Civilinė byla Nr. 2A-1604/2014
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4686-467/2014 pagal ieškovo Baltikums AAS, Lietuvoje veikiančio per akcinę draudimo bendrovę „Baltikums“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Mykolo Romerio universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas Baltikums AAS, Lietuvoje veikiantis per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Mykolo Romerio universitetui, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais, išnagrinėjus AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, šis tiekėjas įvertintas kaip atitinkantis kvalifikacijos reikalavimus ir buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė, kurioje AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu konkursą, bei palikti nepakeistą pradinę pasiūlymų eilę, kurioje laimėjusiu konkursą pripažintas ieškovo pasiūlymas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas vykdė supaprastintą atvirą konkursą nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti. Atsakovas viešojo pirkimo komisijos 2014 m. balandžio 14 d. protokole Nr. 9U-43 paskelbė apie tiekėjų pateiktus pasiūlymus: ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas pasiūlyme nurodė 44 300 Lt, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje – 44 800 Lt bei AB „Lietuvos draudimas“– 30 274 Lt. Atsakovas 2014 m. balandžio 22 d. raštu (Nr. 3A (18.2-45502) -1569) tiekėjus informavo apie nustatytą pasiūlymų, atitinkančių pirkimo dokumentuose nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti, eilę kainų didėjimo tvarka. Pirmuoju numeriu nurodė ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo pasiūlymą, antruoju - „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, o AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą pasiūlymą pripažino neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl atmetė. Atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. raštu „Dėl pirkimo procedūrų tęsimo ir pranešimo apie nustatytą pasiūlymų eilę“ (Nr. 3A (18.2-45502) -1613) tiekėjams pranešė, jog pirkimo komisija išnagrinėjo pretenziją dėl AB „Lietuvos draudimas“ apskųsto atsakovo sprendimo, kuriuo minėtas tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų, savo sprendimą pakeitė ir pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu nurodė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“. Dėl to ieškovas 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas susipažinti su konkurso medžiaga ir duomenimis, tačiau atsakovas atmetė ieškovo prašymą. Ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę ir palikti nepakeistą pasiūlymų eilę, apie kurią tiekėjai buvo informuoti 2014 m. balandžio 22 d. raštu, kur buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų. Atsakovas 2014 m. gegužės 15 d. ieškovo pretenzijos netenkino ir paliko perskirstytą pasiūlymų eilę nepakeista. Ieškovo teigimu, pretenzija iš esmės buvo pagrįsta vieninteliu motyvu – kad konkurso sąlygose nebuvo numatytas kvalifikacinis reikalavimas nebūti baustu už profesinį pažeidimą. Tuo tarpu, tiekėjas, užpildydamas ir pateikdamas formą perkančiai organizacijai, turi patvirtinti, jog tiekėjui nėra skirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ar nuo sprendimo, kuriuo yra paskirta ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip treji metai.
Ieškovas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 pripažino, jog AB „Lietuvos draudimas“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Konkurencijos tarybos nutarimą paliko nepakeistą. Ieškovas teigė, jog Konkurencijos tarybos nutarimas įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo priėmimo dieną - 2012 m. balandžio 20 d., todėl dar nebuvo praėję 3 metai ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ turėjo jam paskirtą galiojančią ekonominę sankciją.
Ieškovo manymu, atsakovas, pakeisdamas savo sprendimą, neteisėtai perskirstė pasiūlymų eilę, įtraukdamas trečiąjį asmenį, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Be to, atsakovas, pakeisdamas pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą.
