Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-579/2017

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00352-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.12.2.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.4.6.1.

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistiesiems A. Z., D. G. ir jų gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono  apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš A. Z. valstybės naudai konfiskuota 4 000 Eur, kaip lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.

D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš D. G. valstybės naudai konfiskuota 4 000 Eur, kaip lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. Z. ir D. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, realizavo didelės vertės turtą, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Nustatyta, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. Z. ir D. G., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2014-08-30 iki 2014-09-09, kaltinamieji surado M. A., ketinantį pirkti žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį „Lexus RX350“ ne mažiau kaip už 11 000 Eur ir sutarė su juo, kad automobilį atgabens į (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2014-09-09, apie 15.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paėmus nusikalstamu būdu gautą automobilį iš tyrimo metu tiksliai nenustatyto garažo, esančio garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), pastarasis automobilį „Lexus“ atvairavo į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu D. G. automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o A. Z. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), lydėjo tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą automobilį „Lexus RX350” iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „Lexus RX350”, o A. Z. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). 2014-09-09, apie 16.55 val., A. Z. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo susitiko su M. A. ir perdavė pastarajam nusikalstamu būdu gautą automobilį „Lexus RX350“, kurio vertė 22 877,51 EUR (atitinkamai 607,47 Minimalaus gyvenimo lygio (toliau MGL)).
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
1. Apeliantas teigia, jog nuosprendis neatitinka teismų praktikoje nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui keliamų reikalavimų, nes pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, paskirtos bausmės ir kitų klausimų nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismas, apelianto manymu, įrodymus vertino šališkai, atsižvelgė išimtinai tik į kaltinimo pateiktus įrodymus ir visiškai neaptarė apeliantą teisinančių įrodymų, tuo kartu pažeisdamas ir rungtyniškumo principą.
2. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo  nustatytas aplinkybes ir nemotyvuotai bei nepagrįstai nustatė apelianto veiksmuose visus būtinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, pažymius. Apelianto manymu, teismo išvada dėl nuteistojo kaltės nepagrįsta jokiais įrodymais, nes dėl jų nuosprendyje nepasisakyta, tokių įrodymų byloje nėra. Skundžiamame nuosprendyje aprašomojoje dalyje nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Tuo buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeistos BPK 301 bei 305 straipsnių nuostatos, dėl ko priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas. Šioje situacijoje, kai viena ir kita įvykių versija pagrįsta bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, loginis įrodymų vertinimas (kaip tai padarė apylinkės teismas), apelianto teigimu, negali garantuoti objektyvių  ir teisingų išvadų, nes teoriškai tiek teismo, tiek ir nuteistojo prielaida yra galima, todėl būtina atkreipti dėmesį į skunde nurodytų detalių seką, nes net vienos detalės ar aplinkybės paneigimas gali sugriauti visą loginę konstrukciją. 
3. Nuteistasis kategoriškai teigia, jog niekada su niekuo nėra taręsis įvykdyti nusikalstamą veiką.  Niekada su niekuo nesitarė dėl automobilio „Lexus RX350“ įgijimo ar realizavimo ir apie šią nusikalstamą veiką nieko nežino. Nurodo nuosekliai tvirtinęs, jog jokios nusikalstamos veikos nepadarė, asmens M. A. nepažįsta ir neturėjo jokių galimybių bendrauti su juo, nes nemoka rusų kalbos, jokio automobilio „Lexus RX350“ niekada neturėjo, apie tai jam nieko nežinoma, jo nei įgijo, nei kam perdavė. Šias aplinkybes patvirtina ir visa bylos medžiaga, kurios analizės teismas neatliko.
4. Apeliantas skunde teigia, jog teismas jo parodymus vertino kaip nenuoseklius, tačiau šio fakto nepagrindė jokiais argumentais. Nuteistasis nurodo nuosekliai teigęs, jog negali pasakyti, ar A. Z. ar jo draugė buvo garažų kooperatyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie vykimą į (duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinoma. Teismas rėmėsi liudytojo T. Ž. parodymais, kad A. K. pasiūlė apeliantui įsigyti du vogtus automobilius, tačiau A. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl šio automobilio nutrauktas, teisme šis asmuo neapklaustas, o ikiteisminio tyrimo metu A. K. šias aplinkybes paneigė, todėl šio liudytojo parodymai yra prieštaringi. Iš liudytojo parodymų seka, jog nuteistasis išvyko iš garažų masyvo, tačiau vien šis faktas nereiškia, kad apeliantas padarė nusikaltimą. Kiti liudytojai – pareigūnai  nenurodė, jog nuteistasis būtų įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą. Liudytoja N. O. patvirtino faktą, jog jokiame nusikaltime apeliantas nedalyvavo. Ji pažįsta M. A., su šiuo asmeniu bendravo, būtent pas ją kreipėsi minėtas asmuo, kai buvo sulaikytas su automobiliu „Lexus RX350“, ir pateikė notariškai patvirtintus dokumentus, kuriuose buvo nurodytas automobilį pirkęs asmuo. Šie dokumentai byloje, tačiau šių teisinančių aplinkybių teismas nuosprendyje nepatarė.  Ši liudytoja patvirtino, kad M. A. apkalba ir ją, ir nuteistąjį bei A. Z., siekdamas palengvinti savo kaltę. Jokių pinigų iš minėto asmens ji nėra gavusi. J. Ž. taip pat nurodė, jog jokių pinigų iš M. A. už nurodytą automobilį nėra gavusi.
5. Apeliantas teigia, jog liudytojo M. A. parodymai laikytini nepatikimais, nes jie nėra nuoseklūs. Vienu metu jis teigė, kad buvo paprašytas automobilį nugabenti iki jo pakrovimo vietos savo pažįstamo ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kitu metu nurodė jau kitas įsigijimo aplinkybes. Paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą jau nurodė, jog dėl automobilio „Lexus RX350“ bendravo su N. O., kuri nurodžiusi, kad automobilis vogtas, bus suklastoti dokumentai ir kėbulo numeris, būtent jai sumokėjo pinigus ir ši liudytoja perdavė registracijos numerio ženklus. Po tokių parodymų M. A. buvo panaikintas suėmimas ir jam buvo leista išvykti į tėvynę, todėl, apelianto teigimu, darytina išvada, kad mainais už tai, jog bus apkalbėtas apeliantas, A. Z. ir kiti asmenys, M. A. buvo paleistas į laisvę, be to, jam skirta labai švelni bausmė. Į teismą šis asmuo vengė atvykti. Jo parodymais nepatikėjo pareigūnai, nes ikiteisminis tyrimas tiek N. O., tiek ir J. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas. Be to, šis asmuo taip pat nepatvirtino aplinkybės, jog nuteistasis dalyvavo nusikaltimo padaryme, tik patvirtino, jog yra matęs apeliantą vieną kartą.
6. Skunde nurodoma, jog liko neaptarti ir kiti apeliantą teisinantys įrodymai. Teismas be pagrindo teigia, jog apeliantas perdavė M. A. suklastotą automobilio numerį, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Apeliantui taip pat nežinoma apie automobilio draudimą. Nuteistasis teigia, kad byloje nustatyta, jog kažkuris iš Tadžikistano ar Kirgizijos piliečių yra galimai pasisavinęs registracijos numerius, kurie buvo uždėti ant automobilio, be to, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kaip nustatė ir specialistas, pasirašė būtent M. A..
