akivaizdžiai suvokė, kad dėl to D. B. sveikata bus sutrikdyta, tačiau nesant byloje jokių įrodymų, kad suduodamas smūgį D. B. B. T. norėjo nukentėjusiojo sveikatą sutrikdyti būtent sunkiai, darytina išvada, kad B. T. sunkų sveikatos sutrikdymą D. B. padarė veikdamas netiesiogine tyčia – tokių pasekmių nenorėdamas, tačiau sąmoningai leisdamas tokioms pasekmėms atsirasti.

B. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Nors B. T. pareiškė, kad gailisi padaręs nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia, kadangi šis pareiškimas yra aiškiai formalus, nes jis net teisme neatsiprašė nukentėjusiojo.

Skirdamas B. T. bausmę teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtą, labai sunkų nusikaltimą veikdamas netiesiogine tyčia, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė suduodamas vieną smūgį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę – nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas 19 metų amžiaus, iki tol būdamas nepilnamečiu jis eilę kartų teistas už įvairių nusikaltimų padarymą, nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus mažiau nei pusmečiui po to, kai, pritaikius Amnestijos įstatymą, buvo atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės ir paleistas iš laisvės atėmimo vietos, keliolika kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kas akivaizdžiai rodo, jog jis sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus ir nėra likęs laikytis įstatymų, nors nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu dirbo, tačiau darbovietėje charakterizuojamas neigiamai, kaip nedrausmingas darbuotojas (T. 3 b.l. 134).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes B. T. skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. T. ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės suėmimo keisti į švelnesnę.

                                Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas - (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė 3008,81 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos fondo biudžetui už D. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 T. b.l. 89-96).

Civilinis ieškovas - (duomenys neskelbtini) skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 185,73 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiajam D. B. skirtos ligos išmokos, kurį pagrindė pažymomis apie D. B. nedarbingumo laikotarpį bei ligos išmokos mokėjimo dokumentais (t. 2, b. l. 106-113).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. B. VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2019-07-26 iki 2019-08-23 buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl kaltinamojo B. T. jam padaryto sužalojimo, nes nuo 2019-07-26 iki 2019-08-08 D. B. buvo gydomas VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o nuo 2019-08-08 iki 2019-08-23 VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nuo 2019-07-26 iki 2019-08-30 D. B. buvo laikinai nedarbingas, jam buvo mokama ligos pašalpa ir todėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) valdyba dėl to turėjo išlaidų.

 Civilinių ieškovų nurodoma turtinė žala privalomojo sveikatos draudimo fondo bei (duomenys neskelbtini) biudžetams atsirado dėl nukentėjusiajam D. B. taikyto gydymo bei skirtos ligos pašalpos. Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta. Prašomas priteisti sumas pagrindžia prie civilinių ieškinių pateikti dokumentai, tad reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini, civiliniuose ieškiniuose nurodomas sumas priteisiant iš kalto asmens – B. T.. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CPK ) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Teisinio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. B. dėl jam padarytos sunkaus sveikatos sutrikdymo pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 5087,10 eurų sumai. 

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad po patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, pirko vaistus ir kitus reikmenis, susijusius su jo sveikatos priežiūra, pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius pirkinių kvitus. Kaip minėta, byloje yra duomenys apie tai, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Kadangi nukentėjusiojo patirtos išlaidos tiesiogiai susiję su jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, nukentėjusiajam D. B. padaryta 87,10 eurų turtinė žala turi būti atlyginta, šią sumą priteisiant iš B. T..

Nukentėjęs D. B. taip pat pareiškė ir civilinį ieškinį dėl jam padarytos 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašė šią sumą priteisti iš kalto asmens.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad D. B. kaltinamojo buvo sumuštas koridoriuje šalia jo buto durų suduodant smūgį kumščiu į gyvybei pavojingą vietą – galvą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjęs buvo operuotas dėl kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu, po ko ilgą laiką buvo gydomas ir slaugomas. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų D. B. patyrė ilgalaikį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad sveikatos sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol, nes svaigsta galva, negali staigiai atsikelti iš lovos, lankosi pas gydytojus, neaišku ar jo būklė pagerės ir šias jo nurodomas aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai. Nukentėjęs ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo pažemintas, nuskriaustas, išryškėjo depresija. Taigi daroma išvada, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, įvertinus nusikalstamas veikos padarymo aplinkybes daroma išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas 5 000 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas visiškai, priteisiant šią sumą iš sunkiai nukentėjusio sveikatą sutrikdžiusio asmens – B. T..

Daiktiniai įrodymai – 2019-07-26 iš įvykio vietos paimti du DNR bandiniai nuo rausvos spalvos dėmių, saugomi Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

B. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. T.:

5087,10 eurų D. B.;

3008,81 eurų (duomenys neskelbtini) biudžetui;

185,73 eurų (duomenys neskelbtini) biudžetui.

Daiktinius įrodymus – 2019-07-26 iš įvykio vietos paimtus du DNR bandinius, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir nuosprendžio nuorašo įteikimo nuteistajam gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                  Algirdas Gaputis