Civilinė byla Nr. e2-1032-1159/2024  (S) 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10274-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.9.14; 3.2.3.1; 3.4.1.7

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui E. V. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui bei atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovui A. M. ir J. K. (tik 2024 m. kovo 14 d. posėdyje),

teismo posėdžiuose (2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. sausio 7 d., vasario 9 d., kovo 14, 22 d., balandžio 4 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl darbo ginčo dėl teisės po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 9 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7880/2023.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. balandžio 16 d. 12:50 val.

 

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2023 m. liepos 10 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-10258), kuriuo pateikė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti atsakovo direktoriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. ĮP-6.1.-363 ,,Dėl E. V. atleidimo iš darbo“ neteisėtu;

2) grąžinti ieškovą į darbą Viešojoje įstaigoje Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje į iki jo atleidimo iš darbo turėtas pareigas;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2023-03-17) iki teismo sprendimo priėmimo dienos;

4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti;

5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymus.

1.2. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ieškovo atžvilgiu konstatuotas nepagrįstai,  nes jis niekada neliepė/neprašė suleisti narkotinių vaistų ne ligoninės pacientams. Atvykusiai pacientei, jis tik suteikė informaciją ir tai nepakenkė įstaigos reputacijai;

1.3. Jis neturėjo tiesioginės prieigos prie narkotinių vaistų, nes raktai visuomet būna pas slaugytojas, šiuo atveju raktai buvo pas M. P.. Atitinkamai ieškovo padaryti įrašai Kraujagyslių chirurgijos skyriaus narkotinių vaistinių preparatų apskaitos knygoje apie vaisto paskyrimą N. R. yra tinkami, nors N. R. ligos istorijoje apie tai parašyti pamiršo dėl įtampos darbe.

1.4. N. R. jam paskirto vaisto galėjo ir negauti, nes narkotinį preparatą galimai pasisavino ir jį panaudojo/pasinaudojo slaugytoja M. P. jį suvartodama (garinant elektroninės rūkymo įrangos pagalba) arba jį galimai kitaip realizuodama, pasisavindama.

1.5. Ieškovas atleistas ne dėl tariamo pažeidimo, o dėl ieškovo atžvilgiu vykdomo mobingo, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮP-6.1. - 1676 ,,Dėl įspėjimo skyrimo“, 2022 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. ĮP-6.1. - 541. ,,Dėl įspėjimo skyrimo“, 2022 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. ĮP-6.1. - 1008 ,,Dėl įspėjimo skyrimo“, 2022 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ĮP-6.1. - 1461 ,,Dėl įspėjimo skyrimo“ ieškovui skirti nepagrįsti įspėjimai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis 32 metus dirbo chirurginio skyriaus veikloje, jam aktyviai ir produktyviai dalyvaujant, įvyko esminiai pokyčiai, ir atsakovas kraujagyslių chirurgijos srityje pakilo ir prilygsta Europos Sąjungos šalių narių pasiektam aukštam kraujagyslių chirurgijos lygiui.

1.6. Dėl neteisėto atleidimo patyrė neturtinės žalos – sukėlė itin neigiamus išgyvenimus ir stresą, neginčytinai lėmė sumažėjusią dalykinę reputaciją, ir kt.

1.7. Ieškinį grindė tinkamu jo kaip darbuotojo darbo pareigų vykdymu, netinkamu Darbo kodekso 58 straipsnio taikymu, rėmėsi teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas, 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022 ir pan. 

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-120636), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškovo negrąžinti į darbą, pažymėjo kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, taip pat, kad:

1) ieškovas, savo darbo (budėjimo) metu 2023 m. kovo 4 d. atsivedė du pašalinius, ligoninėje nesigydančius žmones į Kraujagyslių chirurgijos skyrių, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir liepė bendrosios praktikos slaugytojai pašaliniam asmeniui suleisti narkotinių vaistinių preparatų. Taip pat, suklastojo medicininę dokumentaciją ir narkotinį vaistinį preparatą nurašė pacientui, kuriam jis nebuvo suleistas. Ieškovo veiksmuose atsakovas įžvelgė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 260 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, taigi toks ieškovo elgesys laikytas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Atitinkamai, ši informacija buvo perduota ikiteisminio tyrimo institucijai;

2) ieškovas, susitikęs su jam skambinusiais pašaliniais asmenimis ir išsiaiškinęs, kad siuntimo jie neturi, turėjo pasiūlyti jiems arba registruotis dėl būtinosios pagalbos suteikimo, arba dėl mokamų ligoninės paslaugų teikimo. Tačiau vietoj to, ieškovas, pažeisdamas ligoninėje nustatytas tvarkas (tiek Vidaus tvarkos taisykles, tiek ir Darbo tvarkos taisykles), nusivedė pašalinius asmenis į savo darbo vietą ir teikė jiems konsultaciją, o po viso to dar liepė slaugytojai, atsivestam į skyrių pašaliniam asmeniui (moteriai), suleisti narkotinių vaistų;

3) ieškovas buvo atsakingas ir turėjo raktus nuo narkotinių vaistų, nes ligoninės direktoriaus 2021-05-28 įsakymu Nr. V-1.4.-102 patvirtintame Narkotinių vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir apskaitos tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta, kad ligoninės Skyriaus atsakingas asmuo, baigęs darbą, skyriaus narkotinių vaistinių preparatų laikymo patalpos ir seifo, kuriame saugomi narkotiniai vaistiniai preparatai, raktą perduoda skyriaus budinčiam gydytojui arba vyresniajam budėtojui (jeigu skyriuje budi keli gydytojai), pasirašant nustatytos formos priėmimo–perdavimo žurnale (Tvarkos aprašo 17. p. ir 17.1. p.);

4) ieškovas nuo darbo ginčo pradžios keičia savo poziciją ir kelia vis naujas narkotinio preparato galimo dingimo versijas, taip bandydamas atsakomybę dėl neteisėto narkotinio preparato panaudojimo nuo savęs perkelti kitiems asmenims;

5) ieškovas nuolat pažeidinėjo darbo drausmę, turėjo nuoseklų neatsakingą požiūrį į nustatytų tvarkų, teisės aktų bei atsakovo deklaruojamų vertybių (Paciento sveikata ir gyvybė; Profesionalus, atsakingas ir lojalus darbuotojas; darbuotojų bendradarbiavimas komandoje; pacientų ir darbuotojų tarpusavio pagarba, aukšta bendravimo kultūra) laikymąsi;

6) ieškovas pats save pastatė į tokią padėtį, kai atsakovas visiškai prarado pasitikėjimą darbuotoju ir nusprendė darbo santykius su juo nutraukti. Taip pat, ieškovas prašyme nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyręs bet kokios formos neturtinę žalą;

7) rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir 2022 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 40 punktas.