Atsakovas VšĮ Mykolo Romerio universitetas procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar nustatyti bendrąjį kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams būti nebaustiems už rimtą profesinį pažeidimą, ar jo nenustatyti. Kadangi pakartotiniame svarstyme viešojo pirkimo komisija nustatė, kad konkurso sąlygose nebuvo suformuoto šio reikalavimo, todėl pripažino AB „Lietuvos draudimas“ atitinkantį konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Pažymėjo, kad vertindamas trečiojo asmens kvalifikaciją, atsakovas vertino tik tuos jo pateiktus duomenis, kuriais grindė konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus. Be to, atsakovas nesutiko, jog priimdamas sprendimą dėl AB „Lietuvos draudimas“ pripažinimo atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus, nesilaikė tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirkimo dokumentuose nustatytuose kvalifikaciniuose reikalavimuose nebuvo reikalavimo, kad tiekėjas nebūtų baustas už profesinį pažeidimą, todėl jo buvimą tiekėjo deklaracijoje teisine prasme laikė nereikšmingu. Pažymėjo, jog net ir esant šiam reikalavimui, pastarasis atitiktų tokį kvalifikacinį reikalavimą, nes tiekėjo deklaracijoje esantys duomenys, kad per paskutinius 3 metus tiekėjui nebuvo paskirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, yra teisingi ir atitinka realią faktinę situaciją bei ekonominės sankcijos skyrimo metu galiojusias teisės normas ir kompetentingų institucijų bei teismų praktiką ir išaiškinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, panaikinti atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto sprendimus, kuriais, išnagrinėjus AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, šis tiekėjas įvertintas kaip atitinkantis kvalifikacijos reikalavimus ir buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė, kurioje AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu konkursą, bei palikti nepakeistą pradinę pasiūlymų eilę, apie kurią tiekėjai buvo informuoti 2014 m. balandžio 22 d. raštu ir kurioje laimėjusiu konkursą pripažintas ieškovo Baltikums AAS, Lietuvoje veikiančio per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, pasiūlymas.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, jog atsakovas pakeitė pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui (sumažėjo keliamų reikalavimų apimtis), be to, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą. Teismo teigimu, atsakovas, pakeisdamas savo sprendimą, neteisėtai perskirstė pasiūlymų eilę, nes įtraukė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų.
Teismas nurodė, kad atsakovas teigia, kad konkurso sąlygose nenumatė bendrojo kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams būti nebaustiems už rimtą profesinį pažeidimą, tačiau visi tiekėjai, tame tarpe ir trečiasis asmuo, kartu su pasiūlymais pateikė užpildytas tiekėjo deklaracijas, kuriose taip pat patvirtino, jog nėra padarę rimto profesinio pažeidimo (konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimo), už kurį tiekėjui (fiziniam asmeniui) yra paskirta administracinė nuobauda arba tiekėjui (juridiniam asmeniui) – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai, o už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, yra paskirta ekonominė sankcija, kai nuo sprendimo, kuriuo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip trys metai. Be to, trečiasis asmuo laikė vieno ar kelių tiekėjų eliminavimą iš viešųjų pirkimų procedūrų, neįvertinus dėl kokių priežasčių tam tikriems ūkio subjektams buvo skirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus, nesuderinamu su VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog trečiasis asmuo suprato ir pripažino, kad reikalavimas dėl rimto profesinio pažeidimo nebuvimo konkurso sąlygose buvo keliamas.
Teismas, įvertinęs trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktą tiekėjo deklaraciją ir priedą prie šios deklaracijos, laikė joje esančią informaciją neteisinga (melaginga), kadangi, nors trečiasis asmuo deklaravo, kad nebuvo padaręs profesinio pažeidimo, tačiau savo iniciatyva pateiktame priede prie tiekėjo deklaracijos nurodė, kad buvo baustas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir kad jo pažeidimas negalėjo būti pripažintas rimtu.
Be to, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo savo galimybę dalyvauti konkurse grindė ne tuo pagrindu, kad iš Konkurencijos tarybos nutarimo kylančios teisinės pasekmės jam jau nebegaliojo, bet tuo, jog jo eliminavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo būtų neproporcingas, o jo nedalyvavimas konkurse prieštarautų viešajam interesui ir būtų nuostolingas pačiai perkančiajai organizacijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pasiūlymų pateikimo laikotarpiu visi konkurse dalyvavę tiekėjai pirkimo sąlygą dėl profesinio pažeidimo suprato ir vertino vienodai, o pirkimo dokumentų reikalavimai - minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dėl profesinio pažeidimo nebuvimo, buvo pakeisti jau po to, kai atsakovas gavo trečiojo asmens pretenziją dėl perkančiosios organizacijos vertinimo.
Teismas taip pat nustatė, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 pripažino, jog AB „Lietuvos draudimas“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Konkurencijos tarybos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, Konkurencijos tarybos nutarimas negalėjo būti pripažintas įgijusiu res judicata galią tol, kol teisme nebus baigta nagrinėti atitinkama administracinė byla ir dėl pareiškėjo negalės būti taikomos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1).