7. Apeliantas kategoriškai neigia susitikęs su M. A. 2014 m. rugsėjo 30 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), to nepatvirtino nė vienas proceso dalyvis ir byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis su šiuo asmeniu būtų susitikęs ir bendravęs žodžiu ar telefonu kitose vietose. Apie nusikaltimą apeliantas teigia niekada su niekuo telefonu nėra bendravęs, o tai, kad telefonu bendravo su savo draugu A. Z., ar lankėsi garažų kooperatyve, kuriame yra jam priklausantis garažas, telefonas buvo prisijungęs prie vienos ar kitos stoties, negali būti vertinama įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę.
8. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog jo kaltės įrodymu negali būti ir M. A. atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriame nurodyta, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo ir nuteistasis, nes jis neturėjo galimybės skųsti šio procesinio sprendimo.
9. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad bendrininkavimą, įvykdant nusikalstamą veiką, patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Išklotinėse nenurodyta, kad apeliantas apie minėtą automobilį būtų kalbėjęs su A. Z.. M. A. nurodė, jog dėl automobilio bendravo su N. O., jai perdavė pinigus, tačiau su apeliantu jis nebendravo, todėl darytina išvada, kad šis asmuo apeliantą apkalbėjo priverstas ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
10. Apibendrindamas apeliantas teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl teismas padarė klaidingas išvadas dėl apelianto kaltės. Skundžiamas nuosprendis apelianto atžvilgiu pagrįstas duomenimis, dėl kurių objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių, kurias pašalinti procesinių galimybių jau nėra, todėl jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai vertinant įrodymus ir surašant nuosprendį yra esminiai, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti naikinamas BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. taip pat teigia, jog jam skirta aiškiai per griežta bausmė, pažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, turi pragyvenimo šaltinį, tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad apeliantas neturi galimybių susimokėti skirtą baudą. Be to, pažymi, jog skiriant bausmę pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes M. A. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta tik 52 MGL dydžio bauda, o apeliantui už vieną BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 500 MGL dydžio bauda. Be to, konfiskuota 4000 Eur kaip lėšos gautos nusikalstamu būdu, nors byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus apeliantas būtų gavęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas teigia, jog jis taip pat turėtų būti išteisintas.
3. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
1. Apeliantas teigia, jog nuosprendis neatitinka teismų praktikoje nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui keliamų reikalavimų, nes pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, paskirtos bausmės ir kitų klausimų nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismas, apelianto manymu, įrodymus vertino selektyviai, šališkai, atsižvelgė išimtinai tik į kaltinimo pateiktus įrodymus ir visiškai neaptarė apeliantą teisinančių įrodymų, tuo kartu pažeisdamas ir rungtyniškumo principą, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti.
2. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo  nustatytas aplinkybes ir nemotyvuotai bei nepagrįstai nustatė apelianto veiksmuose visus būtinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymius. Apelianto manymu, teismo išvada dėl nuteistojo kaltės nepagrįsta jokiais įrodymais, nes tokių įrodymų byloje nėra. Skundžiamame nuosprendyje aprašomojoje dalyje nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Tuo buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeistos BPK 301 bei 305 straipsnių nuostatos, dėl ko priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas. Šioje situacijoje, kai viena ir kita įvykių versija pagrįsta bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, loginis įrodymų vertinimas (kaip tai padarė apylinkės teismas), apelianto teigimu, negali garantuoti objektyvių  ir teisingų išvadų, nes teoriškai tiek teismo, tiek ir nuteistojo prielaida yra galima, todėl būtina atkreipti dėmesį į skunde nurodytų detalių seką, nes net vienos detalės ar aplinkybės paneigimas gali sugriauti visą loginę konstrukciją. 
3. Nuteistasis kategoriškai teigia, jog niekada su niekuo nėra taręsis įvykdyti nusikalstamą veiką.  Niekada su niekuo nesitarė dėl automobilio „Lexus RX350“ įgijimo ar realizavimo ir apie šią nusikalstamą veiką nieko nežino. Nurodo nuosekliai tvirtinęs, jog jokios nusikalstamos veikos nepadarė, asmens M. A. nepažįsta ir neturėjo jokių galimybių bendrauti su juo, nes nemoka rusų kalbos, jokio automobilio „Lexus RX350“ niekada neturėjo, apie tai jam nieko nežinoma, jo nei įgijo, nei kam perdavė. Šias aplinkybes patvirtina ir visa bylos medžiaga, kurios analizės teismas neatliko.
4. Apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi liudytojo T. Ž. parodymais, kad A. K. dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, tačiau A. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas  nutrauktas, teisme šis asmuo neapklaustas, o ikiteisminio tyrimo metu A. K. liudytojo T. Ž. nurodytas aplinkybes paneigė.  Liudytojas teigia, jog jam žinoma, kad iš garažų masyvo išvažiavo nuteistasis, tačiau vien šis faktas nereiškia, kad apeliantas padarė nusikaltimą. Nuteistasis pažymi, kad užsiima automobilių prekyba, ir neneigia galėjęs  lankytis garažuose, nes ten remontuojami, plaunami automobiliai. Su D. G. teigia niekada nekalbėjęs apie automobilį „Lexus RX350“. Be to, kiti liudytojai – pareigūnai  nenurodė, jog nuteistasis būtų įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliantas pripažįsta galėjęs kartu esant ir jo vaiko motinai J. Ž., iš (duomenys neskelbtini) parvežti asmenį, nes pasitaikydavo, kad jo, kaip užsiimančio prekyba automobiliais, paprašydavo paslaugos pavežti iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog tai nesusiję su jam pareikštu kaltinimu.
5. Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog liudytoja N. O. patvirtino faktą, kad jokiame nusikaltime apeliantas nedalyvavo. Ji pažįsta M. A., su šiuo asmeniu bendravo, būtent pas ją kreipėsi minėtas asmuo, kai buvo sulaikytas su automobiliu „Lexus RX350“ ir pateikė notariškai patvirtintus dokumentus, kuriuose buvo nurodytas automobilį pirkęs asmuo. Šie dokumentai byloje. Liudytoja taip pat patvirtino, kad M. A. apkalba ir ją, ir nuteistąjį bei D. G., siekdamas palengvinti savo kaltę. Jokių pinigų iš minėto asmens ji nėra gavusi. Tačiau teismas šių teisinančių aplinkybių nuosprendyje neaptarė.
6. Liudytoja J. Ž. taip pat paneigė M. A. parodymus, nurodė, jog jokių pinigų iš M. A. už nurodytą automobilį nėra gavusi, nėra niekada mačiusi automobilio „Lexus RX350“, nėra su kuo nors bendravusi dėl šio automobilio.