2.2. Atsakovas papildomai:

1) pateikė paaiškinimus (DOK-150179), nurodė,  kad 2023 m. kovo 4 d. 8:00 val. gydytoja A. Š. baigusi darbą perdavė gydytojui E. V. raktus nuo patalpos ir seifo, kuriame laikomi narkotiniai vaistiniai preparatai, o E. V. 2023 m. kovo 5 d. 8:00 val., baigęs darbą perdavė raktus gydytojai G. M., kaip tai yra nustatyta Narkotinių vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto atsakovo direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-1.4.-102 17 ir 17.1 punktuose. 2023 m. kovo 4 d. Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dirbo ieškovas E. V., bendrosios praktikos slaugytoja M. P. ir slaugytojos padėjėja A. Ž.. Turtinės žalos dydis, padarytas ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovui, yra vienos narkotinio vaistinio preparato sol. Dolsin ampulės įsigijimo kaina – 0,86 Eur su PVM. Neteisingi įrašai medicininėje dokumentacijoje galėjo turėti įtakos vertinant paciento būklę, jam skirtą nuskausminimą bei taikytą gydymą, tai galėjo turėti įtakos gydytojų priimamiems sprendimams dėl tolimesnio paciento gydymo bei turėti tiesioginės įtakos paciento sveikatos būklei. Ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovui padaryta reputacinė (neturtinė) žala, o ieškovo veiksmai nesukėlė realių teisinių padarinių ir turtinės žalos tik dėl to, kad apie juos buvo nedelsiant pranešta, atitinkami įrašai medicininėje dokumentacijoje vertinti kaip neatitinkantys tikrovės. Atsakovas neturi informacijos, kad būtų įvykę tokie atvejai kaip šioje nagrinėjamoje byloje, kai vienam pacientui vaistai buvo paskirti, o kitam asmeniui suleisti. Yra buvęs vienas atvejis, kai darbuotoja savo reikmėms suvartojo vaistus, priskiriamus psichotropinėms medžiagoms, leidžiamoms vartoti medicinos tikslams. Jie nebuvo paskirti jokiam pacientui. Darbo sutartis su darbuotoja buvo nutraukta. Vaistai sol. Dolsin (veiklioji medžiaga Pethidine arba lietuviškai Petidinas) priskiriami narkotinėms medžiagoms, leidžiamoms vartoti medicinos tikslams. Dolsin (Petidinas) yra sintetinis, labai stipriu skausmą malšinančiu poveikiu pasižymintis vaistas. Jis vartojamas ūminiam stipriam skausmui po sunkių sužeidimų, operacijų, taip pat sukeltam navikinių ligų, malšinti. Jis slopina dusulį, sergant širdies nepakankamumu, plaučių edema, plaučių vėžiu, taip pat kitomis sunkiomis dusulį sukeliančiomis plaučių ligomis;

2) pateikė paaiškinimus (DOK-179534), kad 13 pacientų (įskaitant ir N. R.) medicininėje dokumentacijoje būklės įvertinimų (statusų) E. V. neįrašė, taigi galima daryti išvadą, kad šių pacientų jis net neapžiūrėjo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio nuostatomis, prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša.

2.3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius pateikė (DOK-189060) teismui nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-23, kuriuo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-23, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2.4. Ieškovas papildomai pateikė (DOK-191718) teismui duomenis apie gaunamas pajamas 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 2 d.

2.5. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovo atstovas teikdamas paaiškinimus iš esmės atkartojo ieškinio argumentus, pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Be to parinkta atleidimo priemonė nedera savo proporcingumu, nes ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu yra nutrauktas.

Ieškovas paaiškino, kad jis visada jam pavestą kraujagyslių chirurgo  darbą atliko tinkamai, tačiau darbdavys nepagrįstai vis jam taikė įspėjimus, o šiuo atveju ir atleidimą iš darbo. Konkrečiu atveju jis suteikė informaciją asmenims, kurie jo klausė kur ir kaip jie galėtų gydytis. Jis neprašė ir nereikalavo, kad M. P. suleistų vaistus atvykusiai moteriai, kuri ir teiravosi dėl gydymo galimybių. Ne paslaptis, kad M. P. rūko, todėl ji galėjo pati suvartoti ginčo narkotinį vaistą ir sugalvoti istoriją, kad ginčo narkotinius vaistus būtent jis liepė suleisti pas jį atvykusiai moteriai. Raktai nuo narkotinių vaistinių preparatų visada būna pas sesutes, o ne pas budintį gydytoją. Konkretų ginčo narkotinį vaistą jis išrašė pacientui N. R., nes eidamas koridoriumi jį sutiko, pamatęs, kad jis kenčia skausmus, apžiūrėjo ir skyrė jam, atitinkamai pasirašė žurnale apie skyrimą, tačiau nestebėjo ar tikrai tam pacientui ginčo vaistai buvo suleisti. Dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo patyrė neturtinės žalos, kurią vertina balais nuo 1 iki 10: 1) patiria kasdieninį fizinį galvos skausmą, ir šiam kriterijui skiria 9-10 balų; 2) patiria kasdieninį dvasinį sukrėtimą jau daugiau nei 260 dienų, ir šiam kriterijui skiria 10 balų; 3) patiria kasdieninius dvasinius išgyvenimus, pergyvena ar viską padarė gerai, gal yra nevykėlis, ir šiam kriterijui skiria 10 balų; 4) patiria kasdieninius nepatogumus, nes negali padėti žmonėms pasveikti, kaip tą darydavo anksčiau, negali atlikti operacijų, ir šiam kriterijui skiria 10-12 balų; 5) patiria emocinę depresiją, neturi noro imtis naujų darbų, nes galvoja, kad jis nesugeba to, ką darė, ir šiam kriterijui skiria 10 balų; 6) patiria kasdienį pažeminimo jausmą, nes negali atlikti operacijų žmonėms, kuriems jis galėtų padėti; 7) patiria kasdieninį reputacijos pablogėjimą, jo atžvilgiu pritaikyti dvigubi standartai, ir šiam kriterijui skiria 10 balų; 8) patiria kasdienį bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko geri santykiai su kitais gydytojais, ir šiam kriterijui skiria 9-10 balų; 9) patiria kasdieninį savivertės sumažėjimą, nes negali atlikti operacijų, kurios jam gerai sekėsi, ir šiam kriterijui skiria 10-12 balų; 10) patiria ligonių administravimo lygio nuvertėjimą, ir šiam kriterijui skiria 10 balų; 11) patiria sprendimų priėmimo sistemos nuvertinimą, ir šiam kriterijui skiria 8-9 balus; 12) patiria ligoninės direktoriaus ir skyriaus vedėjo blogio indeksą, nes jie rūpinasi savimi, o ne pacientais. Atitinkamai susumavus balus, kiekvienam balui priskiriant po 1 eurą neturtinės žalos ekvivalentą per 260 dienų, vertina, kad realiai padaryta neturtinė žala yra 31 200 Eur, o jis prašo tris kartus mažiau.

Ieškovas papildomai paaiškino, kaip į kaitinamojo tabako cigaretes galima suleisti bet kokius vaistus ir vėliau visa tai surūkyti. N. R. jis paskyrė visus reikalingus vaistus.

3.2. Atsakovo atstovas teikdamas paaiškinimus iš esmės palaikė atsiliepimą, pažymėjo, kad M. P. pateikta informacija pasitvirtino, todėl buvo prieita išvados, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas pažeidimus padarė sąmoningai ir jų nepripažino, todėl pasitikėjimas juo prarastas, be to ir ankstesnis ieškovo elgesys buvo nepriimtinas. Ieškovas paskui save į skyrių atsivedė pašalinius asmenius ir su jais užtruko apie 13 minučių, tokiam laikui neturėjo užtekti suteikti informaciją, konsultuoti, o tik suleisti vaistus. Atsakovo administracijos darbo valandomis raktai nuo narkotinių vaistinių preparatų saugomi pas M. B., o administracijos ne darbo valandomis, už raktus yra atsakingi budintys gydytojai arba vyresnieji gydytojai, o ne seselės.

Atsakovo direktorė paaiškino, kad ieškovą atleido pagal tarnybinio patikrinimo išvadą, nes jis nuolat pažeidinėjo darbo drausmę, o galiausiai pagal jo valią griežtos apskaitos narkotiniai vaistai buvo suleisti ligoninėje nesigydančiam asmeniui. Toks ieškovo elgesys padarė didelę reputacinę žalą atsakovui. Atsakovo veiksmuose įžvelgė nusikalstamos veikos požymių, ir tai buvo pagrindas jį atleisti padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas tinkamai nebendradarbiavo, neigė savo kaltę, todėl pasitikėti juo negalėjo. Ieškovą ir slaugytoją vertino skirtingai, nes slaugytoja pranešė apie neteisėtą vaistų suleidimą, kurį inicijavo ieškovas. Be to, jei ieškovas neturėjo budėjimo metu su savimi raktų, jis taip pat elgėsi netinkamai. Ligoninėje vykdoma periodinė narkotinių vaistų panaudojimo kontrolė nustatyta tvarka. Jokio mobingo ieškovo atžvilgiu nebuvo vykdoma.