Teismas atmetė trečiojo asmens pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. gruodžio 19 d. raštą dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje numatytų tiekėjo patvirtinimų apimties, nes laikė jį nesusijusiu su nagrinėjama byla, bei nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes laikė, jog bylų racio decidenti nesutapo. Be to, teismo teigimu, trečiasis asmuo taip pat neįrodė, jog nuo 2010 m. gruodžio 23 d. (Konkurencijos tarnybos nutarimo priėmimo dienos) buvo eliminuojamas iš atitinkamų viešųjų pirkimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo, kad pirkėjas nebūtų baustas už profesinį pažeidimą, tačiau trečiasis asmuo prie tiekėjo deklaracijos pateikė priedą, kuriame suteikė visą informaciją apie praeityje buvusį pažeidimą bei jo teisinį vertinimą. Vadinasi, nesant tokio reikalavimo kvalifikaciniuose reikalavimuose, jo buvimas tiekėjo deklaracijoje teisine prasme yra nereikšmingas, o trečiasis asmuo, nepriklausomai nuo tiekėjo deklaracijos turinio, visiškai atitiko kvalifikacinius reikalavimus ir turėjo teisę dalyvauti viešajame pirkime. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011);
2) Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio nuostata galimą pašalinimą iš viešųjų pirkimų sieja su Konkurencijos tarybos nutarimo įsiteisėjimo diena. Pagal 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2S-33 priėmimo metu galiojusią Konkurencijos įstatymo redakciją (aktuali iki 2011 m. gegužės 2 d.), 38 straipsnio 3 dalies nuostatose buvo numatyta, jog skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu Konkurencijos tarybos nutarimas įsigaliojo iš karto, todėl pastarasis nelaukdamas, kol baigsis teisminiai ginčai dėl Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumo, įvykdė jam paskirtą ekonominę sankciją (sumokėjo baudą). Be to, minėtu laikotarpiu jis taip pat buvo šalinamas iš viešųjų pirkimų, kurių kvalifikacijos reikalavimai numatė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. nustatytą ribojančią tiekėjų dalyvavimą pirkime sąlygą arba buvo priverstas apskritai juose nedalyvauti;
3) Dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose ribojančią sąlygą atitinkančiu trečiasis asmuo buvo laikomas nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. Šis traktavimas pasikeitė, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismui 2013 m. vasario 20 d. nutartimi išaiškinus, kad VPĮ 33 straipsnio taikymo tikslais Konkurencijos tarybos nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo laikomas įsiteisėjusiu tik tada, kai dėl jo teisėtumo priimamas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (administracinė byla Nr. AS-438-241/2013). Šie pakeitimai teisės aktuose buvo įtvirtinti tik 2014 m. sausio 8 d., todėl rimto profesinio pažeidimo kvalifikavimas sietinas su tais teisės aktais ir precedentais/išaiškinimais, kurie galiojo tuo metu, kai AB „Lietuvos draudimas“ buvo paskirta ekonominė sankcija;
4) Teismo motyvas, jog atsakovas pakeitė pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą yra nepagrįstas. Atsakovas nekeitė pirkimo sąlygų, o atsižvelgė į trečiojo asmens pateiktus argumentus. Be to, nebuvo jokios būtinybės kreiptis į atsakovą dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, nes jos buvo aiškios ir suprantamos. Pateikdamas priedą prie deklaracijos trečiasis asmuo elgėsi skaidriai ir sąžiningai bei pagrįstai tikėjosi įrodyti savo atitikimą tiekėjų kvalifikaciniams reikalavimams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Baltikums AAS, Lietuvoje veikiantis per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo šiuos atsikirtimus:
1) Perkančioji organizacija, tenkindama trečiojo asmens pretenziją, susiaurino pirkimo dokumentų reikalavimus, tuo iš esmės pakeisdama pirkimo sąlygas jau po pasiūlymų pateikimo momento. Perkančiosios organizacijos sprendimas buvo pakeistas remiantis visiškai kitais motyvais. t. y. keičiant pačius pirkimo dokumentus ir reikalavimus tiekėjams - nusprendus netaikyti minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kurio pagrindu pirmiau įvertinus tiekėjo pateiktus pasiūlymo dokumentus, tiekėjas buvo pripažintas kaip neatitinkančiu minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Perkančioji organizacija persvarstė ne kvalifikacijos atitiktį reikalavimams, bet patį perkančiosios organizacijos keliamų reikalavimų turinį;