7. Apeliantas teigia, jog liudytojo M. A. parodymai laikytini nepatikimais, nes jie nėra nuoseklūs. Vienu metu jis teigė, kad buvo paprašytas šį automobilį nugabenti iki jo pakrovimo vietos savo pažįstamo ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kitu metu nurodė jau kitas įsigijimo aplinkybes. Paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis jau nurodė, jog dėl automobilio „Lexus RX350“ bendravo su N. O., kuri nurodžiusi, kad automobilis vogtas, kad bus suklastoti dokumentai ir kėbulo numeris, būtent jai sumokėjo pinigus ir ši liudytoja perdavė registracijos numerio ženklus. M. A. parodė, kad J. Ž. jam telefonu pranešė, kada atvarys automobilį į (duomenys neskelbtini) ir tada sumokėjo likusius pinigus. Po tokių parodymų M. A. buvo panaikintas suėmimas ir jam buvo leista išvykti į tėvynę, todėl, apelianto teigimu, darytina išvada, kad  mainais, už tai, jog bus apkalbėtas apeliantas, D. G. ir kiti asmenys, M. A. buvo paleistas į laisvę, be to, jam skirta labai švelni bausmė. Į teismą šis asmuo vengė atvykti. Jo parodymais nepatikėjo pareigūnai, nes ikiteisminis tyrimas tiek N. O., tiek ir J. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas. Be to, šis asmuo taip pat nepatvirtino aplinkybės, jog nuteistasis dalyvavo nusikaltimo padaryme.
8. Skunde nurodoma, jog liko neaptarti ir kiti apeliantą teisinantys įrodymai. Teismas be pagrindo teigia, jog apeliantas perdavė M. A. suklastotą automobilio numerį, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Apeliantui taip pat nežinoma apie automobilio draudimą. Nuteistasis teigia, kad byloje nustatyta, jog kažkuris iš Tadžikistano ar Kirgizijos piliečių yra galimai pasisavinęs registracijos numerius, kurie buvo uždėti ant automobilio, be to, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kaip nustatė ir specialistas, pasirašė būtent M. A..
9. Apeliantas kategoriškai neigia susitikęs su M. A. 2014 m. rugsėjo 30 d. degalinėje(duomenys neskelbtini), to nepatvirtino nė vienas proceso dalyvis, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis su šiuo asmeniu būtų susitikęs ir bendravęs žodžiu ar telefonu kitose vietose. Apie šį nusikaltimą apeliantas teigia niekada su niekuo telefonu nėra bendravęs, o tai, kad telefonu bendravo su savo draugu D. G., ar telefonas buvo prisijungęs prie vienos ar kitos stoties, negali būti vertinama įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę.
10. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog jo kaltės įrodymu negali būti ir M. A. atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriame nurodyta, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo ir nuteistasis, nes jis neturėjo galimybės skųsti šio procesinio sprendimo.
11. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad bendrininkavimą įvykdant nusikalstamą veiką patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Išklotinėse nenurodyta, kad apeliantas apie minėtą automobilį būtų kalbėjęs su D. G.. M. A. nurodė, jog dėl automobilio bendravo su N. O., jai perdavė pinigus, tačiau su apeliantu jis nebendravo, todėl darytina išvada, kad šis asmuo apeliantą apkalbėjo priverstas ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
12. Apibendrindamas apeliantas teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl teismas padarė klaidingas išvadas dėl apelianto kaltės. Skundžiamas nuosprendis apelianto atžvilgiu pagrįstas duomenimis, dėl kurių objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių, kurias pašalinti procesinių galimybių jau nėra, todėl jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai vertinant įrodymus ir surašant nuosprendį yra esminiai, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti naikinamas BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. taip pat teigia, jog jam skirta aiškiai per griežta bausmė, pažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, dirba, išlaiko mažametį vaiką, turi pragyvenimo šaltinį, tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad apeliantas neturi galimybių susimokėti skirtą baudą. Be to, pažymi, jog skiriant bausmę pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes M. A. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta tik 52 MGL dydžio bauda, o apeliantui už vieną BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 500 MGL dydžio bauda. Be to, konfiskuota 4000 Eur kaip lėšos gautos nusikalstamu būdu, nors byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus apeliantas būtų gavęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas teigia, jog jis taip pat turėtų būti išteisintas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
5. Nuteistųjų D. G. ir A. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl kaltės, padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą

6. Skunde apeliantai nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 1 dalyje. Teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamųjų kaltumo, paskirtų bausmių nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismas, apeliantų manymu, įrodymus vertino selektyviai, šališkai, atsižvelgė išimtinai tik į kaltinimo pateiktus įrodymus ir visiškai neaptarė teisinančių įrodymų, tuo pažeisdamas rungtyniškumo principą, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja, jog šie skundų argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.
8. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Tad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo, liestinumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundų argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o teismo išvados dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių buvimo D. G. ir A. Z. veiksmuose yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.
9. Nors nuteistieji kategoriškai neigė dalyvavimą jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, tačiau jų kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir išsamiai pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apylinkės teismo išvados tiek dėl paties nusikaltimo įvykio, tiek dėl nuteistųjų kaltės, pagrįstos išsamia surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų analize, yra motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti.
10. Nuteistųjų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodytas liudytojų M. S., T. Ž., G. Š. ir K. N. parodymais, slapto sekimo protokolais, telefoninių skambučių išklotinėmis, liudytojo M. A. parodymais, asmenų parodymo atpažinti, taip pat asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.
11. D. G. ir A. Z. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, realizavo didelės vertės turtą, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Jų veika pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-08-30 iki 2014-09-09 surado pirkėją, t.y. M. A., ketinantį pirkti žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį „Lexus RX350“ ne mažiau kaip už 11 000 Eur ir sutarė, kad automobilį atgabens į (duomenys neskelbtini). Po to bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu, pastarasis automobilį paėmė iš garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), o D. G. automobiliu „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei A. Z. automobiliu „Audi A6“,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto garažo lydėjo automobilį „Lexus RX350“ iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po to tęsiant nusikalstamus veiksmus nenustatytas asmuo automobiliu „Lexus RX350“, o A. Z. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), apie 16.55 val. susitiko su M. A. ir perdavė jam  minėtą žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį „Lexus RX350“, kurio vertė 22 877,51 Eur.
12. Nors nuteistieji teigė, jog apie jokį vogtą automobilį „Lexus RX350“ jiems nebuvo žinoma ir neigė 2014 m. rugsėjo 9 d. šį automobilį realizavę, tačiau šiuos nuteistųjų aiškinimus paneigia liudytojų pareigūnų M. S., K. N. parodymai, liudytojo M. A. parodymai, M. S., bei M. A. parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolai, atpažinimo pagal asmenį protokolas, telefoninių skambučių išklotinių bei slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys.