3.3. Liudytoja apklausta  M. P. paaiškino, kad 2023 m. kovo 4 d. ji buvo budėjimo poste ir matė, kaip ieškovas į savo darbo kabinetą atsivedė nepažįstamus asmenis. Jai darbo reikalais nuėjus į procedūrinį kabinetą, atėjo ieškovas ir informavo, kad yra pacientė Goda, kuriai skauda ranką ir klausė ar galima suleisti vaistų nuo skausmo. Liudytoja pasiūlė Ketanov, tačiau ieškovas manipuliuodamas savo gebėjimais kalbėti, įtikino ją suleisti minėtai pacientei Dolsiną, nors ji jam ir sakė, kad to daryti negalima. Sutikusi suleisti Dolsiną, ji prisileido vaistų į švirkštą ir tuos vaistus suleido pacientei į užpakalinio kūno dalį, taip pat ir paklausė, ar ji jiems nealergiška. Pacientė nežinojo kokie vaistai jai bus leidžiami. Kai leido vaistus, daugiau nieko kabinete nebuvo, tik ji ir pacientė. Po vaistų suleidimo ji pasipasakojo kolegei apie situaciją ir supratusi, kad padarė pažeidimą, pranešė savo vyresniajai. Ji kartais rūko kaitinamąjį tabaką. Su ieškovu, kai jis dirbo gydytoju, darbo santykiai buvo darbiniai, geros atmosferos. N. R. ieškovo paskirtų vaistų neleido, nes juos ieškovo prašymu suleido ieškovo atsivestai pacientei ir pasirašė, kad suleista N. R.. Raktai nuo narkotinių vaistinių preparatų seifo visada saugomi prie minėtų vaistų seifo esančioje spintelėje.

3.4. Liudytoja apklausta A. Š. paaiškino, kad 2023 m. kovo 3 d. 15:00 val. perėmė narkotinius vaistus iš M. B., o 2023 m. kovo 4 d. 8:00 perdavė juos ieškovui, nebuvo jokio ginčo dėl perduodamų narkotinių vaistų kiekio. Detaliai neatsimena ar raktus perdavė ieškovui iš rankų į rankas ar nurodė jų buvimo vietą. Apskritai sunkiai prisimena tą budėjimą, nes jo metu nieko ypatingo nebuvo, o budi į savaitę vidutiniškai du kartus. Buvo įvairi raktų perdavimo ir saugojimo tvarka, tačiau esmė, kad budintis gydytojas yra atsakingas už tai, kaip naudojami narkotiniai vaistai ir jis pats sprendžia, kaip saugoti raktus, ar juos turėti su savimi, ar juos laikyti sutartoje vietoje. Buvęs skyriaus vedėjas K. L. su visais darbuotojais elgėsi tinkamai, jokio mobingo prieš darbuotojus nenaudojo. Liudytoja nėra mačiusi jokių ginčų tarp ieškovo ir K. L.. 

3.5. Liudytoju apklaustas A. L. paaiškino, kad dirba kraujagyslių chirurgu pas atsakovą, dirbo ir kartu su ieškovu. Raktai nuo narkotinių vaistų seifo niekada nebūna pas budintį gydytoją, jais rūpinasi slaugytojos, kuriomis pasitiki. Žino, kad už raktus yra atsakingas budintis gydytojas. Nėra matęs jokių ginčų tarp ieškovo ir K. L.. Tačiau K. L. jam ir ieškovui nesudarė galimybių vykdyti konsultacijas ir taip gauti papildomą darbo užmokestį, ir tai yra mobingas. Skyriuje negalima konsultuoti ne ligoninės pacientų.

3.6. Liudytoju apklaustas S. J. paaiškino, kad kartu su G. J. 2023 m. kovo 4 d. buvo atvykę į atsakovo patalpas konsultacijos pas ieškovą. Neatsimena, kad G. J. būtų buvę leidžiami kokie nors vaistai, jei gerai atsimena, visuomet buvo kartu su G. J. ir nebuvo jos palikęs vienos. Kiek atsimena, kalbėjosi tik su ieškovu, su kitu atsakovo personalu nesikalbėjo.

3.7. Liudytoja apklausta M. B. paaiškino, kad 2023 m. kovo 4 d. apie 17:30 val. jai paskambino M. P. ir pranešė, kad ieškovo prašoma ji suleido narkotinius vaistus pašaliniam asmeniui, atvykusiam pas ieškovą. Liudytoja apie tai sekančią darbo dieną 2023 m. kovo 6 d. pranešė Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjui K. L., kuris pasakė, kad M. P. turės parašyti paaiškinimą raštu, atitinkamai M. P. 2023 m. kovo 7 d. surašė paaiškinimą raštu. Ji negavo jokių nurodymų iš administracijos perrašyti narkotinių vaistų paskyrimo ir suleidimo žurnalus. Neatsimena kaip ji perdavė narkotinius vaistus ir raktus A. Š. 2023 m. kovo 3 d. 15:00 val. Liudytoja nėra mačiusi jokių ginčų tarp ieškovo ir K. L..

3.8. Liudytoju apklaustas N. R. paaiškino, kad 2023 m. iš kovo 3 į 4 d. naktį buvo atvežtas pas atsakovą ir paguldytas Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, jam labai skaudėjo, todėl jis visą šeštadienį ir sekmadienį iš esmės tik gulėjo, todėl nevaikščiojo ir nerūkė, kas kelias valandas jam medicinos personalas leido nuskausminamuosius. Neatsimena gerai ar kovo 4 d. šeštadienį antroje dienos pusėje buvo išėjęs į koridorių, tačiau galėjo taip būti ir galėjo ten sutikti budintį gydytoją, tačiau su juo kalbėjo tik koridoriuje ir iš karto grįžo į palatą. Budintis gydytojas galėjo būti užėjęs kelis kartus į palatą. Su budinčiu gydytoju daugiau bendravo jo žmona.

3.9. Liudytoja apklausta G. J. paaiškino, kad ją nuo 2021 m. kankina skausmai per visą dešinę kūno pusę, todėl nuolat vyko įvairios konsultacijos pas gydytojus. 2023 m. kovo 4 d. galėjo būti, kad ji su tėvu atvyko į ligoninę konsultacijai pats ieškovą, kur ieškovas ją apžiūrėjo ir konsultavo, tačiau ji neatsimena, kad apskritai būtų buvusi Kraujagyslių skyriuje ir kad ten jai būtų buvę leidžiami kokie nors vaistai.

3.10. Liudytoju apklaustas K. L. paaiškino, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbo pas atsakovą Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėju, dabar dirba kraujagyslių chirurgu - konsultantu. Po savaitgalio jam atvykus į darbą, M. P. pranešė apie tai, kad 2023 m. kovo 4 d. ieškovo prašoma ji suleido narkotinius vaistus ligoninėje nesigydančiam asmeniui, atitinkamai, jis taip pat surašė tarnybinį raštą ir viską perdavė tarnybiniam patikrinimui. Jis nesprendė nieko dėl to ar ieškovas pažeidė darbo drausmę ir etiką, nes tai nebuvo jo kompetencija. Pacientui N. R. narkotiniai vaistai buvo skirti pagrįstai. Jokio mobingo ieškovo atžvilgiu niekada nevykdė, priešingai visuomet stengėsi padėti ir suderinti ieškovo darbo ir asmeninius reikalus, tai, kad ieškovui buvo skiriama daugiau budėjimų nei kitiems gydytojams, reiškia tik didesnį pasitikėjimą ieškovu. Tai, kad ieškovui nebuvo sudarytos galimybės teikti konsultacijas, nėra jo atsakomybė, tai sprendė kiti gydytojai, tačiau realiai ar gydytojas teikia ar ne konsultacijas priklauso tik nuo paties gydytojo. Be to anksčiau ieškovas dirbo ir konsultacijų skyriuje ir paties ieškovo iniciatyva buvo nutrauktas šis ieškovo darbas.

