Pranešėjas Bronius Zalaga                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-135/2011

Teisėja Astra Karpytė                                                               Teisminio proceso Nr. 41-1-188-09

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.5., 2.1.15.3.3., 2.4.6., 2.4.7.

                                               (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Vaclovo Iždono, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorei Aušrai Jovaišaitei,

nuteistojo R. T. gynėjui adv. Edmundui Jankaičiui,

            teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo  R. T. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2008 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

            Nuosprendžiu nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš R. T. nukentėjusiajam priteista 770 Lt (septyni šimtai septyniasdešimt litų) turtinei žalai ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

            Nuosprendžiu tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir iš R. T. priteista 993 Lt (devyni šimtai devyniasdešimt trys litai) už L. B. gydymą.

            Nuosprendžiu Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos priteista iš R. T. 8436,25 Lt (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt šeši litai 25 ct) R. T. ekstradicijos išlaidos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė:

 

R. T. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 15 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. B., tai yra rankomis suduodamas jam  nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, po to L. B. pargriuvus ant žemės, rankomis ir kojomis suduodamas  nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą be ryškesnės neurologinės simptomatikos, krūtinės ląstos kairės pusės septinto šonkaulio lūžį, kraujosruvas veide, kairės ausies kaušelyje, dešiniame maumenyje, smakro dešinėje, nosies nugarėlėje, kaktoje, pasmakrės kairėje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, dviejų dantų lūžį, vieno danties nuskėlimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos kairės pusės septinto šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apygardos teismo sumažinti jam priteistą 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes, nuteistojo nuomone, tokia suma yra nepagrįsta. Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiojo civilinio ieškinio motyvu, kad nukentėjusysis darbą prarado dėl išmuštų dantų, o nurodo, kad L. B. darbą prarado dėl girtavimo. R. T. nurodo, kad nukentėjusysis buvo kviečiamas į teismo posėdžius, kad duotų paaiškinimus dėl pareikšto civilinio ieškinio, tačiau į teismą neatvyko. Skundu nuteistasis prašo sumažinti neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajam L. B.. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam priteista atlyginti nukentėjusiajam L. B. 10 000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi R. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl to jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, šią žalą nuteistasis privalo atlyginti. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įstatymas numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Taip pat pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusiajam L. B., nusikalstamais R. T. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jam buvo sumušta galva, sukrėstos galvos smegenys, sulaužytas kairės pusės septintas šonkaulis, sumuštas veidas, nulaužti du ir nuskeltas vienas dantis, padaryti kiti nesunkūs sužalojimai. Dėl šių sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusysis L. B. patyrė neturtinę žalą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo neturtinę žalą nukentėjusiajam L. B., nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo principų, pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiojo ir nuteistojo) pusiausvyrą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1 punktas).

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) L. B., ikiteisminio tyrimo metu pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad sužalojimo metu patyrė šoką, buvo išsigandęs dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi manė, kad jį užmuš (1 t., 30. 35 b. l.). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, akcentavo, jog dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, išgyvenimus, o dėl išmuštų dantų pablogėjo jo reputacija bei gyvenimo kokybė – negalėjo kalbėti, tinkamai maitintis. Tačiau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad minėti nepatogumai nukentėjusiajam buvo neilgalaikiai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai R. T. nusikalstama veika būtų buvę padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgusi į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-282/2008, 2K-253/2009, 2K-190/2010), nuteistojo turtinę padėtį, t. y. tai, kad jis niekur nedirba, sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 5 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos L. B. priteisimo keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a:

 

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011  m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Iš R. T. priteistą neturtinės žalos atlyginimą L. B. sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Bronius Zalaga

 

 

Teisėjai                                                                                                            Vaclovas Iždonas

 

 

                                                                                                          Zigmas Kavaliauskas