1. 2015-03-31 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. T7-158KF pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2014-09-09 15.40 val. iki 17.05 val., buvo atliekamas slaptas automobilio „Lexus RX350“ sekimas. Sekimas buvo vykdomas nuo garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Apie 15.47 val. atsidarius minėto garažų masyvo vartams, išvažiavo automobiliai „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Lexus RX350“, su laikinaisiais prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Buvo sekamas automobilis „Lexus RX350“, kuris, išvažiavęs pro vartus, paskui „BMW” bei lydimas „Audi A6“, pasuko dešinėn ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plentu. Automobilis „BMW”, nusuko dešinėn link prekybos centro (duomenys neskelbtini), o „Audi A6“ atsiliko nesekamas. Automobilis „Lexus RX350“ vakariniu aplinkkeliu važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, kol apie 16.02 val. užsuko į (duomenys neskelbtini) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje šį automobilį vairavęs nežinomas vyras išlipo iš automobilio ir į jį pylė kuro. Apie 16.10 val. automobilis „Lexus RX350“ išvažiavo iš degalinės ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi keliu A5. Apie 16.56 val. (duomenys neskelbtini) gatve įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) miestą automobilis „Lexus RX350“ sustojo ties automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), kur kelkraštyje stovėjo automobilis „Audi A6“. 16.59 val. iš automobilio „Audi A6“ galo išlipo tamsaus gymio nežinomas vyras, kuris sėdo už automobilio „Lexus RX350“ vairo, o prieš tai „Lexus RX350“ vairavęs nežinomas vyras persėdo į automobilį „Audi A6“. Pastebėta, kad šalia „Audi A6“ vairuotojo sėdėjo moteris. Apie 17 val. automobilis „Audi A6“ liko stovėti nestebimas kelkraštyje, o „Lexus RX350“ ėmė važiuoti (duomenys neskelbtini) g., pasuko į (duomenys neskelbtini) g., kur apie 17.02 val. buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų (4 t. b. l. 25-29).
2. Liudytojas M. S. paaiškino, kad, dirbdamas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėju, gavo nurodymą nuvykti prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), nes iš jo turi išvažiuoti sekamas automobilis. Matė kaip automobiliai „BMW 320“, „Lexus RX350“ ir „Audi A6“ išvažiavo iš garažų masyvų, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis važiavo paskui automobilį „Audi A6“. Nurodė, jog teismo salėje sėdintis A. Z. yra panašus į asmenį, vairavusį minėtą transporto priemonę. Automobilyje „Audi A6“ matė dar vieną asmenį, bet nežino ar tai buvo mergina, ar vaikas. Automobilį „Lexus RX350“ pastebėjo prie degalinės „A. N.“, esančios „V. B.“ kelyje. Vėliau minėtas automobilis, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) g., prie „Audi A6“. Link „Audi A6“ atbėgo panašus į V. A. šalių pilietį ir sustojo prie priekinių keleivio pusės durelių. Automobilį „Lexus RX350“ muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojai vėliau sulaikė (duomenys neskelbtini) degalinėje, (duomenys neskelbtini).
3. Liudytojas K. N. patvirtino jog 2014-09-09 15.55 val. prisijungė prie kolegos M. S. vykdomo sekimo. Sekė nuo (duomenys neskelbtini) tilto, (duomenys neskelbtini) plente. Kolega paaiškino, kad seka paskui automobilį „Lexus RX350“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir kuris iš garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), išvažiavo kartu su dar dviem automobiliais: „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sekė automobilį „Lexus RX350“ iki (duomenys neskelbtini), kur jis atvyko apie 16.55 val. Sustojo kelkraštyje ties automobilių stovėjimo aikštele, esančia adresu (duomenys neskelbtini), kur jau stovėjo automobilis „Audi A6“, už kurio vairo sėdėjo apie 20-25 metų amžiaus jaunuolis, šalia jo sėdėjo apie 20-23 metų amžiaus, tamsių plaukų mergina. Netrukus, po to, kai automobilis „Lexus RX350” sustojo, iš jo išlipo jį atvairavęs asmuo ir persėdo į automobilį „Audi A6“. Iš automobilio „Audi A6“ išlipęs apie 30-35 metų amžiaus, juodų plaukų, azijietiško gymio, 170-175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo  vyras, pakalbėjo su automobilio „Audi A6“ vairuotoju ir nuėjo link automobilio „Lexus RX350“. Nuėjęs prie automobilio, sėdo į jį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Automobiliui „Lexus RX350” įsukus į (duomenys neskelbtini), jis netoli (duomenys neskelbtini) degalinės buvo sustabdytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio.
4. 2015-11-04 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. S. atpažino D. G., kuris 2014-09-09 iš garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobiliu „BMW 320”, o A. Z. atpažino kaip asmenį, kuris tuo pačiu metu iš minėto garažų masyvo išvažiavo automobiliu „Audi A6“ (1 t.,  b. l. 94-97, 98-101).
5. 2015-09-24 asmens parodymo atpažinti pagal asmenį metu K. N. atpažino A. Z., kuris 2014 m. rugsėjo mėn., automobilio „Lexus RX350” perdavimo (duomenys neskelbtini) metu  buvo už automobilio „Audi A6“ vairo (1 t., b. l. 111-115).
13. Nuteistieji neginčija, jog jie galėjo naudotis kaltinime nurodytais automobiliais, kuriais buvo lydimas „Lexus RX350“. Tai nustatyta ir objektyviais bylos duomenimis.
1. Baudžiamojoje byloje yra skelbimas iš internetinio skelbimų portalo www.autogidas.lt, kuriame nurodoma, kad parduodamas automobilis „Audi A6“, kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini)8. Skelbime matyti nuotraukos, kuriose yra automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 34-35, 41-42). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis minėtas automobilis skelbimo įdėjimo metu buvo registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, o prieš automobilį 2014 m. spalio mėn. parduodant – L. B. vardu. Prieš tai pora kartų buvo registruotas A. Z. vardu, o 2014-09-30 Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotas A. Z. motinos D. Z. vardu (4 t. b. l. 34-35, 43-45).
2. Be to, 2015-12-07 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (4 t., b. l. 21-22) ir 2015-10-20 suvestinėje Nr. Vl-Sl-528-02-14(44)KF (4 t., b.1.23-24) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-24 buvo klausomasi A. Z. telefoninių pokalbių, kurių metu buvo nustatyta, kad 2014-09-15, 11.25.59 val., A. Z. skambina draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė dėl eismo įvykio. Pokalbis vyksta apie eismo įvykio deklaraciją. Moteris pokalbio metu nurodė „taip, dabar kaip žalos pareiškėjo, man reikės jūsų duomenų. Jūs A. Z.?“, A. Z. atsakė „Z.“, taip pat moteris klausė „Jūsų gimimo data?“, A. Z. atsakė „(duomenys neskelbtini)“ ir patikslino „ketvirto mėnesio septinta diena.“ Moteris klausė „Septintas. O valstybinis numeris jūsų automobilio?“, A. Z. atsakė „(duomenys neskelbtini)“, ji taip pat paklausė „Markė ir modelis?“, A. Z. nurodė „Audi A6“ (4 t., b. l. 23-24).
3. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktų išrašų apie autotransportą matyti, jog įvykio laikotarpiu automobilio „BMW 320“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris išlydėjo „Lexus RX350“ iš garažų (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo ir nuosavybės teisė priklausė D. G. sutuoktinei I. G. (4 t., b. l. 138). Būtent D. G., kaip sėdėjusį už šio automobilio vairo 2014-09-09 išvykstant kartu su „Lexus RX350“ atpažino liudytojas M. S.. M. A. taip pat nurodė D. G., kaip asmenį, važinėjusį automobiliu „BMW 320“ ir dalyvavusį pokalbiuose derinant automobilio pirkimo klausimus.