3.11. Baigiamųjų kalbų metu:

3.11.1. Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus. Ieškovo atstovas pateikė ir rašytinę baigiamąją kalbą (DOK-52865), pažymėjo, kad darbo sutartis buvo neteisėtai nutraukta, dėl to ieškovas patyrė neturtinės žalos. Ieškovas buvo atleistas vieną darbo pareigų pažeidimą, todėl jis ir turi būti įvertintas, kitų darbo pareigų pažeidimų ieškovo atleidimo įsakyme nurodyta nėra, todėl jie ir nevertintini. Ieškovas nepadarė nusikaltimo požymių turinčios veikos, tą patvirtina nutrauktas ikiteisminis tyrimas, be to nebuvo neabejotinai įsitikinta, kad ieškovas būtų padaręs nusikaltimo požymių turinčią veiką, nes buvo remtasi tik vienos liudytojos M. P. parodymais, neatlikus susijusių asmenų kraujo tyrimų, neapklausus kitų liudytojų. Ieškovo nurodyta teismų praktika nėra analogiška ir negali būti remiamasi šioje byloje. Liudytojų G. J., S. J., N. R. parodymai, paneigė M. P. parodymus, todėl M. P. parodymas negali būti remiamasi. Be to atsakovas nepagrįstai skirtingai įvertino M. P. ir ieškovo veiksmus, jeigu laikyti, kad vaistai buvo suleisti G. J., t. y. ieškovą atleido, M. P. neturėjo jokių pretenzijų. Atsakovas ieškovą nuolat siekė kompromituoti dėl su darbu nesusijusių priežasčių.

Ieškovas pažymėjo, kad M. P. stipri asmenybė, jos negalima priversti ką nors padaryti, problema, kad M. P. nuolat rūkė darbe, todėl jis ne kartą jai davęs pastabų dėl to. M. P. galėjo surūkyti narkotinius vaistus, kuriuos neva ji sako suleido G. J.. Nesuprantama, kaip per ieškovo nurodytas 9,5 minutes galėjo būti ir priversta M. P. ir suleisti narkotiniai vaistai. Skyriuje jis su G. J. bendravo apie 5 minutes, atsakė į jai rūpimus gydymo organizacinius klausimus. Jeigu jis būtų padaręs darbo metu pažeidimą, tai kodėl darbdavys nereagavo iš karto, kaip tik M. P. pranešė. Be to jis nepastebėjo vėliau jokio M. P. sumišimo ar verkimo. Aktualu ir tai, kad raktai nuo narkotinių vaistų seifo buvo ne pas jį, o pas M. P., todėl ji galėjo bet kada paimti vaistus iš seifo. G. J. asmens duomenys buvo įtraukti į chirurginio gydymo planą, todėl jie buvo žinomi M. P..

Prašė ieškinį tenkinti, grąžinti į darbą.

3.11.2. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo (pateikė ir rašytines baigiamąsias kalbas DOK-53299), kad ieškovas atleistas iš darbo pagrįstai, nes dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo buvo prarastas pasitikėjimas juo. Aktualu, kad visi įrodymai turi savo įrodomąją vertę ir jų negalima atmesti. Liudytoja G. J. patvirtino, kad ieškovas skyriuje jai teikė konsultaciją, o M. P., kad ieškovo verčiama suleido G. J. narkotinius vaistus, kurie buvo skirti kitam pacientui. M. P. nebūtų žinojusi G. J. vardo, jeigu ieškovas nebūtų jai jo nurodęs. Ieškovas savo paaiškinimais bando nukreipti esmę kitur į tai, kaip saugomi raktai, kiek ir kokių vaistų M. P. galėjo panaudoti. Negalima teigti, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo vien iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes juo buvo sprendžiama ar padaryta nusikalstama veika, o ne darbo drausmės pažeidimas. Ieškovas taip pat neįrodė jokio mobingo neva taikyto jo atžvilgiu, taip pat ir neturtinės žalos. Ieškovo ieškinys neatitinka tiesos ir padorumo reikalavimų. Prašė ieškinį atmesti.

 

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2006 m. birželio 22 d. iki 2023 m. kovo 17 d. tęsėsi darbo santykiai (e. t. 1, b. l. 52; e. t. 2, b. l. 25-28). Byloje pateikta tarp šalių 2019 m. gruodžio 9 d. sudaryta darbo sutartis pagal kurią ieškovas nuo 2006 m.  birželio 22 d. (8 punktas) ėjo gydytojo kraujagyslių chirurgo pareigas (1.3, 6.4 punktai), iš viso 1,25 etato. Darbo sutartyje pažymėta, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio arba darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55-57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas (11 punktas). 

4.2. Atsakovo darbuotoja M. P. 2023 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu (e. t. 2, b. l. 35-36) pranešė, kad 2023 m. kovo 4 d. 17:10 val. ieškovas atsivedė į skyrių nepažįstamus du asmenis ir po 5 minučių klausė jos ar ji gali moteriai suleisti stiprių vaistų nuo skausmo, nes jai skauda ranką. Iš pradžių ji nesutiko suleisti narkotinį vaistą, tačiau vėliau ieškovui nurodžius, kad vaistai bus nurašyti ant kito ligonio, ji suleido atvykusiai moteriai narkotinį vaistą nuo skausmo. Po suleidimo ieškovas tam skirtame žurnale pažymėjo apie paskyrimą ir suleidimą. Supratusi, kad yra pažeista tvarka, kad ieškovas suklastojo įrašus, ji pranešė telefonu vyresniajai slaugytojai M. B..

4.3. Atsakovas 2023 m. kovo 8 d. Nr. DN-9 (e. t. 40-41) pateikė prašymą ieškovui pasiaiškinti iki 2023 m. kovo 9 d. 15:00 val. dėl to, kad naudodamas psichologinį smurtą liepė budinčiai slaugytojai M. P. suleisti narkotinį vaistą (sol. Dosin) atsakovo Kraujagyslių skyriuje nesigydančiai moteriai, kad vaistų suleidimo faktą melagingai užregistravo pacientui N. R. paskyrimų lape ir narkotinių vaistinių preparatų apskaitos knygoje, nors šiam ligoniui narkotiniai vaistai nebuvo suleisti, taip suklastojo medicininę dokumentaciją.

4.4. Ieškovas 2023 m. kovo 9 d. paaiškinime (e. t. 2, b. l. 42) nurodė, kad jokio prašymo suleisti vaistus skyriuje kitam žmogui kategoriškai nedavė, vaistų leidžiant fakto nematė, bet kokį smurtą prieš kolegę M. P. neigė.