2) Apelianto nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011 dėl kvalifikacijos pagrindimo nagrinėjamoje byloje yra neaktualus, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo;
3) Tiek Konkurencijos tarybos nutarimo, priimto apelianto atžvilgiu, priėmimo dienai, tiek Konkurso vykdymo metu galiojančios Konkurencijos įstatymo nuostatos (atitinkamai 38 straipsnio 3 dalis ir 33 straipsnio 3 dalis), reglamentuojančios Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimą, nutarimo įsiteisėjimo prasme nesikeitė. Minėtose nuostatose kalbama apie baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdymą/ nesustabdimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Mykolo Romerio universitetas prašo apeliacinį skundą patenkinti: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su apelianto argumentais bei nurodo, kad jis neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti trečiojo asmens tiekėjo deklaracijoje pateiktos informacijos, nesusijusios su keliamais kvalifikaciniais reikalavimais. Be to, konkurso sąlygose neįtvirtinus tiekėjų dalyvavimo konkurse ribojančios sąlygos - kad tiekėjas nebūtų baustas už profesinį pažeidimą - atsakovas neturėjo teisės atmesti trečiojo asmens pasiūlymo dėl nurodomos melagingos informacijos, nes ji nebuvo melaginga.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4686-467/2014 sprendimo, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas VšĮ Mykolo Romerio universitetas vykdė supaprastintą atvirą konkursą nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 149648) (toliau – konkursas) (t. 1 b. l. 16-31). Atsakovas viešojo pirkimo komisijos 2014 m. balandžio 14 d. protokole Nr. 9U-43 paskelbė apie tiekėjų pateiktus pasiūlymus: ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas pasiūlyme nurodė 44 300 Lt, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje – 44 800 Lt bei AB „Lietuvos draudimas“– 30 274 Lt. (t. 1 b. l. 43-44); 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 3A (18.2-45502)-1569 informavo tiekėjus apie nustatytą pasiūlymų, atitinkančių pirkimo dokumentuose nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti, eilę kainų didėjimo tvarka: pirmuoju numeriu eilėje nurodė ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo pasiūlymą, antruoju - „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (t. 1 b. l. 42), AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą pasiūlymą pripažino neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl atmetė. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 23 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. R-04-23-10 dėl supaprastinto atviro konkurso nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti, kuria prašė pakeisti atsakovo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir pripažinti AB „Lietuvos draudimas“ atitinkančiu minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei suteikti teisę dalyvauti procedūrose (t. 2 b. l. 10). Atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 3A (18.2-45502)-1613 „Dėl pirkimo procedūrų tęsimo ir pranešimo apie nustatytą pasiūlymų eilę“ tiekėjams pranešė, jog pirkimo komisija, išnagrinėjusi pretenziją dėl AB „Lietuvos draudimas“ apskųsto atsakovo sprendimo, kuriuo minėtas tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų, savo sprendimą pakeitė ir pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu įtraukė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1 b. l. 41). Ieškovas 2014 m. balandžio 7 d. (pagal bylos duomenis tikėtina, jog turėtų būti 2014 m. gegužės 7 d.) kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę ir palikti nepakeistą pasiūlymų eilę, apie kurią tiekėjai buvo informuoti 2014 m. balandžio 22 d. raštu, kur buvo nustatyta, kad trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų (t. 1 b. l. 36-39). Atsakovas 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 3A-(18.2-45502)-1693 nurodė, kad ieškovo pretenzijos netenkino ir paliko perskirstytą pasiūlymų eilę nepakeistą (t. 1 b. l. 32-34).