14. Nuteistieji taip pat neneigia, jog galėjo būti prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), nes yra pažįstami, o D. G. turi garažą minėtu adresu, tačiau neigia kaip nors susiję ar lydėję minėtą „Lexus RX350“ automobilį pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Tokie apeliantų aiškinimai vertinami kaip jų gynybinė pozicija, nes jie paneigiami anksčiau nutartyje nurodytais duomenimis, taip pat liudytojo M. A. parodymais, šio liudytojo parodymo atpažinti protokole užfiksuotų duomenų visuma, kadangi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nustatytas aplinkybes tiek dėl jų veiksmų lydint ir perduodant M. A. minėtą „Lexus RX350“ automobilį, tiek ir dėl jų veikimo surandant šiam automobiliui pirkėją. Minėti duomenys atspindi logišką nuoseklią teismo nustatytą įvykių seką.
1. Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, jog 2014 m. rugpjūčio paskutinėmis dienomis ar rugsėjo pirmosiomis, tikslios datos nepamena, telefonu dėl automobilio „Lexus RX350“ bendravo su N. O., kuri pasakė, kad automobilis vogtas, bus suklastoti dokumentai bei kėbulo numeris. Automobilio kaina buvo mažesnė nei rinkos, t. y. 11 000 Eur. Automobilio iš karto apžiūrėti negalėjo, nes buvo išvykęs į Prancūziją. 2014 m. rugsėjo 3 ar 4 d., grįžęs į Lietuvą, susiskambino su N. O., įvyko keletas susitikimų. Visų susitikimų metu buvo kalbama apie automobilio „Lexus RX350“ pirkimą – pardavimą, šių susitikimų metu dalyvavo ne tik N. O., bet ir jos žentas A. Z. ir asmuo, važinėjantis automobiliu „BMW 320“, tai yra D. G.. Vieno iš tokių susitikimų metu su N. O. ir apeliantu A. Z. nuvyko į garažų masyvą. Automobilio apžiūrėti važiavo liudytojos N. O. žento automobiliu „Audi A6“. Atvykus šalia garažo stovėjo tamsios spalvos automobilis „Lexus RX350“. Prie automobilio jau laukė D. G.. Automobilio nepirko, kadangi tada neturėjo reikiamos pinigų sumos. Apžiūrėjęs automobilį garažų masyve N. O. sumokėjo avansą 2000-3000 Eur. Po šio susitikimo buvo dar vienas, tikslios datos nepamena, kada N. O. perdavė registracijos numerio ženklus. Automobilį jam turėjo perduoti 2014-09-09, apie 17 val., prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), netoli VĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g. Nurodytu laiku atvyko į sutartą vietą. Apie 16.45 val. automobiliu „Audi A6“ atvyko A. Z. su N. O. dukra J. Ž.. Automobilį vairavo A. Z.. Apeliantui sumokėjo likusius pinigus už automobilio „Lexus RX350“ įsigijimą. Maždaug po 5-10 min. prie automobilio „Audi A6“ privažiavo ir jo įsigytas „Lexus RX350”, kurį vairavo nematytas apie 40 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio vyriškis. Šis asmuo, išlipęs persėdo į „Audi A6“, o jis į nupirktą automobilį „Lexus RX350”. Jam nuvažiavus, automobilis „Audi A6“ liko stovėti. Pavažiavus apie kilometrą nuo tos vietos, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), jį sustabdė muitinės pareigūnai. Muitinės pareigūnams atlikus muitinį tikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai, automobilis sulaikytas (7 t., b. l. 55-57).
2. 2016-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. A. atpažino A. Z., kaip asmenį, kuris kartu su N. O. jį atvežė apžiūrėti perkamo automobilio „Lexus RX350“ į garažų masyvą ir kuris 2014-09-09 dalyvavo jam perduodant automobilį (duomenys neskelbtini) (7 t. b. l. 32-36). Be to, 2016-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. A. atpažino D. G., kuris garažų masyve 2014 metų rudenį aprodė perkamą automobilį „Lexus RX350“ ir tuo metu važinėjo automobiliu „BMW 320“ (7 t., b. l. 37-41).
15. Nors nuteistieji teigia, jog M. A. parodymai keitėsi, nebuvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, kad šis liudytojas juos apkalba, parodymuose kalba ne apie apeliantus, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes būtent šių liudytojo parodymų tikrumas ir patikimumas nustatytas juos lyginant ir gretinant su kitais duomenimis, o būtent – anksčiau jau aptartų liudytojų pareigūnų T. N. ir M. S. parodymais, parodymų atpažinti pagal nuotraukas, pagal asmenį metu gautais duomenimis, kurių tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai turėtų kokių nors priežasčių apkalbėti nuteistuosius.  Be to, nenustatyta jokių priežasčių liudytojui M. A. apkalbėti apeliantus, juo labiau, kad jis pats patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtu būdu įgyto turto, o būtent automobilio „Lexus RX350“, įsigijimą. Nors nuteistieji teigė anksčiau M. A. nepažinoję, tačiau parodymo atpažinti metu pagal nuotrauką liudytojas M. A. atpažino būtent apeliantus kaip asmenis, kurie dalyvavo tariantis dėl nurodyto automobilio pirkimo, paaiškino, jog skundo autoriai vairavo būtent tokias transporto priemones, kurios, kaip nustatyta, lydėjo automobilį „Lexus“ iš (duomenys neskelbtini) esančių garažų. M. A. taip pat parodė, jog A. Z. su automobiliu „Audi A6“ atlydėjo iki (duomenys neskelbtini) „Lexus RX350“, kur ir įvyko šio automobilio perdavimas šiam liudytojui. Duomenys apie A. Z. naudojamo mobilaus ryšio telefono prisijungimo celes taip pat patvirtina, jog A. Z. važiavo iš garažų masyvo į (duomenys neskelbtini) ir lydėjo automobilį „Lexus RX350“ bei jį perdavė M. A., nes jo naudojamas mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2014-09-09, laikotarpiu nuo 9.41 val. iki 15.48 val., buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), 15.55 val. – (duomenys neskelbtini), 16.39 val. – (duomenys neskelbtini). Nuteistųjų  aiškinimus, jog jie nesusiję su nusikalstamu būdu įgyto automobilio „Lexus RX350“ realizavimu paneigia ne tik minėti duomenys apie prisijungimą prie konkrečių bazinių stočių, tačiau jau anksčiau aptarta duomenų visuma – minėtų liudytojų pareigūnų parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką, pagal asmenį gauti duomenys, pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys, kurių visuma neabejotinai patvirtina, jog nuteistieji buvo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatytoje vietoje ir nustatytu metu bei vairavo nurodytas transporto priemones.
16. Marijampolės rajono apylinkės teismo ištirti įrodymai taip pat neginčytinai patvirtina ir tai, jog nuteistieji ne tik vairavo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis automobilius „BMW 320“ bei „Audi A6“, tačiau ir surado nusikalstamu būdu įgytai transporto priemonei automobiliui „Lexus RX350“ pirkėją, tai yra M. A., aprodė jam šį automobilį, taip pat sutarė, kad atgabens automobilį „Lexus RX350“ į (duomenys neskelbtini)ę, po to, veikdami bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vairavusiu  „Lexus RX350“, atgabeno šį automobilį į (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį M. A., o A. Z. ir paėmė didžiąją dalį pinigų už realizuotą automobilį. Byloje esančių užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų ir kitų asmenų, tame trape ir M. A., laikas, chronologija, pokalbių turinys bei mobiliųjų telefonų prisijungimas prie tam tikrų mobiliojo ryšio operatoriaus bazinių stočių, kartu vertinant su liudytojo pareigūno T. Ž. parodymais leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistieji veikdami bendrai surado pirkėją, ketinantį pirkti žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį „Lexus RX350“, susitarė su juo dėl sandorio ir minėtą automobilį realizavo.