4.5.  2023 m. kovo 16 d. atsakovo Teisės ir personalo skyriaus vadėja surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Nr. DN-14 (e. t. 2, b. l. 29-33), kuriame:

1) konstatavo, kad ieškovas „<...> savo darbo metu atsivedęs į ligoninę du pašalinius, ligoninėje nesigydančius žmones į Kraujagyslių chirurgijos skyrių, pasinaudojęs savo tarnybine padėtimi ir liepęs bendrosios praktikos slaugytojai pašaliniam asmeniui suleisti narkotinių vaistinių preparatų bei suklastojęs medicininę dokumentaciją ir narkotinį vaistinį preparatą nurašęs pacientui, kuriam jis nebuvo suleistas, padarė itin sunkų ir šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris netgi galėtų užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Atitinkamai, ši informacija yra perduota ikiteisminio tyrimo institucijai. Darytina išvada, jog gydytojo E. V. veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, ir toks darbuotojo elgesys laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. <...> tokiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 59.2 papunktį, Ligoninės elgesio kodekso 13, 15.5, 17.2 bei 17.3 papunkčius, Pareiginę instrukciją. Darbuotojo elgesys yra netoleruotinas, nesuderinamas su Ligoninės vertybėmis ir yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, taigi suteikia teisę darbuotoją atleisti iš darbo, vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu – vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas <...> darbuotojas E. V. nuolat pažeidžia darbo drausmę, turi nuoseklų neatsakingą požiūrį į nustatytų tvarkų bei teisės aktų laikymąsi. Aukščiau išvardytos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais. Darbuotojas buvo ne kartą įspėtas dėl netinkamo elgesio bei skirtingų darbo pareigų pažeidimų, tačiau teigiamo pokyčio darbuotojo elgesyje nestebima. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys nebegali pasitikėti darbuotoju. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti dėl taikytinos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.“

2) siūloma „2. Gydytojo kraujagyslių chirurgo E. V. darbo metu ir darbo vietoje padarytą nusikaltimo požymių turinčią veiką vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir, vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo.“

4.6. Atsakovo:

1) darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2021 m. liepos 16 įsakymu Nr. V-1.4.-131 (toliau – Taisyklės), 59.2 punkte nustatyta, kad darbuotojams draudžiama priekabiauti, taikyti mobingą, fizinį ar psichologinį smurtą, diskriminacinio pobūdžio veiksmus, garbės ir orumo ar Elgesio kodekso pažeidimus kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje (e. t. 3, b. l. 79);

2) Elgesio kodekso, patvirtinto atsakovo direktoriaus 2021 m. spalio 25 įsakymu Nr. V-1.4.-187 (nuoroda į viešą paskelbimo šaltinį: https://www.rvul.lt/wp-content/uploads/2021/11/RVUL_Elgesio_kodeksas_2021-10-25_Nr.-V-1.4.-187.pdf):

- 13 punktas nustato, kad darbuotojai privalo dirbti pacientų, ligoninės ir visuomenės labui (13.1 punktas); naudoti jiems patikėtą ligoninės turtą, darbo metu gautą informaciją, tarnybinę padėtį ir darbą visuomenės gerovei, nesiekti asmeninės naudos ir neteisėto poveikio kitų asmenų sprendimams (13.2 punktas); nesinaudoti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, jei tai gali sukelti interesų konfliktą (13.3 punktas); nesinaudoti ligoninės nuosavybe ne darbinei veiklai, taip pat nesinaudoti su darbu susijusia informacija kitaip, negu numato ligoninės norminiai teisės aktai, siekiant asmeninės naudos (13.4 punktas); vykdant darbines pareigas neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiems asmenims (13.5 punktas);

-  darbuotojai privalo nesiimti apgaulės, sukčiavimo, korupcijos ar kitų teisės aktais uždraustų veikų (15.5 punktas);

- darbuotojai privalo priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti vadovaujantis tik viešaisiais interesais (17.2 punktas);

-  darbuotojai privalo eiti pareigas nepažeidžiant įstatymų, kitų norminių teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus (17.3 punktas);

3) gydytojo kraujagyslių chirurgo pareiginė instrukcija, patvirtinta atsakovo direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V4-17 (e. t. 2, b. l. 115-117) numato, kad darbuotojas, vykdydamas savo funkcijas darbe, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, galiojančia teises, pareigas ir atsakomybes apibrėžiančia medicinos norma, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, šia pareigine instrukcija, darbo organizavimo dokumentais, skyriaus nuostatais, nustatytais kokybės politikos reikalavimais, ligoninės direktoriaus įsakymais, kitais įstaigos vidaus teisės aktais (bendroji dalis). Gydytojas kraujagyslių chirurgas privalo teikti profesionalias asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją verstis gydytojo kraujagyslių chirurgo praktika, taikant aprobuotas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas, vadovaujantis galiojančia teises, pareigas ir atsakomybes apibrėžiančia gydytojo kraujagyslių chirurgo medicinos norma (funkcija); kokybiškai ir laiku, vadovaujantis išoriniais ir vidaus teisės aktais nustatytais reikalavimais, pildyti medicininę dokumentaciją (funkcija). Gydytojas atsako už tinkamą, savalaikį savo darbo pareigų atlikimą, taip pat už teisės aktų, ligoninės vidaus teisės aktų, savo pareiginės instrukcijos reikalavimų laikymąsi (atsako už).

4.7. Atsakovo direktorė 2023 m. kovo 16 d. susipažinusi su 2023 m. kovo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Nr. DN-14 (e. t. 2, b. l. 29-33) 2023 m. kovo 17 d. priėmė įsakymą Nr. ĮP-6.1.-363 dėl E. V. atleidimo iš darbo (e. t. 1, b. l. 10), kuriuo vadovaudamasi Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 58 straipsnio 3 dalies 6 punktu, atsižvelgdama į 2023 m. kovo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Nr. DN-14 (e. t. 2, b. l. 29-33), 2023 m. kovo 17 d. nutraukė darbo sutartį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovas su minėtu įsakymu supažindintas 2023 m. kovo 17 d., atsakovas pažymėjo, kad – nesutinka.

4.8. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-2185945-23 (e. t. 5, b. l. 30-43) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-23, kuriame:

1)       konstatuota: 

- iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, nusikalstamų veikų požymių realizavimą, nebuvo gauta;

- nors ir buvo nustatyta, kad 2023-03-04 apie 17 val. S. J. ir G. J. lankėsi pas E. V. skyriuje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad gydytojas E. V. liepė M. P. suleisti narkotinį vaistinį preparatą Dolsin, 50 mg G. J., šie medikamentai jai buvo suleisti, bei E. V. nurodė M. P. į Narkotinių vaistinių preparatų skyrimo apskaitą įrašyti, jog minėti medikamentai buvo suleisti Angiochirurgijos skyriuje besigydančiam pacientui N. R., taip įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją.

- nusikalstamų veikų padarymas yra grindžiamas tik M. P. parodymais, tačiau tyrimo metu nebuvo gauti jokie kiti duomenys, objektyviai patvirtinantys M. P. nurodytas aplinkybes apie tai, kad gydytojas E. V. liepė jai suleisti vaistus Dolsin, 50 mg ne ligoninės pacientei, šiuos vaistus M. P. suleido ir gydytojas nurodė M. P. į apskaitą įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuo atžvilgiu, be M. P. parodymų, nei vienas ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad matė ir (ar) girdėjo šį įvykį arba buvo šio įvykio dalyvis. Taip pat tyrimo metu atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo gauti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys M. P. nurodytą ir aptariamą įvykį. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad tyrimo metu nepasitvirtino, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių;

2)       nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-23, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, požymių.

4.9.  Ieškovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 170,28 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis 3235,28 Eur (e. t. 3, b. l. 119), ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. Teismas patikrinęs minėtus skaičiavimus, ieškovui mokėtą darbo užmokestį 2022 m. gruodžio – 2023 m. vasario mėnesiais (e. t. 2, b. l. 135), vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir vidutiniu 2023 m. mėnesio dienų skaičiumi, kuris yra 20,9 dienos (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/311299a061b911edbc04912defe897d1) esminių neatitikimų nenustatė.

