Administracinė byla Nr. A662-1667/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01660-2013-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Akmenės rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. P., V. J., N. M. ir L. J. skundą atsakovui Akmenės rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai S. P., V. J., N. M. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami priteisti iš Akmenės rajono apylinkės teismo nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką: S. P. – 18 605,44 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 3 d. iki 2011 m. liepos 31 d.; V. J. – 33 592,32 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; N. M. – 29 957,16 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. balandžio 28 d.; L. J. – 11 758,08 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2013 m. liepos 28 d.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 153 V. J. paskirta Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja ir iki šiol eina teisėjos pareigas Akmenės rajono apylinkės teisme. Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. birželio 4 d. dekretu Nr. 1K-385 N. M. paskirtas Akmenės rajono apylinkės teismo teisėju ir iki šiol eina teisėjo pareigas Akmenės rajono apylinkės teisme. Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. gegužės 16 d. dekretu Nr. IK-1066 L. J. paskirta Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja ir iki šiol eina teisėjos pareigas Akmenės rajono apylinkės teisme. Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. gruodžio 3 d. dekretu Nr. 455 S. P. buvo paskirtas Akmenės rajono apylinkės teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. kovo 26 d. dekretu Nr. 1254 ir 2007 m. liepos 11 d. dekretu Nr. IK-1054 buvo paskirtas šio teismo pirmininku, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. sausio 3 d. dekretu Nr. IK-921 buvo atleistas iš Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų, pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui.

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato 2008 m. lapkričio 6 d. priimtas ir nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas Nr. X-1771 (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas). Šio įstatymo 6 straipsnis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo 3 punktą pacitavo pareiškėjai. Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose išdėstoma ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista. Pareiškėjai 2010–2013 metais pagal teismo pirmininko įsakymus ir patvirtintus grafikus budėjo namuose poilsio ir švenčių dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val., tačiau už budėjimą namuose minėtais metais nebuvo išmokėtos galiojusioje Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio redakcijoje nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą.

Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 261 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, pagal to paties straipsnio 4 dalį numatoma, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nustatyta tvarka. VTĮ 261 straipsnio 5 dalis numato, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė DK 193 straipsnį, 186 straipsnio 2 dalį, 194 straipsnį.

Išdėstė, jog pareiškėja V. J. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo  mėn. iki 2013 m. birželio mėn. poilsio ir švenčių dienomis dirbo – budėjo namuose – 80 dienų (640 valandų). Pareiškėjas N. M. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. poilsio ir švenčių dienomis dirbo – budėjo namuose – 82 dienas (656 valandas). Pareiškėja L. J. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. poilsio ir švenčių dienomis dirbo – budėjo namuose – 30 dienų (240 valandų). Pareiškėjas S. P. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2011 m. liepos poilsio ir švenčių dienomis dirbo – budėjo namuose – 44 dienas (352 valandas). Darbas poilsio ir švenčių dienomis paskirtas Budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikuose. Už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjams turi būti atlyginama pagal DK 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo vidutinį darbo valandos užmokestį (darbo dienos užmokestį), nurodytą DK 186 straipsnio 2 dalyje.

Atsakovas Akmenės rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą nurodė Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnį, išdėstė Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo nuostatas ir sutiko su pareiškėjų skunde nurodytu argumentu, jog tokiu atveju turėtų būti taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Anot atsakovo, turėtų būti taikoma DK 194 straipsnio 2 dalis.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjų S. P., V. J., N. M., L. J. skundą tenkino ir priteisė iš Akmenės rajono apylinkės teismo S. P. 18 605,44 Lt už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2009 m. spalio 3 d. iki 2011 m. liepos 31 d., t. y. 44 dienas (352 valandas); V. J. – 33 592,32 Lt už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 30 d., t. y. 80 dienų (640 valandų); N. M. – 29 957,16 Lt už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2010 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. balandžio 28 d., t. y. 82 dienas (656 valandas); L. J. – 11 758,08 Lt už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką 2012 m. birželio 2 d. iki 2013 m. liepos 28 d., t. y.  30 dienų (240 valandų).  

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnį ir jo 2 dalį, taip pat nurodė Tvarkos aprašo 3 punktą. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų žurnale pažymimas jo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas.

Teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista. Teismas išdėstė faktinius bylos duomenis ir nurodė, jog kadangi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta būtinybė atlyginti už atliktą darbą, tačiau jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, tai teisėjų atlyginimo už darbą ne darbo metu nebuvimas laikytinas teisės spraga, kuri užpildytina pagal įstatymuose nustatytas taisykles. Tokia teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne nustatytu darbo laiku apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. VTĮ 261 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, jog DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK nenustato išskirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios nustato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką. DK 194 straipsnyje išskiriami du darbo poilsio ir švenčių dienomis atlyginimo būdai atsižvelgiant į tai, ar asmuo dirbo pagal grafiką, ar ne pagal grafiką. Kadangi pareiškėjai budėjo pagal iš anksto sudarytą grafiką, jiems turi būti taikomos DK 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pažymėta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar švenčių dienomis nėra numatytas pagal grafiką (DK 194 str. 1 d.). Teismo nuomone, kaip tik šios teisės normos tinkamiausios nesureguliuotam teisėjų viršvalandinio darbo ir darbo poilsio ir švenčių dienomis budėjimo metu atlyginimo teisiniam santykiui, todėl turi būti taikomos ABTĮ 4 straipsnio 6 dalies pagrindu. Už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjams turi būti atlyginama pagal DK 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, nurodytą DK 186 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjams priteista už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką pagal Akmenės rajono apylinkės teismo pažymas: S. P. – 18 605,44 Lt; V. J. – 33 592,32 Lt; N. M. – 29 957,16 Lt; L. J. – 11 758,08 Lt. Pareiškėjams nebuvo išmokėtos vienkartinės metinės priemokos už budėjimus (b. l. 96).

Teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, t. y. santykiai tarp šių išmokų mokėtojo – teismo (šiuo atveju Akmenės rajono apylinkės teismo) ir jos gavėjos – šio teismo teisėjų. Nesant šių teisinių santykių tinkamo sureglamentavimo Teismų įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme, šie santykiai yra prilyginami DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 str.). Be to, šis atsakovas (teismas) yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą bei, nors ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu apribotą, tokio darbo apmokėjimą (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 d., Aprašo 3 p., Pavyzdinio aprašo 3–6 p.). Teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (Teismų įstatymo 126, 127 str.). Tinkamas atsakovas šioje byloje turi būti ne Lietuvos valstybė, o Akmenės rajono apylinkės teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-677/2013).             

III.

Atsakovas Akmenės rajono apylinkės teismas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjams neišmokėtas darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką būtų priteistas iš Lietuvos valstybės.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kadangi teismas nėra teisėjo darbdavys DK prasme. Nors Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodoma, kad atsakovas neprieštarauja, jog būtų taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas sutinka prisiimti teisėjo darbdavio teises ir pareigas, numatytas DK. Teismai jokiais būdais ir priemonėmis nedaro įtakos teisėją priimant į darbą, neturi galimybės tartis su teisėju dėl jo darbo vietos, dėl darbo funkcijų, dėl apmokėjimo, nesudaro su teisėju darbo sutarties. Teisėjai skiriami į pareigas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, darbo užmokesčio dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką numato norminiai teisės aktai, todėl būtent Lietuvos valstybė, o ne teismas, yra teisėjo darbdavys. Be to, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Vadovaujantis šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu darytina išvada, kad ir nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta, jog teisėjo darbdavys yra Lietuvos valstybė, o ne teismas, į kurį jie yra paskirti. Atitinkamai atsakomybė už tinkamą teisėjo darbo apmokėjimą turėtų tekti Lietuvos valstybei. Atkreipia dėmesį, kad Akmenės rajono apylinkės teisme buvo priimti vidaus administravimo teisės aktai, kuriais buvo reglamentuojamas teisėjų viršvalandinis darbas bei darbas poilsio ir švenčių dienomis. Nepaisant to, kad vidaus administravimo aktais buvo numatyta galimybė atlyginti teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką pagal galiojančius teisės aktus, tačiau tai nebuvo atlikta ne dėl teismo kaltės. Teismas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

Pareiškėjai V. J., N. M., L. J. ir S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir mano, jog Akmenės rajono apylinkės teismas yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams S. P., V. J., N. M. ir L. J. (Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjams) nesumokėtos atlyginimo dalies už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjams turi būti atlyginama pagal DK 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, nurodytą DK 186 straipsnio 2 dalyje, ir konstatavo, jog tinkamas atsakovas yra Akmenės rajono apylinkės teismas, bei priteisė iš jo pareiškėjams jų prašomas sumas už darbą švenčių ir poilsio dienomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad Konstituciniam Teismui 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai bei pabrėžus būtinybę tinkamai atlyginti už atliktą darbą, tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo kompensuota už jo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis ginčo laikotarpiu, konstatuotina, jog minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl pareiškėjams priteistos nesumokėtos atlyginimo dalies dydžio nekyla, tačiau atsakovas Akmenės rajono apylinkės teismas mano, jog šioje byloje tinkamas atsakovas ir atsakingas už tinkamą apmokėjimą teisėjų darbo poilsio ir švenčių dienomis yra ne Akmenės rajono apylinkės teismas, o Lietuvos valstybė.

Pastebėtina, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, jei tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213-241).

Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaraujančia Konstitucijai. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimus. Nepaisant minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktų išaiškinimų, Lietuvos Respublikos Seimas dėl netinkamai sureglamentuotų teisėjų atlyginimų už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimų susidariusios teisės spragos neužpildė. Jokie reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo atlikti, t. y. teisėjų atlyginimų už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo sritį reglamentuojantys teisės aktai nebuvo suderinti su Konstitucijos imperatyvais. Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki šiol. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog kompensacija už budėjimą poilsio dienomis pareiškėjui nebuvo mokama būtent dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, t. y. dėl to, jog valstybė nesukūrė tinkamo teisinio mechanizmo tokiam apmokėjimui atlikti. Pabrėžta, kad teisėjui atlyginimą teisės aktais nustato būtent valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi. Išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei minėta valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjams neišmokėtą kompensaciją už darbą švenčių ir poilsio dienomis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Akmenės rajono apylinkės teismo, o ne iš Lietuvos valstybės. Pastebėtina, kad šioje byloje Lietuvos valstybė nedalyvauja nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl aptariamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylos šalių patikslinimo, nusprendžiant atsakovu laikyti ir Lietuvos valstybę, taip pat išsiaiškinant ir pareiškėjų poziciją šiuo klausimu.

Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti tinkamo atsakovo įtraukimo klausimą ir aiškintis, ar sutinka pareiškėjai atsakovu įtraukti ir Lietuvos valstybę ABTĮ 54 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas tinkamo atsakovo klausimas (ABTĮ 54 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu, sprendimas yra naikintinas ir bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Akmenės rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.