1. Pirmos instancijos teismo ištirti rašytiniai įrodymai – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimai (2 t., b. l. 45, 46, 51-52), Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5060)IS1-5783 (5 t., b. l. 21-22) patvirtina, jog automobilis „Lexus RX350“ buvo pagrobtas 2014-08-27 Latvijoje, o jo VIN yra suklastotas nušlifuojant originalų VIN ir jo vietoje priklijuojant savadarbę metalinę plokštelę su kitu identifikavimo numeriu. Be to, 2014 m. rugsėjo 24 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo raštu (2 t., b. l. 27), UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 24 d. raštu (2 t., b. l. 29),  liudytojo T. B. parodymais bei 2014 m. lapkričio 6 d. VĮ „Regitra“ raštu (2 t., b. l. 31-32) nustatyta, jog įvykio metu ant automobilio „Lexus RX350“ buvęs prekybinis valstybinio numerio ženklas buvo naudojamas neteisėtai. Jis buvo išduotas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iš įmonės dingo ir dėl šio dingimo dar 2014 m. gegužės 30 d. buvo kreiptasi į VĮ „Regitra“.
2. Aplinkybę, jog apeliantai žinojo apie tai, kad automobilis „Lexus RX350“ įgytas neteisėtu būdu, ir ieškojo pirkėjo bei su M. A. tarėsi dėl jo pardavimo ir nurodytą automobilį šiam liudytojui pardavė, patvirtina ir šių asmenų pokalbių  turinys, kontekstas bei pobūdis: kalbama užuominomis, jų metu pastebima visa eilė nutylėjimų, maskavimų, žodžiai vartojami perkeltine, netiesiogine prasme, tai yra tiesiogiai nekalbama apie konkretų automobilį „Lexus RX350“, tačiau iš pokalbių visumos, turinio, konteksto, chronologijos, o taip pat šiuos pokalbius siejant su konkrečia telefonų prisijungimo prie bazinių stočių vieta bei šiuos duomenis vertinant visumoje su liudytojų pareigūnų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, darytina nebejotina išvada, jog nuteistieji žinojo, jog realizuoja nusikalstamu būdu įgytą automobilį.
3. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (3 t., b.1. 79-99) ir 2015-02-20 suvestinėje Nr. Vl-Sl-506-01-14(17)KF (3 t., b.1.117-199) užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2014-08-29 15.55.02 val. iki 2014-11-29 buvo klausomasi D. G. telefoninių pokalbių, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-29 18.20.23 val. iki 2014-09-09 20.23.13 val., D. G., ne kartą bendravo su A. Z.. Pokalbių metu buvo tariamasi dėl susitikimų, kalbama apie pinigus, rankpinigius, vykimą į garažą, apie automobilius („įrankius“) ir kitas aplinkybes (3 t., b. l. 117-199): nuo 2014-08-30 iki 2014-08-31 A. Z. ir D. G. kalba apie pagrindinį draugą, išvykusį į Prancūziją, kuris grįžęs norės paduoti rankpinigius už „trys penki“ (kaip galima suprasti „Lexus RX350“). 2014-08-30, 10.29.25 val., D. G. skambina A. Z. ir pasako, kad „susiskambino su pagrindiniu draugu. Jis susidomėjo įrankiais, tačiau šiuo metu išvykęs į Prancūziją, bet grįžęs iš karto norės susitikti“ (pokalbis IID - 50, 3 t., b. l. 119). 2014-08-30 12.34.02 val. D. G. skambina A. Z., kuris pasako, kad „atsirado dėl įrankių, porą paims. Grįžo iš Prancūzijos, atvažiavo, tai reikia suderinti kainas, paimti rankpinigius“ (pokalbis IID - 51, 3 t., b. l. 119-120); 2014-08-31 11.46.51 val. D. G. kalbasi su A. Z. ir prašo sužinoti „dėl to didelio <...> greičiau tenai norėtų numesti rankpinigius“ <...> „trys penki kur, gerai?“ (pokalbis IID - 115, 3 t., b. l. 124). Tai atitinka M. A. parodymus, jog jis iki rugsėjo pradžios buvo išvykęs į Prancūziją, o grįžęs į Lietuvą tarėsi dėl žinomai vogto automobilio „Lexus RX350“ pirkimo. Jam buvo pasiūlyti du automobiliai – vienas mažesnis, kuris netiko, ir visureigis „Lexus RX350“ (pokalbiuose nurodomas kaip „įrankis“, „trys penki“), pinigus sumokėjo per kelis kartus.
4. 2014-09-02 vykusiuose telefoniniuose pokalbiuose apeliantai kalba apie  susitikimą turguje bei rankpinigių paėmimą: 2014-09-02, 14.14.25 val., pokalbio metu D. G. A. Z. pasako atvažiuoti iki turgaus, kadangi yra atvykęs jisai. Nurodoma susitikimo vieta <...> „tai čia tam, žinai, kur kaukazietiškas yra, turguj?“ (pokalbis IID - 297, 3 t., b. l. 133-134). Panašiu metu kai vyko šis pokalbis fiksuota, jog A. Z. telefonas buvo prisijungęs prie „Tele2“ bazinės stoties Nr. 565C, įrengtos (duomenys neskelbtini)e (t. y. už kelių šimtų metrų nuo kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių turguje), M. A. telefonas buvo prisijungęs prie „Tele2“ bazinės stoties Nr. D03E, esančios maždaug už 300 metrų nuo kavinės, o D. G. telefonas buvo prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) įrengtos „Bitė Lietuva“ bazinės stoties Nr. KN031A, esančios maždaug už 600 metrų nuo tos pačios kavinės (4 t., b. l. 100-103). Be to, 2014-09-02, 16.24.30 val., pokalbio metu D. G. kalbasi su A. Z., kad „gali sutvarkyti dėl mažiuko, tik reikia nuvažiuoti ir paimti rankpinigius“ (pokalbis IID - 314, 3 t., b. l. 134); 2014-09-02, 16.31.29 val., pokalbio metu D. G. prašo A. Z. „nuvažiuoti ir paimti, kad nesitemptų“ (pokalbis IID - 316, 3 t., b. l. 134-135). Tai atitinka M. A. parodymus, jog jis dėl automobilio pirkimo su nuteistaisiais matėsi kelis kartus. Be to, M. A. parodė, jog buvo nuvykęs į garažus (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilio, garažo numerio neprisimena, bet nurodė, jog tuo metu dalyvavo A. Z. ir D. G.. 2014 m. rugsėjo 4 d. pokalbiai rodo, jog tariamasi dėl susitikimo restorane „Pizza Jazz“: 2014-09-04, 15.19.13 val., pokalbio metu A. Z. klausia D. G. „klausyk, D., atvažiuotum iki Picos Jazz?“. D. G. pasitikslina „ar dabar?“ (pokalbis IID - 424, 3 t., b. l. 137); 2014-09-04, 15.38.30 val., pokalbio metu A. Z. D. G. pasako, kad „laukia jis mūsų“. D. G. atsako, kad „ant posūkio jau to“, jis taip pat pasitikslina vietą „ar pačiam Džiaze?“, A. Z. patikslina „jo, ten, kur praeitą kartą. Atsimeni? Nu, ten prie pat to, aikštelės.“ (pokalbis IID - 434, 3 t., b. l. 139). Laikotarpiu, kada vyko šis pokalbis apeliantų ir M. A. mobilieji telefonai buvo prisijungę prie mobiliojo ryšio operatorių stočių, esančių šalia viena kitos. 15.25 M. A. telefonas prisijungė prie „Tele2“ bazinės stoties Nr. 408C, esančios (duomenys neskelbtini), 15.37 val. A. Z. telefonas prisijungė prie „Tele2“ bazinės stoties Nr. 408A, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. vos už 200 metrų nuo minėto restorano. 15.50 val. D. G. telefonas prisijungė prie tuo pačiu adresu įrengtos „Bitė Lietuva“ bazinės stoties Nr. KN031A (4 t., b. l. 107-110).