4.10. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. DGKS (registracija 2023-06-13 Nr. DGKS-3172) (e. t. 1, b. l. 40-51) nusprendė  atmesti ieškovo prašymą kaip nepagrįstą. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinėje teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

 

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ar ieškovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo, ar atsakovas darbo santykių metu naudojo mobingą prieš ieškovą, atitinkamai ar ieškovas turi būti grąžinamas į eitas pareigas, ar jam turi būti priteisiamas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, vertins ir spręs ar atsakovas naudojo mobingą prieš ieškovą, ar ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ar jis pagrįstai atleistas iš darbo, ar jis patyrė neturtinės žalos, ar jam priteistinas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą ar jis grąžintinas į darbą, ar ne. Teismas, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

 

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas – pripažinti atsakovo direktoriaus 2023 metų kovo 17 d. įsakymą Nr. ĮP-6.1.-363 ,,Dėl E. V. atleidimo iš darbo“ neteisėtu, tenkintinas, nes, nors ieškovas ir nesilaikė darbdavio nustatytos darbo drausmės, tačiau darbdavys nepagrįstai konstatavo, kad padarytas darbo pareigų pažeidimas turintis nusikalstamos veikos požymių, atitinkamai nepagrįstai pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė – atleidimas iš darbo.

Ieškovas atleistas iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kuris nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Atitinkamai teismas vertins ar ieškovas neabejotinai darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką ir nevertins ar ieškovo veiksmuose buvo kitų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nes taip teismas pernelyg išeitų už kilusio ginčo ribų.

6.1.  Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalis, Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalis). Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata ir nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas pateikti Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalyje, t. y. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma ir darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

2) sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

3) tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus, turi būti nustatyta darbuotojo kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018);

4) kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių, atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius <...> nusikaltimo, numatyto <...> požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu <...> reikalaujamo įrodytumo laipsnio turi būti detaliau analizuojama nustatytų darbuotojo veiksmų atitiktis konkretiems nusikalstamų veikų, įvardytų Baudžiamajame kodekse požymiams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012; 2022 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1816-854/2023);

5) darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais ir deklaratyviomis nuostatomis, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1816-854/2023).

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Atsakovas nuosekliai tvirtino, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra praradęs pasitikėjimą ieškovu, nes šis padarė veikas turinčias nusikaltimo požymių, o pagrindinis atsakovui nepriimtinas ieškovo elgesys buvo tas, kad neva ieškovas panaudodamas psichologinį smurtą, privertė bendrosios praktikos slaugytoją suleisti narkotinį vaistą sol. Dolsin pas jį atvykusiam asmeniui, kuris nesigydė pas atsakovą nustatyta tvarka ir vėliau suklastojo minėto vaisto paskyrimo dokumentus nurodydamas, kad vaistas skirtas atsakovo pacientui ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas, t. y. Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo <...>) ir Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas <...>). Atsakovas minėtų aplinkybių egzistavimą įrodinėjo iš esmės vien liudytojos M. P. parodymais, įrašais apie vaisto panaudojimą, bei tuo, kad pas ieškovą buvo atvykę ligoninėje nesigydantys asmenys, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu – G. J. ir S. J.;

6.2.2. Kaip minėta, teismų praktikoje pažymima, kad darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad atsakovo vertinimas buvo ydingas, nes neįsitikinta, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių aptarto fakto dėl galimo narkotinio vaisto suleidimo ne atsakovo pacientui egzistavimu.  Atsakovas, nepašalinęs abejonių apie ieškovo atliktus galimus nusikalstamus veiksmus, sprendė, kad ieškovas panaudojo psichologinę prievartą prieš bendrosios praktikos slaugytoją M. P., kuri jam pakluso ne savo noru ir suleido narkotinį vaistą ne atsakovo pacientui, vėliau atsakovas suklastojo narkotinio vaisto paskyrimo dokumentus, t. y.:

1) kaip minėta, atsakovas nors ir konstatavo, kad bendrosios praktikos slaugytojos M. P. 2023 m. kovo 7 d. pranešimo duomenys pasitvirtino, tačiau tokią išvadą atsakovas padarė vien tik remdamasis tuo pačiu bendrosios praktikos slaugytojos M. P. 2023 m. kovo 7 d. pranešimu, jokių kitų objektyvių duomenų apie galimus ieškovo veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių atsakovas nesurinko;

2) kaip nustatyta šio sprendimo 4.8 punkte, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-2185945-23 (e. t. 5, b. l. 30-43) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-23 ir konstatavo, kad nėra nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, požymių;

3) įvertinus visus kitus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas taip pat negali daryti išvados, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, turintį nusikalstamos veikos požymių (aptartas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo <...>) ir Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas <...>), tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu. Nes ir išnagrinėjus šią bylą ieškovo neteisėtiems veiksmams, turintiems nusikalstamos veikos požymių, pagrįsti išliko tik tas pats vienintelis įrodymas – M. P. rašytiniai paaiškinimai duoti darbdaviui ir žodiniai paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Kiti liudytojai nei ieškovo buvęs tiesioginis vadovas K. L., nei pas ieškovą 2023 m. kovo 4 d. atvykę asmenys G. J., S. J. nepatvirtino, kad G. J. 2023 m. kovo 4 d. tikrai buvo suleisti narkotiniai vaistai. Ir nors G. J. ir S. J. parodymus reiktų vertinti kritiškai, nes jie gali būti suinteresuoti palankiu teismo sprendimu ieškovui, tačiau ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis 2023 m. kovo 4 d. po pietų apžiūrėjo pas atsakovą gydomą pacientą N. R. ir jam paskyrė narkotinius vaistus nuo skausmo, patvirtino ir liudytoju apklaustas N. R., t. y. jis paaiškino, kad 2023 m. kovo 4 d. po pietų koridoriuje buvo sutikęs gydytoją, kad jis buvo gydytojo apžiūrėtas, kad jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Atitinkamai, teismo vertinimu, G. J., S. J., N. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (G. J., S. J.), tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neleidžia įsitikinti, kad ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių, tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu. Kitų objektyvių įrodymų apie ieškovo veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių atsakovas nepateikė, pvz., atsakovas nepakeitė į bylą pateiktų dokumentų dėl narkotinio vaisto paskyrimo ir suleidimo fakto N. R. ir nepadarė juose įrašų, kad jie minėti dokumentai nėra tikslūs, atlikdamas tarnybinį patikrinimą neapklausė G. J., S. J., N. R., ar kitų savo darbuotojų, kurie galėjo būti ginčo aplinkybių liudytojais, kad įsitikintų M. P. paaiškinimų pagrįstumu, nereagavo į galimai padarytą ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą 2023 m. kovo 4 d., po M. P. pranešimo M. B., jei toks pranešimas iš tiesų buvo (M. B. paaiškinimuose nurodė, kad jai M. P. apie ieškovo darbo pareigų pažeidimą pranešė 17:30 val.), t. y. atsakovas būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, galėjo į ieškovo galimai padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reaguoti nedelsiant, nušalindamas ieškovą nuo darbo pareigų, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Aktualu ir tai, kad jeigu M. P. apie ieškovo darbo pareigų pažeidimą pranešė 17:30 val., tai tuomet nėra aišku, kodėl ji vėliau 18:00 val. pažymėjo, kad paskyrimą dėl ginčo narkotinių vaistų (sol Dolsin 50 mg) N. R. įvykdė (e. t. 5, b. l. 156), t. y. teismo vertinimu tiek M. P., tiek kiti atsakovo darbuotojai, turėjo užtikrinti, kad narkotinių vaistinių preparatų paskyrimo ir suleidimo N. R. dokumentas (e. t. 5, b. l. 156) turėjo būti nesurašytas arba surašytas pagal faktinę atsakovui žinomą tikrąją situaciją;

4) byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas darbo metu nesilaikydamas nustatytos pacientų aptarnavimo tvarkos priėmė ir konsultavo G. J. (G. J., S. J. paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu), todėl toks ieškovo elgesys nelaikytinas nepriekaištingu darbdavio atžvilgiu (tokiais veiksmais ieškovas nesilaikė atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-1.4.-160, 25-27 punktų nuostatų, kad būtinoji medicinos pagalba teikiama nustatyta tvarka, nes būtinosios pagalbos – apžiūros ir konsultacijos teikimą G. J., ieškovas nepažymėjo jokiuose atsakovo dokumentuose, taip pat atsakovo Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1.4.-131, 58.1 punkto nuostatų, kad atsakovo darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir tvarkos), sudaręs pagrindą darbdaviui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, turėjo neabejotinos įtakos atsakovo galutiniam sprendimui. Tačiau, teismo vertinimu, nesudarantis pagrindo konstatuoti, kad minėtu elgesiu ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą už kurį galėjo būti taikoma priemonė – atleidimas iš darbo. Svarbu ir tai, kad iš ieškovo, G. J. ir S. J. paaiškinimų, darytina išvada, kad G. J. neabejotinai turėjo sveikatos problemų ir galimai turėjo teisę į būtinąją medicininę pagalbą, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, o tai, teismo vertinimu gali būti laikoma ieškovo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, t. y. jis apžiūrėjo ir konsultavo asmenį, kuriam galimai buvo reikalinga būtinoji medicininė pagalba, tačiau to tinkamai neapskaitė, ir taip dėl savo aplaidumo prisidėjo prie jo atžvilgiu nors ir nepagrįstai, tačiau realiai pritaikytos drausminės atsakomybės – atleidimo iš darbo;

5) teismas plačiau nenagrinėja ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ginčo narkotinį vaistą galėjo suvartoti pati liudytoja M. P., nes teismo vertinimu, tai neturi didesnės įtakos šios bylos baigčiai, nes svarbiausiai buvo atsakyti į klausimą ar atsakovas ištyrė visas aplinkybes taip, kad ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių, tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu. Nustačius, kad atsakovas neištyrė visų aplinkybių taip, kad ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių, tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas padarė būtent šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nepagrįstai taikė drausminę priemonę – atleidimą iš darbo, todėl atsakovo direktoriaus 2023 metų kovo 17 d. įsakymas Nr. ĮP-6.1.-363 ,,Dėl E. V. atleidimo iš darbo“ pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas;

6) atsakovas neįrodė ir dar vieno esminio šiurkštaus darbo pareigų padarymo požymio –   didelės žalos, nors atsakovas nurodė, kad padaryta didelė reputacinė žala, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Galima turtinė žala, jeigu atsakovas būtų įrodęs ieškovo darbo pareigų pažeidimą turintį nusikaltimo požymių, yra 0,86 Eur (e. t. 4, b. l. 174), teismo vertinimu būtų visiškai mažareikšmė, ir nesudarytų faktinio pagrindo prieiti išvados, lemiančios darbo pareigų pažeidimą priskirti prie šiurkščių.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta šio sprendimo 6.2.2 punkte, teismas daro išvadą, kad nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs atsakovo nurodytus Ligoninės elgesio kodekso 13, 15.5, 17.2 bei 17.3 papunkčius būtent šiurkščiai, už ką būtų buvęs pagrindas taikyti nuobaudą – atleidimą iš darbo (žr. 2023 m. kovo 16 d. atsakovo Teisės ir personalo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Nr. DN-14 (e. t. 2, b. l. 29-33).

6.2.3. Nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2021 m. liepos 16 įsakymu Nr. V-1.4.-131 (toliau – Taisyklės), 59.2 punktą (žr. 2023 m. kovo 16 d. atsakovo Teisės ir personalo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Nr. DN-14 (e. t. 2, b. l. 29-33)), kuriame nustatyta, kad darbuotojams draudžiama priekabiauti, taikyti mobingą, fizinį ar psichologinį smurtą, diskriminacinio pobūdžio veiksmus, garbės ir orumo ar Elgesio kodekso pažeidimus kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje (e. t. 3, b. l. 79):

1) ieškovas minėto punkto pažeidimą, kaip ir dokumentų klastojimo, narkotinių vaistinių preparatų suleidimo fakto aspektus, taip pat grindė vien M. P. paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokia kita bylos medžiaga. Aktualu ir tai, kad M. P. savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas jos prašė narkotinius vaistus suleisti pašaliniam asmeniui ir nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, kad ieškovas jos atžvilgiu būtų taikęs mobingą, fizinį ar psichologinį smurtą, diskriminacinio pobūdžio veiksmus. Ieškovas apskritai nurodė, kad dėl vaistų suleidimo G. J., jis nekalbėjo ir neprašė M. P., tuo labiau nenaudojo prieš ją mobingo, fizinio ar psichologinio smurto, diskriminacinio pobūdžio veiksmų. Atitinkamai nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovas 2023 m. kovo 4 d. galėjo padaryti aptartų taisyklių 59.2 punkto pažeidimą.

6.2.4. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo mobingą ir taip tikslingai siekė sukompromituoti ieškovą, nes:

1) Darbo kodekso 30 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas <...> nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo <...> garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją <...> įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (1 dalis); smurtu, įskaitant psichologiniu smurtu laikoma bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (2 dalis);

2) dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 14 p.);

3) nepriimtino elgesio išraiškos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai, gali būti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai; tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 15 p.);

4) mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 15 p.);

5) nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021, 38 p.);

6) psichologiniu smurtu nelaikoma: konstruktyvi darbdavio kritika; pagarbus pastabų išsakymas; darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą; reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo; įspėjimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalį; įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais Darbo kodekso numatytais pagrindais; pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (žr. pvz., Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3925&lang=lt).

7) Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimo, o atsakovo į bylą pateikti tarnybinių patikrinimų dokumentai, teismo vertinimu, surašyti laikantis teisės aktų nuostatų, ieškovas nėra skundęs ankstesnių drausminių nuobaudų taikymo, jos nėra pripažintos neteisėtomis, todėl ieškovo pozicija, kad atsakovas jo atžvilgiu taikė mobingą, laikytina vien gynybine, nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Taip pat, ieškovo paaiškinimai, kad tiesioginis vadovas galimai jo atžvilgiu taikė mobingą, nes skirdavo dirbti daugiau budėjimo nei kitiems gydytojams, neleido dirbti konsultacijų skyriuje, nėra pagrįsti jokia bylos medžiaga, todėl laikytini neįrodytais, nepagrįstais ir atmestini. Aktualu ir tai, kad ieškovas dirbo 1,25 etato (e. t. 2, b. l. 25-26), todėl tai galėjo būti didesnio darbo krūvio priežastimi ieškovui, nei kitiems gydytojams.

Taigi ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatas (kad ieškovas patyrė būtent priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais būtų buvę kėsinamasi į jo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais būtų buvę siekiama ieškovą įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį) bei, kad minėto Darbo kodekso straipsnio nuostatų neatitinkantis atsakovo elgesys nulėmė ieškovo atleidimą ar neturtinės žalos jam padarymą. Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimu negali būti laikomas ir atsakovo direktoriaus 2023 metų kovo 17 d. įsakymas Nr. ĮP-6.1.-363 ,,Dėl E. V. atleidimo iš darbo“, kuris nors ir pripažintinas neteisėtu, tačiau nenustatyta, kad šiuo įsakymu būtų buvę pažeistos Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta šio sprendimo 6 punkte, teismas daro išvadą, kad nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs atsakovo nurodytus Taisyklių 59.2 papunktį, Ligoninės elgesio kodekso 13, 15.5, 17.2 bei 17.3 papunkčius (šiais pažeidimais ieškovas grindė savo 2023 m. kovo 16 d. atsakovo Teisės ir personalo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Nr. DN-14 (e. t. 2, b. l. 29-33)) būtent šiurkščiai, už ką būtų buvęs pagrindas taikyti nuobaudą – atleidimą iš darbo.