Dėl viešųjų pirkimų
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Dėl trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams
Viešųjų pirkimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog perkančioji organizacija nenustatė tiekėjams reikalavimo nebūti baustam už profesinį pažeidimą, todėl, mano, jog nesant tokio reikalavimo kvalifikaciniuose reikalavimuose, jo buvimas tiekėjo deklaracijoje teisine prasme yra nereikšmingas.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad konkurso sąlygų III skyriaus 3.1 punkto pirmoje lentelėje atsakovas įtvirtino bendruosius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos pagrįsdami tiekėjai privalėjo pateikti reikiamus dokumentus. Tiekėjai taip pat privalėjo užpildyti tiekėjo deklaraciją, esančią prie konkurso sąlygų (3 konkurso sąlygų priedas), kuri konkurso sąlygų III skyriaus 3.1 punkto pirmoje lentelėje apibrėžiama kaip patvirtinimas, kad tiekėjas nėra sustabdęs ar apribojęs savo veiklos, nesiekia susitarimo su kreditoriais, nėra su kreditoriais sudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimo tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti). Akivaizdu, jog šios deklaracijos paskirtis buvo įpareigoti tiekėjus patvirtinti, jog pastarieji ne tik nėra sustabdę ar apriboję savo veiklos, bet taip pat jų nesieja įsipareigojimai, galintys sudaryti kliūtis vykdyti viešųjų pirkimų sutartį, su kreditoriams. Pagal konkurso sąlygų III skyriaus 3.1 punkto pirmos lentelės sąlygas bei reikalavimus šiuo atveju deklaracija neįpareigojo tiekėjų patvirtinti, jog jie nebuvo bausti už profesinį pažeidimą. Be to, pažymėtina, jog ginčo pirkime pateikta tiekėjo deklaracija yra standartinės formos, patvirtintos Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. kovo 28 d. protokolu Nr. 9U-37, todėl joje ne visos nurodytos nuostatos yra tinkamos konkrečiam ginčo konkursui.
Vien tai, kad apeliantas, siekdamas būti sąžiningu prieš kitus tiekėjus bei perkančiąją organizaciją, pateikė perteklinę (papildomą) informaciją, nereikšmingą vertinant tiekėjų pasiūlymus, nesusijusios su keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, neįpareigojo atsakovo bei nesuteikė jam teisės ją vertinti bei ja vadovautis. Dėl to sutiktina su apeliantu, jog nesant kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyto reikalavimo nebūti baustam už profesinį pažeidimą, jo buvimas tiekėjo deklaracijoje teisine prasme yra nereikšmingas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto su pasiūlymu pateiktą tiekėjo deklaraciją ir priedą prie šios deklaracijos laikė neteisinga (melaginga) informacija. Teisėjų kolegijos nuomone, standartinėje tiekėjų deklaracijos formoje esančios informacijos nėra pagrindo laikyti melaginga. Šiuo atveju apeliantas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva pateiktame priede prie tiekėjo deklaracijos nurodė, kad buvo baustas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir kad jo pažeidimas negalėjo būti pripažintas rimtu.
Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginius, jog atsakovas pakeitė pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui (sumažėjo keliamų reikalavimų apimtis). Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog atsakovas nekeitė pirkimo sąlygų, tačiau, išnagrinėjęs apelianto 2014 m. balandžio 23 d. pretenziją Nr. R-04-23-10, įsigilino bei atsižvelgė į joje išdėstytus argumentus ir 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 3A (18.2-45502)-1613 nurodė, kad savo sprendimą pakeitė, pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu įtraukė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui kvalifikaciniuose reikalavimuose nenustačius tiekėjams reikalavimo nebūti baustam už profesinį pažeidimą, atsakovas niekaip negalėjo sumažinti keliamų reikalavimų apimties, kadangi, kaip jau buvo akcentuota, tokio reikalavimo nebuvo nurodęs vykdydamas supaprastintą atvirą konkursą nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja privalomą ikiteisminio ginčo nagrinėjimą. Šio instituto esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimu – perkančiajai organizacijai panaikinti jos neteisingus bei nepagrįstus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis bei motyvus išvengiant teisminių ginčų. Šiuo pagrindu, kaip minėta, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 23 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. R-04-23-10 dėl supaprastinto atviro konkurso nekilnojamojo turto draudimo paslaugoms pirkti, kuria prašė pakeisti atsakovo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir pripažinti AB „Lietuvos draudimas“ atitinkančiu minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei suteikti teisę dalyvauti procedūrose. Atsakovas ją išnagrinėjo ir 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 3A (18.2-45502)-1613 „Dėl pirkimo procedūrų tęsimo ir pranešimo apie nustatytą pasiūlymų eilę“ tiekėjams pranešė, jog pirkimo komisija, išnagrinėjusi pretenziją dėl AB „Lietuvos draudimas“ apskųsto atsakovo sprendimo, kuriuo minėtas tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų, pripažino priėmęs klaidingą sprendimą, todėl jį pakeitė ir pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu įtraukė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“.
Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančią medžiagą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, pakeisdamas savo sprendimą, neteisėtai perskirstė pasiūlymų eilę, nes įtraukė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovas pakeitė pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui (sumažėjo keliamų reikalavimų apimtis), be to, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą. Priešingai, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog atsakovas, pasinaudodamas jam suteikta teise, nepakeisdamas pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų tiekėjų pasiūlymui, pagrįstai ir teisėtai pakeitė savo paties priimtą sprendimą.
Dėl apeliantui AB „Lietuvos draudimas“ paskirtos ekonominė sankcijos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą galiojimo
Bylos medžiaga patvirtina, jog Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 pripažino, jog AB „Lietuvos draudimas“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir paskyrė apeliantui ekonominę sankciją (baudą). Apeliantui apskundus šį nutarimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Konkurencijos tarybos nutarimą paliko nepakeistą. Pagal 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2S-33 priėmimo metu galiojusią Konkurencijos įstatymo redakciją (aktuali iki 2011 m. gegužės 2 d.), 38 straipsnio 3 dalis nustatė, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Nagrinėjamu atveju apeliantas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą galimą pašalinimą iš viešųjų pirkimų sieja su Konkurencijos tarybos nutarimo įsiteisėjimo diena. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.
Pirma, Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo leidėjas imperatyviai yra numatęs, jog teisines pasekmes (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) sukelia tik ekonominės sankcijos už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, paskirtos įsiteisėjusiais institucijų sprendimais, t. y. tik tokiais sprendimais, kurie turi res judicata galią. Tokią galią Konkurencijos tarybos nutarimas įgyja tada, kai: 1) jis per nustatytą terminą nuo jo priėmimo dienos nėra apskundžiamas teismui arba 2) jei nutarimas apskųstas teismui, kai teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nutarimas yra teisėtas
Antra, Konkurencijos tarybos nutarimu apeliantas tiesiogiai nebuvo eliminuotas iš viešųjų pirkimų, jo atžvilgiu nebuvo taikomos ir sąlygos, draudžiančios bei ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, kaip matyti iš Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, ji nustato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tam tikrą sąlygą pirkimo dokumentuose, bet ne pareigą. Apeliantas taip pat nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėtu laikotarpiu jis buvo eliminuojamas iš viešųjų pirkimų, kurių kvalifikacijos reikalavimai numatė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. nustatytą ribojančią tiekėjų dalyvavimą pirkime sąlygą arba buvo priverstas apskirtai juose nedalyvauti (CPK 178 str.)
Trečia, aplinkybė, jog apeliantas iš karto sumokėjo jam paskirtą ekonominę sankciją (baudą) taip pat nedaro šio nutarimo įsiteisėjusiu iš karto, kadangi ūkio subjektui sumokėjus baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui Konkurencijos tarybos paskirtą baudą sumažinus arba panaikinus, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka (Konkurencijos įstatymo redakcija (aktuali iki 2011 m. gegužės 2 d.) 39 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neteisingai aiškina minėto Konkurencijos tarybos nutarimo įsiteisėjimo momentą, kadangi Konkurencijos tarybos nutarimas įsiteisėjo nuo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria Konkurencijos tarybos nutarimas paliktas nepakeistas. Dėl to, konstatuotina, kad apeliantas, teikdamas atsakovui pasiūlymą, turėjo jam paskirtą galiojančią ekonominę sankciją, nes dar nebuvo praėję 3 metai po ekonominės sankcijos (baudos) paskyrimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų visų bylos faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu (raštu Nr. 3A (18.2-45502)-1613), išnagrinėjus apelianto AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 23 d. pretenziją Nr. R-04-23-10, nepažeisdama tiekėjų lygiateisiškumo principo bei viešojo intereso, atsižvelgdama į konkurso sąlygas, teisės aktus bei teismo praktiką, pagrįstai bei teisėtai šį tiekėją įvertino kaip atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus ir sudarė naują pasiūlymų eilę, kurioje trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu konkursą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas, teikdamas pasiūlymą, turėjo jam paskirtą galiojančią ekonominę sankciją, šiuo atveju, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi net ir su galiojančia sankcija, pastarasis atitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, taip pat į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme ieškovui nepriteistinas (CPK 93 str., 98 str. 1 d., 178 str., 302 str.).
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą nepriteistinos.
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 1 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo Baltikums AAS, Lietuvoje veikiančio per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui VšĮ Mykolo Romerio universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, atmesti.
Priteisti iš ieškovo Baltikums AAS, Lietuvoje veikiančio per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ 1000 Lt /289,62 Eur (vieną tūkstantį litų/ du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt du eurocentus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė
Dalia Višinskienė