5. 2014-09-08 pokalbio metu nuteistieji kalba, kad skambino draugai ir reikia susitikti dėl rytojaus. 2014 m. rugsėjo 9 d. pokalbių metu nuteistieji kalba apie „plyteles“, kurias reikia paimti, eina kalba apie paėmimą ir susitaria susitikti „ofise“ (pokalbis (duomenys neskelbtini) 3 t., b. l. 157, pokalbis (duomenys neskelbtini) 3 t., b. l. 157-158).
6. 2014-09-09 apie 16.39 val. pokalbio tarp apeliantų metu A. Z. teigia, jog važiuoja, sako, kad užtruks, o tą pačią dieną 18.21 val. (po to kai buvo perduotas ir jau sulaikytas automobilis) pokalbio metu D. G. paklausus A. Z., ar šis jau grįžo, A. Z. atsako, kad pakeliui ir kad reikia susitikti, pasako, kad „su mumis viskas tvarkoj“, bet išreiškia būtinybę susitikti pasikalbėti (pokalbis (duomenys neskelbtini) 3 t., b. l. 158-159).
7. Kaip jau minėta, nuteistieji bendraudami telekomunikacijų tinklais siekia užmaskuoti pokalbių turinį, vengia kalbėti tiesiogiai ne tik apie kokį nors sandėrį ar konkretų automobilį, bet apskritai vengia tiesiogiai kalbėti apie automobilius, vengia įvardinti pirkėjus, nevadina pirkėjo nei vardu, pavarde ar pravarde, o tiesiog „draugu“, „juo“, automobilį įvardija „įrankiu“, „trys penki“, vengia įvardinti konkrečias susitikimo vietas. Nuteistieji palaiko pastovų ryšį, kalba užmaskuotomis frazėmis apie tuos pačius dalykus. Be to, 2014-09-09 16.39 val. akivaizdžiai užmaskuoto turinio pokalbio metu A. Z. pasako D. G., kad išvyksta prie vandens, kadangi geras oras, planuoja kepti šašlykus, o jau 18.21 val. pokalbio metu į D. G. klausimą A. Z. ar šis jau grįžo, ne tik atsako, kad jau pakeliui, bet ir išreiškia norą susitikti. Visa tai rodo, jog D. G. buvo žinoma, kad A. Z. buvo išvykęs ir turėjo panašiu laiku grįžti (nors prieš 1.40 val. įvykusio pokalbio metu šis sako, kad dar tik išvyksta leisti laiką prie vandens telkinio, kepti šašlykų), o jų tolesnis susitarimas susitikti, A. Z. išreikštas nerimas, reikalavimas susitikti ir pasakymas, kad su jais viskas gerai, vertinant kitų ištirtų duomenų kontekste (slapto sekimo medžiagoje užfiksuotų duomenų, liudytojų parodymų dėl automobilio gabenimo į (duomenys neskelbtini), automobilio perdavimo ir sulaikymo aplinkybių) leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistieji suprato apie daromą neteisėtą veiką, suprato, jog realizuoja nusikalstamu būdu įgytą automobilį. Byloje taip pat nustatyta, jog M. A. buvo perduotas automobilis su akivaizdžiai suklastotu registracijos liudijimu, o apdraustas dar prieš perimant automobilį, panaudojant suklastotus registracijos dokumentus, kas taip pat, vertinant aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, rodo, jog nuteistiesiems buvo žinoma apie neteisėtą minėto automobilio įgijimo būdą bei patį realizavimo neteisėtumą.
8. Nors D. G. automobilio iki pat (duomenys neskelbtini) ir nelydėjo, perleidžiant jį M. A. tiesiogiai (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog jis taip pat dalyvavo žinomai nusikalstamu būdu įgyto automobilio realizavime. Kaip jau aptarta, jis nuolat palaikė ryšį su A. Z. telekomunikacijų tinklais konspiraciniais, šifruotais pokalbiais, kartu ieškojo pirkėjo, tarėsi dėl susitikimų, rankpinigių paėmimo, dalyvavo aprodant automobilį, kas visiškai atitinka ir M. A. parodymus, jog automobilį jis apžiūrėjo, dalyvaujant tiek A. Z., tiek ir D. G., garažų masyve, kur būtent D. G. naudojosi vienu iš garažu, ir būtent iš šio garažų masyvo automobilis „Lexus RX350“ realizavimo dieną, t. y. 2014-09-09, buvo išvarytas pardavimui lydimas iš pradžių tiek A. Z., tiek ir D. G., po ko nuvarytas į (duomenys neskelbtini)ę ir perduotas būtent M. A.. Būtent po to, kai automobilis buvo perduotas, D. G. pokalbio telefonu metu teiravosi A. Z. kaip sekėsi, ar šis jau grįžta, o pastarajam pasakius, kad jau grįžta, su jais viskas gerai, bet reikia susitikti, susitarė dėl susitikimo. Šiuos pokalbius vertinant kartu su jau aptartais M. A. parodymais dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, o taip pat ir su M. A. parodymais, jog po automobilio sulaikymo jis siekė susigrąžinti iš nuteistųjų pinigus, darytina išvada, jog teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikdami bendrai, o taip pat kartu ir su nenustatytu asmeniu, nuvairavusiu „Lexus RX350“ 2014-09-09 į (duomenys neskelbtini), realizavo kaltinime nurodytą automobilį, žinodami, jog jis įgytas nusikalstamu būdu.
17. Esant šioms aplinkybėms, skundų argumentai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi T. Ž. parodymais apie tai, kad A. K. pasiūlė įsigyti vogtus automobilius, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip jau aptarta, aplinkybę, kad nuteistieji žinojo, jog realizuoja nusikalstamu būdu įgytą turtą, teismas nustatė įvertinęs ne konkrečią T. Ž. parodymų dalį apie A. K. pasiūlymus, o aukščiau aptartų įrodymų visumą, kurios aukštesniojo teismo vertinimu, pakako šios aplinkybės konstatavimui. 
18. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai dėl neva nenuoseklių M. A. parodymų, kuriais teismas negalėjo remtis, nes sprendžiant dėl N. O. ir J. Ž. kaltės jie nevertinti kaip patikimi ir ikiteisminiai tyrimai dėl N. O. ir J. Ž. nutraukti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nebuvo sprendžiamas nei N. O., nei J. Ž. kaltės klausimas,  nenagrinėjamas ir sprendimų nutraukti ikiteisminius tyrimus šių asmenų atžvilgiu teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, o priimant sprendimą dėl apeliantų kaltės, kaip jau aptarta anksčiau, liudytojo M. A. parodymų vertinime klaidų nenustatyta. Šio liudytojo parodymų patikimumas nustatytas tik juos įvertinus kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų kontekste, visumoje ir nustačius, jog jie neprieštarauja kitiems abejonių nekeliantiems duomenims, t. y. liudytojų pareigūnų parodymams, sekimo protokoluose, telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotiems duomenims. Būtent vėlesni ikiteisminio tyrimo metu M. A. duoti parodymai ir parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, sutapo su liudytojų pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, be to, sutapo su telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotais duomenimis dėl bendravimo automobilio pirkimo klausimais su nuteistaisiais, dėl automobilio apžiūros vietos, rankpinigių paėmimo, perdavimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių, todėl būtent šiuos parodymus teismas pagrįstai laikė patikimais ir jais rėmėsi spręsdamas dėl apeliantų kaltės, todėl vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje M. A. davė klaidingus parodymus nėra besąlyginis pagrindas atmesti kaip nepatikimus jo vėlesnius parodymus, ypač atsižvelgiant į tai, jog nuo pat pradžių jis pats suprato dalyvaujantis neteisėtoje veikloje, todėl natūralu, jog siekė išvengti atsakomybės. Tuo tarpu vėlesni jo parodymai, kuriuos jis patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenaudingi pirmiausia buvo pačiam M. A..  Pažymėtina, jog jis taip pat buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimą, dokumentų klastojimą, todėl skundo argumentai, jog M. A. siekė apkalbėti apeliantus, atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, jog nenustatyta byloje tam jokių priežasčių. Be to, nelogiška, jog M. A. apkalbėtų jam visiškai nežinomus asmenis, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose. Priešingai, byloje nustatyta, jog M. A. dar iki akistatų su apeliantais iš pateiktų nuotraukų atpažino būtent A. Z. bei D. G., su kuriais jam teko bendrauti dėl žinomai vogto automobilio „Lexus RX350“ įsigijimo aplinkybių. Be to, skundų argumentus, jog nuteistieji nepažinojo M. A. paneigia ir 2015-04-02 kriminalinės žvalgybos protokole Nr. T7–163KF užfiksuoti duomenys, jog 2014-09-30 atliekant asmenų sekimą, nuo16.32 val. iki 16.44 val. D. G., A. Z., M. A. ir kiti asmenys buvo susitikę 35-ame kelio A5 kilometre esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) ir tarpusavyje bendravo. Pažymėtina, jog peržiūrėjus šio sekimo vaizdo įrašą, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog jame užfiksuoti būtent nuteistieji ir M. A. bendraujantys  tarpusavyje. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. A. (7 t., b. l. 45-51).
19. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai dėl netirtų apeliantus teisinančių N. O. ir J. Ž. parodymų. Pažymėtina, jog tik teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, pripažįsta tam tikrus duomenis įrodymais ir juos vertina. Šioje byloje N. O. yra A. Z. sugyventinės motina, J. Ž. jo sugyventinė, joms pačioms buvo pareikšti įtarimai, tačiau ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Jos apklaustos kaip asmenys, galintys duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. neįspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir teisiškai neįpareigotos duoti teisingus parodymus. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai sprendė, jog šios liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi, suinteresuotos padėti išvengti apeliantams atsakomybės, todėl jų parodymų pagrįstai nelaikė patikimais ir jais nesirėmė.

Dėl bausmės

20. Apeliantai taip pat skunduose teigia, jog jiems nepagrįstai skirtos akivaizdžiai neproporcingos savo dydžiu – per griežtos bausmės, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog tokie skundų argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.
21. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, minėtų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Teismas, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikaltimo padarymo stadiją, nuteistųjų asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos ir motyvuotos, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Apylinkės teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, o būtent tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Pažymėtina, jog tai turtinio pobūdžio nusikaltimas, kuriuo siekiama gauti finansinės naudos. Šio konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį apibūdina ne tik kaltės forma bei rūšis, jo baigtumas, tačiau ir realizuoto daikto vertė. Šiuo atveju veiką kvalifikuoja realizuojamo daikto vertė, kuri turi būti didesnė nei 250 MGL. Nagrinėjamu atveju apeliantai nuteisti už tai, jog realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kurio vertė (22 877,51 Eur) daugiau kaip du kartus viršijo 250 MGL ribą. Be to, nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir tai, jog ji padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir tai pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Byloje nenustatyta nei D. G., nei A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Abu nuteistieji anksčiau neteisti, D. G. administracine tvarka nebaustas, A. Z. yra vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, jog ėjo ne per pėsčiųjų perėją, tačiau nuobauda negaliojanti. Abu nuteistieji dirba, turi šeimas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai anksčiau neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagrįstai parinko švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą. Šiuo atveju bauda pripažintina tinkamiausia bausme ne tik dėl to, jog apeliantai teisiami pirmą kartą ir yra švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau taip pat ir dėl to, jog abu nuteistieji dirbantys, todėl turės realią galimybę ją sumokėti, bei realiai patirs neigiamą poveikį dėl padarytos nusikalstamos veikos. 
23. Nustatant baudos dydžius, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės taip pat nepažeistos. Nuteistiesiems skirtos 500 MGL dydžio baudos, atitinkančios vidurkį baudos, kurią įstatymas numato kaip galimą skirti už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861, galiojusio  nuo 2012-07-01 redakcija)). Pažymėtina, jog vidurkį atitinkanti bauda (skirta net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje). Be to, ji savo dydžiu net 100 MGL yra mažesnė už automobilio, kurį nuteistieji realizavo, žinodami, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, vertę (607,47 MGL). Taip pat pažymėtina, jog teismas nustatė, kad baudą apeliantai  privalo sumokėti ne per įstatyme numatytą terminą – du mėnesius, tačiau per gana ilgą pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą – dvejus metus.  Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės nuteistiesiems savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytos veikos bei nuteistųjų pavojingumą, yra būtinos ir pakankamos poveikio priemonės pasiekti bausmės tikslus kiekvieno iš apeliantų atžvilgiu – nubausti apeliantus ir juos auklėti, kad nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl jas mažinti skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
24. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas  išsamiai išnagrinėjo visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, apeliantų veiksmų bei jų kaltės ir bausmės pagrįstos išsamia teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų analize, padarytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, todėl laikomos pagrįstomis ir motyvuotomis. Bausmės apeliantams taip pat skirtos nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių. Dėl išdėstytų priežasčių nuteistųjų D. G. ir A. Z. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistųjų D. G. ir A. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                            Danutė Giačaitė

Evaldas Gražys

Olegas Šibkovas