7. Ieškovo antrasis reikalavimas – grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovą į iki jo atleidimo iš darbo turėtas pareigas, atmestinas, nes:

7.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis, be kita ko nustato, kad darbuotojas, kuris nors ir buvo atleistas nepagrįstai, į darbą nėra grąžinamas, kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, tokiu atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

7.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui suformulavo aiškią poziciją/prašymą negražinti ieškovo į darbą. Teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo teismui priimti kitokį sprendimą, nes nenustatyta, kad ieškovo negrąžinimu būtų kaip nors pažeidžiamas viešasis interesas. Darbo santykių stabilumas nors ir turi būti užtikrinamas, tačiau darbo santykiai yra grindžiami ir darbo teisės subjektų lygybės principu (Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis), darbo sutartis sudaroma šalių susitarimu (Darbo kodekso 32 straipsnis), todėl darbo santykių tęsimas ar netęsimas negali būti nuspręstas teismo, tęsti ar ne darbo santykius pasirenka pačios bylos šalys prisiimdamos visą iš to kylančią riziką. Atitinkamai spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą – grąžinti jį į darbą pas atsakovą.

8. Ieškovo trečiasis reikalavimas – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023-03-17) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant vidutinį darbo užmokestį už šešis mėnesius:

8.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalys nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negrąžinus darbuotojo į darbą, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus <...>;

2) pagal kasacinio teismo praktiką Darbo kodekso 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus Darbo kodekso nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

3) teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012);

4) po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, nustačius maksimalų 12 mėnesių priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį priteisiama aptariama išmoka, kasacinis teismas konstatavo, jog taikant ankstesnį reglamentavimą suformuota teismų praktika nesikeičia, t. y. teismui yra suteikta teisė (o kartu ir pareiga) įvertinti išmokos adekvatumą, atitikimą šalių interesų pusiausvyros principui (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-945/2023, 19 p.)

8.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 6 punkte nustačius, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai bei nusprendus ieškovo negrąžinti į darbą  taikytinos Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos priteisiant ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. šiuo atveju už šešis mėnesius:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.9 punkte ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 3235,28 Eur,  nuo 2023 m. kovo 17 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo momento (yra praėję daugiau nei metai, prie bylos ilgesnio nagrinėjimo prisidėjo ir pats ieškovas ir jo atstovas teikdami prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo). Teismo vertinimu, vidutinis darbo užmokestis už visus metus sudarytų 38 787,36 Eur ir būtų pernelyg didelė suma, neatitiktų priteistinos sumos socialinės paskirties, šalių interesų pusiausvyros principo;

2) vidutinis darbo užmokestis už šešis mėnesius sudarytų 19 411,68 Eur (6*3235,28) (neatskaičius mokesčių) ir teismo vertinimu labiau atitiktų Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių paskirtį, užtikrintų mokėjimo termino stabilumą, dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės nelemtų nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui, tuo pačiu laikytina protinga ir pakankama kompensuojančia suma ieškovo praradimams dėl neteisėto atleidimo.

 

9. Dėl kompensacijos pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį:

9.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, o darbuotojas į darbą negrąžinamas, darbuotojui priteisiamas ne tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1444-1097/2023, 65, 66 punktai).

9.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad darbuotojo/ieškovo nepertraukiamasis darbo stažas pas atsakovą skaičiuojamas nuo 2006 m. birželio 22 d. iki 2023 m. kovo 17 d. (e. t. 1, b. l. 52; e. t. 2, b. l. 28). Taigi, ieškovas turi teisę į šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, t. y. maksimalaus dydžio, kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 19 411,68 Eur (3235,28 Eur x 6) (neatskaičius mokesčių, kompensacija apmokestinama kitaip nei darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391224/GPM+aktualus+komentaras+%28aktuali+redakcija+2023-12-28%29.docx/e332bcfa-2d51-1014-7182-3a7a1fe89eb8?t=1703830627143).

 

10. Ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 10 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus:

10.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

10.2. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

10.3. Nagrinėjamu atveju byloje:

1) nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, tačiau, taip pat nustatyta, kad ieškovas nesilaikė atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-1.4.-160, 25-27 punktų nuostatų, kad būtinoji medicinos pagalba teikiama nustatyta tvarka, nes apie būtinosios pagalbos – apžiūros ir konsultacijos teikimą G. J., ieškovas nepažymėjo jokiuose atsakovo dokumentuose, taip pat atsakovo Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1.4.-131, 58.1 punkto nuostatų, kad atsakovo darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir tvarkos), sudaręs pagrindą darbdaviui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, turėjo neabejotinos įtakos atsakovo galutiniam sprendimui. Atitinkamai neturtinės žalos dėl atleidimo iš darbo taikymo pasekmėms šiuo atveju yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nustato, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. teismo vertinimu ieškovas savo aplaidžiais veiksmais prisidėjo prie kilusių pasekmių, sudarė prielaidas atsakovui priimti sprendimą dėl jo atleidimo, todėl vien neteisėtas atleidimas negali būti pagrindu neturtinei žalai iš atsakovo priteisti. Ieškovas nors ir teigia, kad po darbo santykių nutraukimo jis patyrė dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ir pan., kad patyrė neturtinės žalos 31 200 Eur sumai, tačiau, teismo vertinimu, tai yra įprastos neigiamos pasekmės nutrūkus darbo santykiams ir nėra pagrindas konstatuoti, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, kuri galėtų būti išreiškiama ir atlyginama tam tikru piniginiu ekvivalentu;

2) teismo sprendimui įsiteisėjus, bus atkurta teisinė taika tarp šalių, atsakovas ieškovui turės sumokėti 19 411,68 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pavaikštą ir 19 411,68 Eur kompensaciją, o tai bus kartu ir pakankama neturtinė satisfakcija ieškovui dėl jo neteisėto atleidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo nėra faktinio pagrindo.

11. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

11.2. Nagrinėjamu atveju  bylos šalys konkrečių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

12. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra priteistinos 13,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. pažyma byloje apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

13. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

13.1. Nagrinėjamu atveju yra patenkintas vienas ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, už jį mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovo patenkintų turtinių reikalavimų dalis iš atsakovo yra 38 823,36 Eur, už kuriuos mokėtinas 807 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi byloje iš viso mokėtina 916 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“. Teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio, šiuo atveju nebuvo atstovaujami jokie valstybės ar savivaldybės interesai.

14. Dėl bylos medžiagos neviešumo. Atsakovo prašymas (DOK-179534) visą bylos medžiagą pripažinti nevieša, tenkintinas, nes, teismo vertinimu, bylos medžiagos turinys atitinka CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos neviešos medžiagos sąlygas, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus šios bylos medžiaga laikytina nevieša.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo         E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) civilinėje byloje Nr. e2-1032-1159/2024 kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y:

1)       Pripažinti, kad ieškovas E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) direktoriaus 2023 metų kovo 17 d. įsakymą Nr. ĮP-6.1.-363 ,,Dėl E. V. atleidimo iš darbo“ (t. 1, b. l. 10), laikyti, kad ieškovo ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

2)       Priteisti ieškovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) 19 411,68 Eur (devyniolika tūkstančių keturis šimtus vienuolika eurų 68 centus) (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą.

3)        Priteisti ieškovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) 19 411,68 Eur (devyniolika tūkstančių keturis šimtus vienuolika eurų 68 centus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį.

4)       Kitoje dalyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) 916 Eur (devynis šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio ir 13,86 Eur (trylika eurų 86 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 929,86 Eur (devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 86 centus). Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-7880/2023.

Visą civilinės bylos Nr. e2-1032-1159/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10274-2023-0) medžiagą, galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus, laikyti nevieša, atitinkamai pažymint elektroninėje bylos kortelėje Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys